Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2016-02-18 · Civilinė byla Nr. 2-267-178/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-02-18
Bylos Nr.
2-267-178/2016
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01999-2015-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Poškus
Atsakovas
A. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-267-178/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01999-2015-1Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 18 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 16 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-6083-450/2015 (Nr. 2-3727-450/2016) pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Lingetrans“ ieškinį atsakovui A. L. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Šalauta“, uždaroji akcinė bendrovė „VVI Transport“, uždaroji akcinė bendrovė „Autokaravanas“, uždaroji akcinė bendrovė „Armyga“, A. V. personalinė įmonė, SIA „Baltic Sistem“.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo.

Šalies argumentai

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 44 381,99 Eur žalai atlyginti, 5 proc. procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio sumai areštuoti atsakovui priklausančias pinigines lėšas ir turtines teises, esančias pas jį ar trečiuosius asmenis, o nesant pakankamai piniginių lėšų ar turtinių teisių, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Nurodė, kad tikėtinai pagrindė savo reikalavimus, t. y. pateikė įrodymus, kad atsakovas savo neteisėtais veiksmais padarė ieškovei 44 381,99 Eur žalą, tačiau jos neatlygino. Ieškinio suma didelė, todėl manytina, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas gali veikti nesąžiningai ir piktybiškai nevykdyti įsipareigojimų. Tinkamai neužtikrinus ieškinio reikalavimų, atsakovas gali mažinti savo mokumą, perleisti jam priklausantį turtą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 16 d. nutartimi prašymą tenkino. Areštavo atsakovui A. L. priklausančias pinigines lėšas, ir/ar turtines teises, esančias pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis, jų vertės nepakakus, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą 44 381,99 Eur sumai, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu bei perleisti šio turto valdymo ir naudojimo teises tretiesiems asmenims. Teismas nurodė, kad ieškovei nekyla pareiga šioje proceso stadijoje įrodyti atsakovo finansinę būklę. Pagal aukštesnių teismų praktiką galioja prezumpcija, kad didelė ieškinio suma pati savaime sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas sutiko ir su tuo, kad ieškinio suma atsakovui kaip fiziniam asmeniui yra didelė, todėl, esant palankiam ieškovei teismo sprendimui, atsakovas nebus pajėgus jo įvykdyti. Teismo vertinimu, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei priimto palankaus teismo sprendimo atveju jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu. Teismas pažymėjo, kad pagal ieškovės pateiktus duomenis, ieškovė tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus (CPK 144 str. 1 d.). Teismas laikė, kad netaikant laikinųjų apsaugos priemonių, būtų reali grėsmė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, todėl taikytinos laikinosios apsaugos priemonės ieškovės nurodyta apimtimi.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

Atsakovas A. L. (toliau – apeliantas) atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą atmesti arba pakeisti apeliantui pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, pakeičiant jų mastą ir areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą ieškinio reikalavimo ribose, o jo nepakakus pinigines lėšas ir/ar turtines teises. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas rimtai nevertino ieškinio pagrįstumo ir padarė išvadą apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimą tik vadovaudamasis deklaratyviais teiginiais. Teismas iš esmės laikinųjų apsaugos priemonių taikymą grindžia viena aplinkybe – didele ieškinio suma. Tačiau teismas privalo ne remdamasis prielaida konstatuoti esą didelę ieškinio sumą atsakovui kaip fiziniam asmeniui, bet įvertinti, kiek ieškinio suma yra didelė būtent apeliantui pagal jo turtinę padėtį. Apelianto turtinė padėtis yra normali ir, atsižvelgus į jo turimo nekilnojamojo turto apimtį, vertę, ieškinio suma 44 381,99 Eur negali būti laikoma ypač didele, lemianti sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Ieškovė su ieškiniu nepateikė jokių pakankamų duomenų apie apelianto turtinę padėtį, todėl jam nebuvo sudaryta galimybė pateikti savo poziciją ar įrodymus apie turtinę padėtį prieš priimant skundžiamą nutartį. Ieškovė taip pat nepagrindė būtinumo nagrinėjamu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be didelės ieškinio sumos teismui papildomai pateikė tik savo nepagrįstus ir klaidingus teiginius, jog atsakovas vengia atlyginti žalą, yra nesąžiningas, veikia piktybiškai ir pan. Vien ta aplinkybė, jog atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimais, nesuponuoja jo piktybiškumo ir vengimo atlyginti žalą. Vien apeliantui priklausančio nekilnojamojo turto – žemės sklypo su statiniais pagal VĮ Registrų centras nurodytas rinkos vertes visiškai pakanka ieškinio reikalavimo sumai užtikrinti. Be to, registro duomenys neatspindi tikrosios turto rinkos vertės, kuri, vertinant realiomis rinkos kainomis, atitinkamai yra dar gerokai didesnė. Apeliantas turi pakankamai turto, kurio visiškai pakaktų ieškovės reikalavimams užtikrinti, todėl jokia reali grėsmė galimai palankiam ieškovei teismo sprendimui įvykdyti nekyla bei visiškai gali būti užtikrinta turimu apelianto nekilnojamuoju turtu. Ieškovė, prašydama pirmiausiai areštuoti atsakovo pinigines lėšas bei turtines teises, piktnaudžiauja savo padėtimi, sąmoningai siekia kuo labiau suvaržyti apelianto teises ir jam pakenkti. Skundžiama nutartimi pirmiausiai areštuotos piniginės lėšos bei turtinės teisės, tokiu būdu neproporcingai suvaržytos apelianto teisės ir teisėti interesai. Piniginės lėšos yra būtinos kasdieninėms reikmėms, darbinei veiklai bei šeimos poreikiams, todėl jų areštas nepagrįstai apsunkina atsakovo kasdieninių poreikių tenkinimą, sukelia didelius nepatogumus, nuostolius, nes negalint disponuoti piniginėmis lėšomis, negali būti atliekami einamieji mokėjimai, kaupiasi delspinigiai, galimos kitos neigiamos pasekmės.

Atsiliepimas

Ieškovė BUAB „Lingetrans“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Skundžiama nutartis teisėta ir pagrįsta, pagrindo jos naikinti nėra. Apeliantas nepateikė jokios informacijos apie jo turimo nekilnojamojo turto likvidumą, dabartinę rinkos vertę ir/arba kitos informacijos, dokumentų, kurie pagrįstų, kad 44 381,99 Eur suma apeliantui nelaikytina didele. Be to, remiantis Nekilnojamojo turto registro išrašais, dalis apelianto turto yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, taip pat daliai turto yra įregistruota hipoteka. Ieškovė yra bankrutuojanti įmonė, taigi, byloje egzistuoja viešasis interesas, todėl yra svarbu užtikrinti, kad ieškovei galimai palankaus sprendimo įvykdymas būtų įmanomas per kuo trumpesnį laikotarpį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Ieškinio pateikimas pats savaime nesuteikia ieškovui pranašumo atsakovų atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Kaip minėta, jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys, pirma, tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, antra, yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašyme dėl tokių priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui.

Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį apeliantui dėl 44 381,99 Eur žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinio suma apeliantui yra didelė, todėl yra pagrindas manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, ir pareikšto ieškinio reikalavimų užtikrinimui pritaikė CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytas laikinųjų apsaugos priemonių rūšis – apelianto piniginių lėšų, turtinių teisių bei kilnojamojo ir nekilnojamojo turto areštą. Apeliantas, kvestionuodamas skundžiamą nutartį, teigia, kad teismas neįvertino ieškinio pagrįstumo; ieškinio suma apeliantui nėra didelė; nėra grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nes apelianto turtinė padėtis yra normali, o turimo turto pakanka ieškovės reikalavimams užtikrinti; pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – apelianto piniginių lėšų areštas yra neproporcinga priemonė.

Sutiktina su apeliantu, kad teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Pažymėtina, kad teismas šioje proceso stadijoje tik preliminariai vertina ieškovės pareikšto ieškinio pagrįstumą, t. y. pats ieškinys (ginčas) (jo reikalavimų pagrįstumas) nėra nagrinėjamas iš esmės ir teismas netiria bei nevertina ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo, nes jie tirtini ir vertintini tik nagrinėjant ginčą iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nors atskirajame skunde apeliantas ir nurodė, kad teismas rimtai nevertino aplinkybių, susijusių su ieškinio pagrįstumu, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė ieškinyje nurodė savo argumentus, taip pat pateikė atitinkamus dokumentus (rašytinius įrodymus), kurie, jos manymu, patvirtina reikalavimo pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra akivaizdžių duomenų, kad pagal ieškovės pareikštą reikalavimą jis nėra net tikėtinai pagrįstas ir palankus ieškovei teismo sprendimas negalėtų būti priimtas.

Sprendžiant dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nagrinėjamu atveju, aktualu yra tai, kad tarp šalių yra kilęs turtinio pobūdžio ginčas dėl 44 381,99 Eur sumos. Tokia suma, juo labiau fiziniams asmenims, paprastai laikytina didele. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti, todėl teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi įvertinti reikalavimo sumos dydį, kaip pagrįstai nurodo apeliantas, atsižvelgiant į asmens finansines galimybes. Asmuo, paduodamas atskirąjį skundą, gali paneigti šią prezumpciją, pateikdamas duomenis, įrodančius jo (gerą) turtinę padėtį (CPK 12 str., 178 str.). Todėl nagrinėjamu atveju vertintina, ar apeliantas yra pajėgus įvykdyti ieškovei galimai palankų teismo sprendimą, t. y. ar jo turtinė padėtis yra tokia gera, kad menkai tikėtina, jog reiškiamo reikalavimo įvykdymas turėtų asmens turtinei padėčiai esminę reikšmę, nes būtent dėl to paprastai ir išauga turto masės slėpimo, kitaip tariant, grėsmės sprendimo įvykdymui, tikimybė.

Apeliantas, teigdamas, kad jo turtinė padėtis yra normali ir ieškinio suma negali būti laikoma ypač didele, pateikė šiuos argumentus pagrindžiančius įrodymus – Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus. Iš šių duomenų matyti, kad apeliantui iš tikrųjų nuosavybės teise priklauso ne vienas nekilnojamasis turtas: keletas žemės sklypų, pastatai - operatorinė, degalinės statiniai, rezervuaras, sodo pastatas, gyvenamasis namas su moteliu, butas ir kt. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad nepateikta informacija apie realią šio turto dabartinę rinkos vertę, be to, Nekilnojamojo turto registro duomenimis daliai turto yra įregistruota hipoteka. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas nepateikė duomenų apie gaunamas pajamas ar turimas pinigines lėšas. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai yra nepakankami išvadai, kad apelianto turimo nesuvaržyto turto, iš kurio galėtų būti išieškoma ieškovės naudai, vertė nėra, nepaisant didelės ieškinio sumos, jam esmingai reikšminga. Atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, kad ieškovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių apelianto turtinę padėtį, nes sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo inter alia paskirstant įrodinėjimo naštą (CPK 178 str.), taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, kuriai iš bylos šalių paprasčiau (lengviau) įrodyti teisiškai reikšmingas aplinkybes, minimaliomis sąnaudomis (CPK 3 str. 1 d.). Todėl apelianto turtinės padėties įrodinėjimo našta negali būti perkeliama išimtinai ieškovei, nes būtent apeliantas, siekdamas įrodyti savo mokumą, taigi, išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi pateikti visus tai patvirtinančius įrodymus. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su jo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad apelianto nurodyti argumentai nepaneigia būtinybės nagrinėjamu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 12 str., 144 str. 1 d., 178 str.).

Tačiau sutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismo taikytas laikinųjų apsaugos priemonių eiliškumas pažeidžia ekonomiškumo bei šalių interesų pusiausvyros principus (CPK 145 str. 2 d.), šių principų įgyvendinimui teisminėje praktikoje jau faktiškai susiformavusį taikomą eiliškumą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti, o teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovės, tiek apelianto teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones visų pirma areštuotinas nekilnojamasis, kilnojamasis turtas, turtinės teisės, o tik šio turto nesant pakankamai gali būti areštuojamos piniginės lėšos. Akivaizdu, kad piniginių lėšų areštas yra itin skausmingas, nes tiesiogiai varžo asmens normalią gyvenimo tėkmę. Toks laikinųjų apsaugos priemonių eiliškumas nepažeidžia ekonomiškumo bei šalių interesų pusiausvyros principo, nes areštas į pinigines lėšas nukreipiamas tik nesant kitokio turto, kas leidžia atsakovui patirti mažiau neigiamų padarinių. Todėl keistinas skundžiama nutartimi nurodytas areštuotino turto eiliškumas, nurodant, kad areštas pirmiausia taikytinas nesuvaržytam nekilnojamajam turtui, o šio turto nesant ar esant nepakankamai - kilnojamajam turtui, turtinėms teisėms bei piniginėms lėšoms (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 – 338 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 16 d. nutarties dalį, kuria atsakovo A. L. atžvilgiu taikytas turto areštas pakeisti jos rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„Areštuoti atsakovui A. L. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį ir hipoteka/įkeitimu neapsunkintą nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą, uždraudžiant šį turtą perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip jį apsunkinti, o šio turto nesant ar esant nepakankamai - areštuoti turtines teises bei pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis bendrai 44 381,99 Eur sumai“.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutarties kopiją išsiųsti Turto areštų aktų registro tvarkytojui.

Teisėjas Alvydas Poškus