Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-3412-580/2013

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2013-10-21
Bylos Nr.: I-3412-580/2013
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01438-2013-5
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Arūnas Kaminskas, Ina Kirkutienė, Jūra Marija Strumskienė
Pareiškėjas: J. T., R. Š.
Trečiasis asmuo: Vilniaus miesto savivaldybės, UAB „Valtima“, R. A., A. A., J. S., Z. L., O. M., O. Č., V. L., U. Z., M. Š., P. S., J. B., Ž. Č., A. Č., UAB „Arisma“, UAB „Rotada“, F. L., A. L., G. L., O. V., S. K., T. K., S. G., V. S., L. B., A. B., D. B., J. L., N. L., I. Č., N. M., R. P.
Atsakovas: Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui
Advokatai: Vitalijus Burinskis, Arūnas Šalkauskas, Vitalijaus Burinskas

Kategorijos

11.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. I-3412-580/2013Proceso Nr. 3-61-3-01438-2013-5Procesinio sprendimo kategorija 11.4.2; 74 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Inos Kirkutienės ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjoms J. T. ir R. Š.,

pareiškėjų ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovui advokatui Vitalijui Burinskiui (Vitalij Burinskij),

atsakovų atstovei Irenai Zaliauskienei,trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės atstovei Monikai Rožukaitei,

trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Valtima“ ir UAB „Arisma“ atstovui advokatui Arūnui Šalkauskui,

trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovams V. M., O. F., V. S., A. Z.,

tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. A., A. A. (A. A.), J. S., Z. L., O. M., Z. L., O. Č., J. S., V. L., U. Z., M. Š., P. S. (P. S.), J. B., Ž. Č. ir A. Č.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. T. ir R. Š. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybei, UAB „Valtima“, UAB „Arisma“, UAB „Rotada“, R. A., A. A. (A. A.), J. S., Z. L., F. L., A. L. (A. L.), G. L., O. M., O. V., S. K., T. K., Z. L., P. S. (P. S.), O. Č., S. G., J. S., V. L., U. Z., M. Š., V. S. (V. S.), P. S. (P. S.), L. B., A. B., D. B., J. L. (J. L.), N. L., J. B., Ž. Č., I. Č. (I. Č.), N. M., R. P. ir A. Č. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjos J. T. ir R. Š. prašo: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus (toliau – Vilniaus miesto skyrius) 2013-02-06 sprendimą Nr. 49SF-(14.49.104.)-75, kuriuo pareiškėjoms atsisakyta atkurti nuosavybės teises natūra į 0,495 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), 0,6893 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), 1,5834 ha ploto žemės sklypo 0,44 ha dydžio dalį (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančią (duomenys neskelbtini), ir 0,7876 ha ploto žemės sklypo 0,6251 ha dydžio dalį (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančią (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypai); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Tarnyba, NŽT) 2013-04-10 sprendimą Nr. 1SS-(7.5.)-735; 3) įpareigoti Tarnybą priimti sprendimą atkurti pareiškėjoms J. T. ir R. Š. nuosavybės teises natūra į Žemės sklypus bei atlikti visus kitus būtinus teisės aktuose nustatytus veiksmus.

Paaiškino, kad J. T. ir R. Š. yra pretendentės į buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo žemės nuosavybės teisių atkūrimą. Remiantis Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – Tvarka) 106¹ punktu, nustačius miesto teritorijoje esančio buvusio rėžinio kaimo ribą, plotą ir buvusių savininkų skaičių, žemė yra grąžinama natūra visiems pretendentams bendrosios nuosavybės teise proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir 12 straipsnį, pretendentui natūra gali būti grąžinta tik laisva (neužstatyta) žemė (įskaitant buvusio rėžinio kaimo žemę), kuri nėra priskirta valstybės išperkamai (t. y. negrąžinamai dėl jai esančio visuomeninio poreikio) žemei. Pareiškėjos, kaip ir kiti šio rėžinio kaimo pretendentai, yra suinteresuotos, kad kuo didesnis žemės plotas, esantis nustatytose (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribose, nebūtų nepagrįstai laikomas negrąžintinu natūra, nes nuo to priklauso ir kiekvienam iš pretendentų grąžintinos žemės proporcinga dalis.

Tarnybos pateikiami 2012-11-30 raštai Nr. 49SF-(14.49.104)-4475, 2013-02-06 raštas Nr. 49SF-(14.49.104.)-75 bei ištrauka iš Vilniaus miesto skaitmeninių grafinių duomenų patvirtina, kad šiuo metu į (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribas patenka keturi valstybei nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai: 1) 0,495 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (iki 2012-07-17 buvo išnuomotas trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Valtima“; 2) 0,6893 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (iki 2012-07-17 buvo išnuomotas trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Valtima“; 3) 1,5834 ha ploto žemės sklypo 0,44 ha dydžio dalis (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esanti (duomenys neskelbtini) (iki 2012-07-17 buvo išnuomota trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Arisma“, likusi sklypo dalis į kaimo žemės ribas nepatenka); 4) valstybei nuosavybės teise priklausančio 0,7876 ha ploto žemės sklypo 0,6251 ha dydžio dalis (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esanti (duomenys neskelbtini) (likusi žemės sklypo dalis (0,1625 ha), nuosavybės teise priklauso UAB „Rotada“, turinčiai toje dalyje degalinės statinių.

Vilniaus miesto skyrius 2012-11-30 raštais Nr. 49SF-(14.49.104)-4475 pareiškėjoms ir kitiems šio rėžinio kaimo pretendentams pranešė apie kiekvienam iš pretendentų natūra grąžintiną Žemės sklypų dalį, taip pripažindamas jų teisę į Žemės sklypų grąžinimą. Asmenys buvo pakviesti į Tarnyboje 2012-12-14 vyksiantį kaimo pretendentų susirinkimą dėl žemės grąžinimo. 2012-12-14 vykusį kaimo pretendentų susirinkimą vedę atsakovo darbuotojai pretendentus nustebino žodžiu pranešdami, jog nuosavybės teisės nebus atkuriamos dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012-11-05 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8678-592/2012, kuriuo teismas nusprendė pripažinti bešeimininkiu turtu bei perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn statinius, kurie yra Žemės sklypuose: kitus statinius (inžinerinius) – automobilių stovėjimo aikštelę (tvora, vartai, aikštelė, 11 304 m²), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus statinius (inžinerinius) – automobilių stovėjimo aikštelę (tvora, vartai, aikštelė, 6 809 m²), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus statinius (inžinerinius) – automobilių stovėjimo aikštelę (tvora, vartai, aikštelė, 23 171 m²), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 2Ilg; pastatą – sargo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 3Hlg; pastatą – stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 4Ilg; pastatą – sargo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1Hlg, esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – Statiniai). Įsiteisėjus sprendimui, NŽT Žemės sklypų žemę pradėjo traktuoti kaip negrąžinamą natūra.

Pažymėjo, kad iš teismo sprendimo turinio neaišku, ar nurodyti statiniai yra Žemės sklypuose; jei taip – ar visuose keturiuose Žemės sklypuose ar tik kuriame nors viename; ar šie statiniai užima visą žemės sklypo (sklypų) plotą, ar statiniai pastatyti teisėtai. 2012-12-14 susirinkime dalyvavę Tarnybos atstovai į nė vieną iš šių klausimų atsakyti negalėjo. 2012-12-28 Vilniaus miesto skyriui buvo paduotas prašymas pateikti oficialų rašytinį paaiškinimą. Vilniaus miesto skyrius 2013-02-06 sprendime Nr. 49SF-(14.49.104.)-75, abstrakčiai motyvuodamas Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012-11-05 sprendimu ir pateikdamas bendro pobūdžio nuorodas į nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančias teisės normas, informavo, jog nuosavybės teisės į Žemės sklypus buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams negali būti atkuriamos, tačiau konkretaus Atkūrimo įstatymo pagrindo nenurodė bei neatskleidė informacijos apie statinių buvimą ar nebuvimą konkrečiame žemės sklype, užstatytą plotą bei užstatymo teisėtumą. NŽT direktorius 2013-04-10 sprendimu Nr. 1SS-(7.5.)-735 pareiškėjų skundo netenkino, informavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius privalo pateikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, nepriskirtą valstybės išperkamai, vėliau NŽT gali priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Vilniaus miesto savivaldybė turi pateikti papildomai informaciją apie žemę bei informaciją apie laisvą (neužstatytą) plotą 0,7876 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame taip pat yra statinių. Tarnybos vadovas informavo, kad NŽT 2013-03-01 sprendimu Nr. 49SDP-(14.49.23.)-20 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl papildomų žemės sklypų suformavimo ir gavęs iš Vilniaus miesto savivaldybės šią informaciją bei esant papildomiems (duomenys neskelbtini) kaime laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos žemės plotams, galės nustatyti kokiomis dalimis pretendentams gali būti atkurtos nuosavybės teisės į šią žemę.

Tvirtina, kad Vilniaus miesto skyriaus 2013-02-06 sprendimas Nr. 49SF-(14.49.104.)-75 atsisakyti atkurti pareiškėjoms nuosavybės teises į Žemės sklypus nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis ir prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams: Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktui, 12 ir 18 straipsniams, Tvarkos 106¹, 107 bei 111 punktams. Vilniaus miesto skyriaus 2013-02-06 sprendime nenurodytas konkretus atsisakymo atkurti nuosavybės teises faktinis ir teisinis pagrindas, tik išdėstomas duomenų kratinys, apsiribojama abstrakčia nuoroda į Atkūrimo įstatymą bei Tvarką. Taip Vilniaus miesto skyrius pažeidė įstatymo viršenybės principą. Tai, kad Vilniaus miesto skyrius 2013-03-01 raštu Nr. 49SDP-(14.49.23.)-20 dėl nuosavybės teisių atkūrimo kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl informacijos apie Žemės sklypų žemės statusą suteikimo įrodo, kad pats Vilniaus miesto skyrius 2013-02-06 sprendimą / atsisakymą vykdyti pareigas vertina kaip nesukeliantį teisinių pasekmių. Vilniaus miesto skyriaus 2013-02-06 sprendime chaotiškai pateikta informacija, kad Žemės sklypai išnuomoti privatiems juridiniams asmenims, juose yra automobilių stovėjimo aikštelių statiniai (asfaltas, stoginės, tvoros, sargo budelės), kurie kaip bešeimininkis turtas Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012-11-05 sprendimu buvo perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn.

Trijų Žemės sklypų (0,4950 ha. 0,6893 ha, 1,5834 ha) nuoma yra pasibaigusi 2012-07-17 Vilnius miesto skyriaus iniciatyva. Ketvirtajame žemės sklype (0,7876 ha) privati įmonė nuomojosi, o vėliau įsigijo iš valstybės nuosavybėn tik (0,1625 ha) dalį šio sklypo, o likusi jo dalis (0,6251 ha) nėra išnuomota. Teisės aktai nenustato valstybinės žemės nuomos kaip pagrindo šią žemę laikyti nelaisva ir negrąžinama natūra. Atkūrus nuosavybės teises į valstybinę žemę natūra ir pasikeitus žemės savininkui, valstybinės žemės nuomos sutartis ir toliau galioja naujam savininkui. Žemės įstatymo 9 straipsnio 11 dalis šiuo atveju numato be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą nuomotojo reikalavimu, kai į žemę atkuriamos nuosavybės teisės. Jei šiuo metu Žemės sklypų nuomos sutartys tarp valstybės ir privačių juridinių asmenų būtų galiojančios, atkuriant J. T. ir R. Š. nuosavybės teises natūra, jos privalėtų būtų nutrauktos.

Žemės sklypai negali būti laikomi užstatytais ir dėl to negrąžintinais pretendentams natūra. Vilniaus miesto skyriaus 2013-02-06 sprendime nepateikta duomenų, kokie statiniai (laikini ar ne) ir kokiame Žemės sklype yra, o jei yra – kokį jie užima žemės plotą ir ar yra teisėti, tik abstrakčiai nurodyta, kad dalis sklypų teritorijos aptverta tvora, dalis išasfaltuota, dalis nenaudojama. VĮ Registrų centro 2013-03-12 išrašai įrodo, kad trijuose iš keturių Žemės sklypų (0,4950 ha, 0,6893 ha, 1,5834 ha) nėra registruota jokių statinių. Ketvirtajame žemės sklype (0,7876 ha) privati įmonė UAB „Rotada“ turi registruotų statinių, esančių tik jai nuosavybės teise priklausančioje žemės sklypo dalyje (0,1625 ha), į kurią pareiškėjos nepretenduoja ir kurios grąžinimo klausimas nebuvo keliamas. Likusi žemės sklypo dalis (0,6251 ha) yra laisva.

Pažymėjo, kad valstybinės žemės nuomos sutartys leido statyti tik laikinus statinius. Vilniaus miesto valdybos 1996-02-29 sprendime Nr. 252V pažymėta, jog Žemės sklypai iki tol privatiems asmenims buvo išnuomoti laikinai automobilių stovėjimo aikštelei arba laikinai turgavietei įrengti. Galiojančiais 2006-06-30 įsakymais Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius buvo nurodęs išnuomoti Žemės sklypus nuomininkams ne ilgiau kaip 3 metams be teisės statyti / rekonstruoti statinius, išskyrus laikinus statinius. Jis taip pat įsakyme nustatė, kad pasibaigus nuomos terminui, sklypo naudotojai privalo savo lėšomis nugriauti statinius.

Teisėje galiojantis teisėtumo principas leidžia teigti, jog Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte vartojama žemės „užstatymo“ sąvoka yra siejama tik su teisėtai žemėje pastatytų statinių buvimu, todėl atsakovas turi teisę atsisakyti atkurti nuosavybės teises natūra tik į teisėtai pastatytais statiniais užstatytą žemę. Neteisėtai pastatytais statiniais užstatyta Žemės sklypų teritorija negali būti traktuojama kaip užstatyta ir nelaisva.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012-11-05 sprendimas situacijos su Žemės sklypų užstatymu (žemės grąžinimo galimumo prasme) nepakeitė. Tai, kad statiniai, apie kurių atsiradimo teisėtumą nėra jokių duomenų, vietoj bešeimininkio turto tapo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybe, nepadaro jų teisėtai pastatytais, rodo, jog statytojas nežinomas, joks asmuo nepastatė statinių teisės aktų nustatyta tvarka. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012-11-05 sprendime nurodyti Statiniai yra dviejuose Žemės sklypuose (0,495 ha ploto ir 0,6893 ha), kurie buvo išnuomoti UAB „Valtima“. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas įsiteisėjusiu 2011-06-09 sprendimu atmetė buvusios nurodytų dviejų žemės sklypų nuomininkės UAB „Valtima“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio pastatų valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Civilinėje byloje pagal UAB „Valtima“ pareiškimą konstatuota, jog vien įrodymai apie statybas ir statybinių medžiagų įsigijimą nepatvirtina statybų teisėtumo ir nekilnojamojo daikto, kaip nuosavybės teisių objekto, sukūrimo Civilinio kodekso 4.47 straipsnio 4 punkto pagrindu. Vilniaus apygardos teismo 2012-07-26 nutartyje užfiksuota Vilniaus miesto savivaldybės pozicija bendrovės pareiškimą atmesti. Byloje dalyvavusi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija patvirtino, jog negalima nustatyti ar statiniai pastatyti pagal patvirtintą projektą, nėra duomenų ar statiniai pripažinti tinkamais naudoti. Statybų neteisėtumą patvirtina ir VĮ Registrų centro 2013-03-12 išrašai, kuriuose nurodyta, jog šių statinių statusas ir daiktinės teisės į juos neįregistruoti.

Nuosavybės teisių atkūrimas – tai valstybės vykdoma restitucija, siekiant grąžinti buvusiems savininkams iš jų 1940 m. neteisėtai nusavintą žemę, kurių nuosavybės teisė niekada nebuvo panaikinta ir turi tęstinumą, o buvusio savininko teisė į nacionalizuotą žemę turi pirmenybę kitų asmenų teisių atžvilgiu. Žemės negrąžinimo natūra pasekmės prieštarauja restitucijos principams, nes Žemės sklypai neteisėtai atiteks kitų privačių asmenų nuosavybėn. Remiantis Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 634 patvirtintų taisyklių, reglamentuojančių bešeimininkio turto realizavimą, 76, 81.1 ir 106 punktais, perimtą nuosavybėn bešeimininkį nekilnojamąjį turtą (jei savivaldybė, pagal kompetenciją būdama pati atsakinga už statybą leidžiančių dokumentų išdavimą, neteisėtą statybą sugebėtų įteisinti ir paverstų teisėtu nekilnojamuoju turtu) Vilniaus miesto savivaldybė privalės realizuoti aukcione, o nerealizavusi jame – parduoti bet kuriam didžiausią kainą pasiūliusiam asmeniui. Asmuo, įsigijęs šiuos statinius nuosavybėn, galės pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktą pretenduoti į valstybinės žemės, užimtos jam priklausančiais statiniais, pirkimą lengvatine tvarka (be aukciono). Pareiškėjos J. T. ir R. Š. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-8678-592/2012. Civilinio kodekso 4.58 straipsnio 3 dalis bei 4.103 straipsnio 1 dalis draudžia įsigyti nuosavybėn neteisėtai pastatytus statinius. Suformuota plati ir nuosekli teismų praktika vienareikšmiškai draudžia neteisėtai pastatytų statinių įsigijimą nuosavybėn (tame taip pat kaip bešeimininkio turto) ir įpareigoja tokių statinių likimą spręsti Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Be statybos leidimo neteisėtai pastatyti statiniai turi būti pašalinti (Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalis). Civilinio kodekso 6.557 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu pastatai, statiniai ar įrenginiai pastatyti be leidimo arba pastatyti žemės nuomos sutartyje nenumatyti pastatai, statiniai ar įrenginiai, nuomininkas privalo juos nugriauti ir sutvarkyti žemės sklypą. Tarnyba ir Vilniaus miesto savivaldybė, perėmusi savo nuosavybėn neteisėtai pastatytus statinius, privalo imtis įstatymo nustatytų priemonių inicijuoti neteisėtos statybos padarinių pašalinimą.

Vilniaus miesto skyriaus 2012-11-07 atsakymuose Nr. 49SPN-(14.49.104.)-2239 bei 2012-11-30 buvo apskaičiavęs kiekvienam kaimo pretendentui grąžintinas Žemės sklypų dalis. Visa tai negalėjo būti atlikta neturint iš savivaldybės administracijos direktoriaus gautos informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę. NŽT prie ŽŪM direktoriaus 2013-04-10 sprendime nurodyta, kad 2013-01-23 Vilniaus miesto savivaldybė perdavė Vilniaus miesto skyriui du suprojektuotus, kaimo pretendentams grąžintinus žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), o tai rodo, jog nuosavybės teisių atkūrimo į (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo žemę procedūra pažengusi toliau ir atsakovas jau buvo kreipęsis į savivaldybės administracijos direktorių dėl informacijos apie kaimo žemės laisvumą gavimo. Jokių savivaldybės administracijos direktoriaus veiksmų dėl grąžinamos žemės suprojektavimo NŽT laukti nebereikia ir ji turi pareigą priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Atsakovas nepagrįstai to nedarė, t. y. neteisėtai neveikė.

Pagal Konstitucinio Teismo 2001-04-02 nutarimą visuomenės poreikiai, kuriems gali būti paimama nuosavybė – tai visuomet konkretūs ir aiškiai išreikšti visuomenės poreikiai konkrečiam nuosavybės objektui, kurie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu nebūtų paimtas tam tikras konkretus nuosavybės objektas. Tai, kad Žemės sklypai daug metų buvo nuosekliai ir ilgą laiką naudojami išimtinai komercinei veiklai siekiant pelno, paneigia objektyviai egzistuojančio, konkretaus ir realaus visuomeninio poreikio, kurio neįmanoma patenkinti kitaip, kaip tik paimant iš pretendentų šią žemę visuomeniniams poreikiams, buvimą. Tai, kad savivaldybė, perėmusi bešeimininkius statinius privalės juos perleisti aukciono ar net ne aukciono būdu kitiems privatiems asmenims, taip pat paneigia viešo intereso dėl šios žemės buvimą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjai bei jų atstovas palaikė skundo argumentus.

Atsiliepimas

Atsakovai Tarnyba ir Vilniaus miesto skyrius prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) kaime buvo išlikusi rėžinė žemės valdymo sistema. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2004-02-10 atliko (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijos ribų kartografiją (patikslinta 2005-05-19, 2006-09-01, 2011-06-09), kurią bei su tuo susijusią medžiagą 2004-12-22 raštu Nr. 31/04/17-4066 pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui ir prašė suformuoti žemės sklypų ribas, organizuoti žemės sklypų kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypų planus, pasiūlyti naudojimo sąlygas ir apribojimus, nustatyti žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį. R. Š. yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į J. D. turėtą žemę, priklausanti dalis – 1,3066 ha. Vilniaus apskrities 2001-02-23 sprendimu Nr. 01-1181 R. Š. atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,0598 ha ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) individualiai statybai (duomenys neskelbtini) šiaurinės dalies gyvenamajame kvartale, (duomenys neskelbtini). Vilniaus apskrities viršininko 2008-07-04 sprendimu Nr. 2.4-01-6120 R. Š. atkurtos nuosavybės teisės į 0,0958 ha ploto žemę, grąžinant ją natūra. Vilniaus apskrities viršininko 2008-12-09 sprendimu Nr. 2.4-01-6620 R. Š. atkurtos nuosavybės teisės į 0,0384 ha ploto žemę, grąžinant ją natūra. Vilniaus apskrities viršininko 2008-12-18 sprendimu Nr. 2.4-01-6712 R. Š. atkurtos nuosavybės teisės į 0,0462 ha ploto žemę, grąžinant ją natūra. Tarnybos 2011-12-19 sprendimu Nr. 49S-665 R. Š. atkurtos nuosavybės teisės į 0,0321 ha ploto žemę, grąžinant ją natūra. NŽT 2012-03-02 sprendimu Nr. 49S-108 R. Š. atkurtos nuosavybės teisės į 0,0517 ha ploto žemę, grąžinant ją natūra. Tarnybos 2012-09-07 sprendimu Nr. 49S-524 R. Š. atkurtos nuosavybės teisės į 0,0255 ha ploto žemę, grąžinant ją natūra.

J. T. yra pretendentės S. Š., mirusios (duomenys neskelbtini), įpėdinė. S. Š. pretendavo atkurti nuosavybės teises į A. S. (S.) turėtą žemę, priklausanti dalis – 2,1667 ha. Vilniaus apskrities viršininko 2008-07-04 sprendimu Nr. 2.4-01-6121 S. Š. vardu atkurtos nuosavybės teisės į 0,1665 ha ploto žemę, grąžinant ją natūra. Vilniaus apskrities viršininko 2008-12-09 sprendimu Nr. 2.4-01-6595 S. Š. vardu atkurtos nuosavybės teisės į 0,0667 ha ploto žemę, grąžinant ją natūra. Vilniaus apskrities viršininko 2008-12-18 sprendimu Nr. 2.4-01-6725 S. Š. vardu atkurtos nuosavybės teisės į 0,0803 ha ploto žemę, grąžinant ją natūra. Tarnybos 2012-03-02 sprendimu Nr. 49S-121 S. Š. vardu atkurtos nuosavybės teisės į 0,0898 ha ploto žemę, grąžinant ją natūra. NŽT 2012-08-14 sprendimu Nr. 49S-548 S. Š. vardu atkurtos nuosavybės teisės į 0,0458 ha ploto žemę, grąžinant ją natūra.

Pareiškėjos Vilniaus miesto skyriaus 2012-11-30 raštais Nr. 49SF-(14.49.104.)-4475 pakviestos dalyvauti susirinkime ir informuotos, kad žemės sklypuose (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) yra statiniai, kurie Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012-11-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8678-592/2012 yra pripažinti bešeimininkiu turtu ir perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, todėl nuosavybės teisės grąžinant žemę natūra nebus atkuriamos.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-06-30 įsakymu Nr. 30-1232 nustatyti kitos paskirties žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) Aukštųjų Panerių pramoninio rajono C zonos A teritorijoje (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), duomenys bei pasiūlyta Vilniaus apskrities viršininko administracijai pratęsti UAB „Valtima“ žemės sklypo nuomos terminą, kol bus įgyvendinami detaliojo plano sprendiniai, bet ne ilgiau kaip trejiems metams, be teisės statyti naujus ar rekonstruoti esamus statinius, išskyrus laikinus statinius. 2011-02-19 valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi Nr. N49/2011-26 UAB „Valtima“ ne ilgiau kaip iki 2012-05-14 išnuomotas 4 950 m² ploto žemės sklypas Aukštųjų Panerių pramoninio rajono C zonos A teritorijoje (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012-07-17 įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1409 pripažinta pasibaigusia žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 2011-02-19 valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. N49/2011-26.

2002-06-11 valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 227 NO 1/2002-25608 UAB „Valtima“ trejiems metams išnuomotas 6 893 m² ploto žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) Aukštųjų Panerių pramoninio rajono C zonos A teritorijoje (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-06-30 įsakymu Nr. 30-1233 nustatyti kitos paskirties žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) Aukštųjų Panerių pramoninio rajono C zonos A teritorijoje (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), duomenys bei pasiūlyta Vilniaus apskrities viršininko administracijai pratęsti UAB „Valtima“ žemės sklypo nuomos terminą iki bus įgyvendinami detaliojo plano sprendiniai, bet ne ilgiau kaip trejiems metams, be teisės statyti naujus ar rekonstruoti esamus statinius, išskyrus laikinus statinius. Vilniaus apskrities viršininko 2006-03-29 įsakymu Nr. 2.3-2713-01 pripažintos pasibaigusiomis žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 2002-06-11 valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 227 N01/2002-25608 ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 2002-06-12 valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 230 N01/2002-25612.

2002-02-08 valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartimi Nr. 12 NOl/2002-25131 UAB „Impala“ ir partneriai išnuomota 1 625 m² ploto žemės sklypu dalis, esanti 7876 m² ploto žemės sklype, kadastro (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2007-06-05 susitarimu Nr. KO 1/2007-655 pakeista 2002-02-08 valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartis Nr. 12 N01/2002-25131, 1 625 m² žemės sklypo dalis išnuomota UAB „Rotada“. 2008-07-29 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. PO 1/2008-247 UAB „Rotada“ parduota 1 625 m² ploto žemės sklypo dalis, esanti 7876 m² ploto žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-06-30 įsakymu Nr. 30-1234 nustatyti kitos paskirties žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) Aukštųjų Panerių pramoninio rajono C zonos A teritorijoje (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), duomenys bei pasiūlyta Vilniaus apskrities viršininko administracijai pratęsti UAB „Arisma“ žemės sklypo nuomos terminą, kol bus įgyvendinami detaliojo plano sprendiniai, bet ne ilgiau kaip trejiems metams, be teisės statyti naujus ar rekonstruoti esamus statinius, išskyrus laikinus statinius. Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012-07-17 įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1408 pripažinta pasibaigusia žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 2011-05-23 valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. N49/2011-140.

Vilniaus miesto valdybos 1996-02-29 sprendimu Nr. 252V kostatuota išnuomoti UAB „Arisma“ trejiems metams 27 270,86 m² ploto žemės sklypą laikinai automobilių turgavietei įrengti (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto valdybos 2001-04-12 sprendimu Nr. 704V nuspręsta, kad automobilių saugojimo aikštelės Aukštųjų Panerių pramoninio rajono C zonos A teritorijoje sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) yra 15 834 m² ploto. Vilniaus apskrities viršininko 2002-06-12 valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 228 N01/2002-25609 UAB „Arisma“ 15 834 m² ploto žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) išnuomotas trejiems metams. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-06-30 įsakymu Nr. 30-1234 nustatyti kitos paskirties žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) Aukštųjų Panerių pramoninio rajono C zonos A teritorijoje (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), duomenys bei pasiūlyta Vilniaus apskrities viršininko administracijai pratęsti UAB „Arisma“ žemės sklypo nuomos terminą, kol bus įgyvendinami detaliojo plano sprendiniai, bet ne ilgiau kaip trejiems metams, be teisės statyti naujus ar rekonstruoti esamus statinius, išskyrus laikinus statinius. 2011-05-23 valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi Nr. N49/2011-140 UAB „Arisma“ ne ilgiau kaip iki 2012-05-14 išnuomotas 15 834 m² ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012-07-17 įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1408 pripažinta pasibaigusia žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 2011-05-23 valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. N49/2011-140. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-05-14 įsakymu Nr. 30-830 pasiūlyta Vilniaus apskrities viršininkui išnuomoti žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ne ilgiau kaip trejiems metams.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012-11-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8678-592/2012 Statiniai pripažinti bešeimininkiu turtu ir perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, Vilniaus miesto savivaldybė, vadovaudamasi Tvarkos 106¹ punktu, turi pateikti Tarnybai informaciją apie žemę, kurioje gali būti vykdomas nuosavybės teisių atkūrimas. Vilniaus miesto skyrius 2013-03-01 raštu Nr. 49SDP-( 14.49.23.)-20 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl papildomų žemės sklypų suformavimo buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje ir gavusi iš Vilniaus miesto savivaldybės nurodytą informaciją bei esant papildomiems (duomenys neskelbtini) kaime laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos žemės plotams, galės nustatyti, kokiomis dalimis pretendentams gali būti atkurtos nuosavybės teisės į šią žemę, bei priimti sprendimus.

Kadangi ginčo žemės sklypuose yra statinių, nesvarbu, kam jie priklauso nuosavybės teise, žemė nėra laisva (neužstatyta) ir natūra negali būti grąžintina. Šias aplinkybes išdėstė Vilniaus miesto skyrius 2013-02-06 rašte Nr. 49SF-(14.49.104.)-75 bei Tarnyba 2013-04-10 rašte Nr. 1SS-(7.5.)-735, todėl pareiškėjoms pagrįstai atsisakyta atkurti nuosavybės teises.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus atstovė palaikė atsiliepimo argumentus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė paaiškino, kad Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2011-06-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-659-821/2011 UAB „Valtima“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad ši bendrovė nuosavybės teise valdo nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini), nustatymo atmetė. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2012-11-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8678-592/2012 Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą tenkino, pripažino Statinius bešeimininkiu turtu ir juos perdavė Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn. Statiniai yra žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių dalys, pasak pareiškėjų, joms turėtų būti grąžintos natūra, atkuriant nuosavybės teises. Pažymėjo, kad Statiniai Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012-11-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8678-592/2012 yra teisėtai bei pagrįstai perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, todėl nėra pagrindo abejoti, kad Žemės sklypai yra užimti ir, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nėra pagrindo atkurti nuosavybės teises į užimtą bei nelaisvą žemę.

Pažymi, kad faktas, jog pareiškėjos yra kreipusios dėl žemės grąžinimo natūra, nepaneigia įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuotų aplinkybių, kad faktiškai Žemės sklypai nėra laisvi. Statiniai buvo pastatyti nuo 1993 m. iki 1996 m., o nuomos sutartys dėl Žemės sklypų su UAB „Arisma“ bei UAB „Valtima“, kurių pagrindu, pareiškėjų teigimu, buvo leista statyti tik laikinus statinius ir kurie turėjo būti nugriauti pasibaigus jų galiojimo terminui, buvo sudarytos tik nuo 1996 m. Vadinasi, Statiniai Žemės sklypuose faktiškai stovi ilgą laiką, dar iki sudarant nuomos sutartis su UAB „Valtima“ bei UAB „Arisma“, todėl pareiškėjų argumentai, kad su privačiais juridiniais asmenimis sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys leido valstybinėje žemėje statyti tik laikinus statinius ir jie turėjo būti nugriauti pasibaigus nuomos terminui, neturi reikšmės sprendžiant nagrinėjamą ginčą.

Pažymėjo, kad Vilniaus miesto skyriaus 2012-11-30 raštas negali būti laikomas galutiniu ir neabejotinu sprendimu dėl žemės grąžinimo natūra. Tai informacinio pobūdžio raštas, nesukuriantis pareiškėjoms nei teisių, nei pareigų. Prašomi panaikinti atsakovų sprendimai yra galutiniai. Pareiškėjų argumentas, kad Vilniaus miesto skyrius patvirtino jų teises į Žemės sklypų grąžinimą 2012-11-30 raštais, nesudaro pagrindo pripažinti, jog žemė turi būti grąžintina. Tarnyba yra priėmusi sprendimus dėl nuosavybės teisės į Žemės sklypus atkūrimo natūra negalimumo. Jei minėti Žemės sklypai ir būtų laisvi bei neužstatyti, nėra aišku, ar kitos Atkūrimo įstatyme numatytos aplinkybės leistų atkurti pareiškėjoms nuosavybės teises į Žemės sklypų dalis. Tai, jog pareiškėjoms negali būti atkurta nuosavybės teisė į Žemės sklypų dalis natūra, nereiškia pastarųjų teisių pažeidimų, kadangi teisės aktai nustato ir kitus nuosavybės teisių atkūrimo būdus.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo ir verslo paslaugų departamento Turto valdymo ir privatizavimo skyrius 2010-12-03 surašė statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitos aktą Nr. A403-36(2.14.1.17-TR2), į kurį buvo įtraukti Statiniai. Vilniaus miesto savivaldybė spaudoje 3 kartus ne mažesniais kaip 3 mėnesių intervalais, iš jų 1 kartą – respublikinėje spaudoje, kvietė atsiliepti savininkus ir asmenis, turinčius turtinių teisų į šiuos statinius. Pirmą kartą spaudoje buvo paskelbta 2010-12-04 dienraščio „Lietuvos rytas“ priede „Sostinė“, antrą kartą – 2011-05-21 laikraštyje „Vilniaus diena“, trečią kartą – 2012-04-28 respublikiniame dienraštyje „Lietuvos žinios“. Atsiliepimų į šiuos kvietimus Vilniaus miesto savivaldybė negavo.

Pripažįstant turtą bešeimininkiu ir perduodant jį valstybės ar savivaldybių nuosavybėn, nėra sprendžiamas statybos teisėtumo klausimas. Teismai ne kartą sprendė dėl Statinių teisinio statuso ir įsiteisėjusiais teismo sprendimais yra nustatyta, jog Statiniai niekam nepriklauso nuosavybės teise ir niekas jų teisėtai nevaldo. Pažymėjo, kad jeigu turtas, kuris neturi savininko bei teisėto valdytojo, nebūtų pripažintas bešeimininkiu ir perduotas Vilniaus miesto savivaldybei, tai prieštarautų ne tik galiojantiems Lietuvos Respublikos teisės aktams, bet ir teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principams. Tai reiškia, kad šie Statiniai iš esmės būtų neprižiūrimi, o ateityje pablogėjus Statinių būklei keltų grėsmę aplinkinių saugumui ir nesant Statinių savininkų nebūtų galimybės tokių statinių nugriauti ir kitaip pašalinti jų avarinę būklę.

Trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepimo argumentus, nurodė, jog teismo sprendimu savivaldybės nuosavybe pripažinti Statiniai nėra naudojami, kam jie bus naudojami, neaišku.

Žemesnės instancijos teismas

Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Arisma“ ir UAB „Valtima“ prašė pareiškėjų skundą atmesti. Paaiškino, kad po Vilniaus miesto valdybos 1996-02-29 sprendimo Nr. 252V, kai Žemės sklypus buvo leista, išnuomoti UAB „Arisma“ ir UAB„Valtima“, šios nuomos sutarys buvo nuolat pratęsiamos. Paskutinį kartą pratęstos 2012-06-18 vieniems metams, t. y. iki 2013-06-18. Pagal Civilinio kodekso 6.481 straipsnį, jei pasibaigus nuomos sutarčiai nuomininkas daugiau kaip dešimt dienų naudojasi turtu ir nuomotojas tam neprieštarauja, tai laikoma, kad sutartis tapo neterminuota. Įmonės iki šiol naudojasi šiuo turtu, žemės sklypuose stovi UAB „Arisma“ ir UAB „Valtima“ teisėtai pagal statybos leidimus ir patvirtintus projektus pastatyti statiniai. Pagal 1996-02-29 Vilniaus miesto valdybos sprendimą Nr. 252V, 1998-06-30 ir 1996-07-02 nuomos sutartis, minėtos bendrovės turi teisę į įdėtų lėšų į sukurtą infrastruktūrą gražinimą. Teismo sprendimu byloje, kurioje šie tretieji suinteresuoti asmenys net nebuvo įtraukti į procesą, buvo nustatyta, kad jų sukurtos materialinės vertybės yra bešeimininkis turtas ir UAB „Arisma“ ir UAB „Valtima“ neteko teisės į atlyginimą pagal nuomos sutartį. UAB „Valtima“ investavo 1 848 590 Lt, o UAB „Arisma“ – 421 109 Lt. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-05-17 įsakymu Nr. 30-830 sklypai išnuomoti trejiems metams. Nuomos santykiai tęsiami nuo 1996 m. ir iki šiol nėra pasibaigę, nes sutartys tapo neterminuotomis. Dėl teismo sprendimo turtą pripažinti bešeimininkiu yra paduotas prašymas atnaujinti procesą. Jei pareiškėjoms būtų grąžinti Žemės sklypai, jos privalėtų kompensuoti įmonių patirtas išlaidas, kadangi žemės sklypuose yra turtas, kurį pašalinti iš šios žemės neįmanoma (įrengta mašinų stovėjimo aikštelių danga), o visi įsipareigojimai dėl investicijų kompensavimo pereitų naujam savininkui. Be to, pareiškėjos negali reikalauti pagal įstatymą atkurti nuosavybės teises konkrečiame žemės sklype. Tai ne teismo kompetencija. Byloje gali būti keliamas reikalavimas tik dėl konkretaus sprendimo panaikinimo.

Teismo posėdyje trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Arisma“ ir UAB „Valtima“ atstovas palaikė atsiliepimo argumentus, kėlė abejones dėl advokato Vitalijaus Burinsko galimybės atstovauti ir pareiškėjams ir tretiesiems asmenims, nes tarp jų kyla interesų konfliktas.

Tretieji suinteresuoti asmenys R. A., A. A., J. S., Z. L., F. L., A. L., G. L., O. M., Z. L., P. S., O. Č., J. S., V. L., U. Z., M. Š., V. S., P. S., A. B., D. B., J. B., Ž. Č., I. Č., R. P. ir A. Č. palaikė pareiškėjų skundą ir prašė jį tenkinti.

Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Rotada“, O. V., S. K., T. K., S. G., L. B., J. L., N. L. ir N. M. atsiliepimo į pareiškėjų skundą nepateikė.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl atsisakymo atkurti J. T. ir R. Š. nuosavybės teises teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad S. Š. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto skyriui pateikė 2001-12-03 prašymą atkurti nuosavybės teises natūra į išlikusį nekilnojamąjį turtą – A. S. 3,8 ha žemę, esančią (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 116). Pagal Vilniaus apskrities administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2006-03-20 pažymą Nr. 96, S. Š. turi nuosavybės teisę į 2,1667 ha buvusio savininko A. S. žemės (t. 4, b. l. 115). Vilniaus apskrities viršininko 2008-07-04 sprendimu Nr. 2.4-01-6121 S. Š., kurios viena iš paveldėtojų yra J. T., vardu atkurtos nuosavybės teisės į 0,0037 ha žemės, esančios 0,1665 ha ploto žemės sklype, grąžinant ją natūra (t. 4, b. l. 113–114). Vilniaus apskrities viršininko 2008-12-09 sprendimu Nr. 2.4-01-6595 S. Š. vardu atkurtos nuosavybės teisės į 0,0667 ha ploto žemę, grąžinant ją natūra (t. 4, b. l. 112). Vilniaus apskrities viršininko 2008-12-18 sprendimu Nr. 2.4-01-6725 S. Š. vardu atkurtos nuosavybės teisės į 0,0803 ha ploto žemę, grąžinant ją natūra (t. 4, b. l. 111). Tarnybos 2012-03-02 sprendimu Nr. 49S-121 S. Š. vardu atkurtos nuosavybės teisės į 0,0898 ha žemę, grąžinant ją natūra (t. 4, b. l. 110). NŽT 2012-09-14 sprendimu Nr. 49S-548 S. Š. vardu atkurtos nuosavybės teisės į 0,0458 ha ploto žemę, grąžinant ją natūra (t. 4, b. l. 109).

R. Š. Vilniaus miesto valdybai pateikė 1991-12-20 prašymą atkurti nuosavybės teises ekvivalentine natūra į išlikusį nekilnojamąjį turtą – 5 ha ūkį, esantį (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 140). Pagal Vilniaus apskrities administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus pažymą, R. Š. turi nuosavybės teisę į 1,3066 ha buvusio savininko J. D. žemės (t. 4, b. l. 139). Vilniaus apskrities 2001-02-23 sprendimu Nr. 01-1181 R. Š. atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,0598 ha ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) individualiai statybai (duomenys neskelbtini) šiaurinės dalies gyvenamajame kvartale, (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 138). Vilniaus apskrities viršininko 2008-07-04 sprendimu Nr. 2.4-01-6120 R. Š. atkurtos nuosavybės teisės į 0,0958 ha ploto žemę, grąžinant ją natūra (t. 4, b. l. 136–137). Vilniaus apskrities viršininko 2008-12-09 sprendimu Nr. 2.4-01-6620 R. Š. atkurtos nuosavybės teisės į 0,0384 ha ploto žemę, grąžinant ją natūra (t. 4, b. l. 135). Vilniaus apskrities viršininko 2008-12-18 sprendimu Nr. 2.4-01-6712 R. Š. atkurtos nuosavybės teisės į 0,0462 ha ploto žemę, grąžinant ją natūra (t. 4, b. l. 134). Tarnybos 2011-12-19 sprendimu Nr. 49S-665 R. Š. atkurtos nuosavybės teisės į 0,0321 ha ploto žemę, grąžinant ją natūra (t. 4, b. l. 133). NŽT 2012-03-02 sprendimu Nr. 49S-108 R. Š. atkurtos nuosavybės teisės į 0,0517 ha ploto žemę, grąžinant ją natūra (t. 4, b. l. 132). Tarnybos 2012-09-07 sprendimu Nr. 49S-524 R. Š. atkurtos nuosavybės teisės į 0,0255 ha ploto žemę, grąžinant ją natūra (t. 4, b. l. 131).

Vilniaus miesto skyrius 2012-11-30 raštais 49SF-(14.49.104)-4475 informavo pareiškėjas, kad Žemės sklypai patenka į buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritoriją, nurodė likusias atkurti turėtos žemės dalis ir kvietė 2012-02-14 11.00 val. atvykti į susirinkimą Vilniaus miesto skyriuje dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, turėtą buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime (t. 1, b. l. 35–36). 2012-12-14 vykusiame susirinkime dėl nuosavybės teisių atkūrimo, grąžinant žemę natūra buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, pretendentai buvo informuoti, kad Žemės sklypai nebus grąžinami natūra (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams, kadangi Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012-11-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8678-592/2012 Žemės sklypuose esantys Statiniai pripažinti bešeimininkiu turtu ir perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn (t. 1, b. l. 119–120).

J. T. ir R. Š. 2012-12-28 Vilniaus miesto skyriui pateikė prašymą detaliai paaiškinti, kodėl nuosavybės teisės į Žemės sklypus nebus atkuriamos natūra (t. 1, b. l. 41). Vilniaus miesto skyrius 2013-02-06 sprendime Nr. 49SF-(14.49.104)-75 nurodė tas pačias kaip ir 2012-02-14 susirinkime aplinkybes dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012-11-05 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8678-592/2012 ir nurodė, kad vadovaujantis Atkūrimo įstatymu bei Tvarka, nuosavybės teisės į Žemės sklypus buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams negali būti atkurtos (t. 1, b. l. 42–44). Pareiškėjos ir kiti pretendentai į buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo žemės nuosavybės teisių atkūrimą su 2013-02-20 prašymu kreipėsi į Tarnybos direktorių ir prašė panaikinti Vilniaus miesto skyriaus 2013-02-06 sprendimą Nr. 49SF-(14.49.104.)-75 ir įpareigoti Vilniaus miesto skyrių priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į Žemės sklypus natūra jiems bei atlikti visus kitus privalomus veiksmus. Pareiškėjos bei kiti asmenys taip pat prašė imtis priemonių, skirtų nutraukti neteisėtą Žemės sklypų naudojimą bei inicijuoti neteisėtų statinių juose pašalinimą (t. 1, b. l. 45–52). NŽT direktorius 2013-04-10 sprendimu Nr. 1SS-(7.5.)-735 pareiškėjų skundo netenkino. Tarnyba nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2013-01-23 raštu Nr. A51-9338-(2.14.2-MP8) Vilniaus miesto skyriui perdavė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-01-18 įsakymą Nr. 30-175 „Dėl žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) gatvės suprojektavimo ir plano tvirtinimo“, Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2013-03-01 sprendimais Nr. 49SK-(9.14.49.109.)-432 ir Nr. 49SK-(914.49.109.)-433 patvirtino kadastro duomenis ir kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl žemės sklypų įregistravimo valstybės vardu. Įregistravus sklypus, toliau bus tęsiamos Tvarkos 106-1 punkte nurodytos procedūros. Tarnyba taip pat pažymėjo, kad dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-11-05 sprendimo Vilniaus miesto skyrius 2013-03-01 sprendimu Nr. 49SDP-(14.49.23.)-20 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl papildomų žemės sklypų suformavimo ir tik gavęs iš Vilniaus miesto savivaldybės šią informaciją bei tik esant papildomiems (duomenys neskelbtini) kaime laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos žemės plotams, atsakovas galės nustatyti, kokiomis dalimis pretendentams gali būti atkurtos nuosavybės teisės į šią žemę, bei priimti sprendimus (t. 1, b. l. 53–56).

Iš prašomų panaikinti Tarnybos bei Vilniaus miesto skyriaus sprendimų matyti, kad negalėjimas atkurti pareiškėjoms nuosavybės teisių į Žemės sklypus iš esmės motyvuojamas tuo, kad Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012-11-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8678-592/2012 Žemės sklypuose esantys Statiniai pripažinti bešeimininkiu turtu ir perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn. Įvertinus prašomų panaikinti atsakovų sprendimų turinį darytina išvada, kad negalimumą pareiškėjoms atkurti nuosavybės teises į Žemės sklypus Vilniaus miesto skyrius ir Tarnyba motyvuoja Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata. Pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, gali būti atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Analogiškas reglamentavimas nustatytas ir šį įstatymą įgyvendinančios Tvarkos 34 punkte.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), yra degalinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), suskystintų dujų operatorinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statiniai (suskystintų dujų kolonėlės su rezervuarais, skysto kuro kolonėlės su požeminėm degalų talpom, automobilių plovykla, stoginė, kiemo aikštelė, tvora) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 1, b. l. 22–27). Žemės sklypo plotas nurodytas 0,7876 ha, 6251/7876 dalis priklauso Lietuvos Respublikai, o 1625/7876 dalis – UAB „Rotada“ pagal 2008-07-29 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį. Pastatai nuo 2006-12-19 įregistruoti UAB „Rotada“ nuosavybės teise pagal 2006-12-11 pirkimo – pardavimo sutartį.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), yra sargo nameliai (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), stoginės (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) bei automobilių stovėjimo aikštelės (tvoros, vartai, aikštelės) unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) (t. 1, b. l. 16–18, 28–29). Registre nurodyta, kad daiktinės teisės į pastatus neįregistruotos, o jų naudotojai yra UAB „Valtima“ ir UAB „Arisma“. Pastatai įrašyti nuo 1999-07-09. Visi šiame sklype esantys pastatai buvo pripažinti bešeimininkiu turtu ir perduoti savivaldybės nuosavybėn. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2012-11-05 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-8678-592/2012 bešeimininkiu turtu pripažino bei perdavė Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn šiuos statinius: automobilių stovėjimo aikštelę (tvora, vartai, aikštelė, 11 304 m²), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelę (tvora, vartai, aikštelė, 6 809 m²), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelę (tvora, vartai, aikštelė, 23 171 m²), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 2Ilg, sargo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 3Hlg; stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 4Ilg, ir sargo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1Hlg, esančius (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 39–40).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-06-09 sprendimu buvo atmestas pareiškėjo UAB „Valtima“ pareiškimas, kuriuo jis prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad UAB „Valtima“ nuosavybės teise valdo šiuos nekilnojamuosius daiktus: kiti statiniai (inžineriniai) – automobilių stovėjimo aikštelė (tvora, vartai, aikštelė 11 304 kv. m.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiti statiniai (inžineriniai) – automobilių stovėjimo aikštelė (tvora, vartai, aikštelė 6 809 kv. m.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas - stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 2I1g; pastatas - sargo namelis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 3H1g; pastatas - stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 4I1g, ir pastatas - sargo namelis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 5H1g. Šiame teismo sprendime nustatytos aplinkybės, kad statyboms įteisinti pateiktas 1994-01-06 statybos leidimas Nr. KP-94-03 (užsakovai - UAB „Valtima“ ir Panerių seniūnijos valdyba, statybos objektas – automobilių stovėjimo aikštelė (duomenys neskelbtini), išduotas pateikus Vilniaus miesto valdybos 1992-07-02 potvarkį Nr. 1284, kuriuo Panerių seniūnijos valdybai apie 1,25 ha sklype prie magistralės Vilnius - Kaunas leidžiama įrengti laikiną mokamą automobilių stovėjimo aikštelę bei apie 0,6 ha sklype, VĮ „Gasta“ eksploatuoto karjero vietoje, leidžiama įrengti laikiną automobilių stovėjimo aikštelę. 1996-06-25 valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartimi Nr.12 N01/96-11214 ir 1996-07-02 valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartimi Nr.13 N-01/96-11215 UAB „Valtima“ trejiems metams išnuomojami atitinkamai 6841,99 kv. m ir 11369,05 kv. m žemės sklypai laikinoms mokamoms automobilių stovėjimo aikštelėms įrengti ir numatyta nuomininko pareiga pastatytus, įrengtus pastatus, kitus statinius, įrenginius bei komunikacijas nuomotojo ir nuomininko perduoti Panerių seniūnijai. Teismas priėjo prie išvados, kad UAB „Valtima“ nebuvo įgijusi nuosavybės teisių į statinius įstatymų nustatyta tvarka.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis žemės sklypuose, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), plotas 0,4950 ha, esantis (duomenys neskelbtini), bei Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), plotas 1,5834 ha, esantis (duomenys neskelbtini), pastatų nėra, o nuosavybės teisė įregistruota Lietuvos Respublikos vardu (t. 1, b. l. 19-21, 30-31). Pažymėtina, kad ne visas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), patenka į (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritoriją (t. 1, b. l. 33). Vilniaus miesto skyriaus 2013-02-06 rašte Nr. 49SP-(14.49.104)-75 (t. 1, b. l. 42) nurodyta, jog Vilniaus miesto skyriaus specialistai 2012-06-28 nuvyko į vietą ir patikrino žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Buvo nustatyta, kad sklype įrengta medinių statinių ekspozicija, įvažiavimo vartai, dalis teritorijos aptverta tvora bei išasfaltuota danga. Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), dalyje stovi tvoros elementai, sargo namelis (t. 1, b. l. 42-44).

Nuosavybės teisių atkūrimo procese vadovaujamasi Atkūrimo įstatymu bei Tvarka, kurioje nustatyta detali nuosavybės teisių atkūrimo procedūros eiga. Pagal Tvarkos 106-1 punktą nustatyta, jog savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimo pagal nustatytąja tvarka patvirtintus miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus pateikia žemėtvarkos skyriui informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detalieji planai nepatvirtinti arba jų nėra, – apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas. Žemėtvarkos skyrius, gavęs informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, per mėnesį šioje kartografinėje medžiagoje pažymi savininko turėto žemės sklypo ribas, remdamasis turima (išlikusia) arba kartografuota planine medžiaga. Turėto žemės sklypo ribos kartografuojamos pagal Metodinius nurodymus dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos, patvirtintus Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 634. Žemės sklypas nekartografuojamas toje miesto teritorijos dalyje, kurioje buvo rėžių sistema. Čia nustatoma kaimo riba, plotas ir buvusių savininkų skaičius.

Šių teisės normų analizė rodo, jog sprendimą dėl žemės užimtumo pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį priima savivaldybės administracijos direktorius, gavęs žemėtvarkos skyriaus prašymą. Byloje nėra pateikta duomenų, to nenurodė ir trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kad savivaldybės administracijos direktorius būtų priėmęs sprendimą, jog Žemės sklypai yra užimti ir negali būti grąžinti pretendentams. Vilniaus miesto skyrius 2013-03-01 raštu Nr. 49SDP-(14.49.23)-20 (t. 1, b. l. 102) kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių, prašydamas informuoti, ar dar yra galimybė suformuoti laisvus (neužstatytus) žemės sklypus grąžinti natūra. Vilniaus miesto skyrius 2013-04-12 raštu Nr. 49SDP-(14.49.23)-31pakartotinai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių, išdėstė padėtį dėl nuosavybės teisių atkūrimo Žemės sklypuose ir paprašė išspręsti klausimą dėl galimybės performuoti Žemės sklypus (t. 1, b. l. 103). Iki šiol Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsakymo į Vilniaus miesto skyriaus kreipimąsi nepateikė. Nesant kompetentingo subjekto sprendimo dėl natūra grąžintinos žemės užimtumo, negalima priimti sprendimo dėl galimumo grąžinti žemę natūra. Taigi, Vilniaus miesto skyriaus 2013-02-06 rašte Nr. 49SF-(14.49.104)-75 išdėstyta išvada, jog nuosavybės teisės į Žemės sklypus buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime negali būti atkuriamos, nes žemė pripažintina išperkama, prieštarauja teisės aktų reikalavimams ir yra priimta nekompetentingo subjekto. Toks sprendimas panaikinamas vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 ir 2 punktais. Vilniaus miesto skyriaus 2013-02-06 raštas Nr. 49SF-(14.49.104)-75 laikomas administraciniu aktu, kadangi jame tiesiogiai nurodoma, jog pareiškėjų prašymas atkurti nuosavybės teises natūra yra atmetamas ir išaiškinama nurodoma tokio sprendimo apskundimo tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

Iš Tarnybos 2013-04-10 rašto Nr. 1SS-(7.5)-735 galutinai nėra aišku, ar institucija, atmesdama pareiškėjų skundą dėl Vilniaus miesto skyriaus 2013-02-06 rašto Nr. 49SF-(14.49.104)-75 laiko šį sprendimą galutiniu ir ar iš dalies sutinka su skundu, nes Tarnyba nurodo, jog nuosavybės teisių atkūrimo procedūros bus tęsiamos gavus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus atsakymą į Vilniaus miesto skyriaus 2013-03-01 raštą Nr. 49SDP-(14.49.23.)-20. Nepaisant tokių motyvų, Tarnybos 2013-04-10 raštu Nr. 1SS-(7.5)-735 Vilniaus miesto skyriaus sprendimas nėra pakeistas ir pareiškėjų skundas nėra pripažintas pagrįstu. Taigi, teismas pripažįsta, jog šiuo sprendimu Vilniaus miesto skyriaus 2013-02-06 raštas Nr. 49SF-(14.49.104)-75 pripažintas teisingu ir pagrįstu. Taip daroma išvada, kad šalių ginčas ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka buvo išspręstas neteisingai, nes, kaip jau nurodyta aukščiau, Vilniaus miesto skyriaus 2013-02-06 raštas Nr. 49SF-(14.49.104)-75 priimtas nekompetentingo subjekto ir pažeidžiant teisės aktus. Tarnybos 2013-04-10 raštas Nr. 1SS-(7.5)-735 taip pat panaikinamas vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 ir 2 punktais.

Pareiškėjos taip pat prašo įpareigoti Tarnybą priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Tokio sprendimo priėmimas būtų galimas, jeigu būtų įvykdyta nuosavybės teisių atkūrimo procedūra. Šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius nėra pateikęs atsakymo į Vilniaus miesto skyriaus 2013-03-01 prašymą, paduotą remiantis Tvarkos 106-1 punktu, bei priėmęs sprendimo dėl reikalingumo Žemės sklypus pripažinti pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį išpirktina žeme. Galima situacija, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius nemanys, kad Žemės sklypai turi būti pripažinti užimta ir išperkama žeme.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius į Vilniaus miesto skyriaus 2013-03-01 prašymą neatsako daugiau nei pusę metų. Tokiu atveju pareiškėjos bei kiti pretendentai, kurie yra suinteresuoti gauti atsakymą ir nuosavybės teisių atkūrimo procedūros eiga, gali kreiptis į teismą dėl administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus, kad teisme būtų išsiaiškinta, ar toks ilgas neatsakymas į paklausimą gali būti laikomas pateisinamu objektyviomis priežastimis. Reikalingumo išpirkti žemę klausimas gali būti sprendžiamas teisme iš esmės tik ginčijant savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimą dėl žemės pripažinimo išperkama, jeigu toks būtų priimtas dėl žemės, į kurios grąžinimą natūra pretenduoja pareiškėjai.

Teismo nuomone, nuosavybės teisių atkūrimo eigoje paaiškėjus svarbiai aplinkybei, jog Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-11-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8678-592/2012 Žemės sklypuose esančius Statinius pripažino bešeimininkiu turtu ir perdavė Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, Vilniaus miesto skyrius pagrįstai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, nes teismo sprendimo priėmimas gali pakeisti teisinę padėtį, o sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo prieštarauti teismo sprendimui. Tačiau iš anksčiau kalbant apie atskirų Žemės sklypų padėtį išdėstytų aplinkybių matyti, jog Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-11-05 sprendime pasisakė tik dėl Žemės sklype, (duomenys neskelbtini), esančių statinių. Tai akivaizdžiai matyti sulyginus Nekilnojamojo turto registro duomenis dėl statinių, registruotų (duomenys neskelbtini), (t. 1, b. l. 16-18) su unikaliais statinių numeriais, kurie pripažinti bešeimininkiais Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-11-02 sprendimu. Tai įrodo, jog su kitais Žemės sklypais minėtas teismo sprendimas nesusijęs ir jokios įtakos nuosavybės teisių atkūrimo eigai nedaro, todėl Vilniaus miesto skyriui nebuvo reikalo kreiptis ir dėl kitų trijų Žemės sklypų. Iš nuosavybės teisių atkūrimo eigos matyti, jog paskutinis teisinę reikšmę turintis veiksmas buvo 2012-11-30 kvietimai pretendentams į (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo žemę į susirinkimą (t. 1, b. l. 34-37). Pagal Tvarkos 106-1 punkto nuostatas tai reiškia paskutinę procedūros stadiją prieš priimant sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Tvarkos 106-1 punkte nurodyta, jog raštu piliečiai kviečiami tik tada, kai yra baigti visi sklypo parengimo nuosavybės teisėms atkurti darbai, t. y. sklypas pripažintas laisvu bei suprojektuotas nuosavybės teisėms atkurti, patvirtinti jo kadastro duomenys.

Sprendžiant reikalavimo dėl įpareigojimo atkurti nuosavybės teises natūra pagrįstumą turi būti aptartas kitų trijų Žemės sklypų: (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ir (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), dalies esančios (duomenys neskelbtini), galimumas grąžinti natūra.

Žemesnės instancijos teismas

Teisės aktų nuostatose yra aiškiai įtvirtintas imperatyvas atkurti nuosavybės teises natūra į laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje, išskyrus dvi išimtis: kai pilietis nepageidauja susigrąžinti žemę turėtoje vietoje, taip pat kai šio įstatymo 12 straipsnyje numatytais pagrindais žemė priskirtina valstybės išperkamai. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas nurodo, jog valstybės išperkama yra žemė, kuri buvo iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų.

Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas taikytinas atsižvelgiant į teismų praktikoje suformuluotas taisykles. Administracinėje byloje Nr. A11 – 263 - 03 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija nurodė, kad „aiškinant šią įstatymo normą pažymėtina, kad joje nurodytus žemės išpirkimo atvejus jungia esminis ir pagrindinis požymis - konkretus visuomenės poreikis pageidaujamai grąžinti natūra žemei. Šio poreikio buvimas turi būti išreikštas atitinkamuose nuorodose atitinkamos teritorijos detaliajame plane. Jeigu tokios nuorodos teritorijos detaliajame plane nėra, sklypas (piliečiui pageidaujant) turi būti jam grąžintas natūra. Išvardintos aplinkybės leidžia daryti išvadą ir konstatuoti, kad jeigu yra požymiai, jog pašomas grąžinti natūra žemės sklypas turi visuomenės poreikį (pav. toks poreikis įžvelgiamas iš miesto bendrojo ar teritorijos specialiojo planų), o teritorijos, kurioje yra šis sklypas, detalusis planas dar nėra patvirtintas, žemės grąžinimas natūra nėra galimas kol toks detalusis planas bus patvirtintas ir jame nebus atitinkamos nuorodos į apibūdinančias visuomenės poreikį aplinkybes, išvardintas minėtame Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio punkte. Tais atvejais kai yra patvirtintas teritorijos, kurioje yra pašomas grąžinti natūra žemės sklypas, detalusis planas ir jame yra nurodytos aplinkybės, išvardintos Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio punkte, žemės sklypas negrąžintinas natūra, o valstybės išperkamas“ („Administracinių teismų praktika“, 2005, Nr. 8, p. 497, taip pat žr., pvz., 2010 m. vasario 1 d. LVAT sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-305/2010). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-07-16 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-858-1931-12 pažymėta, jog visuomeninio poreikio buvimas išreiškiamas savivaldybės institucijai teikiant informaciją apie nesuplanuotas teritorijas. Jeigu tokia informacija neteikiama, tai reiškia, kad žemė yra laisva (neužstatyta) ir grąžintina natūra (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7–276–04; „Administracinių teismų praktika“, 2004, Nr. 5, p. 151-177).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-05-03 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-492-1593-12 teismai įpareigoti, atsižvelgiant į pastatų funkcinę priklausomybę, naudojimo apibrėžtumą ir naudojimą ūkinei veiklai, įvertinti galimumą juos nuomoti pagal Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.2 punktą. Nutartyje pažymėta, kad atitikimas Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio 6 daliai bei argumentai dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruotų pastatų duomenų neturi įrodomosios reikšmės sprendžiant dėl objektyviai išreikšto visuomenės poreikio žemės sklypui egzistavimo, savo esme yra formalaus pobūdžio ir negali būti kliūtimi suplanuoti natūra grąžintinus nuosavybės teisėmis žemės sklypus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-01-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-492-15-12 suformuluota taisyklė, kad „sprendžiant dėl atsakovo atsisakymo atlikti veiksmus pagrįstumo ir teisėtumo, turi būti įvertinti bendrojo plano sprendiniai, faktinė situacija, galimai parengto detaliojo plano sprendiniai ir kitos aplinkybės ir nustatyta, ar visai teritorijai, į kurią pretenduojama: 1) yra visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti; 2) ar tie visuomenės ar jos dalies interesai yra konkretūs ir aiškiai išreikšti ir 3) ar tų interesų nebūtų galima patenkinti, jeigu turtas būtų grąžintas natūra. Analogiškai pažymėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-12-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-858-3399-11. Šioje nutartyje padaryta išvada, kad „sprendžiant klausimą, ar tam tikra žemė laikytina valstybės išperkama, turi būti nustatytas aiškiai išreikštas ir konkretus visuomenės poreikis ir tas visuomenės poreikis objektyviai negalėtų būti patenkintas, jei atitinkama žemė būti grąžinta natūra. (...) Nesant realaus ir objektyviai pagrįsto visuomenės poreikio, detaliuoju planu suformuotas žemės sklypas turi būti traktuojamas kaip laisvas neužstatytas žemės sklypas į kurį gali būti atkurtos nuosavybės teisės, grąžinant jį natūra, nes priešingu atveju be konstituciškai pateisinamo pagrindo būtų suvaržomos teisės į nuosavybės teisių atkūrimą“.

Kaip jau buvo minėta anksčiau, Žemės sklypuose: (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto skyriaus specialistų 2012-06-28 vykdyto patikrinimo metu buvo nustatyti neregistruoti statiniai. Žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo rasta medinių statinių ekspozicija, įvažiavimo vartai, dalis teritorijos aptverta tvora bei išasfaltuota danga, o Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), dalyje - tvoros elementai, sargo namelis (t. 1, b. l. 42-44).

Pastatai yra pastatyti nežinomo statytojo, jų statyba neregistruota, duomenų apie išduotus statybos leidimus nėra. Tokios aplinkybės rodo, jog nėra jokio visuomenės poreikio, kurį būtų reikalinga patenkinti, negrąžinant žemės natūra, o kaip anksčiau nurodytose nutartyse pažymėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, „nesant realaus ir objektyviai pagrįsto visuomenės poreikio, detaliuoju planu suformuotas žemės sklypas turi būti traktuojamas kaip laisvas neužstatytas žemės sklypas į kurį gali būti atkurtos nuosavybės teisės, grąžinant jį natūra, nes priešingu atveju be konstituciškai pateisinamo pagrindo būtų suvaržomos teisės į nuosavybės teisių atkūrimą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, jog, panaikinus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2013-02-06 sprendimą Nr. 49SF-(14.49.104.)-75 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013-04-10 sprendimą Nr. 1SS-(7.5.)-735, nuosavybės teisių atkūrimo natūra į Žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), dalį, esančią (duomenys neskelbtini), turi būti tęsiama toliau. Teismas netenkina pareiškėjų reikalavimo dėl įpareigojimo grąžinti nuosavybės teises į minėtus Žemės sklypus, kadangi pretendentams į rėžiniame kaime buvusią žemę nuosavybės teisė gali būti atkuriama proporcingai nuo turėto ploto. Pareiškėjų 2012-11-30 kvietimuose į pretendentų susirinkimą šios dalys buvo nustatytos, tačiau kartu pažymėta, jog šios dalys gali kisti, todėl teismo sprendime įrašyti nuosavybės teisėms atkurti tenkančios dalies negalima. Pareiškėjų reikalavimas tenkinamas iš dalies, įpareigojant toliau tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą.

UAB „Valtima“ ir UAB „Arisma“ atstovas rėmėsi Vyriausybės 2005 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 808 “Dėl valstybinės svarbos projekto“, tačiau šio projekto nuostatų konkrečiai su žemės grąžinimu nesiejo, todėl teismas šių argumentų neanalizuoja.

Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad Vilniaus miesto skyrius bei Tarnyba nepagrįstai nurodė, kad nėra galimybės pareiškėjoms atkurti nuosavybės teises natūra visuose keturiuose žemės sklypuose. Panaikinus atsakovų sprendimus, atsakovas Vilniaus miesto skyrius įpareigotinas įstatymų nustatyta tvarka ir terminais tęsti nuosavybės teisių atkūrimo natūra procedūrą J. T. ir R. Š. į žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendė:

Skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2013-02-06 sprendimą Nr. 49SF-(14.49.104.)-75.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013-04-10 sprendimą Nr. 1SS-(7.5.)-735.

Įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių tęsti nuosavybės teisių natūra atkūrimo procedūrą J. T. ir R. Š. į žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), į žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro (duomenys neskelbtini)), dalį, esančią (duomenys neskelbtini) ir į žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį Aukštųjų Panerių pramoninio rajono C zonos A teritorijoje, (duomenys neskelbtini).

Kitą skundo dalį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Arūnas KaminskasIna KirkutienėJūra Marija Strumskienė