- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-08-06
- Bylos Nr.
- A2.6.-1729-201/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01377-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Adolfina Simaitienė
- Pažeidėjas
- S. K.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė teisės pažeidimo byla Nr.A2.6.-1729 -201/2015
2015 m. rugpjūčio 6 d.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė, sekretoriaujant Erikai Liauksminei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiama S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusi Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, išsituokusi, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., administracine tvarka bausta,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. K., 2015-04-03, apie 19.22 val., Smiltelės g. 6, Klaipėdoje, vairuodama automobilį „Renault Twingo“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų atsargumo priemonių, važiuodama atbuline eiga nepasirinko saugaus atstumo dėl ko atsitrenkė į stovintį automobilį ir nepranešusi policijai iš įvykio vietos nuvažiavo. Eismo įvykio metu apgadinti du automobiliai. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 222 punktus ir padarė administracinės teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
Šalies argumentai
S. K. kaltės nepripažino, paaiškino, kad savo vairuojamu automobiliu įvažiavo į kiemą, o automobilis, kuris stovėjo prie Smiltelės 6-o namo, pradėjo važiuoti atbuline eiga ir užtvėrė jai kelią. Ji bamperiu kliudė jo automobilį. Vairuotojas pasakė, kad pats kaltas, pretenzijų neturi, todėl ji nuvažiavo. Ji nelabai pajuto smūgį, nes jos automobilyje grojo muzika. Pastačius mašiną, išlipo, nuėjo su maišais. Ji matė mašinoje vairuotoją. Kažką jai sakė liudytojas, nesuprato, ko šis liudytojas iš jos norėjo. Nežino, kodėl paskui ją bėgiojo šis liudytojas, gal susipažinti norėjo.
Liudytoja T. A. paaiškino, kad jie su kolega buvo pirmieji, kurie atvyko į įvykio vietą. Asmuo, kuris juos pasitiko, matė vairuotoją, kuris pasišalino iš įvykio vietos. Asmuo turėjo trumpą filmuota medžiagą. Moteriai buvo pasakyta, kad apgadino kitą automobilį, bet ji nereagavo. Automobiliai buvo apgadinti: pareiškėjo automobilis buvo labiau apgadintas. Mano, kad nebuvo galima nepastebėti apgadinimo. Kadangi vairuotoja pasišalino, nebuvo tikrintas girtumas. Matėsi, kad abu automobiliai apgadinti. Savininkui tik vėliau pasakė, kad jo automobilis apgadintas. Nukentėjusiojo automobilis buvo tvarkingai priparkuotas. Jiems būnant, atėjo savininkas. Nebuvo taip, kad savininkas neturėjo niekam pretenzijų.
Liudytojas Ž. M. davė analogiškus parodymus, patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes bei paaiškino, kad liudytojas, matęs įvykį, parašė paaiškinimą. Buvo surinkta medžiaga. Abejoja, kad asmuo negalėjo jausti apgadinimo. Kiekvienas kontaktas yra jaučiamas.
Liudytojas A. P. paaiškino, kad parvažiavo moteris su automobiliu „Reenault Twingo“, raudonos spalvos. Tuo metu jis laukė kieme draugo. Moteris įsuko į kiemą, įtrenkė į automobilį ir nuvažiavo prie savo namų. Jis pribėgo prie automobilio, paklausė, ar taip galima daryti. Moteris mėgino automobilį užsivesti, bet nelabai pavyko ir moteris išėjo namo. Jis iškvietė policijos pareigūnus. Tai buvo Smiltelės gatvėje, apie vakarą, galėjo būti apie 19 valandą, kaip nurodyta paaiškinime. S. K. nepažinojo anksčiau. Kai ji įtrenkė į nukentėjusiojo automobilį, bėgo paskui S. K. automobilį. Moteris jam nieko neatsakė, jis klausė, ar taip galima daryti. Moteris nuėjo į namo pirmą laiptinę. Susirado pirmininką, jis iškvietė šeimininką, paaiškino jiems, kas kaip ir atvyko policijos pareigūnai. Matė nukentėjusiojo automobilio apgadinimus –buvo durelės ir sparnas apgadinti. Moters mašinos buvo apgadinti veidrodėlis, sparnas ir durelės. Negalėjo nepajausti moteris, jis bijojo, kad tik į jo automobilį neįtrenktų. Informavo policijos pareigūnus, kad asmuo įtrenkė į automobilį ir pasišalino, pasakė adresą, automobilio valstybinius numerius. Mašinoje, į kurią atsitrenkė S. K., niekas nebuvo. Nuėjo pas namo pirmininką ir susirado šeimininką.
Šio liudytojo parodymai, jo pateiktas teismo apžiūrai įrašas mobiliajame telefone, policijos pareigūnų paaiškinimai kategoriškai paneigia pažeidėjos aiškinimą, kad nukentėjusiojo automobilyje sėdėjo jo vairuotojas, kuris prisipažino esąs kaltas dėl įvykio, o jeigu ji galėjo ir kliudyti minėtą automobilį, tai šito nepajautė, nes jos automobilis nebuvo apgadintas.
Be to, S. K. paaiškinimą paneigia ir byloje esančios fotonuotraukos (b.l. 18-21), iš kurių matyti, kad apgadintas ne tik nukentėjusiojo, bet ir pažeidėjos automobiliai.
Motyvuojamoji dalis
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, krovinių kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą. Administracinio teisės pažeidimo protokolas, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, foto lentelės, A. P. ir A. D. paaiškinimai bei eismo įvykio vietos schema patvirtina, kad įvykio metu buvo apgadintas automobilis „VW Sharan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) t.y. apgadintas automobilio priekinis bamperis, galinės dešinės pusės durys, galinis dešinės pusės sparnas. Minėtas automobilis priklauso nukentėjusiajam A. D.. Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalies normoje nurodyta žala – kitų asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, krovinių kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimas, vertintinas kaip būtinasis šio pažeidimo sudėties objektyvusis požymis. Nustačius, kad dėl S. K. veikos padaryta žala kitų asmenų turtui, eismo įvykio metu apgadinta ne tik S. K. vairuojama transporto priemonė, bet ir nukentėjusiojo A. D. transporto priemonė, todėl konstatuotina, kad S. K. veikoje yra pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje sudėtis.
ATPK 130 straipsnio 1 dalis inter alia numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013).
Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos elgiasi neteisėtai.
Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad S. K. apie eismo įvykį nepranešė policijai. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. K. sukelto eismo įvykio metu buvo padaryta turtinė žala jos paties ir nukentėjusiojo asmens automobiliui.
S. K. kaltė padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, A. P. ir A. D. paaiškinimais, eismo įvykio vietos schema, foto lentele, bei kita bylos medžiaga.
S. K. atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę - bausta administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, į lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinus nustatytas aplinkybes, S. K. skirtinos minimalios nuobaudos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. sankcijose.
Atsižvelgiant į pažeidėjos prašymą, jos turtinę padėtį bei skiriamos baudos dydį, nustatytinas dvylikos mėnesių baudos sumokėjimo terminas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 33 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 302⁴ straipsniu,
nutarė:
S. K. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, skirti administracinę nuobaudą – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio baudą; už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, skirti administracinę nuobaudą – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą, su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones trejiems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str., nuobaudas subendrinti, paskirti S. K. galutinę nuobaudą – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą, su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones trejiems metams.
Baudos mokėjimą išdėstyti dvylikos mėnesių laikotarpiui, nustatyti, kad kiekvieną mėnesį ji turi sumokėti po 72,33 Eur nutarimu paskirtos baudos.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta, pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos numerį ir įmokos kodą 1001, baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją banko sąskaitą.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.