Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirba pagal verslo liudijimą gyvena (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nedeklaruota, teistas 2020 m. rugpjūčio 18 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, 64¹ straipsniu, 66 straipsniu - 46 MGL (2300 eurų) bauda, bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje padarymu;

E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, teistas:

1) 2015 m. lapkričio 19 d. Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 4 dalį, 2 metų laisvės atėmimo bausme, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 2 m.;

2) 2020 m. vasario 7 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis 64¹ straipsniu, 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant 1) per visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti alkoholio; 2) neatlygintinai išdirbti 100 valandų nemokamų darbų per 8 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalies, 722 straipsnio pagrindu taikyta baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant per 6 mėnesius įvykdyti įpareigojimą;

3) 2021 m. vasario 23 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmes subendrinus su 2020 m. vasario 7 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausme, paskirta galutinė subendrintą 1 metų 5 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, pirmus 4 mėnesius paskirta intensyvi priežiūra - E. S. buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant būti gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) (arba kitoje E. S. nurodytoje gyvenamojoje vietoje), nuo 22 val. iki 06 val.; paskirti įpareigojimai: neatlygintinai išdirbti 100 valandų nemokamų darbų per 1 metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; visą bausmės atlikimo laiką dirbti arba būti užsiregistravus Užimtumo tarnyboje, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. J. ir E. S., veikdami bendrininkų grupe, viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent:

2021 m. kovo 6 d. apie 23 val. 50 min., viešoje vietoje, degalinės „Circle K“ teritorijoje, esančioje Vasario 16-osios g. 33, Jonavoje, privažiavę E. S. vairuojamu automobiliu Ford Focus, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) prie nukentėjusiajam R. Z. priklausančio automobilio Opel Zafyra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), E. S. pribėgo ir atidarė nukentėjusiojo R. Z. automobilio vairuotojo pusės dureles ir panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo R. Z. atžvilgiu, tyčia ranka sugriebė už nukentėjusiojo R. Z. kairio peties ir stipriai patraukė į save bei kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam R. Z. į veidą, tokiu būdu sukėlė jam fizinį skausmą, S. J. demonstravo daiktą panašų į šaunamąjį ginklą - Taivano pramoninės gamybos lygiavamzdį pistoletą Nr. (duomenys neskelbtini), „airsoft“ tipo, skirtą pramogai, pagamintą pagal Colt pistoleto išvaizdą, ir nukreipė į automobilyje Opel Zafyra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusėje sėdėjusio nukentėjusiojo R. Z. ir priekinėje keleivio pusėje sėdėjusios nukentėjusiosios nepilnametės V. V. pusę, iš kurio ne mažiau kaip du kartus iššovė.

Motyvuojamoji dalis

Duomenų vertinimas ir veikos kvalifikavimas.

BK 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais ir visuotinės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Šiuo konkrečiu atveju nustatyta, kad nusikalstama veika buvo daroma degalinėje, vadinasi, bet kuris kitas asmuo, atvažiavęs į degalinę galėjo ne tik matyti įvykio vietą, bet ir netrukdomi ten privažiuoti ar prieiti. Taigi, vieta – degalinės teritorija, kurioje ir įvyko nagrinėjamas įvykis, yra laikytina vieša vieta, todėl konstatuotina, kad kaltinamųjų veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

Pagal byloje nustatytas aplinkybes kaltinamųjų S. J. ir E. S. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.

Anksčiau aptarti įrodymai ir jais nustatytos faktinės aplinkybės rodo, jog kaltinamųjų S. J. ir E. S. veika buvo tyčinė, padaryta veikiant tiesiogine neapibrėžta tyčia.

Kaltinamojo S. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikaltimą įvykdė būdamas recidyvistas.

Kaltinamojo E. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikaltimą įvykdė būdamas recidyvistas.

Kaltinamajame akte nurodyta, kad S. J. ir E. S. baudžiamąją atsakomybę sunkina tai, kad jie veikė apsvaigę nuo alkoholio.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra objektyvių ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, kad S. J. girtumas buvo pagrindinė priežastis susiformuoti nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti. Kaltinamasis S. J. posėdžio metu neneigė, kad įvykio dieną buvo vartojęs alkoholio, tačiau nurodė, kad išgėręs buvo nestipriai ir jo girtumas neturėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams. Kaltinamasis E. S. apklausiamas nurodė, kad įvykio dieną jis buvo blaivus. Vien pati aplinkybė, kad S. J. prieš įvykį vartojo alkoholio, negali būti pakankama konstatuoti, jog alkoholio vartojimas turėjo lemiamos įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Apsvaigimo nuo alkoholio faktas gali būti nustatytas ištyrus asmens kraują, atlikus specialų tyrimą neblaivumo (girtumo) būsenai nustatyti, asmenų parodymais, kitais duomenimis, kuriais apibūdinami klinikiniai girtumo požymiai (2005 m. lapkričio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-644/2005). Nesant byloje patikimų duomenų, jog nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamieji S. J. ir E. S. buvo apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina, kaip neįrodyta.

Bausmės skyrimas.

Teismas, parinkdamas S. J. skirtinos bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį, vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių bei BK 55 straipsnio nuostatomis.

BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas bei laisvės atėmimas iki dvejų metų. Parinkdamas kaltinamajam skirtinos bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį teismas atsižvelgia į S. J. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – kaltinamasis padarė nesunkią tyčinę nusikalstamą veiką, veikdamas tiesiogine tyčia, kuri padarinių atžvilgiu buvo neapibrėžta, veika padaryta viešoje vietoje, taip pažeidžiant viešąją tvarką ir rodant nepagarbą aplinkiniams, šia veika nukentėjusiesiems R. Z. ir V. V. sužalojimai nebuvo padaryti. Kartu atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių matyti, kad S. J. teistas vieną kartą už analogiško nusikaltimo padarymą, (ankstesni teistumai išnykę), administracine tvarka baustas 2021 m. sausio 4 d. pagal administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK ) 45 straipsnio 4 dalį, 484 straipsnio 1 dalį 1500 eurų bauda (2 t. b. l. 8-9), nuobaudos galiojančios, VŠĮ Jonavos PSPC PSC pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė (2 t. b. l. 4-7). Kaltinamojo S. J. teigimu, dirba statybose. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, individualizavus nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį bei pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, teismas sprendžia, kad laikantis BK 54 straipsnyje numatytų bausmės skyrimo pagrindų BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta skiriant kaltinamajam S. J. už BK 284 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, kurios trukmė, atsižvelgiant į nustatytas jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, parinktina trumpesnė, nei baudžiamajame įstatyme numatytasis vidurkis. Būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, paskiriant įstatymo numatytus įpareigojimus, atsižvelgus į bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, teismo požiūriu, padės pasiekti BK nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati bei neprieštaraujanti teisingumo principui. Kadangi darant nusikalstamą veiką pasireiškė agresyvus kaltinamojo smurtinio pobūdžio elgesys, S. J. tikslinga skirti įpareigojimą – dalyvavimą elgesio pataisos programoje, ir tai darys teigiamą įtaką jo elgesiui.

Kaltinamasis S. J. savo kaltę pripažino, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

S. J. nusikalstamą veiką padarė po 2020 m. rugpjūčio 18 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo. Atsižvelgiant į išdėstytą, į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei bausmės tikslus ir į nuosprendžiais nustatytas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad bendrinant bausmes, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės turi būti pridedama visa 2020 m. rugpjūčio 18 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmė - 46 MGL (2300 eurų) dydžio bauda.

Teismas, parinkdamas E. S. skirtinos bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį, vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių bei BK 55 straipsnio nuostatomis ir atsižvelgia į E. S. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – kaltinamasis padarė nesunkią tyčinę nusikalstamą veiką, veikdamas tiesiogine tyčia, kuri padarinių atžvilgiu buvo neapibrėžta, veika padaryta viešoje vietoje, smurtinio pobūdžio, taip pažeidžiant viešąją tvarką ir rodant nepagarbą aplinkiniams, tačiau nusikalstama veika nesukėlė sužalojimų nukentėjusiajam R. Z.. Kartu atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių matyti, kad E. S. (duomenys neskelbtini), nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, anksčiau teistas 3 kartus, administracine tvarka baustas, paskutinį kartą 2020 m. gruodžio 27 d. pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį 450 eurų bauda (2 t. b. l. 81-87), VŠĮ Jonavos PSPC PSC pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė (2 t. b. l. 77-78). Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad, kaip matyti, anksčiau 2021 m. vasario 23 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausmė teigiamos įtakos nepadarė, ir praėjus vos 13 dienų po minėto baudžiamojo įsakymo priėmimo, asmuo vėl nusižengė įstatymui, t. y. 2021m. kovo 6 d. padarė šioje byloje aptariamą nusikalstamą veiką. Individualizavus nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį bei pavojingumą, teismas sprendžia, kad laikantis BK 54 straipsnyje numatytų bausmės skyrimo pagrindų BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta skiriant kaltinamajam realią laisvės atėmimo bausmę numatytą BK 284 straipsnio sankcijoje. Atsižvelgiant į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę viena lengvinantis ir viena sunkinanti aplinkybės bei šių aplinkybių reikšmę, skirtina 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Kaltinamasis E. S. savo kaltę pripažino, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam šiuo nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausmė neviršija 4 metų, bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo iš esmės pripažino, buvo nuoširdus, nukentėjusiųjų atsiprašė, susitaikė, nukentėjusieji jam atleido, teigė dėl savo poelgio gailisi, savo elgesį vertina neigiamai, teismas sprendžia, kad galima suteikti kaltinamajam galimybę pasitaisyti neizoliuotam nuo visuomenės, o bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti ir be realaus skirtinos bausmės atlikimo, todėl šiam kaltinamajam taikytinos BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas 1 metams, įpareigojant šiuo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje. Tokios priemonės skiriamos siekiant pakeisti kaltinamojo elgesį ir laikytinos pakankamomis nubaudimo tikslams pasiekti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis E. S. nusikalstamą veiką padarė po 2021m. vasario 23 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo, neatlikęs paskirtos jam laisvės apribojimo bausmės. Probacijos tarnybos duomenimis E. S. neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalis 2021 m. liepos 15 d. - 1 metai 1 mėnuo ir 7 dienos ( 3 t. b. l. 78), kuri vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu ir 2 dalimi, keistina laisvės atėmimo bausme, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (6 mėnesiai 18 d. laisvės atėmimo). Neatlikta bausmė bendrintina su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme taikant BK 64 straipsnio 3 dalį – dalinio bausmių sudėjimo būdu, t. y. prie griežtesnės 2021 m. vasario 23 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės. Parinkdamas šį bausmių subendrinimo būdą ir nustatydamas pridedamos bausmės dydį teismas atsižvelgia į padarytų veikų pobūdį, priežastis, pavojingumą, kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes.

Pagal savo pobūdį neturtinė žala – tai asmeninė žala, nes ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo išgyventų emocijų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-453/2011). Paprastai civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje gali būti pripažįstamas tik tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos padarymo nukentėjęs ir tiesiogiai neturtinę žalą patyręs asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-324-507/2016). Nusistovėjusi ir nuosekli yra teismų praktika, pagal kurią atvejais, kai tiesiogiai dėl nusikalstamos veikos patyręs žalą asmuo dėl amžiaus, socialinės brandos, sveikatos ir kitų svarbių priežasčių negali realizuoti savo teisės pareikšti ieškinio, tą gali padaryti jo atstovas, tačiau teisė į žalos atlyginimą išlieka ir žala priteisiama ne atstovui pagal įstatymą, o nukentėjusiajam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252/2007, 2K-809/2007, 2K-453/2011 ir kt.).

Byloje nepilnametės nukentėjusiosios V. V. įstatyminė atstovė L. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš kaltinamojo S. J. ( 1 t. b. l. 66). Ieškinyje nurodė, kad nukentėjusioji dėl kaltinamojo S. J. nusikalstamų veiksmų patyrė išgąstį, į V. V. ir į jos draugą buvo nukreiptas daiktas, panašus į šaunamąjį ginklą ir galimai šovė. Po šio įvykio V. V. pradėjo kamuoti nemiga, pradėjo sapnuoti košmarus, negali susikaupti.

Byloje nustatyta, kad kaltinamieji S. J. ir E. S. padarė BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą. E. S. tyčia kumščiu sudavė R. Z., sėdėjusiam automobilyje kartu su nukentėjusiąja V. V., o S. J. demonstravo daiktą panašų į šaunamąjį ginklą –Taivano gamybos lygiavamzdį pistoletą „airsoft“ tipo, skirtą pramogai, pagamintą pagal Colt pistoleto išvaizdą, ir nukreipė į automobilyje Opel Zafyra, vairuotojo pusėje sėdėjusio nukentėjusiojo R. Z. ir priekinėje keleivio pusėje sėdėjusios nukentėjusiosios nepilnametės V. V. pusę, iš kurio ne mažiau kaip du kartus iššovė. Neabejotina, kad dėl tokių kaltinamųjų veiksmų nukentėjusioji V. V. jautė išgąstį, todėl jai buvo padaryta neturtinė žala. Teismas laiko, kad nepaisant to, kad sunkesnes pasekmes nukentėjusiojo psichinei sveikatai sukėlė kaltinamojo S. J. veiksmai, byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad abu kaltinamieji buvo jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos dalyviai, abu elgėsi įžūliai, todėl neturtinės žalos atlyginimas priteistinas solidariai iš abiejų kaltinamųjų. Be to, abu kaltinamieji pilnai pripažino pareikštą civilinį ieškinį.

Šioje byloje tiesiogiai dėl nusikalstamos veikos neturtinę žalą patyrė nepilnametė nukentėjusioji V. V., o ne jos įstatyminė atstovė, todėl neturtinės žalos atlyginimas priteistinas ne įstatyminei atstovei, o nukentėjusiajai V. V..

Baudžiamosiose bylose, kuriose viešosios tvarkos pažeidimo metu nukentėjusiems asmenims padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydis paprastai sudaro 300-500 Eur sumą (kasacinės nutartys bylose 2K-19-511/2020, 2K-341/2018, 2K-382/2017). Kita vertus, atskirais atvejais šis dydis siekia ir 2 000 Eur sumą (kasacinės nutartys bylose 2K-234/2010, 2K-343/2018).

Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio vertintina aplinkybė, jog kaltinamųjų nusikalstama veika nukentėjusiajai nebuvo padarytas sveikatos sutrikdymas, nebuvo sukeltas fizinis skausmas. Tačiau nors ir nebuvo nukentėjusiajai sutrikdyta sveikata, vienok, savaime suprantama, kad toks kaltinamųjų elgesys nepateisinamas ir netoleruotinas nepilnametės nukentėjusiosios atžvilgiu, nesant tam dingsties, nukreipti į nukentėjusiąją ir į jos draugą daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą. Natūralu, kad nukentėjusioji buvo išgąsdinta ir psichologiškai sutraumuota, patyrė išgąstį, baimę, nemalonius pojūčius. Dėl neturtinės žalos dydžio vertintini neteisėti kaltinamųjų veiksmai, atlikti atitinkamai nukentėjusiosios atžvilgiu, kas lėmė nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus bei suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Esant šioms aplinkybėms, teismo vertinimu, nukentėjusiosios įstatyminės atstovės prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra per didelis ir neadekvatus. Įvertinus visas aplinkybes, nukentėjusiosios nurodomus patirtus dvasinius išgyvenimus ir atsižvelgiant į tai, kad duomenų, patvirtinančių aplinkybes dėl liekamųjų reiškinių dvasine prasme, sąlygojusių po įvykio gyvenimo kokybės suprastėjimą, nukentėjusiosios pateikta nebuvo. Nustatant neturtinės žalos dydį teismas privalo atsižvelgti į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, tarp kurių yra ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į šiuos kriterijus, nukentėjusiajai V. V. solidariai iš kaltinamųjų S. J. ir E. S. priteistina 400 Eur dydžio neturtinė žala.

BK 72 straipsnio nuostatų ir jų teisminio aiškinimo (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-339/2008) analizė leidžia daryti išvadą, kad konfiskuotinas turtas turi turėti ekonominę vertę. Jeigu nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas buvo menkaverčiai, ar uždrausti civilinėje apyvartoje daiktai, jie ne konfiskuojami, bet iš kaltininko paimami ir perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 arba 4 punktais, o ne paimami valstybės nuosavybėn, kaip nurodoma BK 72 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis S. J. darydamas nusikalstamą veiką naudojo daiktą panašų į šaunamąjį ginklą –Taivano gamybos lygiavamzdį pistoletą „airsoft“ tipo, skirtą pramogai. Daiktinis įrodymas – iš S. J. paimtas daiktas panašus į šaunamąjį ginklą –Taivano gamybos lygiavamzdis pistoletas „airsoft“ tipo, skirtas pramogai, laikytinas nusikalstamos veikos padarymo įrankiu ir kuris, kaip menkavertis, sunaikintinas vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktu.

Kaltinamajam S. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas – paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikintinos.

Kaltinamajam E. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas – paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikintinos.

Ikiteisminio tyrimo metu S. J. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka nuo 2021 m. kovo 7 d. 17.05 val. iki 2021 m. kovo 8 d. 14.28 val. Laikinojo sulaikymo laikas, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytinas į skirtą bausmę.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti –elektroninė laikmena su vaizdo įrašais ir nuotrauka, elektroninė laikmena su garso įrašo kopija paliktini saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

S. J. pripažinti kaltu padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vietoj jos skirti įpareigojimą – dalyvavimą elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti S. J. 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vietoj jos skirti įpareigojimą – dalyvavimą elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2020 m. rugpjūčio 18 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme - 46 MGL (2300 eurų) dydžio bauda ir S. J. skirti galutinę subendrintą bausmę 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, vietoj jos skirti įpareigojimą – dalyvavimą elgesio pataisos programoje ir 46 MGL(2300 eurų) dydžio baudą.

E. S. pripažinti kaltu padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti E. S. 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu ir 2 dalimi, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. vasario 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, prie griežtesnės Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. vasario 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir skiri E. S. galutinę subendrintą bausmę 9 (devynis) mėnesius 18 (aštuoniolika) dienų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, E. S. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant E. S. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiosios V. V. įstatyminės atstovės L. V. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti solidariai iš kaltinamųjų S. J. ir E. S. V. V. naudai 400,00 (keturis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktu, daiktinį įrodymą - iš S. J. paimtą daiktą panašų į šaunamąjį ginklą –Taivano gamybos lygiavamzdį pistoletą „airsoft“ tipo, skirtą pramogai, kaip menkavertį sunaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu S. J. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. kovo 7 d. 17.05 val. iki 2021 m. kovo 8 d. 14.28 val. įskaityti į skirtą bausmę.

S. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

E. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti –elektroninę laikmeną su vaizdo įrašais ir nuotrauka, elektroninę laikmeną su garso įrašo kopija palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka).