Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė, sekretoriaujant Jūratei Verseckienei, dalyvaujant ieškovei L. P., ieškovės atstovei advokatei Kristinai Mikolaitei, atsakovui R. A., jo atstovui advokatui Jaroslavui Los, išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Audronei Lagunovienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovui R. A. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad kiekvienas vaikas turi teisę žinoti savo tėvus. Šalių sutartas išlaikymo dydis, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę ir jokių pajamų negauna, yra protingas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nustatymo tenkintinas, taikos sutartis dėl išlaikymo tvirtintina, byla dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nutrauktina.

Dėl tėvystės nustatymo.

Iš byloje pateikto Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriaus 2010-03-03 išduoto gimimo liudijimo AA Nr. 717718, akto įrašo Nr. 702, matyti, kad G. P., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra ieškovė L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) vaiko kilmė iš tėvo nenustatyta (5 b.l.).

Teismo posėdžio metu atsakovas R. A. pripažino ieškinio reikalavimus dėl tėvystės nustatymo, pasirašė standartinę ieškinio pripažinimo formą (61, 64-66 b. l.), todėl surašomi sutrumpinti motyvai (CPK 42 str. 1 d., 140 str. 2 d., 268 str.).

Pareigą apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus ir užtikrinti jų įgyvendinimą įtvirtina tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai. Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę, t.y. vaiko teisė žinoti savo biologinius tėvus. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatų kontekste šis interesas ginamas 8 str. (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) nuostatos laikymusi. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d. tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 str. 1 d. nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (CK 3.146 str.).

Posėdžio metu tiek ieškovė, tiek atsakovas paaiškino, kad abejonių dėl vaiko tėvystės nėra, Ieškovė dukters G. gimimą įregistravo be atsakovo dėl jų tarpusavio konflikto pirmosiomis G. gyvenimo savaitėmis. Atsakovas paaiškino, kad savanoriškai pripažinti tėvystės negalėjo, nes buvo paskirtos kardomosios priemonės, iš jo paimti asmens dokumentai.

Atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimus, atsakovo ieškinio reikalavimo dėl tėvystės nustatymo pripažinimą, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, ieškinio reikalavimas tenkintinas ir nustatytina, jog ieškovės dukters G. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas yra atsakovas R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) (CK 3.140 str. 4 d., 3.146 str. 1 d., 3.148 str. 1 d., CPK 178, 186, 197, 185 str.).

Atsakovas, pripažindamas tėvystę, prašo pakeisti dukters G. P. pavardę į A., ieškovė šiam prašymui neprieštaravo. Vadovaujantis CK 3.138 str., 3.167 str. 1 ir 2 d., G. P. suteiktina tėvo pavardė – A..

Dėl išlaikymo priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 2 d.).

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Pripažinus atsakovą ieškovės dukters tėvu, jam atsiranda pareiga išlaikyti savo vaiką.

2013-12-19 teismo posėdžio metu šalys susitarė dėl išlaikymo dydžio, pateikė teismui šioje ieškinio reikalavimų dalyje sudarytą taikos sutartį (62 b. l.), prašė ją tvirtinti ir bylą šioje dalyje nutraukti. Remiantis CK 6.983 str. 1 d., taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Šalys pasinaudojo teise užbaigti bylą taikos sutartimi abipusiai priimtinų nuolaidų būdu (CPK 42 str. 1 d.).

Taikos sutarties sudarymo pasekmės šalims žinomos (CPK 140 str. 3 d.). Įvertinus šalių pateiktos taikos sutarties turinį, byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad taikos sutarties sudarymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, šalių, jų nepilnamečio vaiko ar kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia, todėl tvirtintina (CPK 42 str. 2 d.). Patvirtinus taikos sutartį civilinė byla dalyje dėl išlaikymo priteisimo nutrauktina (CPK 293 str. 5 d.).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Kadangi ieškovė Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-08-05 sprendimu, o atsakovas 2013-12-05 sprendimu yra 100 procentų atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, todėl žyminis mokestis, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos bei išlaidos už šalims suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš šalių nepriteistinos (CPK 96 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-267, 392, 42 str. 2 d., 293 str. 5 p., 392 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinio reikalavimą dėl tėvystės nustatymo tenkinti, dėl kitos ieškinio reikalavimų dalies patvirtinti taikos sutartį ir bylą nutraukti.

Nustatyti, kad atsakovas R. A., a. k. (duomenys neskelbtini), yra G. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas.

Suteikti G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pavardę A..

Patvirtinti ieškovės L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. A., a. k. (duomenys neskelbtini), sudarytos taikos sutarties sąlygas:

„1. Atsakovas R. A., a. k. (duomenys neskelbtini), įsipareigoja savo nepilnametės dukters G. P. (A.), gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui mokėti po 250 Lt (du šimtai penkiasdešimt Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013-12-01 iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama L. P., a. k. (duomenys neskelbtini)

2. Nepilnametės dukters G. P. (A.), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma su motina L. P., a. k. (duomenys neskelbtini)

3. Ieškovė L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) atsisako ieškinio reikalavimų dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

4. Šalims yra išaiškintos taikos sutarties sudarymo ir civilinės bylos nutraukimo pasekmės.

Civilinę bylą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nutraukti.

Sprendimą per 3 darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo išsiųsti Kauno miesto civilinės metrikacijos biurui, įregistravusiam vaiko gimimą, tėvystės nustatymo ir pavardės pakeitimo faktui įregistruoti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.