Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

2008-06-26 · Civilinė byla Nr. 2-476/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Data
2008-06-26
Bylos Nr.
2-476/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vigintas Višinskis, Alė Bukavinienė, Marytė Mitkuvienė
Atsakovas
T. N.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Hanza lizingas“
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė Robcatus
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-476/2008 Procesinio sprendimo kategorija 110.1
(S)Lietuvos apeliacinis teismasNutartisLietuvos respublikos vardu2008 m. birželio 26 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Marytės Mitkuvienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo T. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 13 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Hanza lizingas“ ieškinį atsakovui T. N. dėl skolos ir delspinigių priteisimo, trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė Robcatus“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB ,,Hanza lizingas“ prašė priteisti iš atsakovo T. N. 101 448,44 Lt skolos (iš jų – 343,56 Lt delspinigių), 3 574,97 žyminio mokesčio ir kitas bylinėjimosi išlaidas bei 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – piniginių lėšų, esančių atsakovo banko sąskaitose, o taip pat kito atsakovui priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo areštą. Nurodė, jog ieškinio suma yra didelė, atsakovas vengia įvykdyti prievolę ieškovui, todėl yra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes jų nesiėmus atsakovas jam priklausantį turtą gali paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gegužės 13 d. nutartimi prašymą tenkino, areštavo atsakovo T. N. nuosavybės teise turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą už 101 448,44 Lt, uždraudė jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti tretiesiems asmenims. Nesant turto ar esant jo nepakankamai, trūkstamai sumai areštavo pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, uždraudė jomis disponuoti, tačiau leido atsiskaityti su ieškovu UAB ,,Hanza lizingas“. Nurodė, kad ieškinio suma yra didelė, todėl gali padidėti teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Atsakovas yra fizinis asmuo, jis vengia vykdyti prievolę ieškovui, todėl tuo atveju, jeigu teismo sprendimas būtų palankus ieškovui, jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismas nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo eiliškumas atitinka abiejų šalių interesų pusiausvyrą.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas T. N. prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 13 d. nutartį panaikinti. Nurodo, kad ieškinys dėl 101 448,44 Lt skolos, 3 574,97 Lt žyminio mokesčio, 5 procentų metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra nepagrįstas, trečiasis asmuo UAB „Robcatus“ sąmoningai ir piktybiškai nedengia kredito. Atsakovas dar 2006 m. rugpjūčio 2 d. pateikė prašymą dėl laidavimo sutarčių nutraukimo ir jo pakeitimo nauju laiduotoju, tačiau iki šiol jokio atsakymo negavo. Su ieškovu buvo kalbama apie trečiojo asmens nesąžiningus ir nusikalstamus veiksmus. Atsakovas 2008 m. vasario 11 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrą dėl trečiojo asmens akcininkų nusikalstamų veiksmų. Šiuo metu bylos medžiaga perduota Vilniaus apygardos prokuratūrai tolesniam tyrimui atlikti. Pagal CPK 148 straipsnio 3 dalį, asmuo, kreipdamasis į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę ieškovo turtiniams interesams. Tokių įrodymų ieškovas nepateikė. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovo teisės ir interesai yra pažeisti. Pagal CK 6.81 straipsnio nuostatas skolininkas ir laiduotojas atsako kaip solidarią prievolę turintys bendraskoliai, todėl atsakovu šioje byloje turėjo būti įtraukta UAB “Robcatus” ir jos turtui turėjo būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turi užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo principu bei taikyti padarytam pažeidimui proporcingas priemones. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka siekiamų proceso tikslų ir sukelia neigiamas pasekmes atsakovui.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Pagal CPK 144 straipsnio pirmąją dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti ieškovui palankus, įvykdymo užtikrinimas. Konkreti laikinosios apsaugos priemonė gali būti pritaikyta tada, kai ji gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ji atitinka ieškovo pareikšto reikalavimo esmę ir yra susijusi su sprendimo vykdymu. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima. Nagrinėjamoje byloje ieškovo reikalaujama priteisti iš atsakovo 101 448,44 Lt suma yra didelė, dėl ko atsiranda pagrindas manyti, kad reikalavimo patenkinimo atveju palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti (CPK 144 str. 1 d.).

Byloje nagrinėjamas ginčas, kilęs iš laidavimo teisinių santykių. Ieškovas, lizingo gavėjui neįvykdžius prievolės pagal lizingo sutartį, reikalauja, kad šias prievoles įvykdytų laiduotojas (atsakovas). Apeliantas skunde nurodo, kad nėra realios grėsmės, jog teismo sprendimas, kuris gali būti palankus ieškovui, bus neįvykdytas, teisėjų kolegija šiuos argumentus atmeta. Pažymėtina, kad apeliantas nepateikė įrodymų dėl jo turtinės padėties, kurie suteiktų pagrindo išvadai, jog ieškovo nurodoma suma apeliantui nėra didelė ir jos išieškojimas, netaikant užtikrinimo, nekelia abejonių.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų skolininko teisių daugiau nei būtina ieškiniui užtikrinti. CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje yra nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, t. y. teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka galimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams ir užtikrina asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bei asmens, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrą.

Kolegija atmeta apelianto argumentus, kad teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones neįvertinęs UAB „Robcatus“ neteisėtų veiksmų, atsakovo kreipimosi į ieškovą dėl laidavimo sutarčių nutraukimo, prokuratūroje pradėto ikiteisminio tyrimo. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tik formaliai įvertina byloje pateiktus įrodymus ir įsitikina, ar yra grėsmė būsimo teismo sprendimo vykdymui tuo atveju, jeigu teismas, išnagrinėjęs bylą, priimtų ieškovui palankų sprendimą. Kolegija pastebi, kad atsakovo nurodomas aplinkybes teismas vertina nagrinėdamas bylą iš esmės ir priimdamas teismo sprendimą, o ne spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, todėl šis atsakovo argumentas yra atmetamas kaip nesusijęs su ginčijama teismo nutartimi ir atsakovas gali jį nurodyti atsikirsdamas į ieškinį.

Apeliantas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių ginčija ir tuo pagrindu, kad jis yra netinkamas atsakovas šioje byloje, nes atsakovu turėjo būti patraukta UAB „Robcatus“ ir jai turi būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Kolegija pažymi, kad tuo atveju, jeigu atsakovas mano, kad jis yra netinkama šalis šioje byloje, jis gali CPK 45 straipsnio nustatyta tvarka kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu pakeisti netinkamą šalį tinkama, tačiau šis argumentas nesudaro pagrindo naikinti nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Alė Bukavinienė Marytė Mitkuvienė Vigintas Višinskis