- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2010-05-18
- Bylos Nr.
- A2.6.-359-834/2010
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaida Dirgėlienė
- Pažeidėjas
- T. Ž.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
nedalyvaujant administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovui,
viešame posėdyje išnagrinėjo T. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. Ž. 2010 m. kovo 15 d., 16.30 val., Smėlynės g. 23, Panevėžio m., vairavo automobilį „CITROEN XM“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvykus eismo įvykiui, kurio metu buvo sužalotas žmogus, iš eismo įvykio vietos išvažiavo, apie tai nepranešęs policijos pareigūnams.
Šalies argumentai
T. Ž. paaiškino, jog tikslios datos nepamena apie 16.30 val. važiavo Panevėžio mieste Smėlynės gatve. Pėsčiųjų perėjoje dvi moterys neapsidairiusius išėjo į gatve, viena iš jų, pamačiusi jį, sustojo, kita – nuskubėjo į priekį. Buvo slidu ir jis nespėjo sustabdyti savo automobilio ir kliudė vieną iš moterų. Po įvykio sustojo, nuvežė moterį į ligoninę, davė savo telefono numerį ir pinigų ir išvažiavo į Anykščius. Apie eismo įvykį policijai nepranešė, manė, kad moteris stipriai nesusižalojo. Žinojo, jog pagal kelių eismo taisykles turi pranešti policijai apie įvykį, tačiau pirmiausia galvojo kaip suteikti nukentėjusiajai pagalbą. Po to nuvežęs į ligoninę galvojo, kad nukentėjusiajai nenutiko nieko blogo, todėl ir nepranešė apie eismo įvykį ir grįžęs iš ligoninės. Dėl įvykio nuoširdžiai gailisi.
Liudytoja A. J. parodė, jog su dukra ėjo iš ligoninės, einant per perėją ją kliudė automobilis. Vairuotojas iš automobilio išlipo, nuvežė į ligoninę. Vairuotojas nesakė, jog reiktų kviesti policiją. Po įvykio vairuotojas nuvežė į ligoninę. Grįžusi namo ji paskambino į policiją. Prieš skambinant į policiją ji dar skambino vairuotojui, tačiau vairuotojas telefonu jai neatsiliepė.
Liudytoja J. J. parodė, jog su mama ėjo iš ligoninės. Avarija įvyko ties pėsčiųjų perėja. Mama ėjo pirma, o jai pačiai užkliuvo atvažiuojančio automobilio greitis, todėl nedrįso eiti per gatvę. Vairuotojas po avarijos sustojo, paklausęs kas nutiko, nuvežė į ligoninę, užrašė savo telefono numerį ir išvyko. Po avarijos apie policijos kvietimą nebuvo kalbos. Ligoninėje jos su mama išbuvo iki vakaro, po to vakare grįžę namo, paskambino vairuotojui, tačiau jis neatsiliepė, todėl iškvietė policiją.
Išklausius T. Ž. paaiškinimus, liudytojų parodymus, ištyrus administracinės bylos medžiagą, leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad T. Ž. 2010 m. kovo 15 d., 16.30 val., Smėlynės g. 23, Panevėžio m., vairavo automobilį „CITROEN XM“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvykus eismo įvykiui, kurio metu buvo sužalotas žmogus, iš eismo įvykio vietos išvažiavo, apie tai nepranešęs policijos pareigūnams. Kelių eismo taisyklių 213.4. punkte, nustatyta, jog viena iš eismo dalyvių pareigų įvykus eismo įvykiui yra, jog jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas privalo pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešę policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus jei policija leido palikti įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiajam ar jam pačiam. Šiuo atveju T. Ž. suteikė pagalbą nukentėjusiajai, nuvežė ją į ligoninę, tačiau nuvežęs į ligoninę ir ją palikęs ligoninėje, apie įvykusį eismo įvykį nepranešė policijai. Kaip pats teigė posėdžio metu, galvojo, jog nieko blogo nukentėjusiajai nenutiko, todėl ir apie tai nepranešė policijai. Todėl teismas daro išvadą, jog T. Ž. nepranešdamas apie eismo įvykį policijai pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus. Todėl T. Ž. veika teisingai kvalifikuota pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Teismas, skirdamas T. Ž. nuobaudą, atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes, padaryto pažeidimo pobūdį, jo asmenybę. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino ir gailisi (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau T. Ž. daug kartų baustas administracine tvarka už įvairius KET pažeidimus, tačiau išvadų nedaro ir toliau sistemingai pažeidinėja įstatymą. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, jog po eismo įvykio pasirūpino nukentėjusiąja, nuvežė ją į ligoninę. Esant tokioms aplinkybėms T. Ž. už padarytą pažeidimą skirtina nuobauda, numatyta LR ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijos minimume su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 – 288 str., teisėja
Rezoliucinė dalis
nutarė:
T. Ž. pripažinti padarius pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą – 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims metams.
Baudą sumokėti per 40 dienų nuo nutarimo paskirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti bet kuriame banke į valstybės biudžetą sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 57434. Sumokėjus baudą, kvitą pateikti į teismo raštinę.
Išaiškinti T. Ž., kad atsižvelgdamas į jo turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, jo rašytiniu prašymu teismas, priėmęs nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dviejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį.
Nutarimas per 10 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.