- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-05-25
- Bylos Nr.
- I-2335-402/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00172-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- G. S.
- Atsakovas
- Kybartų pataisos namų, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant pareiškėjui G. S. , atsakovo Kybartų pataisos namų atstovei Daivai Miglinaitei-Levickei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. S. kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 7-10).
Pareiškėjas skunde nurodo ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuo 2013 m. balandžio 11 d. buvo kalinamas Kybartų pataisos namuose. Į gyvenamą patalpą – kambarį 523 buvo paskirtas gyventi 2013 m. liepos 3 d. 523 kambaryje yra 4 dvigulės lovos, t.y. 8 vietų kambarys. Šio kambario plotas yra apie 20 kv.m. Kiekvienam nuteistajam tektų po 2,6 kv.m., neįskaičiuojant į plotą lovų, spintelių, stalo užimamo ploto, vienam nuteistajam tekdavo mažiau nei teisės aktuose nustatyto bendrojo laisvo ploto. Dėl tokių laikymo sąlygų ir netinkamos kvadratūros jis patiria didelius nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, fizinį nepatogumą, papildomą diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą, nėra galimybės pailsėti, pablogėjo sveikata, tapo dirglus, nervingas, jaučia baimę aplinkai. Prašo skundą tenkinti ir priteisti 30 000 Eur neturtinės žalos.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į skundą (b.l. 16-18) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjas G. S. į Kybartų PN etapu atvyko atlikti bausmę 2013 m. balandžio 11 d. 2013 m. gegužės 6 d. Kybartų pataisos namų direktoriaus įsakymu „Dėl nuteistųjų priskyrimo paprastajai grupei ir suskirstymo į būrius bei kambarius" paskirtas iš drausmės grupės šešto nuteistųjų būrio į paprastąją grupę, penktą nuteistųjų būrį, gyvenamąjį kambarį Nr.523. Kybartų pataisos namų Ūkio skyriaus komendantas G. S. 2015-03-03 tarnybiniu pranešimu „Dėl informacijos pakeitimo" Nr. 1/8-944, informuoja, kad nuteistųjų gyvenamojo kambario Nr.523 plotas 25,35 kv.m., jame stovi 4 dviaukštės lovos, taigi vienam asmeniui mažiausiai tenka 3,46 kv.m. Vidaus tvarkos taisyklių 11¹. 1. punkte nurodoma, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009 - 2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv.m. - pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus ir Pravieniškių gydymo ir pataisos namus). Pataisos įstaigoje yra nustatytas bausmės atlikimo režimas, kuris numato, kad dienotvarkės numatytu laiku nuo 7.00 val. iki 23.00 val. nuteistieji gali laisvai judėti savo būrio gyvenamosios patalpose viso lokalinio sektoriaus teritorijoje. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 310 patvirtinto organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR1.14.01:1999 pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarką, gyvenamųjų patalpų plotas skaičiuojamas kaip aritmetinė atskirų kambarių ir bendro naudojimo patalpų plotų suma. Todėl nuteistojo gyvenamasis plotas nėra tik vieta miegamajame kambaryje, nes pagal minėtą teisės aktą gyvenamosios patalpos yra atskiri kambariai su bendrojo naudojimo patalpomis. Pataisos namų teritorijoje yra įrengtos krepšinio, tinklinio aikštelės, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai lauke ir pastatų viduje, kuriais bet kada gali naudotis nuteistieji. Be to, ne visada miegamojo vietos būna užimtos, nuteistųjų skaičius gyvenamosiose patalpose keičiasi, jie išvyksta etapais į kitus pataisos namus, Laisvės atėmimo vietų ligoninę ir pan., todėl likusiems nuteistiesiems tenka santykinai daugiau gyvenamosios patalpos ploto. Pareiškėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių nebuvo ir nėra ribojama nuo kėlimosi iki gulimosi laiko. Taigi tik nuo nuteistojo noro, teisingo ir prasmingo veiklos planavimo, priklauso, ar jis visą dieną praleis gyvenamojoje patalpoje, ar užsiims naudinga, prasminga veikla. Buvimas gyvenamojoje patalpoje yra privalomas tik pagal dienotvarkę skirtu miegui laiku. Pareiškėjui tenkantis gyvenamų patalpų plotas nebuvo mažesnis nei numatyta vidaus tvarkos taisyklėse. Kybartų pataisos namų psichologinės grupės vyresnioji specialistė R. S. 2015-03-03 pateikė pažymą „Dėl nuteistojo G. S. " Nr. 1/8-949, kurioje nurodė, jog per visą bausmės atlikimo laiką Kybartų pataisos namuose, nuteistasis nėra kreipęsis individualių psichologinių konsultacijų emocinės savijautos klausimais. Sprendžiant dėl pataisos namų atsakomybės, reikia nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, šiuo atveju nėra būtinosios valstybės civilinės atsakomybės sąlygos – žalos.
Motyvuojamoji dalis
Skundas nepagrįstas ir atmestinas.
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (Toliau tekste – EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95, 2012 m. sausio 10 d. sprendimą A. ir kt. prieš Rusiją).
Pareiškėjas teisme pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijos veiksmais – Kybartų pataisos namų (toliau – ir Pataisos įstaiga, Pataisos namai), neužtikrinant teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų. Savo reikalavimą pareiškėjas grindė tuo, kad, pažeidžiant taikytinus teisės aktus, jis buvo laikomas perpildytose patalpose – 523 kambaryje, ir dėl to jis patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 30 000 Eur bei prašo priteisti ją iš atsakovo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad G. S. į Kybartų pataisos namus atvyko atlikti bausmę 2013 m. balandžio 11 d. 2013 m. gegužės 6 d. Kybartų pataisos namų direktoriaus įsakymu „Dėl nuteistųjų priskyrimo paprastajai grupei ir suskirstymo į būrius bei kambarius" paskirtas iš drausmės grupės šešto nuteistųjų būrio į paprastąją grupę, penktą nuteistųjų būrį, gyvenamąjį kambarį Nr.523. Paskirtas gyventi į 523 kambarį nuo 2013 m. gegužės 11 d. (b.l. 21, 22-23).
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (Toliau tekste – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv.m. vienam žmogui, 11¹.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv.m. vienam žmogui.
Atsakovo atstovas vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą skaičiuoja vadovaudamasis Reglamentu STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“, patvirtintu Aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 310, (Toliau tekste - Reglamentas). Šio Reglamento prasme gyvenamosios patalpos - butai gyvenamuosiuose ir negyvenamuosiuose pastatuose; vieno buto namai; atskiri kambariai su bendrojo naudojimo patalpomis. Minėto Reglamento 1 punkte apibrėžta jo taikymo paskirtis - nustatyti pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka juos projektuojant, statant (rekonstruojant, remontuojant), priimant naudoti, renkant jų kadastro duomenis ir registruojant nekilnojamąjį turtą bei teises į jį, taip pat skaičiuojant statinių kainas, organizuojant jų priežiūrą ir vykdant statistinę apskaitą Lietuvos Respublikoje. Šio reglamento nustatyta tvarka pastatų plotai gali būti skaičiuojami ir kitoms reikmėms (mokesčių, lengvatų apskaičiavimui ir pan.), jei atitinkamais įstatymais nenumatyta kitaip. Atsakovo atstovas, vadovaudamasis Reglamentu, nepagrįstai siekia padidinti vienam asmeniui tenkantį gyvenamosios patalpos plotą atitinkamos brigados gyvenamosios sekcijos bendrojo naudojimo patalpų plotu, nes bausmės atlikimo vietos yra specifinės įstaigos ir gyvenamųjų patalpų sąvoka šių įstaigų veiklos kontekste turi būti suprantama taip, kaip nustato specialieji laisvės atėmimo vietų įstaigų veiklą reglamentuojantys teisės aktai.
Gyvenamosios patalpos sąvoka laisvės atėmimo vietų patalpų kontekste yra apibrėžta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos reikalavimai“. Nurodyta, kad gyvenamosios patalpos – bendrabučių gyvenamieji kambariai, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariai, kameros tipo patalpos, baudos, drausmės izoliatorių, kalėjimų, karcerio, tardymo izoliatoriaus, areštinių kameros, karantino (izoliavimo) patalpos.
Sprendžiant ginčą dėl neturtinės žalos, kuri kildinama iš to, kad Pataisos įstaigoje nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma vienam asmeniui, į būrio/brigados gyvenamosios sekcijos bendrojo naudojimo patalpų plotą atsižvelgtina tik vertinant bendrąsias bausmės atlikimo sąlygas.
Kadangi objektyvių duomenų, apie Pataisos įstaigoje konkrečiu pareiškėjo buvimo tam tikrame kambaryje metu buvusį nuteistųjų skaičių, nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkretaus kambario, kuriame laisvės atėmimo bausmę atliko pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus.
Byloje pateikti įrodymai (bendrabučio korpuso 5 aukšto planas) patvirtina, kad Pataisos įstaigos nuteistųjų gyvenamojo bendrabučio kambario Nr. 523 gyvenamasis plotas yra 25,35 kv.m. (plane patalpa 523 pavadinta laisvalaikio kambariu (2015-04-09 tarnybiniame pranešime Nr. 1/8-1366 pateiktas paaiškinimas, kadangi buvo gyvenamųjų vietų trūkumas, šioje patalpoje buvo apgyvendinti nuteistieji, gyvenimo sąlygos kambaryje Nr. 523 yra tokios pačios, kaip ir kituose gyvenamuose kambariuose)), šioje patalpoje yra keturios dviaukštės lovos (b.l. 19), t.y. aštuonios miegamosios vietos. Padalinus gyvenamosios patalpos Nr. 523 plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus (25,35/8) vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,17 kv.m.
Pagal teismui pateiktus duomenis, darytina išvada, kad pareiškėjui kalint Pataisos įstaigos nuteistųjų gyvenamojo bendrabučio kambaryje Nr. 523 laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 11 d. iki 2015 m. balandžio 20 d. buvo užtikrintas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1. nustatytas vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas.
Pažymėtina, kad, priešingai nei nurodo pareiškėjas, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nenumato, jog į šių taisyklių 11¹.1 punkte įtvirtintą normą, jog pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv.m. vienam žmogui – neįskaičiuojamas gyvenamosiose patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas (LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta jau minėtoje CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis jau minėtų Taisyklių 11¹.1 punkto, garantuojančio minimalų 3,1 kv.m. pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotą, nuostatomis ir teismo nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog ši Taisyklėse nustatyta minimali ploto norma vienam asmeniui (pareiškėjui) nagrinėjamam ginčui aktualiu, šioje byloje vertinamu laikotarpiu nebuvo pažeista, taigi atsakovas užtikrino teisės aktais numatyto minimalaus gyvenamojo ploto, tenkančio vienam nuteistajam, reikalavimus, nepažeidžiant pareiškėjo teisės būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis.
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą dėl per mažo jam suteikto gyvenamojo ploto grindžia sveikatos ir emociniais sutrikimais, tokiais kaip pablogėjusia sveikata, visaverčio gyvenimo sutrikimu, dėl ko patyrė didelius išgyvenimus ir nepatogumus. 2015-03-03 Kybartų pataisos namų psichologinės grupės pažyma Nr. 1/8-949 patvirtina, jog laikotarpyje nuo 2013-04-11 su nuteistuoju G. S. buvo bendrauta 1 kartą – buvo atliktas pirminis asmenybės vertinimas, tolesnių konsultacijų nuteistasis nesikreipė. Taip pat pažymėta, kad nuteistasis per visą bausmės atlikimo laiką Kybartų pataisos namuose nėra kreipęsis individualių psichologinių konsultacijų emocinės savijautos klausimais (b.l 20). Iš atsakovo atstovo į bylą pateiktos 2015-04-16 pažymos Nr. 1/8-1448 nustatyta, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiais į medicinos specialistus yra kreipęsis 34 kartus. Į Laisvės atėmimo vietų ligoninę gydytojų specialistų konsultacijoms, laikotarpyje nuo 2013-04-11 iki 2015-04-15, vyko 10 kartų. Patvirtintos diagnozės: liktiniai pakitimai po persirgtos plaučių tuberkuliozės. Abipusis išorinis ausų uždegimas. Psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį. Priklausomybės sindromas. Pažymoje nurodyta, jog infiltracinės plaučių tuberkuliozės diagnozė G. S. nustatyta patekus į Šiaulių tardymo izoliatorių 2009-01-21. Intensyvus gydymas vyko Laisvės atėmimo vietų ligoninėje nuo 2009-01-23 iki 2009-04-09. Vėliau gydymas pratęstas ambulatoriškai Pravieniškių gydymo pataisos namuose. 2009-09-08 plaučių tuberkuliozės gydymas baigtas. Patekus į kalinimo įstaigas G. S. atsirado galimybė konsultuotis su asmens sveikatos priežiūros specialistais, patikslinti turimų sveikatos sutrikimų diagnozes, gauti ilgalaikę lėtinių sveikatos sutrikimų priežiūrą ir gydymą. Teismo vertinimu, į bylą pateikti duomenys apie pareiškėjo sveikatos būklę vertinamuoju laikotarpiu nesudaro pagrindo teigti, jog jie buvo tiesiogiai įtakoti netinkamų kalinimo sąlygų Kybartų pataisos namuose. Pats pareiškėjas jokių įrodymų apie kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų (per mažo gyvenamojo ploto) neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą nepateikė.
Taigi, bylos medžiaga patvirtina, jog gyvenamojo ploto reikalavimai vienam nuteistajam pareiškėjo kalinimo metu Kybartų pataisos namuose pažeisti nebuvo. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo gyvenimo sąlygos Kybartų pataisos namuose atitiko teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo konstatuoti ir neturtinės žalos padarymo faktą. Nagrinėjamu atveju nenustatyta nei vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti, dėl šios priežasties viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.