Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-02-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-109-468/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-20
Bylos Nr.
1S-109-468/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Kazlauskienė
Pareiškėjas
I. L.
Byla Nr. 1S-109-468/2012VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. vasario 20 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė,sekretoriaujant Vidai Šuminienei,dalyvaujant pareiškėjui I. L.,advokatui V. O.,

teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjo I. L. skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 01 16 d. nutarties, kuria atmestas I. L. skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2011 11 16 d. nutarimo atsisakyti panaikinti skyriaus prokurorės 2011 09 30 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 17-1-1498-11, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 6 policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 17-1-01498-11 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 294 str. 1 d., dėl galimo savavaldžiavimo pagal I. L. pareiškimą.

2011 09 30 d. nutarimu Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Penktojo nuskalstamų veikų tyrimo skyriaus prokurorė ikiteisminį tyrimą nutraukė, motyvuodama tuo, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Šalies argumentai

Pareiškėjas, nesutikdamas su prokurorės priimtu nutarimu, pateikė skundą aukštesniajam prokurorui, kuriuo prašė panaikinti prokurorės 2011 09 30 d. nutarimą.

2011 11 16 d. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros aukštesnysis prokuroras nutarimu atmetė pareiškėjo skundą ir atsisakė panaikinti prokurorės nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, motyvuojant, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti visi galimi tyrimo veiksmai, siekiant išsiaiškinti galimai padarytą nusikalstamą veiką, tačiau duomenų, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, gauta nebuvo, todėl ikiteisminis tyrimas Nr. 17-1-01498-11 buvo nutrauktas pagrįstai, ikiteisminį tyrimą atnaujinti nėra pagrindo.

Pareiškėjas, nesutikdamas su aukštesniojo prokuroro nutarimu, pateikė skundą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui, nurodydamas, kad aukštesniojo prokuroro 2011 11 16 d. ir prokurorės 2011 09 30 d. nutarimai yra nemotyvuoti, prašydamas panaikinti aukštesniojo prokuroro nutarimą atsisakyti panaikinti prokurorės nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, įpareigojant prokurorą tęsti ikiteisminį tyrimą pagal jo nurodytus faktus.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 01 16 d. nutartimi toks pareiškėjo skundas buvo atmestas, konstatuojant, kad minėtas aukštesniojo prokuroro nutarimas pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo.

Šalies argumentai

Skunde Vilniaus apygardos teismui pareiškėjas I. L. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį, aukštesniojo prokuroro ir skyriaus prokurorės nutarimus ir įpareigoti prokurorą tęsti ikiteisminį tyrimą pagal pateikto pareiškimo esmę.

Skunde nurodoma, kad pareiškėjui I. L. asmeninės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Namas yra teisiškai įregistruotas VĮ Registrų centre. Nekilnojamojo turto registro duomenyse yra užfiksuota, kad namas turi vietinį vandentiekį ir vietinį nuotekų šalinimą. Nekilnojamojo turto registro duomenys įtraukti į valstybinį registrą valstybinės komisijos surašyto 2010 06 30 d. namo pripažinimo tinkamu naudotis aktu Nr. (duomenys neskelbtini). Tiek pats pastatas, tiek jo aptarnavimui skirtos inžinerinės komunikacijos yra visiškai teisėti. Dalinai vandentiekio vamzdis ir pilnai fekalinės kanalizacijos vamzdis su šuliniais yra pakloti kaimyniniame sklype, kurio adresas (duomenys neskelbtini). Visa tai buvo padaryta su tuometinio žemės sklypo savininko E. B. oficialiu sutikimu. Pareiškėjui perkant žemės sklypo dalį 2006 09 09 d., sklypo plane buvo pažymėtos ir suderintos jau tuo metu buvusios vandens tiekimo bei nuotekų šalinimo kanalizacijos. Pareiškėjas esamais inžineriniais tinklais teisėtai naudojasi be jokių apribojimų. Situacija pasikeitė, kai kaimyniniame žemės sklype, įsigytame M. P. vardu, buvo pastatytas gyvenamasis namas, kuriame gyvena S. K., kuri, pareiškėjo žiniomis, yra M. P. anūkė, ir jos sugyventinis M. G.

Pareiškėjo manymu, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas netinkamai išnagrinėjo R. K. pareikštą ieškinį ir savo sprendimu neišsprendė visų pareikštų reikalavimų. Dėl to šis teismo sprendimas apeliacine tvarka buvo apskųstas Vilniaus apygardos teismui. Skundas iki šiol dar neišnagrinėtas, pirmosios instancijos teismo sprendimas neįsiteisėjęs. Nežiūrint į tai, M. G. savavališkai tęsė privažiavimo prie kanalizacijos šulinių užtvėrimo darbus, kol jie nebuvo sustabdyti antstolio patvarkymu. Tačiau šis asmuo neaprimo. Jis M. P. sklype atkasė į pareiškėjo namą einantį vandentiekio vamzdį ir 2011 07 12 d. nutraukė vandens tiekimą į namą, o kaip paaiškėjo po dienos, ir užkimšo nuotekų vamzdį iš namo, dėl ko pareiškėjas prarado galimybę naudotis vandeniu savo name. Nuo 2011 m. liepos mėnesio jis savo name neturi vandens, dėl ko šeima negali nei praustis, nei skalbtis, dėl užkimšto nuotekų kanalizacijos vamzdžio jis buvo priverstas įsigyti mobilųjį lauko tualetą. Juo naudojasi iki šiol. Šeimą sudaro tiek nepilnamečiai vaikai, tiek garbaus amžiaus suaugusieji, kurie net žiemos sąlygomis yra priversti naudotis lauko tualetu. Kaimynui užkimšus nuotekų kanalizacijos vamzdį, nuotekos buvo išsiveržusios į garažą ir sugadino dalį ten sandėliuotų pareiškėjo įmonės prekių (avalynės). Visos šios aplinkybės, t. y. žalingos savavališkų veiksmų pasekmės, yra užfiksuotos baudžiamojoje byloje, tačiau prokurorų ignoruojamos, neteisėtą bylos nutraukimą pateisinant nevykusiu civilinės teisės normų aiškinimu.

Šalies argumentai

Skunde pareiškėjas išvardija ankstesnių savo skundų, paduotų dėl prokurorų nutarimų, motyvus. Nurodo, kad policijos pareigūnai vengia tirti šią bylą, nes tai susiję, nors ir su teisėta, bet vis tik invazija į privačią valdą - M. P. namų valdą, norint užfiksuoti padarytus vamzdynų pažeidimus. Pagal M. G. būdą akivaizdu, kad tai sukeltų skundus. Policijos pareigūnai prieš šį asmenį pasirodė visiškai bejėgiai. I. L. teigimu, prokurorai dėl principingumo stokos nepareikalavo iš policijos pareigūnų visapusiškai ištirti bylą ir nutarimuose samprotaudami apie civilinę teisę bei pateikdami savo išvadas, kurios nepaneigia padarytos nusikalstamos veikos, taip siekia išvengti tolimesnio bylos tyrimo. Tačiau teismas, neturėdamas jokio žinybinio suinteresuotumo šios bylos tyrimu, turėjo ir privalėjo ištirti jo skunde pateiktus teisinius argumentus, juos įvertinti ir duoti objektyvią išvadą. Skundžiamoje nutartyje arba pateikiami baudžiamosios bylos duomenys be jų teisinio įvertinimo, arba vadovaujamasi skundžiamo prokuroro nutarimo nuostatomis.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartyje nurodomas vienas iš pareiškėjo skundo atmetimo motyvų, kad apklausti liudytojai, pvz. S. K. (M. P. anūkė) parodė, kad pradėjus statyti namą, nustatė, kad jų žemės sklype yra kaimynų kanalizacija, tačiau žemės dokumentuose jokių servitutų pažymėta nebuvo; E. B. (buvęs žemės sklypo savininkas) parodė, kad jis siūlė R. K. ir I. L. iškelti kanalizaciją už sklypo ribos, bet jie neva nesutiko; analogiškus parodymus davė ir M. G. Jokio šių parodymų teisinio įvertinimo ar jų įtakos jo skundui nutartyje nenurodoma. Šių asmenų parodymai atskleidžia įvykdytos nusikalstamos veikos motyvą. Nei prokuroras, nei teismas nenagrinėjo, kodėl M. P. nesiekia tariamai pažeistos teisės gynimo civiline tvarka, jei mano, kad pareiškėjo kanalizacija jos žemės sklype įrengta neteisėtai. Pareiškėjo oponentams leidžiama šį ginčą spręsti neteisminiu keliu, savavališkai griauti jo teisėtai įrengtą kanalizaciją ir vandentiekį, nutraukiant jų funkcionavimą. Aplinkybės, kad inžineriniai statiniai yra neteisėti, nekonstatavo net prokurorai. Ginčas vyksta dėl priėjimo prie šių įrenginių.

Pareiškėjas skunde pabrėžia, kad reikalavimu dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo pagal BK 294 str. 1 d. jis siekia ne civilinio ginčo dėl kelio servituto prie jo kanalizacijos įrenginių išsprendimo, o savavališkai šių įrenginių funkcionavimą nutraukusio asmens nustatymo ir jo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.

Teismo posėdyje dalyvavęs pareiškėjas ir advokatas prašė skundą patenkinti.

I. L. skundas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 212 str. 1 p. įtvirtintą nuostatą ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, kai ikiteisminio tyrimo metu paaiškėja, kad yra BPK 3 str. numatytų aplinkybių. Sprendžiant iš Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2011 09 30 d. nutarimo, ikiteisminį tyrimą prokurorė nutraukė remdamasi BPK 3 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu, dėl kurio baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, t. y. jeigu nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tačiau ikiteisminis tyrimas Nr. 17-1-01498-11 šios procesinės normos pagrindu, vertinant ją faktinės bylos medžiagos bei minėto nutarimo argumentų aspektu, nutrauktas nepagrįstai. Iš Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2011 09 30 d. nutarimo turinio analizės matyti, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 17-1-01498-11 nutraukimą lėmė tai, jog tarp I. L. ir M. P. kilo civilinis ginčas dėl I. L. teisės naudotis sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), ir jame esančiais įrenginiais, kuris turi būti sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Tokios pozicijos laikėsi ir I. L. skundus nagrinėję Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas 2011 11 16 nutarime bei Vilniaus miesto l apylinkės teismo teisėja 2012 01 16 d. nutartyje. Apygardos teismas nepritaria minėtai pozicijai, mano, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 17-1-01498-11 buvo nutrauktas nepagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad I. L. 2006 m. įsigijo namą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžiai bei šulinys buvo įrengti šalia esančiame žemės sklype. Šalia esančio žemės sklypo savininkas buvo davęs raštišką sutikimą jo žemės sklype įrengti kanalizacijos šulinį bei tiesti vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžius. Pasikeitus minėto žemės sklypo savininkui, jame buvo pastatytas namas ir užtverta tvora. M. G., I. L. namo kaimynas, gyvenantis šalia, tačiau ne žemės sklypo ir namo savininkas, galimai nutraukė vandens tiekimą į I. L. namą ir užkimšo nuotekų vamzdį iš namo. Dėl to I. L. šeima neteko galimybės naudotis vandeniu, kanalizacija. Dėl užkištos kanalizacijos pakilo nuotekų vanduo I. L. priklausančiame garaže, buvo sugadintos garaže laikytos prekės. I. L. ne vieną kartą kvietė avarinę tarnybą, M. G. neleido avarinei tarnybai atkimšti kanalizacijos.

Byloje surinktų duomenų visuma leidžia pagrįstai teigti, kad M. G. galimai savavališkai ir neteisėtai nukirto vandentiekio vamzdžius, užkišo kanalizacijos vamzdžius ir taip padarė I. L. didelės žalos. Pagal BK 294 str. 1 d. savavaldžiavimo nusikaltimą sudaro savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, ginčijamos arba pripažįstamos, bet nerealizuotos savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės vykdymas, padaręs didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) nustato, kad įgyvendindami teises ir pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 str.). Teisės vykdymo savavališkumas reiškia veikimą priešingai šiems įstatymo reikalavimams. Taigi M. G., gyvendamas žemės sklype, kuriame yra įrengtas vandentiekis ir kanalizacija, kuriais naudojasi I. L., galimai savavališkai nukirto vandentiekio vamzdžius, užkišo minėtą kanalizaciją, apie tai nepranešė I. L., neleido avarinėms tarnyboms sutvarkyti kanalizacijos, taip trukdydamas I. L. teisėtai naudotis inžineriniais tinklais ir padarydamas jam didelę turtinę ir galimai neturtinę žalą (nuo 2011 metų liepos mėnesio I. L. namuose neturi vandens, buvo priverstas įsigyti lauko tualetą, išsiveržusios nuotekos sugadino garaže sandėliuotas prekes).

Dėl aukščiau paminėtų priežasčių Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 01 16 d. nutartis, kuriuo atmestas I. L. skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2011 11 16 d. nutarimo atmesti skundą ir atsisakyti panaikinti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, negali būti pripažinta pagrįsta bei teisėta, todėl turi būti panaikinta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 442 str. 1 d. 2 p.,

nutarė:

panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 01 16 d. nutartį;

priimti dėl skundo naują sprendimą:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2011 11 16 d. nutarimą atmesti skundą ir atsisakyti panaikinti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2011 09 30 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 17-1-1498-11, pareiškėjo skundą grąžinti prokurorui spręsti iš naujo.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Daiva Kazlauskienė