- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-15
- Bylos Nr.
- 2-1293-494/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01587-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Zeniauskaitė
- Ieškovas
- MB „Penktas šansas“
- Atsakovas
- M. V.
- Advokatai
- Edmundas Luotė, Gitana Martyšienė
dalyvaujant ieškovo MB „Penktas šansas“ atstovui advokatui Edmundui Luotei, atsakovui M. V., jo atstovei advokatei Gitanai Martyšienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo MB „Penktas šansas“ ieškinį atsakovui M. V. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas MB „Penktas šansas“ prašo priteisti iš atsakovo M. V. 3140,00 Eur žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 24 d. nutartimi (civ. byla Nr. eB2-4140- 781/2017) iškėlė bankroto bylą UAB „DAO Real“. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. birželio 6 d. Administratoriumi paskirtas MB „Penktas šansas“. Šioje teismo nutartyje konstatuota, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI) pateikė teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „DAO Real“. VĮ „Registrų centras" duomenimis, bendrovės paskutinis balansas pateiktas už 2008 metus, pagal pateiktus dokumentus įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Teismas, atsižvelgdamas į visas aplinkybes ir įvertinęs pradelstus įsipareigojimus ir duomenis apie UAB „DAO Real“ priklausantį turtą, padarė išvadą, kad įmonė yra nemoki, o tai yra pagrindas iškelti įmonei bankroto bylą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Įmonės vadovas M. V. nepateisinamai ilgai delsė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, didino kreditorinius įsiskolinimus ir sukūrė tokią situaciją, kad įmonė turto neturi, o kreditoriniai reikalavimai 2017-08-23 dienai sudaro 2 774,38 Eur. Nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir nuostolingai tęsdamas įmonės veiklą padarė žalą įmonei. Vilniaus apygardos teismas 2017-08-07 nutartimi bankrutuojančiai UAB „DAO Real“ taikė supaprastintą bankroto procesą.
4. Įmonės vadovas įmonės turto bei dokumentų bankroto administratoriui neperdavė. Siekdamas perimti turtą bei dokumentus administratorius išsiuntė reikalavimą dėl turto ir dokumentų perdavimo įmonės registracijos ir M. V. adresu, tačiau dokumentai nebuvo perduoti. 2017 m, rugsėjo 5 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo nuspręsta skirti įmonės vadovui 1450 eurų baudą už nevykdomus teismo įpareigojus perduoti administratoriui turtą ir dokumentus. 2017-10-18 buvo siųstas prašymas M. V. sumokėti bankroto administratoriui MB „Penktas šansas“ administravimo išlaidas, tačiau atsakovas to nepadarė. Laiškas grįžo atgal.
5. Bankroto administratorius, teikdamas bankrutuojančiai UAB „DAO Real“ bankroto administravimo paslaugas, turėjo administravimo išlaidų, kurios yra neapmokėtos, kadangi administruota įmonė neturėjo pakankamai turto. Todėl bankroto administratorius yra kreditorius, kuris patyrė žalą ir ji turi būti atlyginta. Administratorius MB „Penktas šansas“ turi galiojančią reikalavimo teisę į UAB „DAO Real“ gauti teismo patvirtintą 3140 Eur administravimo išlaidų sumą, o UAB „DAO Real“ turi galiojantį ir teisėtą įsipareigojimą administratoriui MB „Penktas šansas" šią sumą sumokėti. Šio įsipareigojimo UAB „DAO Real“ įvykdyti negali, nes neturi turto. Pagal LR ĮBĮ 10 str. 11 d. nurodytą žalą privalo atlyginti įmonės savininkas, t.y. jam kyla civilinė atsakomybė.
6. Vadovaujantis kreditoriaus UAB „Danola" pateiktu kreditoriniu reikalavimu įmonė su jais nebeatsiskaitinėja nuo 2011 metų, todėl darytina išvada, kad įmonė nemoki buvo jau 2011 metais, kai pradėjo nebevykdyti savo įsipareigojimų kreditoriui. Taip pat įmonės nemokumą pagrindžia tai, jog priverstinis išieškojimas įmonės atžvilgiu jokios naudos nedavė, tai įrodo 2017-08-08 antstolio V. Č. patvarkymas dėl bankroto bylos iškėlimo ir vykdomojo dokumento iškėlusiam teismui persiuntimo. Taigi atsakovas apie įmonės nemokumą ne tik galėjo, bet ir privalėjo sužinoti nuo 2011 metų. Atsakovas nedelsiant turėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
7. Atsakovas turėjo būti susipažinęs su įmonės finansiniais dokumentais, nes tai įpareigoja jo funkcijos, būdamas rūpestingas ir veikdamas atidžiai, nustatęs sunkią įmonės turtinę padėtį ir jos nemokumą, galėjo ir turėjo kreiptis su pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau šios pareigos nevykdė. Be to, atsakovas neginčijo įmonės nemokumo teismo nutartyje iškelti bankroto bylą nurodytu laikotarpiu.
8. Vadovaujantis suformuota teismų praktika, analogiškose bylose nekvestionuoja ir neanalizuoja administravimo išlaidų sudėties ar dydžio, patvirtinto bankroto bylą nagrinėjančio teismo, kai yra taikomas supaprastintas bankroto procesas, laikant, kad teismas, tvirtindamas administravimo išlaidų sąmatą, įvertino bankroto procedūroms atlikti reikalingų lėšų dydį bei, kad administravimo išlaidų suma yra įrodyta įsiteisėjusiu procesiniu dokumentu. Atsakovas, nesutikdamas dėl administravimo išlaidų dydžio, turėjo skųsti Vilniaus apygardos teismo 2017-10-04 nutartį, tačiau to nepadarė.
Motyvuojamoji dalis
9. Darytina išvada, kad įmonės vadovas yra atsakingas, jei dėl jo neteisėto veikimo nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonės turto neužtenka administravimo išlaidoms apmokėti. Jeigu atsakovas būtų kreipęsi į teismą nelaukdamas, kol įmonėje faktiškai neliks turto, administravimo išlaidos būtų apmokėtos iš lėšų, gautų pardavus įmonės turtą. Jeigu atsakovas būtų kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo esant situacijai, kai įmonės turto neužtenka administravimo išlaidoms padengti, jis būtų įpareigotas įmokėti į depozitą pinigų sumą, reikalingą administravimo išlaidoms padengti, tokiu atveju administravimo išlaidos irgi būtų apmokėtos. Konstatavus, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, kurie lėmė žalos (nuostolių) atsiradimą, kaltė būtų preziumuojama, todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad įmonės vadovas kaltas.
10. Atsakovas M. V. pateiktame atsiliepime prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pagal Juridinių asmenų registro išrašą matyti, kad Įmonė įsteigta nuo 2007-02-19. Laikotarpiu nuo 2007-02-19 iki 2009-04-28 Įmonės direktoriumi buvo U. H., laikotarpiu nuo 2009-04-28 iki 2011-04-29 Įmonės direktore buvo M. E., tuo tarpu Atsakovas Įmonės direktoriumi buvo laikotarpiu nuo 2011-04-29 iki 2017-06-26. 2011 m. balandžio 21 d. Įmonės akcininkų susirinkimo protokolu Nr. 04/07 Įmonės direktorė M. E. buvo atleista ir nuo 2011 m. balandžio 21 d. Įmonės direktoriumi paskirtas Atsakovas. Vykdydamas akcininkų įpareigojimą Atsakovas VĮ Registrų centre įregistravo duomenis apie direktoriaus pasikeitimą. Atsakovui tapus Įmonės direktoriumi, buvusi Įmonės direktorė M. E. su Atsakovu visiškai nebendravo, slėpė bet kokią informaciją apie Įmonę ir Atsakovui nei Įmonės buvusi direktorė, nei Įmonės savininkai jokių Įmonės dokumentų, antspaudo bei turto neperdavė.
11. Atsakovui nebuvo perduoti jokie Įmonės dokumentai ir turtas, dar daugiau - nebuvo pasirašyta darbo sutartis ir nenustatytas darbo užmokestis, todėl jis 2011-05-23 pateikė Įmonės akcininkams - R. M. ir UAB „Arx Optima“ direktoriui L. Š. prašymą atleisti jį iš direktoriaus pareigų. Minėtas prašymas buvo vizuotas abiejų akcininkų. Atsakovas tikėjosi, kad jis yra atstatydintas iš direktoriaus pareigų, o į jo vietą paskirtas naujas direktorius įregistruos pakeistus duomenis VĮ Registrų centre. Atsakovas iš karto po to ir pats kreipėsi į VĮ Registrų centras, kad būtų atlikti Juridinių asmenų registro pakeitimai, tačiau jam buvo paaiškinta, kad tik paskyrus naują direktorių nustatyta tvarka bus pakeisti juridinio asmens organai Juridinių asmenų registre. Atsakovas manydamas, jog yra atstatydintas iš Įmonės direktoriaus pareigų, toliau Įmonės veikla nesidomėjo, Įmonės registruotoje buveinėje po 2011-05-23 pranešimo pateikimo daugiau nesilankė. Atsakovui nebuvo žinoma, jog Įmonei yra iškelta bankroto byla, kad jam buvo paskirta bauda už dokumentų ir turto neperdavimą bankroto administratoriui, taip pat jis negavo jokios ieškovo siųstos informacijos, nors nuo 2007-06-28 jo deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančios informacijos matyti, kad visa korespondencija Atsakovui buvo siųsta adresu (duomenys neskelbtini), tačiau laiškai grįžo neįteikti, nes Atsakovas šiuo adresu negyvena.
12. Bankroto byla Įmonei buvo iškelta pagal 2008 m. finansinės atskaitomybės duomenis. Atsakovas Įmonės direktoriumi buvo paskirtas tik 2011-04-29 ir jam nebuvo perduoti jokie įmonės dokumentai, todėl jis negalėjo žinoti apie blogą Įmonės finansinę padėtį, jos nemokumą ir pan.
13. Atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų, o prašomos priteisti žalos dydis yra visiškai nepagristas. Vien faktas, jog teismas patvirtino administravimo išlaidų sąmatą, dar nereiškia, kad šios išlaidos realiai buvo patirtos administruojant Įmonės bankroto procedūras. Akivaizdu, jog Ieškovas neįrodė žalos dydžio, nes kartu su Ieškiniu nepateikė jokių įrodymų (mokėjimų kopijų, PVM sąskaitų-faktūrų ir kt.), patvirtinančių, kad administravimo išlaidos buvo realiai patirtos.
14. Įmonė tapo nemoki ir Įmonės bankroto byloje patvirtinti finansiniai reikalavimai atsirado dar iki Atsakovo paskyrimo Įmonės vadovu (t. y. iki 2011-04-21), dėl to jis negali būti atsakingas už žalą dėl buvusių Įmonės vadovų veiksmų. Nutartyje dėl bankroto bylos Įmonei iškėlimo konstatuota, jog VĮ Registrų centras duomenimis, bendrovės paskutinis balansas pateiktas už 2008 m., pagal pateiktus duomenis įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balanso įrašyto turto vertės, todėl teismas atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes padarė išvadą, kad įmonė jau 2008 m. buvo nemoki. Pareiškime dėl bankroto bylos Įmonei iškėlimo kreditorius Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos nurodė, kad Įmonės įsiskolinimas valstybės (savivaldybės) biudžetui sudarė 1700,26 EUR. Minėta mokestinė prievolė susidarė laikotarpyje nuo 2008-02-15 iki 2010-04-26. Iš kreditoriaus UAB „Danola" pateikto finansinio reikalavimo žinoma, kad Įmonė su jais nebeatsiskaitinėjo nuo 2011 m. Skolos išieškojimas buvo perduotas antstoliui. Vadinasi skola kreditoriui UAB „Danola" taip pat susidarė iki Atsakovo paskyrimo Įmonės direktoriumi.
15. Byloje nėra duomenų, kad Atsakovo vadovavimo laikotarpiu Įmonė turėjo kokio nors turto, vykdė veiklą ar gavo kokių pajamų. Byloje nėra įrodymų, kad tuo metu, kai Atsakovas formaliai vadovavo Įmonei, Įmonės turtas buvo prarastas, neišsaugotas ar sąmoningai sumažinta jo vertė. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo daryti išvadą, jog Atsakovas savo veiksmais sumažino galimybę apmokėti administravimo išlaidas. Kadangi Ieškovas neįrodė, kad Atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė negali būti preziumuojama.
16. Teismo posėdžio metu ieškovo MB „Penktas šansas“ atstovas advokatas E.Luotė prašo tenkinti ieškinį. Nurodė, jog remiantis 2017-05-24 Vilniaus apygardos nutartimi, kai įmonei buvo iškelta bankroto byla, įmonė buvo nemoki. Atsakovas vadovu buvo iki 2011-06-08. De jure atsakovas buvo vadovu nuo 2011-04-29 iki 2017-06-26. Nedalyvaujant atsakovui negalima išsiaiškinti padėties, t.y. kur buvo dokumentai. Dabar žinoma, kad atsakovas sutiko būti vadovu, todėl jis turėjo pareigą perimti įmonės dokumentus. Nėra jokių duomenų, kad atsakovas ėmėsi pastangų perimti įmonės dokumentus, kad kreipėsi į buvusį vadovą. Administratoriaus atlyginimas patvirtintas teismo, t.y. 1040,00 Eur, o visos kitos, tai patirtos išlaidos. Dokumentų vėlesnė data nei pateikto ieškinio. Tai negautos pajamos bankroto administratoriaus. Yra žinoma apie akcininkų sudėtį 2011-04-29. Administratoriaus išlaidos atsirado dėl to, kad atsakovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. 1040,00 Eur atlyginimas administratoriui yra negautos pajamos. Kitos išlaidos turėtų būti vertinamos, ar jos patirtos ieškinio pateikimo dienai. Vertinant apeliacinio teismo nutartyje nurodytus argumentus apie atsakovą, tai buvo sprendžiama rašytinio proceso tvarka dėl baudos skyrimo. Galima teigti, kad atsakovas nebuvo faktiškai vadovu, bet jis pats sutiko būti vadovu, todėl jis turėjo atlikti savo pareigas, nors nuo 2011-06-08 nustojo eiti pareigas. 2011-04-21 akcininkų susirinkimo protokolu atsakovas paskirtas vadovu. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjo klausimą tik dėl baudos paskyrimo, o šioje nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl žalos atlyginimo, ar turėjo jis laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Akivaizdu, kad pagal atsakovo parodymus iki gegužės 23 d. atsakovas buvo vadovu ir dar plius 15 d., t.y. iki 2011-06-08. R. M. nėra kažkur įregistruota registre kaip akcininkė. Atsakovas yra atsakingas už padarytą žalą. Įmonės veiklą organizuoja vadovas. Vadovas yra tas asmuo, kuris atsakingas už įmonę. Atsakovas tapo vadovu 2011-04-21. Registrui jis pranešė apie jo paskyrimą, bet darbo sutarties nesudarė ir Sodrai nieko nepranešė. Nesant kitų įrodymų apie tai, kad jam nebuvo perduoti dokumentai, bet atsakovas nieko neveikė, jokių pareigų nevykdė, nesirūpino ikiteisminiu tyrimu. Akcininkė R. M. domėjosi ikiteisminiu tyrimu, o atsakovas nesikreipė niekur, kad jam neperduoti jokie dokumentai. Jeigu įmonės dokumentai prarandami, tai atsakovas turėjo imtis priemonių dėl tų dokumentų atnaujinimo. Atsakovas faktiškai buvo direktoriumi apie 1,5 mėnesio laikotarpį, bet jis jokių pareigų pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnį nevykdė. Darbo sutartis pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. sudaroma įmonės direktoriaus. Greičiausiai atsakovas buvo paskirtas tik formaliai, jis tapo įmonės vadovu nematydamas nei įmonės dokumentų, nei kitų dokumentų. Atsakovo kaltė yra, nes nesikreipė dėl įmonės bankroto iškėlimo į teismą. Čia yra byla pagal BĮ 10 str. dėl administravimo išlaidų priteisimo. Atsakovo veiksmuose yra neveikimas. Atsakovas kaip kiekvienas apdairus žmogus galėjo pasidomėti Registrų centre įmonės būkle. Administravimo išlaidos susidarė iš dviejų dalių: atlyginimas administratoriui ir kitos išlaidos, apie kurias ieškovas informaciją pateikė vėliau. Būna, kad sąskaitos išrašytos ir vėliau, bet dalis, t.y. 1400,00 Eur tai administratoriaus atlyginimas, nes administratorius negali dirbti už dyką.
17. Atsakovas M. V. paaiškino, kad jis nekaltas ir nėra susijęs su šia byla. Jis nedalyvavo UAB „DAO Real“ veikloje, su juo nebuvo sudaryta darbo sutartis, jokių atspaudų neturėjo. Įmonės direktoriumi buvo paskirtas 2011-04-29 akcininkų 2011 m. susirinkimo protokolo pagrindu. Vykdydamas akcininkų sprendimą įregistravo save direktoriumi. Jam per 10 d. nuo akcininkų susirinkimo dokumentacija nebuvo perduota iš M. E., todėl jis 2011-05-23 raštu kreipėsi į akcininkus, kad jis atsisako šių pareigų ir kreipėsi į Registrų centrą dėl jo išregistravimo iš vadovo pareigų, bet Registrų Centras jam atsakė, kad jį išregistruos tik kai bus paskirtas kitas vadovas. Faktiškai jis buvo paskirtas vadovu nuo 2011-04-29 iki 2011-05-23, bet su juo nebuvo sudaryta darbo sutartis. Jis nežino, kodėl su juo nebuvo sudaryta darbo sutartis. Akcininkė R. M. jam aiškino, kad darbo sutartis su juo bus sudaryta, kai jam bus perduoti dokumentai. Jo prašymą (b.l. 63) akcininkai gavo. Jis nežino, kas toliau vykdė įmonės veiklą. Jis sutiko būti tos įmonės direktoriumi, nes norėjo dirbti, gauti atlyginimą, su juo tarėsi akcininkė R. M.. Įmonės veikla buvo prekyba drabužiais. Jam buvo paaiškinta, kad M. E. netinkamai vykdė savo kaip vadovės pareigas, todėl R. M. siūlė jį paskirti vadovu (b.l. 64). Jis kreipėsi į Registrų centrą dėl jo įregistravimo direktoriumi, nes akcininkų protokole buvo jam toks įpareigojimas. Nuo jo paskyrimo iki jo pranešimo (b.l. 63), t.y. per tą laiką jis kreipėsi į buvusią vadovę M. E. dėl dokumentų jam perdavimo, bet ji jam paaiškino, kad tai spręs akcininkai. Nuo jo paskyrimo jokių dokumentų, balansų ir kitų dokumentų jis nematė. Iki šios įmonės ir po 2011-05-23 pranešimo jis dirbo ir dirba Naujosios Vilnios poliklinikoje vadybininku ir vadovauja ūkio skyriui. Iki ieškinio ieškovas į jį nesikreipė, apie viską jis sužinojo tik gavęs ieškinį iš teismo. Jis nežino, kiek įmonėje buvo akcininkų, išskyrus tuos, kurie pasirašė protokole. Susirinkime dėl jo paskyrimo direktoriumi jis nedalyvavo. Tą protokolą jam įteikė R. M. ir sakė įregistruoti direktoriumi. Jis nežino, ar be jo dar buvo įmonėje darbuotojų, nes nematė jokios dokumentacijos apie įmonę. R. M. tik paaiškino, kad reiks vykdyti prekybą drabužiais, nes įmonė turėjo kontraktą su Olandų firma vykdyti tokį projektą. Tuo metu tokia veikla jam atrodė patraukli, nes reikėjo išlaikyti šeimą. Po atsisakymo vykdyti įmonės direktoriaus pareigas, jis su akcininkais nebendravo. Prieš sutinkant būti direktoriumi, R. M. žadėjo perduoti dokumentus.
18. Atsakovo M. V. atstovė advokatė G.Martyšienė prašo atmesti ieškinį dėl žalos atlyginimo. Nurodė, kad yra būtina nustatyti kaltę, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalos dydį. Pagal BĮ 10 str. ieškinį reiškia atsakovui. Faktiškai atsakovas nevykdė jokios veiklos. Apeliacinio teismo nutartyje konstatuota, kad atsakovas nuo 2011-06-08 nustojo eiti UAB „Dao Real“ generalinio direktoriaus pareigas. Atsakovas jokio pranešimo iš ieškovo, kad yra iškelta bankroto byla įmonei nėra gavęs. Tai liudija ir apeliacinio teismo nutartis. Atsakovas, neturėdamas įmonės dokumentų, nežinojo apie įmonės finansinę padėtį. Su atsakovu nesudarius darbo sutarties akcininkams, neperdavus dokumentų, jis ir pranešė akcininkams apie tai, kad nenori vykdyti savo kaip direktoriaus pareigų (b.l. 97). Ieškovas niekuo neįrodo atsakovo veiksmų neteisėtumo, todėl žala negali būti priteista. Ieškovas bando prisiteisti administravimo išlaidas, kurių sumos neatitinka. Dokumentai apie išlaidas administravimui pateikti net ne kartu su ieškiniu, o žymiai vėliau. Be to kvitai pateikti vėlesnių datų. Prašomos priteisti išlaidos lentelėje nekonkretizuotos (b.l. 115), nes dokumentai (kvitai) pateikti vėlesnių datų, be to pateiktos dalis tik sąskaitos faktūros, bet nėra jų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų. Pavyzdžiui, b.l. 126, pateikta po bankroto, b.l. 124 – kai jau įmonė buvo išregistruota. Nėra įrodytas ieškinys. Atsakovas įrodė, kad ėmėsi veiksmų. Atsakovas nežinojo apie įmonės finansinę padėtį, nes įmonė jau nuo 2008 m. neteikė Registro centrui duomenų.
19. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo, kaip juridinio asmens vadovo, civilinės atsakomybės, kylančios pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
20. Vis dėlto, šios pareigos nevykdymas savaime nereiškia, kad bendrovės vadovas, laiku nesikreipęs į teismą dėl juridinio asmens bankroto bylos iškėlimo, kiekvienu atveju tokiais veiksmais padaro juridiniam asmeniui materialinę žalą. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovui civilinę atsakomybę, būtina įrodyti, kad konkrečiu atveju egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 – 6.249 straipsniuose.
21. Iš bylos medžiagos, šalių, jų atstovų paaiškinimų bei Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-4140-781/2017 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-00884-2017-5), UAB „DAO Real“ iškelta bankroto byla. Nutartyje Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad „Atsakovas aktualių finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikė. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, paskutinis bendrovės balansas pateiktas už 2008 m.; bendrovė turto iš viso deklaravo 1067,83 Eur (3687 Lt), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 4358,78 Eur (15 050 Lt), t. y. įmonė yra nemoki, nes jos įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, įmonės vardu nekilnojamas turtas neregistruotas; VĮ „Regitra“ duomenimis, atsakovo vardu registruotų transporto priemonių nėra. Pagal SODRA viešuosius duomenis, įmonė neturi apdraustų darbuotojų, skolos VSDF biudžetui neturi. Pagal VMI viešuosius duomenis, įmonė turi 1700,26 Eur mokestinės nepriemokos. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, atsakovo atžvilgiu vykdomos trys vykdomosios bylos. Atsakovui taikytos priverstinio poveikio priemonės buvo neveiksmingos. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas nuosavybės teisėmis valdytų kokį nors kitą materialų turtą, vykdytų veiklą, gautų pajamas“. Įmonės administratoriumi paskirtas MB „Penktas šansas“. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. birželio 6 d. (b.l. 9-11).
24. Ieškovas nurodo, kad atsakovas laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos BUAB „DAO Real“ iškėlimo, dėl ko atsirado žala. Nurodo, kad BUAB „DAO Real“ buvo nemoki nuo 2008 metų, nes VĮ „Registrų centras" duomenimis, bendrovės paskutinis balansas pateiktas už 2008 metus, o pagal pateiktus dokumentus įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Vadovaujantis kreditoriaus UAB „Danola" pateiktu kreditoriniu reikalavimu įmonė su jais nebeatsiskaitinėja nuo 2011 metų, todėl darytina išvada, kad įmonė nemoki buvo jau 2011 metai, kai pradėjo nebevykdyti savo įsipareigojimų kreditoriui. Taip pat įmonės nemokumą pagrindžia tai, jog priverstinis išieškojimas įmonės atžvilgiu jokios naudos nedavė, tai įrodo 2017-08-08 antstolio V. Č. patvarkymas dėl bankroto bylos iškėlimo ir vykdomojo dokumento iškėlusiam teismui persiuntimo. Taigi atsakovas apie įmonės nemokumą ne tik galėjo, bet ir privalėjo sužinoti nuo 2011 metų ir nedelsiant turėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
25. Atsakovas teismui parodė, jog bendrovės direktoriumi buvo trumpą laikotarpį. 2011 m. balandžio 21 d. Įmonės akcininkų susirinkimo protokolu Nr. 04/07 įmonės direktorė M. E. buvo atleista ir nuo 2011 m. balandžio 21 d. įmonės direktoriumi paskirtas atsakovas. Buvusi įmonės direktorė M. E. su atsakovu visiškai nebendravo, atsakovui nei įmonės buvusi direktorė, nei įmonės savininkai jokių Įmonės dokumentų, antspaudo bei turto neperdavė, nebuvo pasirašyta darbo sutartis ir nenustatytas darbo užmokestis, todėl jis 2011-05-23 pateikė įmonės akcininkams - R. M. ir UAB „Arx Optima“ direktoriui L. Š. prašymą atleisti jį iš direktoriaus pareigų. Minėtas prašymas buvo vizuotas abiejų akcininkų. Atsakovas, manydamas, jog yra atstatydintas iš įmonės direktoriaus pareigų, toliau įmonės veikla nesidomėjo.
26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esminis juridinio asmens dalyvio ir vadovo teisinės padėties skirtumas yra susijęs su jų atliekamomis funkcijomis ir atsižvelgiant į šių funkcijų skirtumus, civilinės atsakomybės taikymo bylose kiekvienu konkrečiu atveju spręstina, ar atsakovu nurodytas asmuo atliko vadovui ar dalyviui būdingas funkcijas. Civilinės atsakomybės už pavėluotą bankroto bylos iškėlimą taikymo atveju ši aplinkybė reikšminga, nustatant, kada atsakingas asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti, kad įmonė nemoki (negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi). Sužinojimo apie pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo momentas lemia kitų įmonės vadovo ir dalyvio civilinės atsakomybės sąlygų – kaltės, žalos, priežastinio ryšio – nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014).
27. Nagrinėjamu atveju atsakovas bendrovės vadovu pradėjo dirbti nuo 2011 m. balandžio 29 d.,
byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovas dar 2011 m. gegužės 23 d. BUAB „Dao Real“ akcininkams su gavimo patvirtinimo žyma įteikė pranešimą, kuriuo atsisakė vykdyti UAB „Dao Real“ direktoriaus pareigas (b.l. 63-64). Kaip vieną iš atsisakymo eiti direktoriaus pareigas priežasčių atsakovas nurodė tai, jog jam nėra perduota įmonės dokumentacija. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) (2009-12-15 (nuo 2010-10-01) aktualios reakcijos 37 straipsnio 5 dalyje reglamentuota, jog bendrovės vadovas turi teisę atsistatydinti pateikdamas rašytinį atsistatydinimo pranešimą jį išrinkusiam bendrovės organui. Bendrovės vadovą išrinkusi valdyba ar stebėtojų taryba sprendimą atšaukti bendrovės vadovą turi priimti per 15 dienų nuo atsistatydinimo pranešimo gavimo dienos. Jeigu vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti bendrovės vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis pasibaigia šešioliktą dieną nuo atsistatydinimo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendrovės vadovą išrinko valdyba arba stebėtojų taryba (ABĮ 37 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog atsakovas nuo 2011 m. birželio 8 d. nustojo eiti UAB „Dao Real“ generalinio direktoriaus pareigas.
28. Atsakovas nurodė, jog darbo sutartis su juo nebuvo pasirašyta. Atsakovo paskyrimo į vadovo pareigas ir jų vykdymo laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 29 d. iki 2011 m. birželio 8 d. laikotarpiu galiojusio (2009-12-15 (nuo 2010-10-01) aktualios reakcijos Akcinių bendrovių įstatymo 37 str., kuriame nustatyta kad su bendrovės vadovu sudaroma darbo sutartis. Sutartį su bendrovės vadovu bendrovės vardu pasirašo valdybos pirmininkas ar kitas valdybos įgaliotas narys (jei valdyba nesudaroma – stebėtojų tarybos pirmininkas ar kitas stebėtojų tarybos įgaliotas narys, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba – visuotinio akcininkų susirinkimo įgaliotas asmuo). Sutartį su bendrovės vadovu, kuris yra bendrovės valdybos pirmininkas, pasirašo valdybos įgaliotas valdybos narys. Bendrovės vadovą išrinkusiam organui priėmus sprendimą atšaukti vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis nutraukiama. Taigi pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą darbo sutarties sudarymas buvo būtina sąlyga bendrovės vadovo pareigoms užimti. Šiuo atveju su atsakovu darbo sutartis net nebuvo sudaryta, jokių įrodymų nepateikta.
29. Kaip nurodė atsakovas, kad jis kreipėsi dėl jo išregistravimo į Registrų centrą su pareiškimu, bet jis nebuvo išregistruotas iš vadovo pareigų, nes nepateikė akcininkų susirinkimo protokolo, dėl to vien Juridinių asmenų registre esantis įrašas apie atsakovo buvimą bendrovės vadovu iki 2017-06-26 šiuo atveju neleidžia daryti išvados, jog atsakovas iki šios datos realiai buvo įmonės vadovas, nes Juridinių asmenų registre nurodyti duomenys atlieka tik teises išviešinančią, bet ne teises nustatančią funkciją (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 14 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2A-210-479/2018). Ieškovas į bylą nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovui, įsidarbinus įmonės vadovu, jam buvo perduoti visi įmonės dokumentai, iš kurių jis būtų turėjęs galimybę įvertinti įmonės skolinius įsipareigojimus pilna apimtimi (CPK 178 straipsnis), todėl darytina išvada, jog neturint pilnos informacijos apie įmonės finansinę padėtį (įmonės nemokumą), neatsirado ir pareiga inicijuoti įmonės bankrotą.
30. Be to, nagrinėjamu atveju, yra svarbi aplinkybė nustatyta Vilniaus apygardos teismo 2017-05-24 nutartyje (civilinės bylos Nr. eB2-4140-781/2017), kuria iškelta UAB „DAO Real“ bankroto byla. Minėtoje nutartyje konstatuota, jog VĮ Registrų centras duomenimis, paskutinis bendrovės balansas pateiktas už 2008 m.: bendrovė turto iš viso deklaravo už 1067,83 Eur (3687 Lt), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 4358,78 Eur (15050 Lt), t.y. įmonė yra nemoki, nes jos įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Iš Juridinių asmenų registro išrašo matyti, jog nuo 2007-02-19 iki 2009-04-28 įmonės direktoriumi buvo I. H., o nuo 2009-04-28 iki 2011-04-29 – M. E.. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (2008-05-22 (nuo 2008-07-01) aktualios redakcijos 5 straipsnio 1 dalį, pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę:1) kreditorius (kreditoriai);2) savininkas (savininkai);3) įmonės administracijos vadovas. Pagal minėto įstatymo 8 straipsnį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir aplinkybę, jog 2008 m. įmonė jau buvo nemoki, todėl darytina išvada, jog pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei atsirado anksčiau, t.y. dar iki paskiriant atsakovą įmonės vadovu. Be to bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta faktų, kad, atsakovui pradėjus dirbti įmonės vadovu, būtų padidėję esami įmonės kreditoriniai finansiniai reikalavimai ar atsiradę nauji kreditoriniai finansiniai reikalavimai, įmonės turto realizavimas ar sumažinimas.
31. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad ieškovas neįrodė šio atsakovo neteisėtų veiksmų. Be to, byloje nenustatyta aplinkybių, kad atsakovui pradėjus dirbti bendrovės vadovu, jam buvo žinoma apie bendrovės finansinę padėtį. Nenustačius vienos iš būtinųjų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, ieškinio reikalavimas priteisti iš jo žalos atlyginimą atmestinas, kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis). Netenkinus materialiojo reikalavimo šio atsakovo atžvilgiu, taip pat atmestinas ir išvestinis reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo iš atsakovo.
32. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad, siekdamas administravimo išlaidų atlyginimo, administratorius privalo įrodyti, kad tam tikros jo patirtos išlaidos atitinka tam tikras kreditorių susirinkimo ar teismo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos eilutes, kad atitinkamos išlaidos iš tiesų yra patirtos ir kad jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti. Įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui, siekiančiam tokių išlaidų atlyginimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011; 2018 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje e3K-3-148-219/2018 53 punktą;). Taigi būtent bankroto administratorius, reikšdamas reikalavimą ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalyje nustatytu pagrindu, privalo pagrįsti, kokios lėšos iš tiesų yra patirtos supaprastinto bankroto proceso metu. Pažymėtina, jog teismui patvirtinus administravimo išlaidas, administratorius nebūtinai turi visas jas išnaudoti, o jų panaudojimą turi pagrįsti, pateikdamas šias išlaidas patvirtinančius dokumentus.
33. Ieškovas priteistinų administravimo išlaidų dydį viso 3140 Eur sumai grindė Vilniaus apygardos teismo nutartimi, kuria buvo patvirtintos galimos administravimo išlaidų sąmatos bei pateiktais kvitais, čekiais, sąskaitomis – faktūromis (b.l. 99-129; 136-157). Sutiktina su atsakovo M. V. atstove advokate G.Martyšiene, jog prašomos priteisti išlaidos lentelėje (b.l. 115) nekonkretizuotos, dokumentai (kvitai) pateikti vėlesnių datų, pavyzdžiui, pašto išlaidų kvitai 2018 m. vasario mėn., kuro išlaidos - 2018 m. balandžio mėn., dokumentų sutvarkymo paslaugos – 2018 m. rugpjūčio mėn.). 2018-08-22 sąskaita-faktūra serija VSB Nr. 13155459 pateikta po įmonės bankroto, 2018-05-30 sąskaita-faktūra serija SEK Nr. 0002 – kai jau įmonė buvo išregistruota. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog teismui pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina, kad minėta teismo nutartimi nustatytos administravimo lėšų sumos buvo apmokėtos įmonės lėšomis, o tai reiškia, jog ieškovas neįrodė patirtos žalos fakto (CPK 178 str.).
34. Šioje byloje ieškovės pareikšto reikalavimo teisinis pagrindas yra Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 11 dalis, kuri yra specialioji teisės norma, reglamentuojanti bankroto administratoriaus patirtų administravimo išlaidų atlyginimo klausimą. Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad kreditorius, įmokėjęs pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriui ar administratoriui atsako solidariai. Taigi šios teisės normos pagrindu teisę reikalauti administravimo išlaidų atlyginimo iš įmonės vadovo turi bankroto administratorius, kuris pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai.
35. Kaip anksčiau minėta, byloje nustatyta, kad atsakovas UAB „DAO Real“ vadovo pareigas ėjo laikotarpiu nuo 2011-04-29 iki 2011-06-08 (ką faktiškai pripažino ir ieškovo atstovas posėdžio metu), todėl atsakovo teisės ir pareigos įmonei, jos kreditoriams, taip pat bankroto administratoriui turi būti nustatomos pagal tuo metu galiojusius teisės aktus. Pažymėtina, kad Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 11 dalis, kuri šioje teisės normoje numatytomis sąlygomis suteikia bankroto administratoriui teisę reikalauti administravimo išlaidų atlyginimo iš buvusio įmonės vadovo, kuris nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, įsigaliojo tik nuo 2013-10-01, kai buvo priimtas ir įsigaliojo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2, 10, 11, 13-1, 20, 21, 28, 29, 30, 33, 35, 36 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. XII-237. Pažymėtina, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo nebuvo įtvirtinta jokių specialiųjų teisės normų, kurių pagrindu ieškovas turėtų teisę reikalauti iš atsakovo atlyginti administravimo išlaidas, kurioms atlyginti neužteko įmonės turto. Tokia atsakovui pareiga iš bendrųjų deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų taip pat nekyla, nes administravimo išlaidų atsiradimas yra bankroto bylos iškėlimo, o ne įstatyme nurodytos pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo pasekmė (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 14 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2A-210-479/2018). Pagal CK 1.7 str. 2 d., civiliniai įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai negalioja atgaline tvarka.
36. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovė neįrodė, kad egzistuoja civilinės atsakomybės sąlygos, būtinos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti, todėl ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 12 straipsnis).
37. Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Civilinės bylos nagrinėjimo metu atsakovas patyrė 983,00 EUR dydžio išlaidas advokato teisiniai pagalbai apmokėti. Minėtos teisinės pagalbos išlaidos, atsižvelgiant į civ. bylos sudėtingumą, joje vykusių parengiamųjų ir teismo posėdžių skaičių, teismo posėdžių trukmę, yra realios ir protingos, neviršijančios LR Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintuose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatytų maksimalių dydžių, todėl jos atsakovui yra priteistinos iš ieškovo (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d. ir 2 d.).
38. Civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo patirtos 6,95 Eur dydžio išlaidos, susijusios su šalių bei teismo procesinių dokumentų siuntimu. Ieškinį atmetus, nurodytos išlaidos priteistinos valstybės naudai iš ieškovo (Lietuvos Respublikos CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
atmesti ieškovo MB „Penktas šansas“ ieškinį.
Priteisti atsakovui M. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo MB „Penktas šansas“ (j.a.k. 304099424) bylinėjimosi išlaidas - 983,00 EUR (devynis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 00 ct) advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Priteisti valstybei iš ieškovo MB „Penktas šansas“ (j.a.k. 304099424) teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidas – 6,95 EUR (šešis eurus 95 ct.).
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.