Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Silvijus Balčytis, sekretoriaujant posėdžių sekretorei Editai Petrevičienei, nedalyvaujant ieškovės atstovui bei atsakovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Manirentos servisas“ ieškinį atsakovui Ūkininkui M. K. dėl palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo 2017-11-28 sprendimu byloje Nr. 2-7748-1031/2017 buvo patenkintas ieškovės UAB „Manirentos servisas“ ieškinys atsakovui Ūkininkui M. K. ir ieškovei priteista 2563,84 Eur už atliktus darbus bei 1669,37 Eur bylinėjimosi išlaidų (b. l. 4-9). Šiaulių apygardos teismo 2018-03-15 nutartimi byloje Nr. 2A-193-856/2018 apeliacinis skundas netenkintas, priteista 1739,18 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 605,00 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (b. l. 14-25). Lietuvos Aukščiausiasis teismas kasacinio skundo nepriėmė (b. l. 11-12). Atsakovas yra pervedęs ieškovei 500,00 Eur, dar 739,66 Eur iš atsakovo išieškojo antstolė (b. l. 39-40).

Ieškovė prašo priteisti vadinamas procesines palūkanas pagal teismo sprendimą byloje Nr. 2-7748-1031/2017, kadangi toks reikalavimas anoje byloje nebuvo reikštas. To motyvu ieškovė nurodė turėtą nuomonę, kad atsakovas greitai ir savo noru atsiskaitys. Kadangi atsakovas neatsiskaito, ieškovė prašo priteisti palūkanas.

Iš pateiktų įrodymų ir šalių paaiškinimų matyti, kad atsakovas iš tikrųjų nėra atsiskaitęs pagal teismo sprendimą, taip pat iš jo vykdomas priverstinis išieškojimas, todėl matyti, kad atsakovas geruoju su ieškove neatsiskaitinėja. Atsižvelgiant į tai, ieškovės motyvai prašyti procesinių palūkanų tik dabar yra laikytini pagrįstais bei sąžiningais.

Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 str. 2 d.). Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju bylos šalys yra verslininkai.

Nors ekonomiškesnis ir atitinkantis proceso koncentracijos principą būtų procesinių palūkanų priteisimo reikalavimo pateikimas toje pačioje byloje, kurioje teikiamas ir pagrindinis reikalavimas, įstatymas nedraudžia reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo pareikšti ir atskiroje byloje, vėliau. Tokios pozicijos laikosi ir kasacinis teismas. Svarbu, kad nebūtų praleisti ieškinio senaties terminai – sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo (CK 1.125 str. 9 d.), jei atsakovas prašo taikyti senatį. Nagrinėjamu atveju ieškinio senatis bet kuriuo atveju nėra suėjusi.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, panašioje situacijoje, byloje Nr. 3K-3-283/2012 yra išaiškinęs, kaip turi būti sprendžiamas tokio pobūdžio reikalavimas.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kreditorius gali reikalauti palūkanų pareikšdamas teisme CK 6.37 straipsnio 2 dalimi grindžiamą reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. BUAB „Saulėtekis”, bylos Nr. 3K-3-888/2003). Tokia kreditoriaus teisė reikalauti palūkanų išlieka iki visiško prievolės įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), tačiau ne daugiau kaip iki ieškinio senaties termino pabaigos (CK 1.125 straipsnio 9 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. O. v. E. O., bylos Nr. 3K-3-342/2007). Tai reiškia, kad kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį dėl procesinių palūkanų priteisimo jau po bylos, kurioje buvo sprendžiama ginčo esmė (šiuo atveju dėl nuostolių atlyginimo) išnagrinėjimo – pagrindinio reikalavimo patenkinimo. <...> Nepagrįstu pripažintinas atsakovo atsiliepime į kasacinį skundą pateiktas argumentas, kad išvestiniai iš pagrindinio materialiojo reikalavimo procesinio pobūdžio reikalavimai (dėl procesinių palūkanų priteisimo), nesant specialios nuorodos įstatyme, negali būti savarankiško ieškinio naujoje byloje dalykas. <...> Skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos (jo prašymu priteisiamos) kompensacinės palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai). <...> Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Taip pat pažymėtina, kad procesinės palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. UAB „Portolitus“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2007). <...> Procesinės palūkanos turi būti priteisiamos kasatoriaus naudai tik nuo šios nagrinėjamos civilinės bylos iškėlimo momento (CK. 6.37 straipsnio 2 dalis), nes tik joje buvo pareikštas prašymas jas priteisti. Priteisiant procesines palūkanas būtina nustatyti: kada iškelta civilinė byla (CPK 137 straipsnio 1 dalis), kokio dydžio procesinės palūkanos turi būti priteistos konkrečiu atveju (šalių sutartas ar įstatyme nustatytas dydžio tarifas) (CK 6.210 straipsnis) bei nuo kokios sumos jos turi būti priteisiamos. <...> Skolininkui neįvykdžius prievolės, šiuo atveju atsakovui nesumokėjus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 12 d. nutartimi priteistos nuostolių atlyginimo sumos, ieškovas įgyja naują teisę – teisę reikalauti atlyginti nuostolius, o atsakovas naują pareigą – pareigą atlyginti nuostolius, padarytus prievolės neįvykdymu. Taigi tai, kad atsakovas nevykdė prievolės atlyginti nuostolius po teismo sprendimo priėmimo, reiškia, kad jis daro tęstinį prievolės pažeidimą – neteisėtai naudoja pinigus, kuriuos privalo sumokėti ieškovui. Esant tęstiniam prievolės pažeidimui, kreditorius turi teisę, kad jam būtų atlyginti visi nuostoliai (to reikalauja vienas pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principas – CK 6.251 straipsnis), padaryti per visą prievolės pažeidimo laikotarpį. <...> Kasatoriaus pareikštas reikalavimas priteisti procesines palūkanas už laikotarpį nuo teismo sprendimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutarties) priėmimo dienos iki šios civilinės bylos iškėlimo dienos perkvalifikuojamas į reikalavimą už šį laikotarpį priteisti kompensuojamąsias palūkanas (CK 6.210, 6.261 straipsnių pagrindu). Toks sprendimas priimtas, nes pripažįstama, kad kasatorius patyrė nuostolių iki šios bylos iškėlimo dienos dėl teismo sprendimo nevykdymo, kuriuos turi atlyginti teismo sprendimo geruoju nevykdęs skolininkas (atsakovas). Kasacinio teismo teisėjų kolegija pabrėžia, kad tokie teismo veiksmai teisiškai perkvalifikuojant pareikštą reikalavimą, nėra vertinami kaip ieškinio ribų peržengimas, nes nei ieškinio dalykas, nei ieškinio pagrindas tokiu atveju nėra keičiami (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai, 141 straipsnis). Taigi, kasatoriaus naudai taip pat priteistinos kompensuojamosios palūkanos – metinės 6 proc. dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis) už laikotarpį nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 12 d. nutarties, kuria J. N. naudai buvo priteista nuostolių atlyginimo, iki antrosios bylos iškėlimo dienos (2010 m. lapkričio 22-osios).

Taigi, iš nurodytoje byloje kasacinio teismo suformuotų teisės taikymo taisyklių matyti, kad reikalavimas priteisti procesines palūkanas naujoje byloje, po pagrindinio ginčo išnagrinėjimo, gali būti reiškiamas. Tačiau procesinės palūkanos priteistinos ne nuo pirmosios bylos iškėlimo dienos, bet nuo antrosios bylos, kurioje ir pareikštas reikalavimas priteisti procesines palūkanas, iškėlimo dienos. Taip pat kasacinis teismas išaiškino, kad laikotarpiu nuo sprendimo priėmimo pirmoje byloje iki antrosios bylos dėl procesinių palūkanų priteisimo iškėlimo turi būti atlyginami kreditoriaus nuostoliai, todėl tuo laikotarpiu skaičiuotinos ne procesinės, bet kompensuojamosios palūkanos, kas iš esmės reikalavimo dalyko bei pagrindo nekeičia, taip pat toks teisinis kvalifikavimas nelaikomas išėjimu už ieškinio ribų.

Nagrinėjamu atveju matyti, kad Šiaulių apylinkės teismo 2017-11-28 sprendimu byloje Nr. 2-7748-1031/2017 iš atsakovo priteista 2563,84 Eur už atliktus darbus bei 2344,18 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas yra pervedęs ieškovei 500,00 Eur, dar 739,66 Eur iš atsakovo išieškojo antstolė, iš viso 1239,66 Eur. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog tam tikrą sumą išieškojo antstolė, dar nereiškia, jog visa išieškota suma atiteks ieškovei, kadangi iš tos sumos gali būti atskaičiuotos vykdymo išlaidos. Bet kuriuo atveju bendra suma neviršija priteistų 2344,18 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Jeigu šalys nesusitarė kitaip, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausiai skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu (CK 6.54 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju iš atsakovo išieškota (gauta) suma yra mažesnė, nei ieškovei priteistos bylinėjimosi išlaidos, todėl nepagrįstas yra atsakovo teiginys, kad dalis priteistos skolos jau yra padengta, kadangi ieškovė turi teisę gautas sumas pirmiausiai įskaityti bylinėjimosi išlaidų padengimui.

Ieškovė motyvuodama priteistinų palūkanų dydį reikalauja taikyti specialųjį įstatymą. LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – Įstatymo) 1 str. 1 d. nustatyta, kad įstatymo tikslas – nustatyti atsiskaitymo terminus už pagal komercines sutartis perduotas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktus darbus, nustatyti palūkanų už pavėluotus mokėjimus dydį, jų skaičiavimo tvarką ir kreditoriaus teises, kai sumokama pavėluotai.

Tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį. Jeigu šalys nėra susitarusios dėl kitokios palūkanų už pavėluotus mokėjimus normos, teismas, nustatęs, jog ginčo šalių sandoris atitinka Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nurodytus komercinių sandorių požymius, kai kreditorius to reikalauja, turėtų taikyti šio Įstatymo nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-17 nutartis byloje Nr. 3K-3-505/2010).

Nagrinėjamu atveju teismo sprendimu skola ieškovei iš atsakovo buvo priteista rangos sandorio pagrindu, nėra pagrindų, numatytų Įstatymo 1 str. 3 d., todėl priteisiant palūkanas taikytinos Įstatymo nuostatos.

Pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu (Įstatymo 2 str. 5 d.). Šiuo metu nurodytos palūkanos lygios nuliui, todėl jas padidinus 8 procentiniais punktais, ieškovė pagrįstai nurodo prašomą priteisti palūkanų dydį – 8 procentus.

Civilinė byla Nr. 2-7748-1031/2017 iškelta 2017-06-19, o nagrinėjama civilinė byla iškelta 2018-08-13. Ieškovė prašo priteisti 8 procentų dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo 2017-06-19 iki 2018-07-30. Šį laikotarpį sudaro 407 dienos. Kadangi 2017-11-28 sprendimu priteista 2563,84 Eur suma, ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovo 228,71 Eur kompensacinių palūkanų sumą.

Ieškovės reikalavimu, atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką, ieškovei iš atsakovo taip pat priteistinos 8 procentų dydžio metinės palūkanos už 2563,84 Eur sumą nuo nagrinėjamos bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2018-08-13, iki 2017-11-28 teismo sprendimu priteistos 2563,84 Eur sumos visiško sumokėjimo.

Kiti klausimai.

Ieškovė sumokėjo 15,00 Eur žyminio mokesčio, taip pat patyrė 484,00 Eur išlaidų advokatui. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistina 499,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti ieškovei UAB „Manirentos servisas“, į. k. 304398960, iš atsakovo Ūkininko M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 228,71 Eur (du šimtus dvidešimt aštuonis Eur 71 ct) kompensacinių palūkanų, 8 procentų dydžio metines palūkanas už 2563,84 Eur sumą nuo 2018-08-13 iki šios 2017-11-28 teismo sprendimu priteistos sumos visiško sumokėjimo bei 499,00 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt devynis Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.