Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2020-09-15 · Byla Nr. TS-55-992/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-15
Bylos Nr.
TS-55-992/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Viktorija Šelmienė
Nuteistasis
R. I.
Kategorijos
Skundas Nr. TS-55-992/2020
Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija 2.5.14. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. rugsėjo 15 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. I., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. liepos 31 d. nutarimo Nr. 59-140 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ričardas I. K. apygardos teismo 2008 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir nuteistas 18 (aštuoniolikos) metų laisvės atėmimo bausme.

Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2004 m. lapkričio 4 d., bausmės pabaiga – 2022 m. lapkričio 4 d.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau ir –Komisija) 2020 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 59-140 (toliau ir –nutarimas) nutarė netaikyti nuteistajam R. I. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Šalies argumentai

Nuteistasis R. I. pateikė teismui skundą dėl šio nutarimo panaikinimo, kuriame nurodo, kad nuo 2013 m. laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, yra 25 kartus skatintas už pavyzdingą elgesį, kokybiškai atliekamą darbą bei aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose. Lankė kursus, dalyvavo įvairiuose užsiėmimuose, už ką yra gavęs daugybę padėkų ir diplomų. Jam buvo suteikta teisė būti perkeltam į Pusiaukelės namus, kas reškia rėžimo sušvelnėjimą. 2020 m. rugpjūčio 27 d. pasirašė darbo sutartį ir nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini) šaltkalviu. 50 % gaunamo atlyginimo bus nuskaičiuota ieškinio atlyginimui. Išėjęs į laisvę ketina ir toliau tęsti darbą važinėdamas iš Kauno į Vilnių, kadangi bendrovė suteikia galimybę važinėtis nemokamai traukiniais arba persikels dirbti į Kauną. Pažymi, kad siekdamas ištaisyti praeities klaidas ir atrasti vidinę ramybę siekia tapti „Mamų unijos“ savanoriu ir yra pasiryžęs dalį gaunamo atlyginimo paaukoti šiai organizacijai, taip pat sutinka tapti kaulų čiulpų donoru, yra pasirašęs sutikimą, kad jo audiniai, organai po mirties būtų paimti ir atiduoti transplantuoti. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę kaulų čiulpų paaukoti sergantiems žmonėms negali, kadangi įstaiga nesutinka net ir už asmenines lėšas jo pristatyti į gydymo įstaigą, todėl kaulų čiulpus jis galėtų paaukoti tik būdamas laisvėje. Nuteistojo teigimu, Vilniaus pataisos namų specialistė neteisingai jį įvertino atlikdama pakartotinį OAS‘ys vertinimą, kas jam ir sutrukdė būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietos, specialistė tinkamai neįvertino jo elgesio, jo dedamų pastangų. Pažymi, jog atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, suprato, kad konfliktus reikia spręsti taikiai, be smurto, kadangi smurto naudojimas problemų neišsprendžia. Supranta, jog savo elgesiu daugeliui žmonių sukėlė skausmą, be to ir pats prarado visa tai, kas jam buvo brangu ir miela, prarado savo šeimą ir sūnų. Išėjęs į laisvę ketina vadovautis kitomis nuostatomis ir vertybėmis, nei prieš patekdamas į įkalinimo įstaigą. Su šeima palaiko artimus ryšius, jaučia artimųjų palaikymą, turi moterį, su kuria ketina kurti šeimą.

Iš esmės analogiškus motyvus nuteistasis įvardijo ir teismui papildomai teiktuose prašymuose.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmestinas.

Skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad R. I. padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką ir yra atlikęs įstatymo nustatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikant intensyvią priežiūrą klausimą, tačiau vien šių formalių pagrindų nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos taikant intensyvią priežiūrą nepakanka.

Nuteisto asmens pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teismui nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, t. y., dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse bei socialinės reabilitacijos programose, šiuo metu dirba ir gauna nuolatines pajamas, palaiko artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais.

Nepaisant to, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teismo vertinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

Iš skundui nagrinėti pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistojo R. I. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką – 49 taškai (statiniai veiksniai sudaro – 2 balų; dinaminiai – 47 balai). Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis buvo 25 kartus skatintas ir 1 kartą baustas.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos namų klausimą svarbu įvertinti tai, R. I. bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, padarymą. Nors padarytos nusikalstamos veikos sunkumas buvo įvertintas priimant teismo nuosprendį ir skiriant bausmę, tačiau nusikalstamos veikos pobūdis ir jos pavojingumas, padarymo aplinkybės neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, antivisuomenines jo nuostatas į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas.

Abejonių nuteistojo R. I. pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką kelia jam nustatyti kriminogeniniai veiksniai – finansiniai sunkumai, susiję su priteistu ieškiniu, tam tikri asocialaus gyvenimo būdo ypatumai laisvėje, laisvėje kilę sunkumai vartojant alkoholį, smurtinis elgesys, taip pat susijęs su alkoholio vartojimu, savivokos bei objektyvaus savivaizdžio stoka, kontroliuojančio elgesio apraiškos, problemų identifikavimo įgūdžių stoka, nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai, nepakankamas savo elgesio pasekmių vertinimas, jautrumo socialinėms normoms stoka. Paminėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet buvo atsižvelgta ir į nuteistojo pokalbio su specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui, todėl nuteistasis, siekdamas būti lygtinai paleistas, turi imtis priemonių eliminuoti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, o tuo pačiu dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus.

Abejonių tinkamu R. I. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis teismui kelia galimas nuteistojo finansinis nestabilumas. 2020 m. birželio 30 d. Vilniaus pataisos namų Turto valdymo skyriaus duomenimis, R. I. skolingas pagal patvarkymą dėl skolos išieškojimo 15 904,67 Eur. Nors nuteistasis šiuo metu dirba ir gauna nuolatines pajamas, ir, kaip teigia teismui pateiktuose dokumentuose, yra pasiruošęs 50% gaunamo uždarbio nukreipti skolos išieškojimui, tačiau toks nuteistojo užmojis dėl ieškinio padengimo kelia rimtų abejonių, kadangi nuteistasis ir anksčiau dirbo bei gavo pajamas, tačiau savanoriškai nerodė iniciatyvos bent mažą dalį gaunamų pajamų nukreipti ieškinio atlyginimui ir tokiu būdu atlyginti bent dalį nusikaltimu padarytos žalos. Ir nors tokį savo elgesį nuteistasis teisino nedidelių pajamų gavimu, teigtina, kad tai - nepateisinamas elgesys. Asmuo, turėdamas skolinių įsipareigojimų už savo neteisėtus veiksmus, norėdamas sumažinti civilinį ieškinį, turi imtis visų įmanomų priemonių, savo poreikius sumažinti iki minimalių ir tokiu būdu stengtis atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo nusikalstamų veiksmų, o ne aktyvių veiksmų imtis atsiradus formaliam pagrindui taikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo institutą. Tai, kad R. I. nusikalstama veika padaryta dėl savanaudiškų paskatų, rodo, kad asmuo būdamas laisvėje neturėjo pakankamų įgūdžių tinkamai tvarkyti savo lėšas. Nuteistasis R. I. šiuo metu dirba ir gauna nuolatines pajams, o tai tik susistiprins nuteistojo gebėjimą išėjus į laisvę tinkamai tvarkyti gaunamas lėšas ir jas paskirstyti taip, kad užtektų tiek asmeniniams poreikiams, tiek turimų skolinių įsipareigojimų atlyginimui.

Nors abejonių tuo, jog R. I. palaiko artimus ryšius su savo šeima, teismui nekyla, tačiau įvertinus tai, kad ši aplinkybė (turėjo gyvenimo draugę, su kuria neseniai buvo susilaukęs kūdikio) egzistavo ir iki nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, spręstina, jog R. I. būnant laisvėje šeimos turėjimas nebuvo pakankama sąlyga atgrasyti nuo nusikalstamo elgesio.

Šiuo metu fiksuojama vidutinė nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, pagal OAS‘ys metodiką atitinkanti 49 balus, tačiau iš jų dinaminių (kintančių) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma yra 47 balai, kas leidžia pagrįstai teigti, jog R. I. elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme, kurios reikalaujama asmenį paleidžiant lygtinai, vis dar galima. Neabejotina, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu.

Nepagrįsti nuteistojo skundo argumentai, kad Vilniaus pataisos namų psichologė netinkamai atliko jo vertinimą pagal OAS‘ys metodiką. Tai, kad nuteistojo netenkina gauti rezultatai, savaime nereiškia, kad vertinimas atliktas neteisingai, tendencingai, pasirenkant tik R. I. nepalankius kriterijus. Nėra duomenų, kad tyrimą atlikusi specialistė norėtų pakenkti R. I. ir siektų, kad šis neišeitų iš įkalinimo įstaigos anksčiau laiko.

Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu, už kurį nuteistasis buvo skatintas, iš tikrųjų yra teigiamai jį charakterizuojanti aplinkybė, tačiau laikytis vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga, kurios vykdymas, pats savaime, abejonių nekeliančios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką neįrodo. Be to, tinkams nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo įvertintas perkeliant jį į Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namus tolimesniam bausmės atlikimui ir suteikiant galimybę dirbti. Čia dar kartą būtina pabrėžti, kad lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra iš laisvės atėmimo vietos negali būti taikomas tik formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne vien tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. Teismo vertinimu, toliau vykdant Komisijos rekomendacijas, koreguojant riziką nusikalsti pakartotinai didinančius veiksnius, nusikalstamo elgesio rizika gali būti sumažinta, o asmens galimybės prisitaikyti prie gyvenimo laisvėje, pasirenkant nenusikalstamą gyvenimo būdą, padidintos.

Įvertinus šias aplinkybes, konstatuojama, kad nuteistojo R. I. pataisos procesas turi būti tęstinas pataisos namuose, stiprinant nuteistojo problemų, susijusių su galimais sunkumais pasirenkant teigiamus elgesio išėjus į laisvę modelius, sprendimo būdus, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo R. I. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. liepos 31 d. nutarimo Nr. 59-140 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Viktorija Šelmienė