Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Sigitas Bagdonavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-561-336/2008

Teisėjas Vitalijus Kondratjevas Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.; 2.4.6.4.1.;

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. gruodžio 29 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo ir nuteistojo S. G. gynėjo advokato Žilvino Mišeikio apeliacinius skundus dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 25 d. nuosprendžio, kuriuo S. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal BK 235 str. 1 d. keturiasdešimčia parų arešto. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., skirtąsias bausmes subendrinus bausmių apėmimo būdu, paskirta galutinė dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

S. G. nuteistas už tai, kad būdamas (duomenys neskelbtini) vienas iš pagrindinių akcininkų ir įmonės direktoriumi, turėdamas tikslą apgaule išvengti turtinės prievolės, t. y. pagal 2003-04-04 sudarytą lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini, tarp UAB (duomenys neskelbtini ir UAB (duomenys neskelbtini), sumokėti už autobusą (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 101 343,82 Lt turto išpirkimo įmoką, 2005 m. birželio mėnesį, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, šį autobusą perdavė tyrimo metu nenustatytam asmeniui, o 2006 m. birželio 22 d. sudaręs su draudimo bendrove (duomenys neskelbtini draudimo sutartį (duomenys neskelbtini, pagal kurią autobusas (duomenys neskelbtini), valst. Nr (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas 300 000 Lt sumai, 2006 m. rugpjūčio 22 d. kreipėsi į Kėdainių rajono PK žinomai melagingai pranešdamas apie nebūtą nusikaltimą, kad autobusas (duomenys neskelbtini, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis UAB (duomenys neskelbtini), yra pagrobtas kelio „Klaipėda - Vilnius“ 176-ajame kilometre, bei 2006 m. rugpjūčio 24 d. apie tai pranešė draudimo bendrovei (duomenys neskelbtini, siekdamas, kad draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini) pagal draudimo sutartį sumokėtų turto savininkui UAB (duomenys neskelbtini) 261 100 Lt, ir taip siekė apgaule išvengti didelės vertės turtinės prievolės, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi draudimo bendrovė, susisiekusi su ikiteisminį tyrimą dėl autobuso vagystės atliekančia ikiteisminio tyrimo įstaiga, atidėjo draudimo išmokos mokėjimą.

Be to, S. G., būdamas įspėtas dėl žinomai melagingų parodymų davimo baudžiamojoje byloje Nr. 66-1-838-06, 2006 m. rugpjūčio 22 d. nuo 19 val. 35 min. iki 20 val. 20 min., Kėdainių rajone, automagistralės „Klaipėda - Vilnius“ 176-ajame kilometre, bei 2006 m. rugsėjo 27 d. nuo 15 val. iki 15 val. 30 min, ir 2007 m. vasario 21 d. nuo 9 val. 45 min. iki 10 val. 35 min., Kėdainių rajono PK tarnybinėse patalpose, esančiose Kėdainiuose, A. Mickevičiaus g. 23, papildomai apklausiamas kaip liudytojas, žinomai melagingai paliudijo, kad jis 2006 m. rugpjūčio 21 d. autobusą (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliko stovėti automagistralės „Klaipėda - Vilnius“ 176-jame kilometre esančioje aikštelėje ir atvykęs 2006 m. rugpjūčio 22 d. šio autobuso neberado, t. y. kad autobusas buvo pagrobtas.

- pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d.– laisvės atėmimą 5 metams;

- pagal BK 235 str. 1 d. – keturiasdešimt parų arešto;

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p. šias bausmes subendrinus bausmių apėmimo būdu, paskirti galutinę penkių metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Skunde nurodoma kad buvo netinkamai pritaikyta BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d., kadangi nuteistojo veiksmuose nebuvo šios nusikalstamos veikos sudėčiai būtinųjų objektyviųjų požymių. Nuteistasis S. G. neturėjo jokių asmeninių prievolių dėl autobuso (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kadangi jo, kaip akcininko, atsakomybė yra atribota nuo bendrovės prievolių, todėl jis asmeniškai neatsako už bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) prievoles tretiesiems asmenims. Taip pat nuosprendyje vartojama sąvoka ,,pagrindinis akcininkas“, ,,vieno iš pagrindinių akcininkų“, yra diskutuotina, kadangi ji baudžiamojoje teisėje nėra apibrėžta. Nuosprendyje nėra aišku ar S. G. nuteistas už tai, kad jis asmeniškai bandė išvengti turtinės prievolės, ar jis bandė padėti išvengti turtinės prievolės UAB (duomenys neskelbtini) naudai. Teigiama, kad S. G. nepadarė jokių nusikalstamų veiksmų ar nusikalstamos veikos, duodamas potencialiam pirkėjui išbandyti automobilį, ką netiesiogiai teisiamojo posėdžio metu patvirtino apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūnas (kad S. G. niekam nei davė, nei perdavė autobusą). Akivaizdu kad nuteistojo S. G. veika buvo teisėta, tarp jo veikos ir padarinių (kurių net nekilo), nėra jokio priežastinio ryšio. Nuteistajam inkriminuota nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, tačiau tyčia nebuvo nustatinėjama ar įrodinėjama. Nusikalstama veika gali būti pripažįstama tik konkreti veika, kai yra nustatyti visi nusikalstamos veikos požymiai, o jei nėra bent vieno iš požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Kadangi S. G. veiksmuose nėra pavojingos bei teisei priešingos veikos, nėra pavojingų padarinių, kaltės, darytina išvada, kad nusikalstama veika, numatyta BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d., padaryta nebuvo.

Skunde teigiama, kad buvo netinkamai pritaikytas BK 235 str. 1 d., o S. G. negalėjo būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už šios veikos padarymą, kadangi šio straipsnio dispozicijoje nurodyta, kad asmuo už melagingus parodymus gali būti baudžiamas tik tada, kai melagingus parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu, t. y. tik tada, kai ikiteisminis tyrimas jau buvo pradėtas BPK nustatyta tvarka. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad tuo metu, kai S. G. buvo apklausiamas liudytoju, t. y. 2006-08-22 nuo 19.35 val. iki 20.20 val., ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje dar nebuvo pradėtas. Tai patvirtina 2008-08-04 teisiamojo posėdžio metu Kėdainių rajono policijos komisariato nusikalstamų veikų skyriaus tyrėjo duoti parodymai, kur jis teigė, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje galėjo būti pradėtas 22.20 val. Tai įrodo, ką patvirtino ir teismas nuosprendyje, kad kai S. G. davė parodymus, dėl kurių jis buvo nuteistas pagal BK 235 str. 1 d., dar nepradėjus ikiteisminio tyrimo. Skunde nesutinkama su teismo pozicija, išsakyta nuosprendyje, kad ,, ikiteisminio tyrimo pradžios registravimo tvarkos normos leidžia daryti išvadą, jog ikiteisminio tyrimo tyrėjas gavęs pranešimą apie nusikaltimą bei išvykęs į įvykio vietą ir atlikęs neatidėliotinus procesinius veiksmus faktiškai pradėjo ikiteisminį tyrimą, nors ikiteisminio tyrimo žurnale patį faktą registravo vėliau, tik grįžęs iš įvykio vietos“, kadangi tuo teismas plečiamai išaiškino BPK normas bei Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2003-04-18 įsakymu Nr. 1-58 patvirtintos ikiteisminio tyrimo pradžios registravimo tvarkos nuostatas. Taip pat nurodoma, kad 2006-08-22 S. G., kaip liudytojas, ikiteisminio tyrimo pareigūnui davė parodymus apie veikas, kurias galimai padarė jis pats, kai BPK 80 str. 1 p. tai draudžia, išskyrus atvejus, kai asmuo sutinka duoti tokius parodymus, taikant BK 82 str. 3 d. numatytus liudijimo ypatumus.

Teismo posėdyje prokuroras prašo prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo S. G. gynėjo apeliacinį skundą atmesti. Nuteistojo S. G. gynėjas prašo jo apeliacinį skundą tenkinti, prokuratūros apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro apeliacinis skundas atmestinas, nuteistojo S. G. gynėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nuteistojo advokato apeliaciniame skunde be pagrindo tvirtinama, kad S. G. veiksmuose nebuvo nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., požymių. Teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nuteistasis 2005 m. birželio mėnesį, praradęs UAB (duomenys neskelbtini valdomą UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį autobusą, siekdamas išvengti privalomo mokėjimo UAB (duomenys neskelbtini pagal (duomenys neskelbtini) lizingo sutartį, 2006-06-22 sudarė su draudimo bendrove (duomenys neskelbtini) draudimo sutartį, kuria 256 272 Lt vertės pagal 2003 metų kainą bei likutinės 101 343,82 Lt vertės autobusą apdraudė 300 000 Lt suma, po to 2006-08-22 po 16 val. pranešė Kėdainių rajono PK apie tariamą autobuso (duomenys neskelbtini vagystę. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pranešimas policijai apie tariamą autobuso vagystę buvo sudėtinė apgaulės dalis. 2006-08-24 S. G. apie tariamą autobuso (duomenys neskelbtini) vagystę pranešė bendrovei (duomenys neskelbtini. Aprašyti nuteistojo S. G. veiksmai rodo, kad nuo pat sutarties sudarymo su draudimo bendrove momento buvo siekiama, kad kaltininko pateikta apgaulė sąlygotų draudimo bendrovės suklydimą ir bendrovė (duomenys neskelbtini) pagal draudimo sutartį sumokėtų turto savininkui UAB (duomenys neskelbtini) 261 100 Lt, ir taip UAB (duomenys neskelbtini), kurios vadovu ir akcininku buvo S. G., išvengtų didelės vertės turtinės prievolės, tačiau padarinių nekilo dėl to, kad nusikalstami ketinimai buvo išaiškinti. Ir nors iš to nusikaltimo dėl turtinės prievolės išvengimo naudos būtų turėjusi UAB (duomenys neskelbtini), kurios vadovu ir akcininku buvo S. G., tačiau ši aplinkybė jo veikos kvalifikavimui neturi reikšmės, nes BK 182 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už didelės vertės turtinės prievolės išvengimą apgaule ne tik savo, bet ir kitų asmenų naudai. Esant šioms aplinkybėms, teismas pagrįstai S. G. nuteisė pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį už pasikėsinimą apgaule išvengti didelės vertės turtinės prievolės.

Dėl liudytojo atsakomybės

Teismas nepagrįstai S. G. pripažino kaltu pagal BK 235 straipsnio 1 dalį. Iš bylos duomenų matyti, kad Kėdainių r. PK apie 19 val. gautas pranešimas apie pavogtą autobusą (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apie šią galimai įvykdytą nusikalstamą veiką pranešė S. G.. Tas pačias tariamos vagystės aplinkybes S. G. nurodė ir apklausiamas liudytoju 2006-08-22, 2006-09-27, 2007-02-21. Akivaizdu, kad pranešimas policijai apie tariamą autobuso vagystę bei vėlesni nuteistojo parodymai apklausiant jį liudytoju buvo sudėtinė apgaulės dalis. Reikalavimas, kad S. G. apklausiamas liudytoju (būdamas įspėtas apie atsakomybę už melagingus parodymus) duotų teisingus parodymus reiškia, kad jis turėtų duoti parodymus apie nusikalstamą veiką, kuria pats padarė, - t.y. duoti parodymus prieš patį save. LR BPK 80 str. 1 p. numato, kad kaip liudytojas negali būti apklaustas asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padaryta nusikalstamą veiką. Apklausus tokį asmenį liudytoju, jam taikomi BPK 82 str. 3 d. numatyti ypatumai, - t.y. tokiam asmeniui netaikoma atsakomybė, numatyta BPK 83 str. 2 ir 4 dalyse. Tai, kad tų apklausų metu ikiteisminio tyrimo pareigūnai dar nežinojo apie S. G. padarytą nusikalstamą veiką esmės nekeičia. Remiantis išdėstytu darytina išvada, kad S. G. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto LR BK 235 str. 1 d. sudėties, todėl jis iš šio kaltinimo išteisintinas.

Dėl pakeistų faktinių bylos aplinkybių

Pagal teismų praktiką pakeistas kaltinimas savo faktinėmis aplinkybėmis laikomas iš esmės skirtingu nuo pagrindinio kaltinimo, kai žymiai pasikeičia nusikaltimo, pagal kurį pareikštas kaltinimas, faktinės aplinkybės: prisideda to paties nusikaltimo epizodai; iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikaltimo padarymo laikas, vieta, būdas ir pan., jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikacijai, bausmei ar kitaip suvaržo teisiamojo teisę į gynybą. Nors kaltinamajame akte ir nurodyta, kad S. G. autobusą pardavė, o nuosprendyje - kad S. G. autobusą perdavė, išliko vienas iš pasikėsinimo objektų – siekimas išvengti didelės vertės turtinės prievolės, kaltės forma, veikos padarymo laikas ir vieta, tuo kaltinamajame akte išdėstytos faktinės veikos padarymo aplinkybės dėl nusikalstamos veikos nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme iš esmės nebuvo pakeistos, o S. G. teisės nepažeistos.

Dėl nuteistojo ir gynybos procesinių teisių pažeidimo

Apeliacinio skundo teiginys, jog kaltinamajam nebuvo suprantama kuo jis yra kaltinamas, o gynyba negalėjo tinkamai pasiruošti atlikti savo funkcijas, yra deklaratyvus. Nuteistajam pateiktas kaltinimas yra aiškus ir konkretus, suformuluotas aiškiais posakiais, jame nėra daug teisinių ar kitokių sričių terminų, kurie galėtų būti kliūtis kaltininkui suprasti kaltinimą. Jame nurodyta kada padaryti nusikaltimai, konkretūs veiksmai, kurių padarymu nuteistasis kaltinamas, be to teisminio posėdžio metu apklausiamas S. G. pripažino, jog supranta, kuo yra kaltinamas (3 t., 168 p.). Skunde plačiau neapibūdinama kaip kitaip buvo suvaržytos nuteistojo ir gynybos procesinės teisės, o kolegija, nagrinėdama bylos medžiagą, pati tokių pažeidimų nenustatė. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad nuteistojo ir gynybos procesinės teisės pažeistos nebuvo.

Dėl kitų skundo argumentų

Skunde yra ginčijama S. G., kaip akcininko atsakomybė už įmonės prievoles tretiesiems asmenims, ir nors tai nėra baudžiamosios teisės nagrinėjimo dalykas, kolegija nurodo, kad vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymu (2000 m. liepos 13 d. Nr. VIII-1835), S. G., kaip akcininkui, nekyla civilinė atsakomybė už įmonės prievoles tretiesiems asmenims, tačiau pagal bylos duomenis S. G. buvo įmonės vadovu, kurio civilinė atsakomybė reglamentuota CK nuostatomis. Tie patys įmonės vadovo veiksmai ar neveikimas gali būti pagrindas kilti įvairių rūšių atsakomybei. Tai reiškia, kad, pažeidęs įstatymų reikalavimus, įmonės vadovas gali būti įpareigotas atlyginti padarytus nuostolius civiline tvarka, o papildomai jam gali būti pritaikytos sankcijos, įtvirtintos Administracinių teisės pažeidimų kodekse ar Baudžiamajame kodekse, tam tikri įmonės vadovo veiksmai ar neveikimas gali būti pagrindas patraukti vadovą baudžiamojon atsakomybėn.

Taip pat kolegija nurodo, kad sąvokos ,,pagrindinis akcininkas“, ,,vieno iš pagrindinių akcininkų“ lingvistinis aiškinimas nėra apeliacinio teismo kompetencija, todėl kolegija šiuo klausimu nepasisako.

Dėl bausmės dydžio

Įstatymas už nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 2 d. numato laisvės atėmimo bausmę iki 8 metų, todėl bausmės vidurkis yra 4 metai laisvės atėmimo.

Pirmos instancijos teismas, skirdamas bausmę už nusikaltimą, numatytą LR BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. atsižvelgė į tai, kad ši nusikalstama veika priskiriama sunkiems nusikaltimams. Teismas įvertino tiek kaltės formą ir rūšį, tiek nusikalstamos veikos stadiją, tiek kaltininko asmenybę. Buvo atsižvelgta į tai, jog nusikaltimas nebuvo baigtas – nutrūko pasikėsinimo stadijoje, S. G. neteistas, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas patenkinamai, dirba, išlaiko du nepilnamečius vaikus. S. G. atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių nėra. Kolegija mano, kad pirmos instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam pagal BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d., - t.y. parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį tinkamai taikė BK 54, 61 str. nuostatas. Nors paskirta bausmė ir mažesnė už sankcijoje numatytą vidurkį, tačiau atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, į nuteistojo asmenybę, yra pagrindas manyti, jog tokia bausmė atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus ir bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 str.

Kolegija pastebi, kad skirdamas bausmę pirmos instancijos teismas nepagrįstai taikė BK 62 str. 2 d. 4 p. Šis įstatymas numato galimybę skirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę kai veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Tačiau, šio įstatymo taikymui būtinos dar ir kitos sąlygos – turi būti atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta. Kaip jau minėta, S. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra nustatyta. Todėl taikyti minėtą įstatymą nėra pagrindo. BK 62 str. 2 d. 4 p. taikymas iš nuosprendžio šalintinas. Tačiau S. G. paskirta bausmė nėra mažesnė nei numatyta BK 182 str. 2 d. sankcijoje, todėl tokia bausmė gali būti paskirta ir be BK 62 str. taikymo.

Kolegija pastebi, kad visame nuosprendyje bei jo rezoliucinėje dalyje kaltinamojo pavardė nurodyta G. (su raide „s“). Iš byloje esančios nuteistojo asmens tapatybės kortelės kopijos (t. 3, b.l. 69) matyti, kad jo pavardė yra G. (su raide „š“). Šis netikslumas laikytinas technine klaida ir ištaisytinas. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 07 25 nuosprendyje kaltinamojo pavardę įrašyta kaip S. G. skaityti S. G..

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

Nuteistojo S. G. gynėjo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 25 d. nuosprendį dalyje dėl S. G. nuteisimo pagal LR BK 235 str. 1 d. panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

S. G. iš kaltinimo pagal LR BK 235 str. 1 d. išteisinti, nepadarius jam veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Panaikinti bausmių subendrinimą.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą atmesti.