Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. F., R. F., R. F. ir R. F. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-05-12 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės patikslintą ieškinį atsakovams A. F., R. F. (R. F.), R. F. (R. F.) ir R. F. (R. F.), trečiasis asmuo viešoji įstaiga „Klaipėdos butai“ dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo, iškeldinimo, nuompinigių ir už gyvenamosios patalpos remontą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą 2016-05-17 ieškiniu ir 2016-11-28 patikslintu ieškiniu, prašydama pripažinti, kad atsakovė A. F. neteko teisės į būstą, adresu (duomenys neskelbtini), ir nutraukti su ja patalpų nuomos sutartį; iškeldinti atsakovus su jiems priklausančiais daiktais iš patalpų, nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios vietos; priteisti solidariai iš atsakovų ieškovei 582,79 Eur nuomos mokesčio; priteisti solidariai iš atsakovų 7 804,50 Eur už gyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), remontą.Ieškovė ieškinį grindė aplinkybėmis, kad Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso gyvenamoji patalpa, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ši patalpa 2001-12-22 Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties ir 2010-07-22 Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. 784-791 (toliau – Sutartis) pagrindu išnuomota atsakovei A. F. ir jos šeimos nariams R. F., R. F. ir R. F.. Nurodytu adresu deklaruota atsakovų gyvenamoji vieta. Atsakovai nevykdo Sutarties 4.3 papunktyje numatytų ir III skyriuje detalizuotų pareigų: nemoka gyvenamosios patalpos nuomos mokesčio bei mokesčių už komunalinius patarnavimus: skola už gyvenamosios patalpos nuomą už laikotarpį nuo 2013‑05‑01 iki 2016-04-30 sudaro 3 349,04 Eur, atsakovai iš viso yra skolingi 8 181,34 Eur. Pažymėjo, kad dar nėra įvykdytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-10-03 sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2‑6701-793/2013, kuriuo iš atsakovų solidariai priteistas 2 012,83 Eur nesumokėtas nuomos mokestis už laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio mėn. iki 2013 m. balandžio mėn. Atsakovams buvo siunčiami 2010-01-04, 2010-11-30, 2012-07-30 reikalavimai sumokėti įsiskolinimus gera valia ir 2013-01-03, 2015-10-13 raštai išsikelti gera valia, tačiau atsakovai ne tik nemokėjo nuomos mokesčio ir komunalinių mokesčių, bet ir pažeidė Sutarties 4.5 papunkčio reikalavimus, t. y. subnuomojo butą S. D. šeimai. Dėl nuomoto būsto subnuomos ir nepriežiūros būstas yra netvarkingos būklės, jo remontas (atsakovės nepriežiūros pasekmių pašalinimas) pagal lokalinę sąmatą sudarys 7 804,05 Eur. Ieškovės nuomone, atsakovams pažeidus Sutarties 4.3 ir 4.5 papunkčiuose bei III skyriuje detalizuotas pareigas, yra pagrindas nutraukti Sutartį ir iškeldinti atsakovus su visais jiems priklausančiais daiktais, nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios vietos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-05-12 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: nusprendė pripažinti, kad atsakovė A. F. neteko teisės į gyvenamąją patalpą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir nutraukti su ja sudarytą 2010-07-22 Gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 784-791; iškeldinti atsakovus A. F., R. F., R. F. ir R. F. iš ieškovei Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančios minėtos gyvenamosios patalpos su visais jiems priklausančiais daiktais, nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos; priteisti solidariai iš visų atsakovų 316,50 Eur skolą ieškovei Klaipėdos miesto savivaldybei; priteisti iš visų atsakovų po 22,25 Eur (iš viso 89 Eur) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.Teismas nustatė, kad atsakovai nuomos mokesčio nuo 2013-05-01 nemokėjo, tik ieškovei pasikreipus į teismą su ieškiniu atsakovai 2016 m. spalio mėn. (3 280 Eur), 2016 m. lapkričio mėn. (582,79 Eur) ir 2017 m. vasario mėn. (300 Eur) padengė didžiąją dalį įsiskolinimo už nuomą bei dalį skolų, susidariusių už komunalinius patarnavimus. Be to, nustatyta, kad atsakovai pažeidė Sutarties 4.4, 4.5, 4.6 ir 4.6.6 papunkčių reikalavimų, t. y. tausoti nuomojamą būstą, nesubnuomoti gyvenamųjų patalpų, savo lėšomis atlikti nuomojamo būsto remontą bei priežiūrą, išsikeliant iš būsto, perduoti tvarkingos būklės. Teismas darė išvadą, kad atsakovai pažeidė gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sąlygas, dėl to ieškovės patikslintą reikalavimą priteisti nuomos mokestį tenkino. Teismas ieškovės į bylą pateiktos lokalinės sąmatos nepripažino tinkamu įrodymu, patvirtinančiu ieškovės patirtus nuostolius atliekant remonto darbus, šalinant atsakovų gyvenamosios patalpos nepriežiūros pasekmes, todėl šį reikalavimą atmetė. Taip pat konstatuota, kad ieškovės ieškinio reikalavimai dėl pripažinimo, kad atsakovė A. F. neteko teisės į gyvenamąją patalpą ir atsakovų iškeldinimo yra pagrįsti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovai A. F., R. F., R. F., R. F. pateikė apeliacinį skundą. Juo prašo panaikinti 2017-05-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą ir atmesti ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Bylos nagrinėjimo metu pagal išgales buvo padengtas beveik visas nuomos įsiskolinimas, sumokėta apie 5 000 Eur nuompinigių skola. Nuomos mokestis yra mokamas, skola sudaro tik apie 240 Eur. Pažymi, kad sumokėjo komunalinių paslaugų tiekėjams, susitarė dėl skolų dengimo, tačiau ieškovė pareiškė nepagrįstus reikalavimus dėl turtui padarytos žalos atlyginimo;Apeliantai nesutinka, kad turtui padaryta žala ir teigia, kad buto būklė buvo iš esmės pagerinta. Taip pat nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu atliko einamąjį buto remontą;Aplinkybė, kad apeliantai butą subnuomoja, neįrodyta. Teismas neįvertino skirtumo tarp subnuomininkų ir laikinų gyventojų;Faktiškai butu naudojaisi pilnametis sūnus R. F., kuris, apeliantų teigimu, turi visas teises į savivaldybės būsto nuomą. Aplinkybė, kad A. F. ir R. F. vardu yra likęs registruotas nekilnojamasis turtas, nesudaro pagrindo iškeldinti net ir tuos asmenis, kurie turi teisę į socialinio būsto nuomą, o šios aplinkybės nebuvo įvertintos.Atsiliepimu ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo 2017-05-12 sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovės nuomone, teismas, priimdamas sprendimą, įvertino visas reikšmingas aplinkybes. Atsakovai yra darbingo amžiaus žmonės, turi savo nekilnojamojo turto. Pagal byloje pateiktus rašytinius įrodymus dėl skolos susidarymo laiko, dydžio, skolininkų pastangų spręsti susiklosčiusią situaciją, apeliantų veiksmai, ieškovės nuomone, vertinami kaip piktnaudžiavimas valstybės teikiama parama, todėl ieškovė teismo sprendimą dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo vertina kaip proporcingą priemonę.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, jame išreikštą prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, atsiliepimo į skundą argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo, atsakovų iškeldinimo ir nuompinigių priteisimo ieškovei iš atsakovų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.611 straipsnis, be kita ko, nustato, kad nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį. Šioje teisės normoje numatytoms teisinėms pasekmėms (nuomos sutarties nutraukimas ir iškeldinimas iš nuomojamų patalpų) taikyti būtina nustatyti joje įtvirtintas sąlygas: pirma, aplinkybę, kad yra sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis; antra, šios sutarties sąlygų pažeidimo faktą (mokesčių nemokėjimą, gyvenamosios patalpos ardymą, gadinimą, naudojimą ne pagal paskirtį).Byloje nustatyta, kad ieškovei Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Tarp ieškovės ir atsakovės A. F. 2010-07-22 sudaryta Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. 784-791. Šia sutartimi ieškovė (nuomotoja) išnuomojo nuomininkei A. F. ir jos šeimos nariams R. F., R. F. ir R. F. neterminuotam naudojimui patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), o nuomininkė įsipareigojo valdyti ir naudotis išnuomota patalpa gyvenamosios patalpos nuomos sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka bei mokėti sutartyje numatytą nuomos mokestį. Apeliaciniu skundu, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovai pažymi, kad jie padengė didelę dalį buvusių įsiskolinimų už būsto nuomą ir mokesčių už komunalinius pataranavimus. Byloje esančiais duomenimis, ieškinio padavimo metu atsakovų skola ieškovei už gyvenamosios patalpos nuomą už laikotarpį nuo 2013-05-01 iki 2016-04-30 sudarė 3 349,04 Eur. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų apie nuomos mokesčio už gyvenamąsias patalpas adresu (duomenys neskelbtini), priskaitymą ir apmokėjimą nuo 2013-05-01 nustatyta, kad nuomos mokestis už išnuomotas gyvenamąsias patalpas visiškai nebuvo mokamas daugiau nei trejus metus. Nustatyta, kad šios civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo padengta didelė dalis už gyvenamosios patalpos nuomą susidariusio įsiskolinimo ieškovei, tačiau visas įsiskolinimas už nuomą nepadengtas – likusi nesumokėta dalis sudaro 316,50 Eur. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad jau anksčiau, atsakovams tinkamai nevykdant pareigos mokėti ieškovei nuomos mokestį, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-10-03 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2‑6701-793/2013, ieškovei Klaipėdos miesto savivaldybei iš atsakovų solidariai buvo priteistas – laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio mėn. iki 2013 m. balandžio mėn. nesumokėtas nuomos mokestis – 2 012,83 Eur. Atsakovai nepateikė duomenų, kad šį įsiskolinimą už nuomos mokestį yra padengę, o atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė nurodo, kad taip pat nėra įvykdytas anksčiau priimtas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013‑10-03 sprendimas, kuriuo iš atsakovų priteista skola.Taip pat nustatyta, kad atsakovai netinkamai vykdė pareigas mokėti už komunalinius patarnavimus. Atsakovai byloje pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad šios bylos nagrinėjimo metu padengė dalį skolų komunalinių paslaugų tiekėjams. Kita vertus, iš byloje esančių VšĮ „Klaipėdos butai“ 2017-02-06 pateiktų duomenų nustatyta, kad 2017-01-01 dieną įsiskolinimas paslaugų tiekėjai AB „Klaipėdos energija“ sudarė 2 538,60 Eur, o AB „Klaipėdos vanduo“ – 628,75 Eur. Papildomai pastebėtina, kad iš į bylą pateikto 2016-10-20 susitarimo su AB „Klaipėdos energija“ dėl skolos grąžinimo grafiko matyti, jog bendra skola šiai komunalinių paslaugų tiekėjai sudarė 2 736,72 Eur, iš jų – 1 510,60 Eur nepriteista skola. Nepriteistą skolą buvo numatyta padengti iki 2017-04-30, o per 2016 m. lapkričio–gruodžio mėn. turėjo būti sumokėta 503,54 Eur suma, tačiau iš AB „Klaipėdos energija“ pažymos apie 2017-01-01 esamus įsiskolinimus matyti, kad atsakovų bendra skola sudarė 2 538,60 Eur, t. y. nuo 2016‑10‑20 susitarime dėl skolos grąžinimo grafiko nurodytos bendros skolos sumos sumažėjo tik 198,12 Eur.Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovai pažeidė gyvenamosios patalpos nuomos sutarties 4.3 papunktyje numatytas sąlygas mokėti gyvenamosios patalpos nuomos ir kitus su tuo susijusius mokesčius. Byloje nustatyta, kad šios prievolės atsakovai nevykdė itin ilgą laiko tarpą (daugiau nei trejus metus). Be to, svarbu ir tai, kad iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas įvertino ne tik bylos duomenis apie su gyvenamųjų patalpų nuoma susijusių įsipareigojimų mokėti mokesčius tinkamą vykdymą, tačiau ir duomenis apie kitų gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sąlygų vykdymą. Byloje pateikti duomenys apie tai, kad atsakovai netinkamai vykdė ir kitas Sutarties sąlygas.Apeliantai akcentuoja, kad byloje neįrodyta aplinkybė, jog atsakovai butą subnuomoja, o teismas nevertino skirtumo tarp buto subnuomininkų ir laikinų gyventojų. Byloje nustatyta, kad 2010‑07-22 Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties 4.5 papunktyje numatytas nuomininko įsipareigojimas nesubnuomoti gyvenamųjų patalpų. Kartu svarbu ir tai, kad 2010-07-22 Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties 5.2 papunktyje numatyta, jog nuomininkas gali apgyvendinti nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje tik savo šeimos narius, įtraukiant juos į nuomos sutartį. VšĮ „Klaipėdos butai“ 2015‑07-07 akte patikrinimo gyvenamojoje patalpoje adresu (duomenys neskelbtini) metu užfiksuota, kad bute gyvena pašaliniai asmenys. CK 6.596 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuomininkas ir jo šeimos nariai, tarpusavyje susitarę ir iš anksto pranešę nuomotojui, gali leisti gyvenamojoje patalpoje, kuria jie naudojasi, laikinai gyventi kitiems asmenims (laikiniems gyventojams), nesudarydami su jais subnuomos sutarties ir neimdami mokesčio už naudojimąsi patalpa. Tačiau atsakovai nepateikė duomenų, jog pranešė nuomotojai (ieškovei) apie laikinus gyventojus. Be to, iš byloje esančių Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus Gyvenamosios vietos deklaravimo poskyrio 2015-07-01 pranešimo bei VšĮ „Klaipėdos butai“ 2015‑08-05 reikalavimo matyti, kad pagrindinė nuomininkė A. F. nedeklaravo gyvenamosios vietos ieškovės jai išnuomotame bute. Iš VšĮ „Klaipėdos butai“ 2015-07-07 akto duomenų, matyti, kad patikrinimo gyvenamojoje patalpoje metu butu naudojosi ne atsakovai, o kiti asmenys, kuriems buvo perduoti buto raktai, butas buvo apleistas, trūko tvarkos. Nustatyta, kad VšĮ „Klaipėdos butai“ 2015-07-07 akte užfiksuoti bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), gyvenę asmenys neįtraukti į 2010-07-22 Gyvenamosios patalpos nuomos sutartį kaip nuomininkės A. F. šeimos nariai. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovai pažeidė Sutarties nuostatas dėl kitų asmenų apgyvendinimo nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje.Apeliantai nesutinka, kad nuomojamai patalpai padaryta žala ir teigia, kad per visą naudojimosi išnuomotu butu laikotarpį buto būklė buvo iš esmės pagerinta – pakeisti langai, pakeistos įėjimo ir vidaus durys, laminuotos grindys. Iš byloje esančio VšĮ „Klaipėdos butai“ 2015-01-14 akto duomenų nustatyta savavališkai, neinformavus savininko, atlikti buto erdvių išplanavimo pakeitimai (pašalintas kambario langas ir balkono durys, taip suformuota viena balkono ir kambario erdvė, taip pat pašalintos durys iš holo). VšĮ „Klaipėdos butai“ 2016-07-20 akte nurodyta, kad įėjimo į nuomojamą butą durų apačia apdegusi, durys nerakinamos, patalpose esanti įranga niokojama, buto sienos ištepliotos, laminuotų grindų danga sugadinta. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sąlygų vykdymą, pagrįstai atsižvelgė ir į byloje esančius duomenis apie užfiksuotą netvarkingą gyvenamųjų patalpų būklę.Apeliaciniame skunde atsakovai nurodo, kad butu faktiškai naudojasi pilnametis nuomininkės sūnus R. F., kuris, atsakovų teigimu, turi visas teises į savivaldybės būsto nuomą. Nustatyta, kad R. F. įtrauktas į 2010-07-22 Gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, kaip nuomininkės šeimos narys. CK 6.589 straipsnio 1 dalis numato, kad gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. Atsižvelgiant į tai, nurodyti atsakovų motyvai nepaneigia aplinkybių, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sąlygos buvo vykdomos netinkamai, dėl to minėti apeliacinio skundo argumentai atmestini, kaip neturintys teisinės reikšmės skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad, nustatęs nuomos sutarties pažeidimą, teismas nuomos sutartį gali nutraukti ir nuomininką iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos tik įvertinęs tokios teisinės priemonės proporcingumą padarytam pažeidimui, sutarties nutraukimo neigiamus padarinius bei teisės į būstą ribojimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑7‑110/2012). Byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovai pažeidė gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sąlygas, itin ilgą laiką gera valia nemokėjo mokesčių, apgyvendino nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje kitus, nuomos sutartyje nenumatytus, asmenis ir tinkamai nesirūpino buto priežiūra bei remontu. Byloje pateikti Nekilnojamojo turto registro duomenys, patvirtina, kad A. F. ir R. F. turi jų vardu registruoto nekilnojamojo turto, be to, R. F. vardu registruotas gyvenamosios paskirties butas adresu (duomenys neskelbtini). Apeliaciniame skunde taip pat pripažįstama, kad A. F. ir R. F. bute negyvena. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju yra pagrindas atsakovams taikyti CK 6.611 straipsnyje įtvirtintą pasekmę – nuomos sutarties nutraukimą ir iškeldinimą iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad nurodytų teisinių pasekmių taikymas atsakovams nagrinėjamu atveju yra proporcinga priemonė nustatytam pažeidimui ir byloje įvertintoms reikšmingoms faktinėms aplinkybėms.Apeliaciniame skunde atsakovai nurodo, kad neskundžia likusios Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017‑05‑12 sprendimo dalies dėl 316,50 Eur nuompinigių įsiskolinimo priteisimo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija dėl šios sprendimo dalies nepasisako.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, bylos faktinėms aplinkybėms teisingai pritaikė materialines teisės normas, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti, dėl to jis paliktinas nepakeistas, o atsakovų apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Atsakovų apeliacinį skundą atmetus, jų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1, 3 dalys). Ieškovė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, dėl to jų paskirstymo klausimas nenagrinėtinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-05-12 sprendimą palikti nepakeistą.