Šiaulių apylinkės teismo nutartis

nutarimą priėmusios institucijos – Šiaulių apskrities VPK Radviliškio r. PK atstovui – R. B.,

teismo posėdyje išnagrinėjo administracinių teisės pažeidimų bylą pagal J. R. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus kelių policijos grupės vyresniojo specialisto R. B. 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo, kuriuo administracine tvarka nubaustas J. R. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 125 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. rugpjūčio 22 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus kelių policijos grupės vyresniojo specialisto R. B. nutarimu J. R. buvo nubaustas už tai, kad 2014 m. rugpjūčio 11 d. 17.15 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas traktorių (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesustojo prieš kelio ženklą Nr. (duomenys neskelbtini) „STOP“.

Teismo posėdyje J. R. palaikė savo skundą bei pateikė duomenis apie savo nepilnamečio vaiko sveikatą, kur yra nurodyta, kad berniukas dėl patvirtintų diagnozių nuolat vežiojamas į ART procedūroms. Vežiojimui reikalingas transportas, kad būtų galimybė vaiką vežioti pas gydytojus specialistus. Vaikui diagnozuotas judesių raidos sutrikimas ir žemas raumenų tonusas. Siunčiamas ART ir genetiko konsultacijai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, bei neišeidamas iš skundo ribų, sprendžia klausimą tik dėl paskirtos administracinės nuobaudos pagrįstumo bei jos dydžio.

Iš bylos aplinkybių matyti, kad J. R. neneigia padaręs jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, tačiau kelia paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą ir mano, kad yra pagrindas netaikyti jam specialiosios teisės atėmimo.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 125 straipsnyje numatyta, jog važiavimas per geležinkelį tam neskirtose vietose, kitų transporto priemonių, sustojusių prieš pervažą praleisti traukinio, apvažiavimas, įvažiavimas į pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui arba kai užtvaras yra nuleistas arba pradeda leistis, savavališkas užtvaro pakėlimas arba jo apvažiavimas, įvažiavimas į pervažą, jeigu už jos yra kliūtis, kuri verstų vairuotoją sustoti pervažoje, specialiai transportuoti neparengtų žemės ūkio, kelių, statybos ir kitų mašinų gabenimas per pervažą, taip pat kelio ženklo „Stop“ reikalavimo nesilaikymas, kai jis pastatytas prieš geležinkelio pervažą, – užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dviejų iki šešių mėnesių. Pagal Kelių eismo taisyklių 175 punktą, duodamas kelią artėjančiai bėginei transporto priemonei, taip pat tuo atveju, kai važiuoti per geležinkelio pervažą draudžiama, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kelio ženklą „Stop“, šviesoforą, pakeliamąjį užtvarą, o jeigu jų nėra – ne arčiau kaip 10 m atstumu nuo pirmojo bėgio. Vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kai ji naudojama su kelio ženklu „Stop“, o jeigu jos nėra – prieš minėtą kelio ženklą, net ir mirksint baltam šviesoforo signalui. Prieš pradėdamas važiuoti vairuotojas privalo įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos neartėja bėginė transporto priemonė.

J. R. buvo paskirta nuobauda, lygi straipsnio sankcijoje numatytam baudos minimumo ir maksimumo vidurkiui, t.y. 750 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams, buvo atsižvelgta į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, kad nuobauda J. R. buvo skiriama remiantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsnio ir 30² straipsnio nustatyta tvarka. Šio kodekso 30 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² straipsnis įtvirtina, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes; jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz.: nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N5-1647/2006, N1-1396/2007, N444-685/2009, N63-681/2010, N261-4731/2011 ir kt.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad J. R. dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi, todėl pagrįstai jam buvo nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pagal LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p. J. R. pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies pažeidimą, todėl pagrįstai jam buvo nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė pagal LR ATPK 32 str. 1 d. 5 p. Tai rodo, kad skiriant nuobaudą J. R., nuobaudos skyrimo taisyklės iš esmės pažeistos nebuvo. Tačiau teismas mano, kad šiuo atveju galimas ATPK 30¹ straipsnio taikymas, nes teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, atsižvelgiant į pažeidėjo asmenybę būtų neproporcingas padarytam pažeidimui ir ypač neigiamai atsilieptų pačiam pažeidėjui ir jo šeimai. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad J. R., ir pateikdamas skundą, pripažino savo kaltę, nurodė, jog su padarytu pažeidimu sutinka. Toks jo elgesys rodo, kad jis nevengia atsakomybės, o ją prisiima. Iš pateiktų duomenų taip pat matyti, kad J. R. už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (be šio pažeidimo padarymo) atsakomybėn buvo patrauktas ne vieną kartą, turi vieną galiojančią nuobaudą. Prieš tai padaryti pažeidimai nebuvo pavojingi. Be to, iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad J. R. yra ūkininkas, ūkis įregistruotas (duomenys neskelbtini). Netekęs teisės vairuoti transporto priemones, netektų pragyvenimo šaltinio, nebūtų vykdoma ūkininko veikla, kuri susijusi su būtinumu turėti vairuotojo pažymėjimą. Be to, J. R. augina mažametį sūnų O. R., kuriam diagnozuotas judesių raidos sutrikimas ir žemas raumenų tonusas, siunčiamas ART ir genetiko konsultacijai, berniukas dėl patvirtintų diagnozių nuolat vežiojamas į ART procedūroms, o tam reikalingas transportas, kad būtų galimybė vaiką vežioti pas gydytojus specialistus.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad savo kaltę J. R. suprato, dėl padaryto pažeidimo labai išgyvena, jau jaučiasi pakankamai nubaustas ir paauklėtas, todėl ateityje pasižadėjo būti ypatingai dėmesingas ir atidus, nedaryti jokių pažeidimų ir gerbti bendro gyvenimo visuomenėje taisykles. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į nuobaudos paskirtį, t.y. siekiama asmenį ne tik nubausti, bet ir auklėti jį, į teisingumo ir protingumo kriterijus, teismo nuomone tikslinga taikyti jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį ir skirti švelnesnę nuobaudą, todėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus kelių policijos grupės vyresniojo specialisto R. B. 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo administracine tvarka nubaustas J. R. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 125 straipsnį, keistinas, ir J. R., vadovaujantis LR ATPK 30¹ str. 1 d., papildoma nuobauda - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas keturiems mėnesiams – naikintina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. R. skundą tenkinti.

Pakeisti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus kelių policijos grupės vyresniojo specialisto R. B. 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo administracine tvarka nubaustas J. R. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 125 straipsnį, J. R., vadovaujantis LR ATPK 30¹ str. 1 d., panaikinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 mėnesiams paliekant 750 (septynių šimtų penkiasdešimties) litų dydžio baudą.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Radviliškio rajono apylinkės teismą.