- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2011-08-23
- Bylos Nr.
- 1-692-771/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-1-00122-2011-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aleksandras Prygunkovas
- Kaltinamasis
- R. N.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.4Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.1Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 str.)
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, susipažinęs su prokuroro pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje R. N., gimęs (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis Anglijos įmonėje (duomenys neskelbtini) darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Anglija, gyvenamosios vietos adresas Lietuvoje – (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. N. 2011 m. kovo mėnesį, nuo 7 iki 13 dienos, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, namuose, adresu (duomenys neskelbtini) Anglijoje, pasinaudodamas kompiuteriu ir spausdintuvu, 2010-08-23 Lietuvos Respublikos ambasados Jungtinėje Karalystėje sekretoriaus patvirtinto įgaliojimo trečioje pastraipoje įrašydamas žodžius – „išregistravimu, pardavimu“, įtvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad jis įgalioja G. M. atstovauti jį policijos įstaigose, VĮ „Regitra“, techninės apžiūros centruose, draudimo bendrovėse, santykiuose su trečiaisiais fiziniais ir juridiniais asmenimis, kiek tai susiję su automobilio „BMW 520i“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), išregistravimu, pardavimu, tai yra suklastojo tikrą dokumentą – 2010-08-23 Lietuvos Respublikos ambasados Jungtinėje Karalystėje sekretoriaus patvirtintą įgaliojimą, ir šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė vieną ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną namuose adresu (duomenys neskelbtini) Anglijoje bei šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą siuntė paštu iš Anglijos į Lietuvą G. M. adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose.
R. N. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2010-02-24 išvyko dirbti ir gyventi į Angliją. Lietuvoje turėjo automobilį „BMW 520i“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi jam automobilis buvo nebereikalingas, nusprendė jį parduoti ir su žmonos broliu G. M. sutarė, kad jo vardu surašys įgaliojimą, kad G. M. galėtų parduoti jo automobilį. Nuvyko į Lietuvos Respublikos ambasadą Jungtinėje karalystėje, kur 2010-08-23 buvo surašytas įgaliojimas, suteikiantis teisę G. M. valdyti, atlikti techninę apžiūrą, apdrausti automobilį „BMW 520i“. R. N. ambasados darbuotojams sakė norintis automobilį išregistruoti ir parduoti, tačiau jie šių žodžių neįrašė į įgaliojimą, o jis tuo metu to nepastebėjo. Šį įgaliojimą paštu išsiuntė į Lietuvą G. M., kad jis, kai atsiras pirkėjas, parduotų automobilį. Kai Lietuvoje atsirado automobilio pirkėjas, G. M. norėjo automobilį parduoti, tačiau to negalėjo padaryti, nes 2011 m. kovo mėnesio pradžioje VĮ „Regitra“ darbuotojas G. M. pasakė, kad jis (G. M.) pagal pateiktą įgaliojimą negali išregistruoti ir parduoti automobilio. Apie tai G. M. jam pranešė ir 2010-08-23 surašytą įgaliojimą išsiuntė jam (R. N.) atgal į Angliją. Gavęs įgaliojimą, pamatė, kad jame nėra žodžių, leidžiančių G. M. išregistruoti ir parduoti automobilį, nors ambasadoje buvo prašęs tai padaryti. Jis su šiuo įgaliojimu 2011 m. kovo mėnesio antrą savaitę, tikslesnės datos neprisimena, nuvyko į ambasadą ir pradėjo aiškintis, kodėl neįrašė minėtų žodžių. Jam paaiškino, kad jeigu nori automobilį įgalioti išregistruoti ir parduoti, tai vis tiek turi surašyti naują įgaliojimą ir už jį vėl reikės mokėti apie 70 svarų. R. N. nenorėjo šios pinigų sumos mokėti, todėl naujo įgaliojimo ambasadoje nerašė. Grįžęs namo tą pačią dieną, tikslios datos nepamena, valandos nepamena, savo asmeniniu kompiuteriu ir spausdintuvu, kurių modelių pavadinimo nepamena (šiuo metu šių daiktų nebeturi), 2010-08-23 surašytame įgaliojime atspausdino du žodžius: „išregistravimu, pardavimu“ ir šį suklastotą įgaliojimą kitą dieną (kokia tai buvo diena – nežino), greituoju paštu išsiuntė G. M., kuriam nieko neaiškino apie įgaliojime jo prirašytus žodžius, tik pasakė, kad dabar įgaliojimas yra geras. 2011-03-18 jam paskambino G. M. ir pasakė, kad „Regitroje“ įtarė, jog įgaliojimas yra suklastotas ir automobilio negali parduoti. Tada jis 2011-03-21 nuvyko į Lietuvos ambasadą, kur surašė naują įgaliojimą, kurį išsiuntė G. M., po ko automobilis buvo parduotas. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi ( b.l. 26, 29).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo R. N. prisipažinimo, jo kaltę taip pat įrodo kita bylos medžiaga, kuri buvo ištirta teisme.
Liudytojas G. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2011 m. kovo mėn. pradžioje, tikslios datos nepamena, nuvyko į Šiauliuose esančią „Regitrą“, kad parduotų sesers vyro R. N. automobilį „BMW 520“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nes R. N. gyvena ir dirba Anglijoje, o šis automobilis jam buvo nebereikalingas. Tam reikalui R. N. jam atsiuntė įgaliojimą, surašytą Lietuvos ambasadoje Anglijoje 2010-08-23. „Regitroje“ pateikus reikiamus dokumentus ir įgaliojimą „Regitros“ darbuotojas pasakė, kad G. M. negali parduoti automobilio, nes įgaliojime nėra parašyta, kad jis (G. M.) gali išregistruoti ir parduoti automobilį. Apie tai jis telefonu pasakė R. N., su juo sutarė, kad greituoju paštu išsiųs įgaliojimą atgal, o po to R. N. ambasadoje tinkamai sutvarkys dokumentą. Tą jis ir padarė. Gavęs iš R. N. įgaliojimą, galvodamas, kad įgaliojimas yra geras, nieko blogo neįtardamas, jis 2011-03-18 apie 13.00 val. vėl nuėjo į „Regitrą“ ir pateikė dokumentus. „Regitros“ darbuotojas, kurio pavardės nežino, jam pasakė, kad įgaliojime yra prirašyti du žodžiai: „išregistravimu, pardavimu“. G. M. pasakė, kad nieko apie tai nežino ir iš karto paskambino R. N. bei pasakė, kas atsitiko. R. N. jam pasakė, kad gavęs jo persiųstą į Angliją įgaliojimą, nuėjo į Lietuvos ambasadą Londone ir pasakė, kad jam reikia, jog įgaliojime būtų įrašyti žodžiai: „ išregistravimu, pardavimu“. Jam ambasados darbuotojai atsakė, kad reikia rašyti naują įgaliojimą ir vėl mokėti 72 svarus. Jis, pykdamas, kad ambasados darbuotojai per savo aplaidumą nebuvo įrašę minėtų žodžių į pirmąjį įgaliojimą, nusprendė nemokėti 72 svarų, nesurašyti naujo įgaliojimo, o savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), namie esančio kompiuterio ir spausdintuvo pagalba, įgaliojime atspausdino žodžius:„ išregistravimu, pardavimu“. Tai padaręs, R. N. jam vėl atsiuntė įgaliojimą, kurį jis ir pristatė į VĮ „Regitrą“, kur nustatė, kad įgaliojimas suklastotas. G. M. teigimu, jis nežinojo, kad R. N. suklastojo įgaliojimą, nežinojo, jog pateikia suklastotą dokumentą, tai sužinojo tik po to, kai jam tą pasakė suklastojimo faktą įtaręs „Regitros“ darbuotojas (b l. 10).
Liudytojas D. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba VĮ „Regitra“ Šiaulių filialo specialistu. 2011 m. kovo mėnesio pradžioje, tikslios datos neprisimena, pas jį į darbovietę atvykęs vyriškis, pavarde M., kurio vardo neprisimena, pateikė įgaliojimą dėl „BMW“ markės automobilio pardavimo. Perskaitęs jam pateiktą įgaliojimą, pastebėjo, kad jame nėra įrašytų žodžių dėl automobilio išregistravimo ir pardavimo. Tada jis vyriškiui paaiškino, kad šis neturi teisės parduoti šio automobilio ir vyriškis išėjo. Po kelių dienų, tikslios dienos neprisimena, į „Regitrą“ vėl atėjo M. ir pateikė jam įgaliojimą, kuriame buvo įrašyti žodžiai: „išregistravimu, pardavimu“. Tada jam (D. A.) kilo įtarimas, jog tie žodžiai galėjo būti įrašyti į seną įgaliojimą paties įgaliotojo. Įtaręs, jog įgaliojimas suklastotas, pranešė apie tai policijai ( b.l. 12).
Iš specialisto išvados matyti, jog tirti pateiktame Lietuvos Respublikos ambasados Jungtinėje Karalystėje įgaliojime, registro Nr. (duomenys neskelbtini), 12-os eilutės paskutinieji žodžiai: „išregistravimu, pardavimu“, yra išspausdinti ne tuo pačiu metu, kaip visas įgaliojimo tekstas ( b.l. 18-20).
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, pripažįsta, jog R. N. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir dėl jos yra kaltas. Paties R. N. prisipažinimas, liudytojų G. M. ir D. A. parodymai, specialisto išvada patvirtina, kad R. N. suklastojo tikrą dokumentą – 2010-08-23 Lietuvos Respublikos ambasados Jungtinėje Karalystėje išduotą įgaliojimą, t.y. pasinaudodamas kompiuteriu ir spausdintuvu įrašė į įgaliojimą žodžius „išregistravimu, pardavimu“, tuo įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad jis (R. N.) įgalioja G. M. atstovauti jį policijos įstaigose, VĮ „Regitra“, techninės apžiūros centruose, draudimo bendrovėse, santykiuose su trečiaisiais fiziniais ir juridiniais asmenimis, kiek tai susiję su automobilio „BMW 520i“ išregistravimu, pardavimu bei šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė savo namuose Anglijoje ir siuntė paštu iš Anglijos į Lietuvą G. M.. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes žinojo ir suprato, jog klastoja tikrą dokumentą, taip pat suvokė, jog laiko ir siunčia paštu savo paties suklastotą tikrą dokumentą ir tai suvokdamas norėjo veikti atitinkamu būdu. Kaltinamojo veika, atsižvelgiant į objektyviai atliktus veiksmus ir tyčios turinį, teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį.
Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu.
Teismas nustatė visas Lietuvos Respublikos BPK 418 straipsnyje numatytas sąlygas, kurioms esant baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme yra numatyta bauda kaip alternatyvi bausmė; bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažino, jog R. N. inkriminuota veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai; proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštarauja (b.l. 26, 29); civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Prokurorė, siūlydama užbaigti procesą byloje teismo baudžiamuoju įsakymu, R. N. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., padarymą siūlo skirti 15 MGL baudą. Kaltinamasis prašo skirti mažesnę baudą ir jos mokėjimą išdėstyti.
R. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). R. N. atsakomybę sunkinančių aplinkybių išnagrinėjus bylą nenustatyta.
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo R. N. asmenybę, į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. R. N., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas ( b.l. 42), galiojančių administracinių nuobaudų neturi ( b.l. 43-45), šiuo metu gyvena ir dirba užsienyje, policijos nuovados pagal ankstesnę gyvenamąją vietą Lietuvoje charakterizuojamas teigiamai ( b.l. 37). Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už padarytą nusikaltimą sankcijoje numatytą baudą, kurios dydis nustatytinas mažesnis, nei baudžiamajame įstatyme už nesunkų nusikaltimą numatytos baudos bausmės vidurkis.
Ikiteisminio tyrimo metu R. N. 2011-08-11 buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 30, 31). Iš bylos medžiagos matyti, jog R. N. iš Lietuvos į Angliją, kur šiuo metu gyvena, išvyksta 2011-08-25 ( b.l. 26). R. N. kardomoji priemonė buvo paskirta siekiant Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t.y. siekiant užtikrinti R. N. dalyvavimą procese ir netrukdomą ikiteisminį tyrimą. Duomenų, jog R. N. vykstant ikiteisminiam tyrimui būtų pažeidęs rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygas, byloje nėra, ikiteisminis tyrimas R. N. atžvilgiu yra užbaigtas, pagrindo manyti, jog 2011-08-25 išvykus R. N. iš Lietuvos pasunkės procese priimto baudžiamojo įsakymo įvykdymas, nėra. Dėl šios priežasties taikyti kaltinamojo atžvilgiu kardomąją priemonę iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, įvertinus planuojamą išvykimą į užsienio valstybę, nėra pagrindo, todėl R. N. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintina nuo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos.
Suklastotas 2010-08-23 Lietuvos Respublikos ambasados Jungtinėje Karalystėje išduotas įgaliojimas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), saugotinas baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str.,
nusprendė:
R. N. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 15 MGL (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimties) litų dydžio baudą, kurią jis privalo sumokėti per 5 (penkis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
R. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos.
Suklastotą 2010-08-23 Lietuvos Respublikos ambasados Jungtinėje Karalystėje išduotą įgaliojimą saugoti baudžiamojoje byloje.
Kaltinamasis, nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo įteikimo jam dienos turi teisę paduoti Šiaulių miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir tampa neskundžiamas.