Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Šiaulių rajono apylinkės teismo teisėjas Erminijus Baziulis,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, lietuvis, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, besimokantis Šiaurės Lietuvos kolegijoje II kurse, dirbantis antstolės V. Š. kontoroje asistentu, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. G., 2011 m. liepos 15d., apie 3:00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), spyrė koja vieną smūgį nukentėjusiajai G. C. į veido sritį, po to sudavė ranka ne mažiau kaip vieną kartą į veidą, tuo smūgiu padarydamas G. C. nosies kaulų lūžį, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes nosies kaulų lūžis sutrikdė G. C. sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui.

Apklaustas kaltinamasis I. G. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino iš dalies ir paaiškino, jog 2011 m. liepos 15d. kartu su draugais A. A. ir E. V. apie 1.00 val. atvyko pas A. A. į butą adresu (duomenys neskelbtini). Buvo nusipirkę alkoholinių gėrimų. Vėliau ten pat atvyko G. P. su drauge G. C.. Visi kartu vaišinosi alkoholiniais gėrimais, bendravo. Gerokai išgėrusi G. C. kalbėjo apie narkotines medžiagas ir tuomet jis išvadino ją narkomane. G. C. supyko ir puolė ant jo, o jis norėdamas apsiginti trenkė G. C. rankos delnu ar kumščiu, norėjo pataikyti G. C. į rankas, bet pataikė į veidą. Su koja G. C. į veido sritį nespyrė. Po suduoto smūgio G. C. greitai iš buto išėjo. Kad G. C. bėgtų kraujas iš nosies, jis nematė. Dėl padaryto jis gailisi. Su nukentėjusiosios pareikštu civiliniu ieškiniu nesutinka: turtinė žala, kuri atsirastų dėl nosies operacijos, yra neįrodyta, o neturtinės žalos, jo nuomone, G. C. jis nepadarė.

Be tokio kaltinamojo paaiškinimo apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, teismas ištyrė kitus byloje surinktus įrodymus:

Apklausta nukentėjusioji G. C. parodė, kad 2011-07-15, apie 1.00 val. ji atvyko su G. P. į butą, adresu (duomenys neskelbtini), kur vyko vakarėlis, buvo vartojamas alkoholis, alkoholį vartojo ir ji. Bute buvo A. A., I. G. ir dar du vaikinai. Vakarėlio metu ji pamatė vieną stipriai išgėrusį vaikiną ir nusprendė tam vaikinui padėti, tai yra, palydėti į kitą kambarį ir paguldyti į lovą. Jai vedant minėtą vaikiną, I. G. be priežasties sukėlė konfliktą. Nuvedus tą vaikiną ji grįžo į virtuvę. Į virtuvę atėjo ir I. G., užsilipo ant suolo ir koja jai spyrė į žandikaulį. Tada ji išėjo į kitą kambarį žadinti G. P., po ko vėl grįžo į virtuvę. I. G. tebebuvo virtuvėje ir buvo agresyvus, trenkė jai rankos delnu į veidą, trenkė kumščiu į nosį, po ko ji nuvirto, atsistojo, susirinko daiktus ir išėjo iš buto. Po smūgio jai iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Byloje ji reiškia civilinį ieškinį: 4000 Lt dydžio turtinei žalai atlyginti (galimos nosies operacijos išlaidos) bei 8000 Lt neturtinei žalai atlyginti (šokas, skausmas, neigiami emociniai pergyvenimai, nepatogumai dėl išvaizdos).

Apklausta liudytoja G. P. parodė, kad 2011-07-15, apie 02.00 val., ji su G. C. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), nes tuo metu iš Anglijos buvo sugrįžęs jos draugas A. A.. Bute rado A. A., I. G. ir dar kelis jaunuolius. Bute visi pasėdėjo, išgėrė alkoholio, ir ji nuėjo miegoti į kitą kambarį. Jai bemiegant į kambarį atėjo G. C. ir pažadinusi pasakė, kad I. G. ją puola. Atsikėlusi ji nuėjo ir bandė išsiaiškinti kas vyksta, tačiau nieko nesuprato ir jai niekas nieko nepaaiškino. Matė kaip G. C. ir I. G. viena ant kito šaukia. G. C. nagais apdraskė I. G. kaklą, tuomet I. G. trenkė G. C. rankos delnu ar kumščiu į nosį ir G. C. nukrito, atsikėlė ir apsiverkusi išėjo iš buto. G. C. po smūgio iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Tiek I. G., tiek G. C. buvo neblaivūs.

Ėmęsis visų priemonių, kad liudytojai A. A. ir E. V. atvyktų į teismo posėdį, ir įspėjęs proceso dalyvius, jog nėra saistomas ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis kaip turinčiais įrodymų galią bei norėdamas patikrinti byloje esančius įrodymus, teismas perskaitė minėtų liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Liudytojas A. A. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2011-07-14, apie 22.30 val., jam telefonu paskambino pažįstama G. P., pasakė, kad atvažiuos į svečius. 2011-07-15, apie 1.00 val., G. P. atvažiavo pas jį į butą adresu (duomenys neskelbtini), kartu su drauge G. C., kurios anksčiau jis nepažinojo. Jos buvo neblaivios. Tuo metu pas jį bute buvo bendraklasis E. V., su savo draugu I. G.. Visi vaišinosi brendžiu. Vėliau jis su G. P. nuėjo į kitą kambarį ir kalbėjosi. Po to G. P. nuėjo į kambarį kur buvo kiti jo draugai, tuoj sugrįžo ir pasakė, kad sumušta G. C.. Nuėjus į tą kambarį, G. C. nebebuvo. Kambaryje buvo L. R. ir I. G.. I. G. buvo įdrėkstas kaklas, jis pasakė, kad susipyko su G. C., kad su ja dėl kažko susiginčijo ir ji jam su nagais įdrėskė kaklą. I. G. teigimu po to jis G. C. iš kumščio smogė į veidą. Jis pačio įvykio nematė, todėl tiksliai įvykio aplinkybių papasakoti negali. (b.l. 53-54, 55-56) Liudytojas E. V. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2011 m. liepos 15d. kartu su draugais A. A. ir I. G. apie 1.00 val. grįžo pas A. A. į butą, adresu (duomenys neskelbtini). Netrukus atvažiavo A. A. pažįstama G. (jos pavardės nežino) kartu su savo drauge, taipogi vardu G., gyvenančia Vilniuje. Jos abi buvo neblaivios. Visi vartojo alkoholinius gėrimus, bendravo, jokių konfliktų nebuvo. Tačiau apie 3.00 val. (tikslaus laiko nepamena) jam, I. G. ir G. (iš Vilniaus) būnant virtuvėje, tarp I. G. ir G. įvyko žodinis konfliktas. Jie dėl kažko ginčijosi, G. jį išvadino necenzūriniais žodžiais, o I. G. ją pavadino narkomane (nes prieš tai pokalbio metu ji labai daug kalbėjo apie narkotikus), liepė jai eiti lauk. Tada ji pirma puolė prie I. G., galbūt norėjo jam suduoti į veidą, ir su nagais įbrėžė jam į kaklą. Jie tarpusavyje susimuistė. I. G. bandė nustumti nuo savęs G., jos jis nemušė. Galbūt pastumdamas ją nuo savęs galėjo prisiliesti rankomis prie jos veido. Su koja į veidą jai nespyrė. G. ant žemės pargriuvusi nebuvo, susikruvinusi ji taip pat nebuvo. Konflikto metu A. A. ir G., jo pažįstamos, virtuvėje nebuvo, jie konflikto nematė. Iškart po konflikto G. (iš Vilniaus) išėjo iš buto, o kita G. pasiliko. Kiek pabuvęs, jis grįžo į namus, o kiti draugai dar pasiliko pas A. A. bute. (b.l. 57-58)

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra. (b.l. 23-25)

Specialisto išvadoje Nr. G 3524/11 (01) nurodyta, kad G. C. padarytas nosies kaulų lūžis, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, paveikus kietu buku daiktu, kurio individualių požymių nenustatyta; sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl nosies kaulų lūžio; sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu, kurio jėga medicininiu tyrimu nenustatinėjama; sužalojimas nebūdingas savęs žalojimui, G. C. rankose savigynos žymių nekonstatuota. (b.l. 37-38)

Specialisto išvadoje Nr. G 1744/11(04) G. C. nustatytas nosies kaulų lūžis, sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku; sužalojimas padarytas buku kietu daiktu (-ais), galimai vieno ar daugiau trauminių poveikių pasekoje; sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl jo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 dienų. (b. l. 39)

Byloje ištirti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, teismui leidžia daryti išvadą, jog I. G., smurtiniais veiksmais sužalojo G. C., padarydamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokia kaltinamojo padaryta veika atitinka LR BK 138 str. 1d. numatyto nusikaltimo sudėtį. Nusikalstamos veikos padarymo faktą patvirtina nukentėjusiosios, liudytojos parodymai, pačio kaltinamojo parodymai, teismo medicinos specialistų išvados bei kiti bylos duomenys. Smūgių skaičių ir pobūdį teismas laiko įrodytais remiantis nuosekliais nukentėjusiosios parodymais.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo I. G. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Aplinkybė, jog I. G. veikos metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio nelaikytina sunkinančia, kadangi nėra įrodyta, jog tai turėjo įtakos veikos padarymui.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės I. G. skyrimo, atsižvelgia į tai, kad I. G. padaryta nusikalstama veika yra priskiriama nesunkių tyčinių nusikaltimų žmogaus sveikatai kategorijai (LR BK 11 str. 3d.), taip pat atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei į visas kitas nustatytas bylos aplinkybes: I. G. praeityje yra neteistas (b.l. 74), buvo baustas administracine tvarka (b.l. 75), šiuo metu mokosi aukštojoje mokykloje, dirba (b.l. 79), I. G. neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Atsižvelgdamas į aukščiau paminėtą, teismas I. G. parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji G. C. pareiškė civilinį ieškinį padarytai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, turinę žalą nurodydama patyrusi 4 000 Lt sumoje, neturtinę žalą įvertinama 8 000 Lt dydžio pinigine suma bei prašydamas minėtas pinigų sumas priteisti iš I. G..

Baudžiamojoje byloje pareikšta nukentėjusiosios G. C. civilinio ieškinio dalis dėl 4 000 Lt turtinės žalos atlyginimo, atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra pateikta jokių patirtą žalą patvirtinančių duomenų (medicininių duomenų apie būtinumą atlikti nosies operaciją, duomenų apie konkrečios operacijos pobūdį bei konkrečią kainą), dėl ko negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti, todėl ieškinys šioje dalyje paliktinas nenagrinėtu, o G. C. pripažintina teisė kreiptis dėl turtinės žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji G. C. dėl nusikalstamos veikos patirtą neturtinę žalą įvertino 8 000 Lt dydžio pinigine suma bei prašė tokią sumą priteisti jai iš kaltinamojo I. G. kaip neturtinės žalos atlyginimą. Spręsdamas šį klausimą teismas atsižvelgia ir vertina įstatymo nuostatas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, neturtinės žalos nustatymui ir įvertinimui reikšmingas aplinkybes, esamą ir formuojamą teismų praktiką ginant asmens teises šioje dalyje. Pagal LR BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus (LR CK 6.250 str. 1d., 2d.). Šioje byloje teismas nustatė, jog G. C. dėl kaltinamojo veiksmų patyrė sveikatos sužalojimą, kentė skausmą, patyrė stresą, kitus neigiamus emocinius pergyvenimus, nepatogumus dėl išvaizdos (b.l. 37-39), tačiau pati buvo aktyvi konflikto dalyvė. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, jog šioje byloje inkriminuotą nusikalstamą veiką G. C. atžvilgiu kaltinamasis padarė tyčiniu veiksmu, I. G. dirba, turi pastovų pragyvenimo šaltinį. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas mano, jog nukentėjusiosios G. C. reikalavimas dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, tačiau mažintinas ir tenkintinas iš dalies, priteisiant nukentėjusiajai iš I. G. 1 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

I. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus - naikintina.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 302-305 str., 307-308 str., teismas

nusprendė:

I. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 1d. bei nubausti jį skiriant bausmę – 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo.

Laisvės apribojimo laikotarpiu I. G. įpareigoti: per laisvės apribojimo laikotarpį - dirbti ar būti registruotam darbo biržoje arba mokytis; būti savo namuose nuo 23 val. iki 6 val., išskyrus jei nebuvimas susijęs su darbu.

Kardomąją priemonę I. G. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Patenkinti nukentėjusiosios G. C. civilinį ieškinį iš dalies ir nukentėjusiajai iš I. G. priteisti: 1 500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiosios G. C. civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu, pripažįstant G. C. teisę į ieškinio patenkinimą civilinio proceso tvarka.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių rajono apylinkės teismą.