Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-03-19 · Administracinė byla Nr. eI-1441-423/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-03-19Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-10-23Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-03-19
Bylos Nr.
eI-1441-423/2018
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02488-2017-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Asta Urbonienė, Audrius Grauželis, Jolanta Medvedevienė
Atsakovas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Pareiškėjas
J. B.
Administracinė byla Nr. e1-1441-423/2018Proceso Nr. 3-62-3-02488-2017-6Procesinio sprendimo kategorija 36; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 19 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Jolantos Medvedevienės, Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

sekretoriaujant Ritai Kinderienei,dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui L. M.,atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei R. U.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. B. skundą dėl sprendimo panaikinimo atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. B. skundu prašo panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2017-11-16 sprendimą Nr. 17-IL-20-02975-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“.

Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas paaiškino, kad ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. 2012 m. pareiškėjui buvo išduotas leidimas ginklui įsigyti, laikyti (nešiotis). 2017 m. lapkričio mėnesį, baigiantis ginklo leidimo galiojimui, pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, prašydamas pratęsti leidimą ginklui įsigyti ir nešiotis. 2017-11-15 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios Tvarkos valdybos Licencijavimo skyriuje jam buvo išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio galiojimo laikas baigsis 2022-11-15. Tačiau ginčijamu 2017-11-16 sprendimu Nr. 17-IL-20-02975-e atsakovas nusprendė panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini). Sprendime atsakovas nurodė, jog pareiškėjas 1980-07-21 nuosprendžiu nuteistas laisvės atėmimo bausme dvejiems metams. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir GŠKĮ) 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami atsiradus Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 punktuose ir (ar) 18 straipsnio 2 dalyje numatytoms sąlygoms. Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. Pareiškėjo nuomone, ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas, kadangi teistumas, buvęs 1980 metais, seniai išnykęs ir atsakovo nurodytos įstatymo normos neturi būti jam taikomos, nes jis yra nepriekaištingos reputacijos, nėra nei vienos aukščiau nurodytos atsakovo sąlygos, dėl kurios atsakovas galėjo panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini).

Pažymėjo, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymu (toliau – Pakeitimo įstatymas), pakeitus GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalį, nustatančią sąrašą atvejų, kada asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, buvo nustatyti griežtesni apribojimai. Minėto įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi nustatyta, jog nurodytoje teisės normoje nustatyti griežtesni apribojimai netaikomi asmenims, kurie ginklus įsigijo iki šio įstatymo įsigaliojimo, jeigu aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo. Taigi, įstatymų leidėjas griežtesnių nepriekaištingos reputacijos reikalavimų netaikymą nustatė tiems asmenims, kurie atitinka dvi sąlygas: aplinkybė, dėl kurios gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo ir asmuo ginklą įsigijo iki šio įstatymo įsigaliojimo. Todėl pareiškėjo atžvilgiu neturėjo būti taikomi griežtesni reikalavimai, nustatyti GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalyje. Prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė ir atsakovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginčijamu 2017-11-16 sprendimu Nr. 17-IL-20-02975-e, nustačius aplinkybę, kad Kauno rajono liaudies teismo 1980-07-21 nuosprendžiu pareiškėjas buvo pripažintas kaltu pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LTSR BK) 225 straipsnio 2 dalį, pareiškėjui pagrįstai ir teisėtai panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus.

Pareiškėjo skundo motyvai, kad teistumas išnykęs, kad už nusikalstamą veiką, numatytą LTSR BK 225 straipsnio 2 dalyje, nuteistas tik 2 m. laisvės atėmimo, kad 2012 metais jam buvo išduotas leidimas (laikyti) nešiotis ginklus, kad |jo atžvilgiu neturėjo būti taikomi griežtesni reikalavimai, nustatyti GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalyje, yra nepagrįsti. Kauno rajono liaudies teismo 1980-07-21 nuosprendžiu pareiškėjas buvo pripažintas kaltu pagal tuo metu galiojusio LTSR BK 225 str. 2 d., t. y. už šiurkštų viešosios tvarkos pažeidimą, rodantį aiškų negerbimą visuomenės, padarytą asmens, turinčio teistumą už chuliganizmą, arba susijusį su pasipriešinimu valdžios atstovui ar visuomenės atstovui, einančiam viešosios tvarkos palaikymo pareigas, ar su smurtu asmeniui, arba pasižymintį nepaprastu cinizmu ar įžūlumu, arba padarytą itin pavojingo recidyvisto. Šios teisės normos sankcijoje buvo numatytas iki 5 metų laisvės atėmimo terminas. GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas imperatyviai nurodo, kad B ir C kategorijos ginklų bei šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos. To paties Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo.

Pažymėjo, jog pagal policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos duomenis pareiškėjas 2011-02-28 neturėjo leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, todėl jis neatitinka Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų. Be to, pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybė, kad jam 2013 m. buvo išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, negali būti pripažinta skundžiamo sprendimo panaikinimo pagrindu. Taip pat nurodė, jog GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 1- 4 punktuose apibrėžtų aplinkybių (įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą arba nusikaltimą) taikymui teistumo išnykimas nėra reikšmingas. Aplinkybė, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, turintis teistumą, kaip savarankiškas pagrindas numatytas to paties Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punkte, kuriuo skundžiamas sprendimas nebuvo grindžiamas, todėl ginčijamas 2017-11-16 sprendimas Nr. 17-IL-20-02975-e yra pagrįstas ir teisėtas. Prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje kilęs ginčas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2017-11-16 sprendimo Nr. 17-IL-20-02975-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, taip pat ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas, taigi ir ginčo teisinius santykius reglamentuoja GŠKĮ, 2003-06-23 Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklės bei kiti poįstatyminiai teisės aktai.

Teisės aktų nuostatos, numatančios griežtus reikalavimus ginklų apyvartai, visų pirma yra skirtos prevencijai, nes šaunamieji ginklai yra ypatingi ribotos civilinės apyvartos objektai, jų savininkams ir naudotojams keliami specialūs reikalavimai, kurių tikslas užtikrinti visuomenės saugumą, išvengti šaunamojo ginklo patekimo pas asmenims, kurie neturi teisės jais naudotis bei tuo pačiu išvengti paties netinkamo šaunamojo ginklo panaudojimo. Prevenciniai šaunamųjų ginklų apyvartos reikalavimai tikslai suponuoja šaunamojo ginklo savininkų ir naudotojų aukštesnį atsakomybės standartą negu kitais, įprastų neribotos civilinės apyvartos objektų atvejais.

Konstitucinis Teismas, aiškindamas GŠKĮ nuostatas, yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją valstybės valdžios ir valdymo institucijos turi pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, saugoti asmenį nuo kėsinimosi į jo gyvybę bei sveikatą, ginti žmogaus teises ir laisves. Ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką. Tiek, kiek būtina visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai užtikrinti, žmogaus teisėms ir laisvėms ginti, tam tikroms asmenų kategorijoms gali būti nustatytos skirtingos leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygos (pvz. 2001-04-12 nutarimas, 2013-01-25 nutarimas).

GŠKĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami atsiradus Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 punktuose ir (ar) 18 straipsnio 2 dalyje numatytoms sąlygoms. Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo.

Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad pareiškėjui 2017-11-15 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios Tvarkos valdybos Licencijavimo skyriuje išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio galiojimo laikas baigsis 2022-11-15. Atsakovas nustatęs, jog Kauno rajono liaudies teismo 1980-07-21 nuosprendžiu J. B. už nusikaltimą numatytą LTSR BK 225 straipsnio 2 dalyje, nuteistas laisvės atėmimo bausme dvejiems metams, vadovaudamasis GŠKĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 18 straipsnio 2 dalies 1 punktu bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003-06-23 įsakymu Nr. V-362 patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių XIII skyriaus 92.3 punktu, 93 - 95 punktais, ginčijamu 2017-11-16 sprendimu Nr. 17-IL-20-02975-e nusprendė panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0(duomenys neskelbtini).

Pažymėtina, kad nuo 2011-03-01 įsigaliojo GŠKĮ, kurio nauja redakcija buvo išdėstyta 2010-11-18 priimtu Pakeitimo įstatymu (2010-11-18 redakcija Nr. XI-1146). Minėta redakcija numato griežtesnius reikalavimus asmenims, norintiems įsigyti ir turėti ginklus, t. y. GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo nesantis nepriekaištingos reputacijos. To paties Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 - 12 punktuose pateiktas išsamus sąrašas, esant kokiomis sąlygomis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. Įstatymų leidėjas, naujos redakcijos (2010-11-18 įstatymo Nr. XI-1146) Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatydamas asmenims griežtesnius nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, Pakeitimo įstatyme nustatė šios normos taikymo tvarką. Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje buvo numatyta, kad šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti griežtesni apribojimai negu iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai netaikomi asmenims, kurie ginklus įsigijo iki šio įstatymo įsigaliojimo, jeigu aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo. Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo (2012-06-29 redakcija Nr. XI-2156) 1 straipsnio 3 dalyje (galiojančiame šiuo metu) numatyta, kad šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti griežtesni apribojimai negu iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai netaikomi asmenims, kurie 2011-02-28 turėjo leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus, jeigu aplinkybės, dėl kuriu gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo.

Policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos duomenimis 2009-05-27 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariate pareiškėjui buvo išduotas pirmas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 999 ir užregistruotas šaunamasis ginklas - pistoletas. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato 2009-11-04 sprendimu pareiškėjui išduotas leidimas Nr. 999 panaikintas, vadovaujantis Įstatymo (2002-01-15 Nr. IX-705 redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu, pareiškėjui priklausantis pistoletas išregistruotas 2009-12-28. 2013-01-25 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriuje pareiškėjui išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) ir užregistruotas šaunamasis ginklas - pistoletas. Taigi, minėti duomenų patvirtina, kad pareiškėjas 2011-02-28 neturėjo leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, todėl jis neatitinka Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo (2012-06-29 redakcija Nr. XI-2156) 1 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų.

Pareiškėjas taip pat teigia, kad jo teistumas yra išnykęs, charakterizuojantys duomenys yra visiškai praradę aktualumą laiko aspektu, todėl atsakovas šiomis aplinkybėmis negalėjo grįsti ginčijamo sprendimo. Konstitucinis Teismas 2011-11-17 nutarime yra pažymėjęs, kad teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes. Tačiau teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Vadinasi, sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi, charakterizuojančia jo asmenybę.

Pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, kad neteisinga persekioti jį visą likusį gyvenimą už anksčiau padarytas klaidas, kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą administracinių teismų praktiką, pažymi, kad šie ir panašaus pobūdžio atsikirtimo į formaliąsias įstatymų nuostatas argumentai turi būti vertinami kiekvienu konkrečiu atveju taikant teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Tačiau kartu pabrėžtina, kad, atsižvelgiant į Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintas įstatymų taikymo nuostatas, išvardyti principai gali (ir turi) būti teismo taikomi tik išimtinėse situacijose, t. y. situacijose, kai faktinės konkrečios administracinės bylos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina (parodo), kad formalusis įstatymo taikymas susikirstų su šiuose principuose įtvirtintomis vertybėmis. Kalbant apie nagrinėjamos bylos situaciją, kolegija, atsižvelgdama į minėtas konkrečias bylos aplinkybes, vertina, jog pareiškėjo nurodyti argumentai savaime nėra pakankami suteikti byloje nagrinėjamai situacijai paminėtą išskirtinumą.

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teisė turėti ginklą nėra absoliuti, nes tai susiję su žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumu, todėl, kaip jau minėta, valstybė kontroliuoja ginklų ir šaudmenų apyvartą, nustato griežtus reikalavimus subjektams, norintiems gauti leidimus nustatytų kategorijos ginklams įsigyti, laikyti, nešioti ir naudoti.

Analizuojant įstatymo leidėjo numatytus ginklų apyvartai keliamus reikalavimus, ginklų apyvartos ribojimų prevencinę reikšmę ir siekiamus tikslus, griežtų atsakomybės standartų taikymą ginklų savininkams ir naudotojams, atsižvelgiant į tai, kad ginklai priskiriami prie pavojingų įrenginių, pritaikytų gyviesiems ar kitiems objektams naikinti, žaloti ar kitaip juos paveikti, ir reikalauja ypatingos valstybės kontrolės, įvertinus byloje surinktus minėtus faktinius duomenis, pripažintina, kad pareiškėjas patenka į GŠKĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto veikimo sritį, taigi atsakovas, tinkamai įgyvendino minėto Įstatymo reikalavimus.

Kolegijos vertinimu, ginčijamas sprendimas panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus yra pagrįstas ir proporcingas, nepažeidžia teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, specialiais norminiais aktais nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros, sprendime nurodytas faktinis jo pagrindimas yra pakankamas tam, kad būtų galima taikyti pareiškėjo atžvilgiu GŠKĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Prielaidų teigti, jog skundžiamu sprendimu buvo nepagrįstai apribotos pareiškėjo teisės, atsižvelgus į byloje nustatytų aplinkybių visetą, nagrinėjamu atveju taip pat nėra, todėl naikinti priimto sprendimo nėra pagrindo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Asta UrbonienėAudrius GrauželisJolanta Medvedevienė