Kauno apygardos teismo sprendimas

2020-02-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-91-966/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2020-02-18
Bylos Nr.
AN2-91-966/2020
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-02336-2019-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Jurga Vasiliauskienė (pirm.)
Pažeidėjas
V. G.
Institucija
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-91-966/2020Teisminio proceso Nr. 4-69-3-02336-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 21.11.9; 21.11.10; (S) 21.11.11
Kauno apygardos teismasNutarTIsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurga Vasiliauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimo V. G. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. V. G. Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimu pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 205 straipsnio 5 dalyje ir jai paskirta 4000 Eur bauda už tai, kad 2019 m. spalio 5 d. patikrinimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo vietoje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pardavėjos darbo vietoje rastas ir paimtas sąsiuvinis su rankraštiniais įrašais. Sąsiuvinyje esantys įrašai atspindi prekybos vietos pardavimus (data, prekė, suma, bendra dienos apyvarta). Tęsiant patikrinimą kreiptasi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo specialistus siekiant nustatyti, ar įvertinus sąsiuvinyje esančius rankraštinius įrašus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitė visas gautas pajamas už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 22 d. Įvertinus ir nustačius, kad bendrovė neapskaitė visų gautų pajamų, buvo gautas specialisto paaiškinimas, iš kurio nustatyta, kokia dalis pajamų nebuvo įtraukta į bendrovės pajamas bei nurodyta kokie ir kokia dalimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sumažinti mokėtini mokesčiai valstybės biudžetui. 2019 m. lapkričio 7 d. pateiktas specialisto paaiškinimas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų apžiūros Nr. (duomenys neskelbtini). Dokumentų apžiūros metu apskaičiuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentuose ir apyvartos žiniaraščiuose neapskaitė 4 609,30 Eur pajamų, tokiu būdu 3 809,30 (4609,30 – 800) Eur sumažindama 2019 metų apmokestinamąsias pajamas ir pelną, siekiant 571,40 (3809,30 x 15 procentų) Eur sumažinti pelno mokestį į valstybės biudžetą. Tiriamuoju laikotarpiu (duomenys neskelbtini) pareigas ėjo V. G.. Tokiais veiksmais buvo pažeisti Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4,6,12, 14, 16 straipsnių reikalavimai ir Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio 3, 14, 77, 78 straipsnių reikalavimai.

2. Kauno apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad nors V. G. savo kaltę dėl administracinio nusižengimo neigia, jos kaltei įrodyti byloje surinktų įrodymų pakanka. Administracinio nusižengimo protokole, tarnybiniuose pranešimuose, patikrinimo aktuose užfiksuoti duomenys, specialistų paaiškinimai, kiti rašytiniai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad UAB “ (duomenys neskelbtini)“, kurios (duomenys neskelbtini) vertinamu laikotarpiu buvo V. G., buhalterinės apskaitos dokumentuose ir apyvartos žiniaraščiuose neapskaitė visų pajamų, taip sumažindama apmokestinamąsias pajamas ir pelną siekiant sumažinti pelno mokestį į valstybės biudžetą. V. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 205 straipsnio 5 dalį. Spręsdamas administracinės nuobaudos skyrimo klausimą teismas atsižvelgė į tai, kad V. G. galiojančių administracinių nuobaudų neturi, jos atsakomybę lengvinančios ir atsakomybę sunkinančios aplinkybės nenustatytos, įvertino padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, ir sprendė, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus minimalaus dydžio baudą.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde V. G. (toliau – apeliantė) prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimą ir paskirti mažesnę baudą, arba paskirti kitos rūšies nuobaudą.

3.1. Skunde teigiama, kad apeliantė nubausta itin griežtai. Nuobauda turi būti adekvati padarytam administraciniam nusižengimui, atitikti jo pavojingumą, nusižengimą padariusiojo asmenybę. Šių reikalavimų neatitinkanti nuobauda prieštarauja teisingumo principui.

3.2. Apeliantė pažymi, kad nors yra nubausta minimalaus dydžio bauda, objektyviai vertinant visą eilę aplinkybių, tokia nuobauda nelaikytina teisinga ir galinčia padėti pasiekti ANK 22 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus. Pačiame nutarime konstatuota, kad apeliantė neturi galiojančių nuobaudų, nenustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Suma, kuria siekiama sumažinti pelno mokestį, praktiškai lygi minimaliai ribinei sumai, nuo kurios prasideda administracinė atsakomybė pagal ANK 205 straipsnio 5 dalį.

3.3. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad apeliantės pajamos nedidelės, tik nežymiai viršija minimalią mėnesinę algą. Todėl tokios didelės baudos paskyrimas sužlugdytų apeliantės verslą, paliktu ją be pragyvenimo šaltinio. Būtent dėl tokių situacijų įstatymų leidėjas ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatė galimybę skirti mažesnę baudą, negu straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, arba administracinės nuobaudos iš viso neskirti.

Atsiliepimas

4. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos viršininko atsiliepime prašoma V. G. apeliacinio skundo netenkinti, Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimą palikti galioti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. V. G. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde padaryto administracinio nusižengimo kvalifikavimo, kaltės klausimai nėra keliami, tačiau nesutinkama su paskirta administracine nuobauda. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrina skundo ribose, t. y. administracinės nuobaudos individualizavimo aspektu.

7. Skundžiamu nutarimu V. G. pripažinta kalta dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 205 straipsnio 5 dalyje, padarymo. Už šio administracinio nusižengimo padarymą asmuo baudžiamas bauda nuo 4 000 Eur iki 5 590 Eur. V. G. paskirta minimali 4000 Eur bauda. Skunde teigiama, kad net ir minimalios baudos paskyrimas šiuo atveju sąlygoja akivaizdžiai per griežtą nubaudimą, prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, tačiau tenkinti šį prašymą nėra pagrindo.

8. ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) teisė paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Taigi, mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.

9. Apygardos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, konstatuoja, kad tokios aplinkybės, sudarančios pagrindą V. G. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, nėra nustatytos. V. G. padarytas administracinis nusižengimas, atsižvelgiant į įstatymų leidėjo už šio nusižengimo padarymą numatytą pakankamai griežtą administracinę nuobaudą, laikytinas pavojingu, todėl vien tik šį nusižengimą padariusio asmens pageidavimus atitinkančios nuobaudos paskyrimas aiškiai neatitiktų ne tik administracinių nuobaudų paskirties, įtvirtintos ANK 22 straipsnyje, bet ir teisingumo principo. Be to, V. G. savo kaltės dėl šio nusižengimo padarymo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nepripažino, savo elgesio kritiškai nevertino, dėl padaryto nusižengimo nesigailėjo. Nors apeliaciniame skunde padaryto nusižengimo fakto įrodytumo, kaltės klausimai nėra keliami, tačiau iš skundo motyvų matyti, kad apeliantė ir šiuo metu savo veiksmų, kaip pavojingų, nevertina, dėl padaryto pažeidimo nesigaili. V. G. atsakomybę lengvinančios, atsakomybę sunkinančios aplinkybės nenustatytos. Atsižvelgiant į paminėta, nukrypti nuo ANK 32, 34 straipsniuose numatytų bendrųjų administracinių nuobaudų skyrimą, baudos dydžio nustatymą reglamentuojančių normų ir taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį nėra jokio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą (padarytas pavojingas administracinis nusižengimas), V. G. poziciją dėl padaryto nusižengimo (kaltės nepripažino, nesigailėjo), atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, duomenis apie galiojančių administracinių nuobaudų neturėjimą, pagrįstai paskyrė ANK 205 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą – minimalaus dydžio baudą. ANK 32, 34 straipsnių pažeidimai padaryti nebuvo.

10. Skunde apeliantės minimos aplinkybės, susijusios su gaunamo darbo užmokesčio dydžiu, paskirtos baudos galimu poveikiu verslui, vertinamu atveju nėra teisiškai reikšmingos ir nesudaro pagrindo V. G. taikyti švelnesnę, negu numatė įstatymų leidėjas, atsakomybę. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius nusižengimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Nagrinėjamu atveju jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių apeliantės teiginius, kad paskirta minimali bauda sukels ypatingai neigiamas, neproporcingas padaryto nusižengimo pavojingumui, pasekmes, kad paskirtos baudos ji sumokėti neturės objektyvios galimybės, administracinio nusižengimo byloje nėra. Tokių įrodymų savo skunde nepateikė ir pati V. G.. Neigiamų pasekmių, kurias neabejotinai sukelia paskirta nuobauda – bauda, atsiradimas, pats savaime, neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Jokios kitos aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, skunde nenurodytos. Tokių aplinkybių nenustatė ir skundą išnagrinėjęs apygardos teismas. Atsižvelgiant į paminėta, dar labiau švelninti skundžiamu nutarimu V. G. teisėtai ir pagrįstai paskirtą nuobaudą nėra pagrindo.

11. Konstatuojama, kad apylinkės teismas, skirdamas V. G. ANK 205 straipsnio 5 dalyje numatytą minimalaus dydžio baudą, administracinių nuobaudų skyrimą reglamentuojančių ANK 32, 34 straipsnių nepažeidė. Teismas tinkamai įvertino padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumą, V. G. charakterizuojančių duomenų visumą, nuobaudos rūšies ir dydžio parinkimą pakankamai išsamiai argumentavo. Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį keisti remiantis apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir V. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Jurga Vasiliauskienė