Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-04-16 · Byla Nr. N-63-452-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-16
Bylos Nr.
N-63-452-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Ričardas Piličiauskas
Advokatai
Andriejaus Tiščenkas
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N63-452/2010Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4; 45.4.7 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. balandžio 16 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo O. K., atstovaujamos advokato Andriejaus Tiščenko, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 23 d. nutarties O. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius (toliau – ir Vilniaus apskr. VPK KPV Administracinės veiklos skyrius, Institucija) pareigūno 2008 m. gruodžio 30 d. nutarimu O. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 straipsnio 5 dalį paskyrė 100 Lt baudą, pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskyrė 150 Lt baudą už tai, kad ji 2008 m. lapkričio 29 d., apie 16 val., S. Nėries g. 101, Vilniuje, vairuodama automobilį BMW 316, ir išvažiuodama iš kiemo (nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu), nedavė kelio automobiliui, važiuojančiam pagrindiniu keliu, su juo susidūrė ir abu automobilius sugadino, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 158 punkto reikalavimus. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, O. K. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 150 Lt bauda.

Šalies argumentai

O. K. pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuriame prašė nutarimą panaikinti (b. l. 2). Nurodė, kad su nutarimu nesutinka, kadangi iš faktinių aplinkybių, bylos medžiagos, schemų, matyti, kad susidūrimo metu ji buvo nuvažiavusi nuo nelygiareikšmių kelių sankryžos (įvažiavimo į kiemą) 6 m ir susidūrimas automobilių priekiniais bamperiais įvyko administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui važiuojant teisiai leistinoje judėjimo juostoje, kai tuo tarpu kito eismo įvykio dalyvio automobilis atsidūrė ten, kur, O. K. nuomone, jo apskritai neturėjo būti – O. K. važiavimo juostoje. O. K. nuomone, policijos pareigūnai neteisingai įvertino faktines eismo įvykio aplinkybes, tai rodo ilga administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo trukmė, nuomonių dėl eismo įvykio kaltininko kaita. Prašė paskirti ekspertizę eismo įvykio kaltininkui nustatyti.

II.

Teismas 2009-02-23 nutartimi nusprendė Institucijos 2008 m. gruodžio 30 d. nutarimą, kuriuo O. K. paskirta administracinė nuobauda - 150 Lt (šimto penkiasdešimties litų) bauda, palikti nepakeistą ir skundo nepatenkinti.

Teismas nurodė, kad O. K. neprisipažįsta dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo ir savo kaltę neigia. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veika kvalifikuota pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį ir 127 straipsnio 2 dalį. Padaryto pažeidimo pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neginčija, tačiau nurodo, kad nepagrįstai jam nuobauda paskirta už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.

Teismas, remdamasis byloje pateiktu administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 12), Vilniaus m. VPK VP Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio patrulio tarnybiniu pranešimu (b. l. 16), nukentėjusiojo J. T. paaiškinimu (b.l. 18), O. K. paaiškinimu (b.l. 20), eismo įvykio schemos (b. l. 17), KET 122 punktu, konstatavo, kad nagrinėjamoje situacijoje J. T. buvo priverstas kirsti ištisinę eismo juostą ir važiuoti apytikriai gatvės viduriu, nes likusio laisvo kelio ploto nepakako, kad būtų įmanoma važiuoti, nepažeidžiant anksčiau minėto KET reikalavimo. Teismas nustatė, ir nebuvo ginčo, kad O. K. su automobiliu BMW į S. Nėries gatvę išvažiavo iš S. Nėries g. 101 esančio namo kiemo, tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skunde nurodė, kad susidūrimas įvyko jai jau važiuojant pagrindiniu keliu, o ne išvažiuojant iš minėto namo kiemo. Teismas konstatavo, kad anksčiau minėtos aplinkybės nepatvirtina byloje esantys įrodymai.

Remdamasis nukentėjusiojo J. T., K. T. paaiškinimais, teismas nustatė, kad susidūrimas įvyko O. K. išvažiuojant iš kiemo, o ne važiuojant tiesiai pagrindiniu keliu. Teismo nuomone, minėtą aplinkybę patvirtina ir pačios O. K. paaiškinimas, kuriame ji nurodo, kad FIAT automobilį pastebėjo ,,išvažiuodama iš kiemo, sukant į kairę pusę, išvažiuojant į pagrindinę gatvę“. Įvertinęs byloje pateiktą eismo įvykio schemą teismas konstatavo, kad automobilių susidūrimas įvyko nedideliu atstumu nuo sankryžos, todėl padarė išvadą, kad O. K. vairuojamo automobilio BMW atliktas manevras – posūkis į kairę ir įvažiavimas į pagrindinę gatvę yra neatskiriamai susiję. Remdamasis byloje pateiktomis fotonuotraukomis (b.l. 24-29) ir vadovaudamasis KET 158 punktu, teismas nustatė, kad J. T. vairuojamas automobilis važiavo pagrindiniu keliu, todėl O. K., išvažiuodama iš kiemo ir atlikdama posūkį į kairę, privalėjo pagrindiniu keliu važiuojantį automobilį praleisti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas padarė išvadą, kad byloje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad O. K. 2008 m. lapkričio 29 d., apie 16 val., S. Nėries g. 101, Vilniuje, vairuodama automobilį ir išvažinėdama iš kiemo (nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu), nedavė kelio automobiliui, važiuojančiam pagrindiniu keliu, su juo susidūrė ir abu automobilius sugadino. Teismas padarė išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo sukėlė eismo įvykį, kuris teisingai kvalifikuotas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, konstatavo, jog O. K. pažeidimas padarytas neatsargia kaltės forma. Teismas įvertinęs, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo Institucijoje metu nenustatyta O. K. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, sprendė, jog jai pagrįstai paskirtas sankcijoje numatytos piniginės nuobaudos vidurkis – 150 Lt bauda.

Kadangi byloje surinktų įrodymų visuma yra pakankama, kad būtų nustatytas eismo įvykio kaltininkas, todėl teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo skirti eismo įvykio ekspertizės, kadangi šiuo atveju ji nebūtų tikslinga, remiantis teismo proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principais.

III.

Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo 2009 m. vasario 23 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, patenkinus jos skundą. Apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kaip ir skundą pirmosios instancijos teismui.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu prašo netenkinti pareiškėjos apeliacinio skundo. Nurodo, kad pareiškėja savo veika pažeidė KET 158 punkto reikalavimus, t. y. išvažiuodama iš šalutinio kelio pažymėto kelio ženklu Nr. 203 (KET 1 priedas), nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiam automobili su kuriuo susidūrė. Prieš transporto priemonių kontaktą būtent pareiškėja, vairuodama automobilį, sudarė pagrindiniu keliu važiavusiam automobiliui kliūtį, kuriai atsiradus, transporto priemonės vairuotojas J. T., siekdamas išvengti susidūrimo su pareiškėjos vairuojamu automobiliu, buvo priverstas pakeisti važiavimo kryptį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pareiškėja nesutinka, kad dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo buvo pripažinta kalta ji, o ne kitas eismo įvykyje dalyvavęs vairuotojas. Apeliacinio skundo argumentai dėl kaltės nustatymo grindžiami tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir nerinko kitų būtinų įrodymų, t. y. neskyrė eismo įvykio ekspertizės.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 144 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamo administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

Pareiškėja savo reikalavimus iš esmės grindžia ta aplinkybe, kad susidūrimas įvyko jai jau važiuojant pagrindiniu keliu, o ne išvažiuojant iš minėto namo kiemo. Teisėjų kolegija su tokia pareikėjos argumentacija nesutinka. Byloje pateikti nukentėjusiojo J. T. (b. l. 18), K. T. (b. l. 19) paaiškinimai patvirtina tą aplinkybę, kad susidūrimas įvyko pareikėjai išvažiuojant iš kiemo, o ne važiuojant tiesiai pagrindiniu keliu. Minėtą aplinkybę patvirtina ir pačios pareiškėjos paaiškinimas (b. l. 20), kuriame ji nurodo, kad FIAT automobilį pastebėjo ,,išvažiuodama iš kiemo, sukant į kairę pusę, išvažiuojant į pagrindinę gatvę“. Kaip matyti iš byloje pateiktos eismo įvykio schemos (b. l. 17) automobilių susidūrimas įvyko nedideliu atstumu nuo sankryžos, todėl darytina išvada, kad O. K. vairuojamo automobilio BMW atliktas manevras – posūkis į kairę ir įvažiavimas į pagrindinę gatvę yra neatskiriamai susiję. Kaip matyti iš byloje pateiktų fotonuotraukų (b. l. 24-29), išvažinėjant iš S. Nėries g. 101 namo kiemo, stovi KET 1.5 priede numatytas kelio ženklas 203 ,,Vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamu keliu“. KET 158 punkte numatyta, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. Ši nuostata įpareigojo pareiškėją, prieš išvažiuojant iš šalutinio į pagrindinį kelią, būti atidžiai, įsitikinti, ar jos atliekamas manevras netrukdys pagrindiniu keliu važiuojančioms transporto priemonėms bei nesukels avarinės situacijos eismo dalyviams. Byloje nustatyta, kad J. T. vairuojamas automobilis važiavo pagrindiniu keliu, todėl pareiškėja, išvažiuodama iš kiemo ir atlikdama posūkį į kairę, privalėjo būti atidi ir praleisti pagrindiniu keliu važiuojantį automobilį.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad pareiškėja, automobiliu išvažinėdama iš kiemo (nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu), nedavė kelio automobiliui, važiuojančiam pagrindiniu keliu, su juo susidūrė ir abu automobilius sugadino. Kadangi byloje surinktų įrodymų visuma yra pakankama, kad būtų nustatytas eismo įvykio kaltininkas, todėl pirmosios instancijos padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo skirti eismo įvykio ekspertizę, kadangi šiuo atveju ji nėra tikslinga.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

O. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRoma Sabina AlimienėRičardas Piličiauskas