Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2012-11-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-899-891/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2012-11-13
Bylos Nr.
1-899-891/2012
Teisminio proceso Nr.
1-18-1-01592-2012-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Budrys
Kaltinamasis
L. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-899-891/2012Teisminio proceso Nr. 1-18-1-01592-2012-3Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.1.2.1. (S)
VILNIAUS MIESTO 2 APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 13 d.Vilnius

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys, išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

L. K., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista (Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas vieneriems metams, ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams),

kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. K. 2012 m. rugpjūčio 8 d. apie 21.38 val. A. J. Povilaičio g. 20, Vilniuje, prie parduotuvės „IKI“, turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, paėmusi paskambinti iš M. Š. mobilaus ryšio telefoną „Nokia C2“, 400 Lt vertės, su jame buvusia UAB „Bitė Lietuva“ SIM kortele, 5 Lt vertės, ir jo nukentėjusiajam negrąžinusi, pasišalino, t. y. atvirai pagrobė svetimą, nukentėjusiajam M. Š. priklausantį 405 Lt vertės turtą.

Motyvuojamoji dalis

Taip L. K. padarė BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

L. K. kaltė padarius jai inkriminuojamą apysunkį nusikaltimą įrodyta rašytine bylos medžiaga:

Kaltinamosios L. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais ji savo kaltę padariusi BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką pripažino visiškai ir parodė, kad jau apie penkiolika metų su pertraukomis vartoja narkotinę medžiagą – heroiną – ir yra nuo jos priklausoma. Ji daug kartų bandė išsigydyti, tačiau po kiekvienos reabilitacijos, neturėdama pakankamai valios išsilaikyti, pabando ir vėl pradeda vartoti. Nuo 2008 metų Vilniaus priklausomybės ligų centre ji įrašyta į metadono programą ir eilinį kartą bando išsigydyti bei susitvarkyti su šia problema. 2012 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje, galimai 2012 m. rugpjūčio 8 d., vakare ji kartu su pažįstama G. B. sėdėjo ant suoliuko šalia parduotuvės „IKI“, esančios A. J. Povilaičio g. 20, Vilniuje, ir gėrė alų. Vakare, tikslaus laiko neatsimena, prie jų priėjo iš matymo pažįstamas vyras, kurį ankščiau porą kartų matė dirbantį minėtos parduotuvės kasoje. Vėliau sužinojo, kad jo vardas M.. G. jį irgi pažinojo tik iš matymo. Jie susipažino ir bendraudami kartu gėrė alų. Vienu momentu jai kilo mintis kažkam paskambinti ir M. paprašė mobilaus telefono. M. geranoriškai davė jai savo telefoną, ji atsikėlė nuo suoliuko ir pradėjo kažkam skambinti. Ji tiksliai neprisimena, kokį numerį surinko ir kam ji tą vakarą skambino. Atsimena, kad pamačiusi telefoną, nusprendė jį pavogti. Pamatė, kad M. telefonas neblogas ir šį telefoną pardavusi galės gauti nemažai pinigų. Už parduotą telefoną gautus pinigus galvojo panaudoti narkotikų pirkimui. Kol M. ir G. sėdėjo ant suoliuko, ji neva skambindama mobiliuoju telefonu pasitraukė nuošaliau, t. y. nuėjo jiems už nugaros ir gyvenamųjų namų kiemais nuėjo link visuomeninio transporto sustojimo „Karoliniškių poliklinika“. Jos niekas nesivijo ir į pavogtą telefoną neskambino. Šešiolikto maršruto troleibusu ji nuvažiavo į Geležinkelio stotį, nes ten galvojo už pinigus įkeisti pavogtą telefoną. Stotyje nei vienas lombardas nedirbo, todėl pavogtą telefoną pasiūlė pirkti nepažįstamam vyrui. Šis vyras jai už telefoną sumokėjo 100 Lt. Tai, kad šis telefonas pavogtas, ji šiam vyrui nesakė, o pastarasis jos neklausė. Prieš parduodama telefoną išėmė SIM kortelę ir ją kažkur išmetė. Už gautus pinigus įsigijo narkotikų ir juos suvartojo (b. l. 29, 33).

Nukentėjusiojo M. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2012 m. rugpjūčio 8 d. vakare apie 21.35 val. jis vienas ėjo nuo visuomeninio transporto sustojimo namo. Netoli parduotuvės „IKI“, esančios A. J. Povilaičio g. 20, Vilniuje, kurioje jis (duomenys neskelbtini), prie jo priėjo dvi iš matymo pažįstamos merginos. Jas ankščiau kelis kartus matęs minėtoje parduotuvėje „IKI“, o vieną kartą merginos prie jo buvo priėjusios, kai jis buvo šalia šios parduotuvės ir gėrė alų. Jis šias merginas pažįsta tik iš matymo ir jokių kitų duomenų nežinojo. 2012 m. rugpjūčio 8 d. apie 21.35 val. šios merginos priėjo ir viena iš jų paprašė telefono. Ji klausė: „gal gali duoti telefoną paskambinti?“. Kadangi jos buvo matytos, nieko blogo neįtardamas išsitraukė savo telefoną „Nokia C2“, 400 litų vertės, su UAB „Bitė Lietuva“ abonentine SIM kortele (abonento numeris +37065109696), 5 Lt vertės, ir padavė merginai. Dabar jis žino, kad šios merginos vardas L., pavardė K., kitų anketinių duomenų nežino. Merginos vardą ir pavardę sužinojo tuo metu, kai 2012 m. rugsėjo 18 d. policijoje pastaroji jo atsiprašė ir atlygino turtinę žalą. 2012 m. rugpjūčio 8 d. apie 21.35 val., prieš tai, kai padavė telefoną, jis L. paklausė: „kokį tau numerį surinkti?“. L. pasakė kažkokį numerį, jis surinko ir tik tada telefoną padavė L.. L. paėmė telefoną ir kelis žingsnius pasitraukė nuo jo. Kita mergina pasiliko stovėti šalia jo ir jie apie kažką pradėjo kalbėtis. Kitos merginos vardas gali būti G.. Tai jis sužinojo tuo metu, kai L. pašaukė savo draugę vardu „G.“, o pastaroji pasisuko į L. pusę. Kol jis kalbėjosi su G., L. vaikščiojo netoli jų. Po to G. jo paprašė cigaretės. Jis išsitraukė cigaretę, padavė G. ir ją uždegė. Po to jis apsidairė ir pamatė, kad L. niekur nėra. Tada jis kartu su G. pradėjo ieškoti L., tačiau niekur pastarosios nerado. G. pasakė, kad jei jos draugė negrąžins jam telefono, kreipsis į policiją ir jie išsiskyrė. Kelias dienas jis laukė ir tikėjosi, kad merginos grąžins jam telefoną ir nereikės kreiptis į policiją. Iki 2012 m. rugpjūčio 20 d. niekas su juo nesusisiekė ir telefono negrąžino, todėl tą pačią dieną Karoliniškių policijos nuovadoje parašė pareiškimą. L. telefoną pavogė 2012 m. rugpjūčio 8 d. apie 21.38 val. prie A. J. Povilaičio g. 20, Vilniuje. Tą vakarą prieš vagystę jis su merginomis jokių alkoholinių gėrimų negėrė ir ant suoliuko su jomis nesėdėjo. Jos matomai sumaišė su kita diena. 2012 m. rugsėjo 18 d. L. K. jam visiškai atlygino padarytą turtinę žalą, jo atsiprašė ir jie susitaikė. Dėl šios vagystės L. K. pretenzijų neturi. Šiuo metu jam jokia žala nepadaryta (b. l. 7).

Nukentėjusiojo M. Š. pranešimu, kuriame jis nurodė, kad 2012 m. rugsėjo 18 d. įtariamoji L. K. dėl telefono „Nokia C2-06“ vagystės jam visiškai atlygino padarytą turtinę žalą, jo atsiprašė ir jis su pastarąja susitaikė. Dėl šios vagystės pretenzijų L. K. neturi ir prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti šalims susitaikius (b. l. 11).

Liudytojos G. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2012 m. rugpjūčio mėnesį, tikslios datos neprisimena, vakare kartu su drauge L. K. susitiko prie parduotuvės „IKI“, esančios A. J. Povilaičio g. 20, Vilniuje, ir kartu ant suoliuko gėrė sidrą. Ant gretimo suoliuko sėdėjo iš matymo pažįstamas vyriškis vardu M., kuris ankščiau (duomenys neskelbtini), ir gėrė alų. Po to M. priėjo prie jų ir jie trise gėrė alkoholinius gėrimus. Kai baigėsi gėrimai ir buvo tamsu, ji pasiūlė eiti namo. Ji nuėjo link savo namo, L. ėjo kartu iki troleibusų stotelės, o M. ėjo kartu. Laisvės pr. 43-o namo kieme L. pasakė, kad jai reikia paskambinti ir M. paprašė telefono. M. geranoriškai davė L. savo mobiliojo ryšio telefoną. L. mobiliajame telefone sumaigė mygtukus, pridėjo telefoną prie ausies ir netrukus su kažkuo pradėjo kalbėti. Pokalbio ji nesiklausė, nes tuo metu stovėjo ir bendravo su M.. L. apie porą minučių kalbėdama telefonu prieidavo prie jų ir vėl pasitraukdavo nuo jų. Apytiksliai po 5 minučių jie su M. pastebėjo, kad nėra L.. Jie pašaukė L., du kartus apibėgo gyvenamąjį namą, tačiau pastarosios nerado. Jie suprato, kad L. šį telefoną pavogė. M. sakė, kad policijai parašys pareiškimą, jei jos draugė negrąžins telefono. Po to M. supykęs nuėjo savo keliu, o ji nuėjo namo. Kitą dieną ji vėl sutiko L. K. ir pastarosios paklausė, ką ši padarė. L. nieko tinkamai negalėjo paaiškinti. L. sakė, kad jai susisuko galva ir ji nutarė paimti telefoną. Ką L. padarė su šiuo telefonu, nepaklausė, o pastaroji jai nepasakojo. Ji L. pasakė, kad M. rašys pareiškimą, jei L. negrąžins telefono. L. pasakė, kad ji susiras M. ir su juo susitars (b. l. 24).

Šie byloje surinkti ir ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos pripažįsta įrodymais. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji L. K. atvirai pagrobė svetimą, nukentėjusiajam M. Š. priklausantį 405 Lt vertės turtą. Kaltinamosios L. K. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip baigtas apysunkis nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, L. K. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – dešimties mėnesių laisvės apribojimu su įpareigojimais nuo 21.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su darbu, taip pat neatlygintinai išdirbti dvidešimt valandų per keturis mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (b. l. 74).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas apysunkis nusikaltimas), kaltinamosios L. K. asmenybę (praeityje teista du kartus, tačiau teistumai išnykę, administracine tvarka bausta, nedirba, tris kartus gydėsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir yra įrašyta į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant opioidus), nustatytą jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgdamas į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąją charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu prokuroro siūlomas dešimties mėnesių bausmės laikotarpis šiuo konkrečiu atveju yra optimalus, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo. Prokuroro siūlomi įpareigojimai laisvės apribojimo bausmės metu nuo 21.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su darbu, taip pat neatlygintinai išdirbti dvidešimt valandų per keturis mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, teismo vertinimu, darys teigiamą įtaką kaltinamosios elgesiui, kad ji ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 34) – paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – naikintina.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo pareikštas civilinis ieškinys, kaltinamoji padarytą žalą atlygino, nukentėjusysis pareiškė, kad pretenzijų neturi (b. l. 11).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

L. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti dešimties mėnesių laisvės apribojimo bausmę įpareigojant nuo 21 val. iki 6 val. būti namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su darbu, taip pat neatlygintinai išdirbti dvidešimt valandų per keturis mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

L. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti L. K., kad:

1. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas (parašas) Arūnas BudrysNuorašas tikrasTeisėjas Arūnas Budrys