Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

2013-11-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1136-795/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2013-11-04
Bylos Nr.
1-1136-795/2013
Teisminio proceso Nr.
1-33-1-01413-2013-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kristina Baškienė
Kaltinamasis
A. R.
Baudžiamoji byla Nr. 1-1136-795/2013Teisminio proceso Nr. 1-33-1-01413-2013-3Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.4.8.3.; 1.2.5.4.; 2.10.1.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 4 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro S. G. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:

A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., 145 str. 1d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. mušdamas sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą ir grasino nužudyti žmogų:

2013 m. rugpjūčio 8 d., apie 11.00 val., bute, (duomenys neskelbtini)būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu, tyčia sudavė rankos delnu 2 smūgius tėvui K. R. į nugarą, taip sukeldamas pastarajam fizinį skausmą bei paėmęs peilį, juo grasino K. R. nužudymu, taip suteikdamas pastarajam pagrindą manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis A. R. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2013 m. rugpjūčio 8 d., apie 11.00 val., grįžo į namus girtas. Virtuvėje tarp jo ir tėvo K. R. įvyko konfliktas. Konflikto metu jis sudavė tėvui smūgius į nugarą. Paėmęs sulankstomą peiliuką, grasino juo nužudyti K. R.. Buvo neblaivus, todėl visų aplinkybių neprisimena (b.1. 28-29, 44).

Nukentėjusysis K. R. parodė, kad 2013 m. rugpjūčio 8 d., apie 11.00 val., sūnus A. R. grįžo į namus išgėręs. Kilo žodinis konfliktas. K. R. pagrasino iškviesti policiją. Tai išgirdęs A. R. „pasiuto“, pareiškė, kad tėvas nebegyvens, sudavė jam delnu vieną smūgį į nugarą. A. R. nuėjo į virtuvę, grįžo su sulankstomu peiliuku ir pagrasino peiliu tėvui, sakydamas, kad jį papjaus, kad tėvas iki vakaro neišgyvens, kad jam reikia ruoštis laidotuvėms. Nukentėjusysis išbėgo iš buto į laiptinę. Prieš išbėgant iš buto kaltinamasis A. R. jam sudavė delnu du kartus į nugarą. K. R. iškvietė policiją ir A. R. išvežė į komisariatą. Dėl jam sukelto fizinio skausmo į gydytojus nesikreipė. A. R. atleido (b.l. 7-8).

Liudytoja A. R. parodė, kad 2013 m. rugpjūčio 8 d., dienos metu, sūnus A. R. grįžo į namus girtas ir sukėlė konfliktą su tėvu. Girdėjo kaip tėvas ir sūnus šaukė vienas ant kito. Nematė, kaip A. R. sudavė K. R. ir grasino peiliu. Vėliau vyras pasakė, kad jam sūnus sudavė ranka per nugarą, grasino peiliu. A. R. nuolat konfliktuoja su tėvu K. R. (b.l. 16-17).

Klaipėdos AVPK patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyr. patrulio M. V. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuota, kad 2013 m. rugpjūčio 8 d., apie 12.14 val., pagal gautą pranešimą pareigūnai atvyko į butą, (duomenys neskelbtini). K. R. paaiškino, kad neblaivus sūnus A. R. grasino jam su peiliu, kad iki vakaro neišgyvens, ruoštųsi laidotuvėms, nes pasibaigė jo gyvenimas. Be to, du kartus trenkė kumščiu į nugarą. Ant K. R. nugaros matėsi kraujosruvos (mėlynės) (b. l. 1-4).

Iš 2013-08-14 daiktų dokumentų pateikimo protokolo ir apžiūros protokolo matyti, K. R. pateikė peilį, kuriuo A. R. grasino nužudyti. Pateiktas peilis apžiūrėtas (b.l.12-15).

Alkotesterio parodymų duomenimis nustatyta, kad A. R. 2013-08-08, 12.41 val. nustatytas 2,81 girtumas (b. 1.19).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis A. R. grasino nužudyti savo šeimos narį - tėvą K. R. ir mušdamas sukėlė K. R. fizinį skausmą. Kaltinamasis A. R. prisipažino supykęs ant nukentėjusiojo K. R. dėl jo priekaištų, todėl sudavė nukentėjusiajam į nugarą keletą smūgių. Nukentėjusysis patvirtino, kad jį namuose sumušė sūnus A. R.. Smurto vartojimo aplinkybes patvirtina ir policijos pareigūnai, pagal iškvietimą atvykę į nukentėjusiojo butą ir konstatavę, kad ant K. R. nugaros matosi kraujosruvos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti išreikštas žodžiu, raštu, telefonu ir pan., gali būti išsakytas tiek nukentėjusiajam tiesiogiai, tiek ir per kitus asmenis ar viešus pasisakymus, kad svarbu yra tai, jog grasinimas būtų realus, duodantis pagrindą manyti, kad jis gali būti realizuotas. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama (Kasacinė nutartis 2K-639/2010). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad santykiai tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo yra konfliktiški, A. R. buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už smurto naudojimą prieš nukentėjusįjį K. R., tačiau 2012 m. balandžio 27 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius (b.l. 60). Nukentėjusysis K. R. ir liudytoja A. R. patvirtino, kad sūnaus A. R. agresiją ir fizinį smurtą K. R. kenčia nuolat. Jis nurodė, kad A. R. apsvaigęs nuo alkoholio nuolat grasina nužudyti tėvą, sakydamas, kad jis per ilgai gyvena. Toks sistemingos psichinės ir fizinės prievartos buvimas artimoje kaltinamojo aplinkoje, leidžia konstatuoti, kad nukentėjusysis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis, gyventi baimėje.

Grasinimas nužudyti nukentėjusįjį K. R. buvo išsakytas demonstruojant į jį nukreiptą sulankstomą peilį, tokiu būdu sustiprinant nukentėjusiajam realų nesaugumo jausmą ir baimę. Šios aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusysis K. R. galėjo pagrįstai manyti, jog su tokiu peiliu A. R. galėjo jį nužudyti, ar sunkiai sužaloti, ir atsižvelgiant į konfliktiškus jų tarpusavio santykius, grasinimas jį nužudyti gali būti įvykdytas. Kaltinamojo sunki neblaivumo būsena, jo nuolatinis tėvo terorizavimas, grasinimas peiliu, smūgių sudavimas patvirtina, kad grasinimas nužudyti nukentėjusįjį buvo realus, ir jo realumu abejoti nukentėjusysis neturėjo pagrindo. A. R. veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį, kaip idealioji šių nusikaltimų sudėtis.

A. R. suvokė, jog tokiais savo veiksmais kelia nukentėjusiajam K. R. baimę dėl jo sveikatos ir gyvybės, verčia jį nuolat nesaugiai jaustis, suduodamas nukentėjusiajam smūgius į nugarą suprato, kad tokiais veiksmais sukelia jam skausmą ir stresą, žaloja nukentėjusįjį, ir norėjo taip elgtis, taigi veikė tiesiogine tyčia.

A. R. padarė du nesunkius smurtinius nusikaltimus. Anksčiau jis nebuvo teistas, tačiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tėvo K. R. nežymų sveikatos sutrikdymą, kaltininkui susitaikius su nukentėjusiu asmeniu. A. R. yra darbingo amžiaus, tačiau nedirba ir neturi kito legalaus pragyvenimo šaltinio.

A. R. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, atsiprašė nukentėjusiojo K. R. ir gailisi dėl jo patirtų išgyvenimų. Ši aplinkybė pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimus jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 straipsnis 1 dalies 9 punktas)..

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus šias aplinkybes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, A. R. skiriamos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalies ir 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos arešto bausmės. Vadovaujantis to paties kodekso 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, už idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį sudarančius nusikaltimus paskirtos bausmės subendrinamos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę.

Kaltinamasis A. R. prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaitomas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013-08-08 iki 2013-08-10 (dvi dienos).

A. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina (b. l. 30-31).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai – peilis, kuris 2013-10-19 nutarimu saugomas Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto antrojo policijos komisariato saugojimo kameroje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus konfiskuojamas ir sunaikinamas (b.l. 65).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas,

nusprendžia:

A. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam areštą – 15 (penkiolika) parų.

- pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam areštą – 10 (dešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinti, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę areštą – 15 (penkiolika) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę areštą – 10 (dešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaityti kaltinamojo A. R. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013-08-08 iki 2013-08-10 (dvi dienas), dvi laikino sulaikymo dienas prilyginant dviems arešto paroms.

A. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai – peilį, saugomą Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto antrojo policijos komisariato saugojimo kameroje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti.

Išaiškinti, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu, A. R. per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Kristina Baškienė