- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-27
- Bylos Nr.
- T-393-1156/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-92-1-00021-2011-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Donata Šimkutė
- Advokatai
- Rimutė Giruckienė
- Kategorijos
- 1.1.14Priverčiamosios medicinos priemonės (BK XIV skyrius)
- 2.3.2.2.12Teismo nutartys (BPK 253, 253-1 str.)
- 2.10.12Priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimas, jos rūšies pakeitimas ar panaikinimas (BPK 405 str.)
- 2.14.2Žemesniųjų teismų nutarčių apskundimo aukštesniesiems teismams tvarka (BPK 440 str.)
Įžanginė dalis
A. F., kuriai taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, jos gynėjai advokatei Rimutei Giruckienei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo viešosios įstaigos Švenčionių rajono sveikatos centro teikimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo panaikinimo A. F..
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Švenčionių rajono sveikatos centro teikimu prašoma priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – panaikinti, nes A. F. prarado socialinį pavojingumą.
2. VšĮ Švenčionių rajono sveikatos centro atstovė, prokurorė, A. F. ir jos gynėja teismo posėdyje prašė teikimą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
3. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata ir su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.
4. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu pripažino A. F. kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 straipsnio 2 dalie 2 ir 9 punktuose, skyrė jai 12 metų laisvės atėmimo bausmę. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. sausio 20 d. nutartimi A. F. buvo atleista nuo tolesne bausmės atlikimo ir jai taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas sustiprinto stebėjimo sąlygomis (duomenys neskelbtini). Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. vasario 11 d. nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis – pakeista į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. liepos 8 d. priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis – pakeista į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Teismų nutartimis šios priverčiamosios medicinos priemonės taikymas buvo tęsiamas iki šiol. A. F. nuo 2021 m. liepos 27 d. A. F. gyvena (duomenys neskelbtini), gydoma ir stebima (duomenys neskelbtini) centre.
5. 2024 m. birželio 17 d. komisija, įvertinusi A. F. psichikos sveikatos būklę, nurodė, kad A. F. diagnozuota (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), per 1,5 metų stebėjimo terminą ji niekada nebuvo gydyta stacionare, jos gydymas buvo kontroliuojamas ambulatoriškai; per pastaruosius 6 mėnesius A. F. elgesys nepasikeitė: elgiasi ramiai, sutaria su globos namų gyventojais ir personalu, dalyvauja globos namų socialiniame ir kultūriniame gyvenime, gyvenimo globos namuose taisyklių nepažeidinėjo; psichikos sveiktos būklėje kliedesių, haliucinacijų, agresyvaus elgesio nepastebėta, pakankamai kritiška savo psichikos sveikatos būklei, vartoja gydytojų paskirtus vaistus, išlieka pakitimai kognityvinėje sferoje, todėl komisija rekomenduoja priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūromis sąlygomis – A. F. panaikinti. Atsižvelgiant į tai, kad turi seserį, palaiko su ja ryšį (sesuo lanko ją globos namuose, jos bendrauja telefonu), todėl panaikinus priverčiamosios medicinos priemonės taikymą ji liktų gyventi (duomenys neskelbtini), būtų prižiūrima jo personalo ir gydoma bendrais pagrindais.
6. Įvertinęs rašytinius įrodymus, VšĮ Švenčionių rajono sveikatos centro atstovės paaiškinimus, rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad A. F. vis dar serga psichikos liga ((duomenys neskelbtini)), tačiau jos psichikos sveikatos būklė yra reikšmingai pagerėjusi, jos socialinis pavojingumas išnyko. Komisija pripažino, kad priverčiamąsias medicinos priemones taikyti asmeniui nebūtina. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad tikslinga panaikinti priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – taikymą A. F. (BPK 405 straipsnio 1 dalies, 3 dalies 3 punktas), todėl teikimas tenkintinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 6, 7 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 253 straipsniu, 405 straipsnio 1 dalimi, 3 dalies 3 punktu, 5 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
tenkinti viešosios įstaigos Švenčionių rajono sveikatos centro teikimą.
Panaikinti priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – taikymą A. F., gimusiai (duomenys neskelbtini).
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.