Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs G. D., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pažeidėjas), apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutarimu Pažeidėjas buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 85 straipsnio 1, 5 ir 7 dalis, be kita ko, galutine papildoma nuobauda – teisės medžioti atėmimu 1 metams.2017 m. sausio 30 d. rašytu prašymu Pažeidėjas kreipėsi į apylinkės teismą prašydamas sutrumpinti jam paskirtos nuobaudos – specialiosios teisės (teisės medžioti) atėmimo terminą, tačiau skundžiama nutartimi apylinkės teismas šio prašymo netenkino.Apeliaciniu skundu Pažeidėjas prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir sutrumpinti teisės medžioti atėmimo terminą. Jis cituoja Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutarimą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį, skundžiamą nutartį, dėsto apie konstitucinius teisingumo ir teisinės valstybės principus, apie poveikio priemonių proporcingumą ir nuobaudų tikslus. Nurodo, kad jis prašo sutrumpinti teisės medžioti atėmimo terminą, o anksčiau jo padaryti Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimai nėra susiję su šia teise, anksčiau jo padaryti KET pažeidimai nėra šiurkštūs. Be to, anksčiau jo padaryti KET pažeidimai jau turėjo įtakos skiriant jam nuobaudą, todėl šie pažeidimai negali antrąkart įtakoti sprendimo dėl teisės medžioti atėmimo termino sutrumpinimo. Kartu Pažeidėjas nurodo, kad medžioklės tvarkos pažeidimais jis jokios realios žalos gamtai nepadarė, nesumedžiojo jokio gyvūno ir jau įvykdė kitas už minėtus pažeidimus jam paskirtas nuobaudas. Pažeidėjas tvirtina, kad priešingai, nei nurodo apylinkės teismas, jis kritiškai įvertino įvykį, gailėjosi dėl pažeidimų, neklaidino įvykį tyrusių pareigūnų ir bylą nagrinėjusio teismo, po nuobaudų už medžioklės tvarkos pažeidimus paskyrimo naujų pažeidimų nepadarė. Atsižvelgdamas į tai, Pažeidėjas mano, kad nuobaudų tikslai buvo pasiekti pačiu teisminiu procesu ir jam paskirtomis kitomis nuobaudomis, todėl šiuo metu jau yra pagrindas sutrumpinti specialiosios teises (teisės medžioti) atėmimo terminą.Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – Institucija) su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, o Pažeidėjo skundą atmesti. Atsiliepime cituojamas ATPK 85 ir 329 straipsniai, dėstoma apie ATPK 329 straipsnio taikymą ir nurodoma, kad nėra aplinkybių, dėl kurių būtų galima Pažeidėjui sutrumpinti teisės medžioti atėmimo terminą. Pažeidėjas pažeidimą padarė naudodamasis specialia teise, todėl jos atėmimas minimaliam terminui laikytinas adekvačia ir proporcinga padaryto pažeidimo pavojingumui priemone. Pažeidėjo skunde nurodytos aplinkybės (apie baudos sumokėjimą, ginklo konfiskavimą ir kt.) nesudaro pagrindo manyti, jog nuobaudos tikslai bus pasiekti sugrąžinus teisę medžioti anksčiau laiko.Apeliacinis skundas atmetamas.Šioje byloje Pažeidėjas buvo nubaustas pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK 85 straipsnio 1, 5 ir 7 dalis. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK) nereglamentuoja specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, kaip tai buvo padaryta ATPK 329 straipsnyje. Šiuo konkrečiu atveju ATPK 329 straipsnis švelnina Pažeidėjo teisinę padėtį, todėl procesą dėl pirmiau paminėto Pažeidėjo prašymo vesti pagal ANK nėra teisinio pagrindo.ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta <...> teisė medžioti <...>, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Tik esant visoms išvardytoms sąlygoms teismas gali spręsti specialiosios teisės (teisės medžioti) atėmimo termino sutrumpinimo klausimą. Tačiau specialiosios teisės (teisės medžioti) atėmimo termino sutrumpinimas nėra absoliuti Pažeidėjo teisė, kurią teismas privalėtų besąlygiškai įgyvendinti, todėl esant nors ir visoms pirmiau nurodytoms sąlygoms, teismas gali, tačiau neprivalo taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas.Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad Pažeidėjas jam paskirtą pagrindinę nuobaudą – baudą – įvykdė, po specialiosios teisės atėmimo naujų pažeidimų jis nepadarė (6–8, 15–18 b. l.). Skundžiamos nutarties priėmimo metu buvo praėję daugiau nei pusė Pažeidėjui paskirtos papildomos nuobaudos – teisės medžioti atėmimo – termino. Visos šios aplinkybės sudaro formalų pagrindą spręsti Pažeidėjui paskirto teisės medžioti atėmimo termino sutrumpinimo klausimą. Tačiau sprendžiant ATPK 329 straipsnio nuostatų taikymo ar netaikymo klausimą svarbu įvertinti ne tik visas pirmiau paminėtas formalias aplinkybes, bet ir Pažeidėjo asmenybę, jo elgesį, požiūrį į jam taikytas poveikio priemones ir kitas svarbias aplinkybes.Vertinant Pažeidėjo asmenybę, jo elgesį ir požiūrį į anksčiau jam taikytas poveikio priemones svarbu yra tai, kad jis administracine tvarka buvo nubaustas 4 kartą. Visus kartus Pažeidėjas nusižengė piktnaudžiaudamas jam suteiktomis teisėmis – teise vairuoti transporto priemones ir teise medžioti (6–8, 15–18 b. l.). Tai rodo, kad Pažeidėjas pakankamai neatsakingai naudojasi jam suteiktomis teisėmis, kad anksčiau Pažeidėjui taikytos nuobaudos savo tikslų nepasiekė ir jos nesulaikė jo nuo naujų pažeidimų padarymo bei charakterizuoja jį kaip asmenį, kuris naudodamasis jam suteiktomis teisėmis, kelia padidintą grėsmę visuomenei ir įstatymo saugomoms vertybėms. Būtina paminėti, kad, nepaisant to, jog nebuvo nustatyta Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jam už medžioklės taisyklių pažeidimus buvo paskirtas minimalios trukmės teisės medžioti atėmimas. Ypatingai apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog už tuos pačius pažeidimus Pažeidėjui jau buvo taikyta jo teisinę padėtį švelninanti teisės norma – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. vasario 14 d. nutartimi taikė ATPK 30¹ straipsnį ir netaikė Pažeidėjui papildomos nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo (byla Nr. 2AT-2-489/2017).Patikrinęs visus byloje esančius duomenis, įvertinęs Pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į anksčiau jam taikytas poveikio priemones ir kitas svarbias aplinkybes apygardos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas šiuo atveju visas faktines bylos aplinkybes iš esmės įvertino tinkamai. Pirmiau paminėtos aplinkybės rodo, kad Pažeidėjas dar nėra pasitaisęs ir jam paskirtų nuobaudų tikslai dar nepasiekti. Pakartotinis Pažeidėjo teisinę padėtį už tuos pačius pažeidimus lengvinančios teisės normos taikymas ir minimalaus teisės medžioti atėmimo termino sutrumpinimas būtų neadekvatus ir neproporcingas nei Pažeidėjo asmenybei, nei jo padarytų pažeidimų pobūdžiui ir pavojingumui, jis neatitiktų visuomenės intereso, jog Pažeidėjas būtų nubaustas adekvačia nuobauda, kuri paveiktų jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusižengtų, o svarbiausia, tokiu atveju nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Tokiu būdu apylinkės teismas visiškai teisingai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kuria atmetė Pažeidėjo prašymą dėl jam paskirtos papildomos nuobaudos (teisės medžioti atėmimo) termino sutrumpinimo. Pažeidėjo apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka apeliacinės instancijos teismas, nepaneigia, todėl keisti ar naikinti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjas

nutaria:

Palikti Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį nepakeistą ir G. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.