Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja Ledina Šinkūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo pagal pareiškėjos V. M. pareiškimą, suinteresuotas asmuo – Ž. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Po A. M. mirties liko jam priklausęs nekilnojamasis turtas (arba atitinkama to turto dalis) – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) bei šiame sklype esantis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei kiti statiniai, žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat palikėjas, pareiškėjos žiniomis, turėjo įvairaus kilnojamojo turto.

Po palikėjo mirties notaro biure užvestos A. M. paveldėjimo bylos nėra, jo palikimas nėra priimtas.

A. M. turėjo du vaikus, t. y. dukrą (pareiškėją) V. M. bei sūnų (suinteresuotą asmenį) Ž. M.. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja, būdama A. M. dukra, pagal įstatymą paveldi kaip pirmos eilės įpėdinė. Pareiškėja pageidautų priimti savo tėčio palikimą, tačiau praleido įstatymo numatytą terminą.

Tėčio mirties metu pareiškėja su broliu buvo nepilnamečiai, t. y. pareiškėjai V. M. buvo 14 metų, o jos broliui Ž. M. – 15 metų, tad savarankiškai atlikti tėčio palikimo priėmimo teisinių veiksmų negalėjo. Jų mama J. K., kaip kad šiuo metu papasakojo pareiškėjai, pasidomėjo A. M. palikimu ir sužinojo, kad jis turėjo daug skolinių įsipareigojimų (kas matyti ir iš NTR duomenų apie areštus nekilnojamajam turtui), tad laiku nesikreipė nei į teismą dėl leidimo išdavimo priimti palikimą vaikų vardu, nei į notarą dėl palikimo vaikų vardu priėmimo. Valstybinė vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba taip pat nesiėmė jokių veiksmų, kad išsiaiškinti palikėjo palikimo sudėtį ir apginti vaikų interesus, sprendžiant palikimo priėmimo (ar atsisakymo jį priimti) klausimą . Sulaukusi pilnametystės, pareiškėja 2024 m. vasarą sulaukė notarės skambučio, kuri paaiškino, jog, jos turimais duomenimis, A. M. skolos nėra didesnės už turtą, tad palikimą yra verta priimti. Tuomet pareiškėja kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl teisinės pagalbos jai suteikimo priimant tėčio palikimą.

Taigi šiuo atveju pareiškėjai laiku priimti palikimą notarine tvarka sukliudė svarios priežastys, kadangi ji pati dėl savo nepilnametystės negalėjo tinkamai suvokti ir įvertinti susidariusios situacijos bei dėl savo riboto veiksnumo imtis kokių nors veiksmų ar daryti kokią nors esminę įtaką savo mamai sprendžiant palikimo priėmimo klausimus. Šiuo atveju terminą palikimui priimti pareiškėja praleido ne dėl savo kaltės, nes ji, būdama nepilnametė, neturi visiško civilinio veiksnumo ir negali savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose (CK 2.8 straipsnis). Tai, kad pareiškėjos mama, kaip įstatyminė jos atstovė, laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų dėl palikimo priėmimo, neturėtų lemti neigiamų pasekmių (teisės paveldėti praradimo) atsiradimo pareiškėjai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėja prašys Teismą palikimo priėmimo termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis ir šį praleistą terminą atnaujinti (pratęsti).

Remdamasi tuo, ką išdėstė bei vadovaudamasi LR CPK 576 str. pareiškėja teismo

atnaujinti jai, V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) įstatymu nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti po palikėjo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Iš (duomenys neskelbtini) Medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini).

Kupiškio rajono savivaldybės administracijos CBAĮ skyriaus išduotuose V. M., g. (duomenys neskelbtini), ir Ž. M., g. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimuose nurodyta, kad vaikų tėvas – A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motina – J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Iš pateikto Ištuokos liudijimo, išduoto (duomenys neskelbtini), matyti, kad A. M. ir J. M. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) ( (duomenys neskelbtini) įrašas, Nr. (duomenys neskelbtini) ). Taigi A. M. mirė būdamas išsituokęs.

Palikėjo vaikai yra pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą ( CK 5.11str. 1 d. 1 p.).

Pagal CK 5.50 str. 1 d., 3 d., įpėdinis pagal įstatymą ar testamentą palikimą priimti turi per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

CK 5.57 straipsnis numato, jog CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Bylos duomenimis nustatyta, kad V. M. jos tėvo mirties dieną tebuvo 14 metų. Nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų, veiksmus, sukuriančius jiems teises ir pareigas, atlieka turėdami tėvų arba rūpintojų sutikimą ( CK 2.8 str. 1 d. ).

CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad palikimo priėmimui nepilnamečio vardu reikalingas teismo leidimas, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, V. M. motina įstatymo nustatytu 3 mėnesių terminu palikimui priimti, nei į teismą dėl leidimo išdavimo, nei į notarą nesikreipė, nepilnametės dukters teisės paveldėti jos mirusio tėvo turtą neįgyvendino. Tai patvirtina Testamentų registro išrašas 2024-10-11, iš kurio matyti, kad asmens, kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimo nieks nepriėmė.

Kaip nurodo pareiškėja pareiškime ir suinteresuotas asmuo, Ž. M., atsiliepime į pareiškimą, jų mama to nepadarė, sužinojusi, kad tėvas turi skolinių įsipareigojimų.

Tai, kad A. M. mirties dieną turėjo skolinių įsipareigojimų, patvirtina Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai, iš kurių matyti, kad A. M. turimam nekilnojamajam turtui buvo antstolių uždėtas areštas ( 2024-10-11 duomenys ).

Apie tai, kad tėvo skoliniai įsipareigojimai nėra didesni už paveldimą turtą, pareiškėja sužinojo iš notarės jau būdama pilnamete.

Laikytina, jog pareiškėjos motinos sprendimas nesikreipti į teismą dėl leidimo priimti nepilnamečių vaikų vardu jų tėvo palikimą, išdavimo, bei nesikreipimas į notarę, neišsiaiškinus visų reikšmingų aplinkybių ( paveldimo turto vertės, skolinių įsipareigojimų dydžio ), taip neužtikrinant pareiškėjos teisės paveldėti savo tėvo turtą, yra svarbi priežastis terminui atnaujinti, tad, siekiant sudaryti galimybę pareiškėjai V. M. tinkamai įgyvendinti savo kaip paveldėtojos teisę, atnaujintinas pareiškėjai terminas priimti palikimą, atsiradusį po jos tėvo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) ( CK 5.57 str. 1 d., CPK 578 str. ).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Prašymą tenkinti.

V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po jos tėvo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.