Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2013-08-28 · Administracinė byla Nr. AS-261-497-13

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. T-26-2013Nutartis · 2013-03-22Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Ik-638-428/2013Nutartis · 2013-04-11Regionų apygardos administracinis teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2013-08-28Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-08-28
Bylos Nr.
AS-261-497-13
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00038-2013-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Ričardas Piličiauskas
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Geistera“
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio
Kategorijos
  • 63.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS261-497/2013Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00038-2013-1Procesinio sprendimo kategorija 63.3.3. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2013 m. rugpjūčio 28 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Geistera“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Geistera“ skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio žemėtvarkos skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Geistera“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Geistera“) kreipėsi su skundu į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, Tarnyba, NŽT) Vilkaviškio žemėtvarkos skyriaus 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimą, kuriuo atsisakyta sudaryti valstybinės žemės sklypo naudojimo sutartį; 2) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Vilkaviškio žemėtvarkos skyrių sudaryti su pareiškėju jo naudojamo to paties valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiama Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjo UAB „Geistera“ skundą.

Iš pareiškėjo skundo teismas nustatė, jog šioje byloje yra ginčijamas Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus sprendimas, kuriuo atsisakyta su pareiškėju sudaryti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, atsakymą motyvuojant tuo, jog reikia parengti detalųjį planą. Tai reiškia, jog sprendimas dėl valstybinės žemės sklypo nuomos nėra priimtas, todėl pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 18 straipsnio 3 dalį šio ginčo išsprendimui yra būtina prieš kreipiantis į teismą pasinaudoti privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Kadangi pareiškėjas nesilaikė tokios tvarkos, todėl skundą atsisakyta priimti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 3 p.).

II.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Geistera“ pateikė atskirąjį skundą (b. l. 37-39), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės arba perduoti jį spręsti Kauno apygardos administraciniam teismui iš naujo.

Nurodo, kad Kauno apygardos administracinis teismas pažeidė ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, kuriose aiškiai nurodyta, jog esant abejonei ar galiojančių įstatymų kolizijai dėl konkretaus ginčo priskyrimo, ginčas nagrinėjamas teisme.

Taip pat teismas nesilaikė ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos administracinių teismų praktikos, pagal kurią, remiantis teisminės gynybos prioriteto principu, ginčas gali būti priskiriamas spręsti kitų institucijų, o ne teismo kompetencijai tik tais atvejais, kai tai aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta įstatymuose. Įstatymų nuostatos, nustatančios privalomą ikiteisminę ginčo sprendimo tvarką, negali būti aiškinamos plečiamai.

Pažymi, kad teismas nepaisė ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių atitinkamos kategorijos ginčo santykius. Taikydamas Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, teismas nepaisė to, jog nagrinėjamu atveju taikomos to paties įstatymo 18 straipsnio 1 bei 3 dalys, kuriose nurodyta, jog sprendimus dėl valstybinės žemės nuomos asmenys gali apskųsti teismui. Vadinasi, šioje išimtyje aiškiai pabrėžta, jog žemės nuomos bylų kategorijai priskiriamoms byloms nėra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka. Šios bylos ginčo dalykas yra būtent žemės nuomos teisiniai santykiai, teritoriniam žemės tarnybos padaliniui savo sprendimu atsisakius sudaryti žemės nuomos sutartį, esant aiškiam pareiškėjo reikalavimo pagrindui – prašoma išnuomoti valstybinė žemė yra užstatyta nuosavybės teise pareiškėjui priklausančiais statiniais. Tuomet žemės sklypas turi būti išnuomojamas be aukciono (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 str. 6 d.). Nepaisant to, teritorinis žemėtvarkos skyrius atsisakė padaryti tai, ką įpareigoja nurodytas įstatymas, todėl tokį neteisėtą veiksmą pareiškėjas ir skundė Kauno apygardos administraciniam teismui.

Kauno apygardos administracinis teismas neatsižvelgė į šios bylos priskirtinumą administraciniam teismui. Užuot sprendęs pareiškėjo skundo priėmimo klausimą procesinių trūkumų požiūriu, teismas iš esmės ginčijo teismingumą, kuris buvo nustatytas kitoje, prieš tai 2013 m. kovo 22 d. priimtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje. Teismas vėl iš naujo sprendė pareiškėjo paduoto skundo teismingumo klausimą, nors šį klausimą buvo išsprendusi Specialioji teisėjų kolegija savo Teismingumo byloje Nr. 1-26/2013. Šios Specialiosios teisėjų kolegijos nutartimi nustatytas prejudicinis faktas, jog pareiškėjo byla teisminga administraciniam teismui. Tokiu būdu teismas pažeidė ABTĮ 14 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl įsiteisėjusios nutarties privalomumo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Atskiruoju skundu skundžiama 2013 m. balandžio 11 d. nutartimi Kauno apygardos administracinis teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu – pareiškėjui nesilaikius tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Pagal ABTĮ 25 straipsnį prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teises aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami, kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas yra specialusis įstatymas, reglamentuojantis žemės privatizavimo ir žemės reformos, kuria siekiama įgyvendinti asmenų teisę į žemės nuosavybę bei naudojimą įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinant neteisėtai nusavintą žemę, perduodant ar suteikiant neatlygintinai nuosavybėn bei parduodant pageidaujantiems ją pirkti, išnuomojant ar suteikiant naudotis valstybinę žemę; sudaryti teisines ir ekonomines prielaidas žemės rinkai plėtotis, įgyvendinti socialinį teisingumą privatizuojant valstybinę žemę, tvarką (Žemės reformos įstatymo 1 ir 2 str.).

Žemės reformos procesas apima žemės naudojimo dabartinės situacijos analizę, parengiamuosius žemėtvarkos darbus, žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimą, jų derinimą, teisinį, ekonominį ir ekologinį pagrindimą bei tvirtinimą, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės, miško ir vandens telkinių naudojimo specialiųjų sąlygų, žemės servitutų ir kitų įstatymuose numatytų ūkinės veiklos apribojimų nustatymą (Žemės reformos įstatymo 4 str. 2 d.).

Žemės reformą, pagal Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 1 dalį, įgyvendina Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Galutinius sprendimus grąžinti, perduoti, suteikti nuosavybėn neatlygintinai ir parduoti valstybinę žemę priima Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Valstybinė žemė išnuomojama ar perduodama naudotis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, savivaldybių institucijų ar kitų įstatymų nustatytų institucijų sprendimais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka (Žemės reformos įstatymo 16 str. 1 d., 17 str.).

Žemės reformos proceso metu kylančių ginčų nagrinėjimo tvarką numato Žemės reformos įstatymo 18 straipsnis, kurio 1 dalis įtvirtina bendrąjį principą, jog sprendimus dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis asmenys gali apskųsti teismui. Tačiau skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai (Žemės reformos įstatymo 18 str. 2 d.). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (Žemės reformos įstatymo 18 str. 3 d.). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka (Žemės reformos įstatymo 18 str. 4 d.).

Taigi žemės reformos proceso metu atliktiems veiksmams ir priimtiems sprendimams, numatytiems Žemės reformos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje, su sąlyga, jog šiais sprendimais nėra nusprendžiama atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti valstybinę žemę, išnuomoti ar perduoti neatlygintinai naudotis, apskųsti yra taikoma privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Kauno apygardos administraciniam teismui skundė Nacionalinės žemės tarnybos Vilkaviškio žemėtvarkos skyriaus 2012 m. gruodžio 11 d. raštą Nr. 19SD-(14.19.7.)-1168 „Dėl prašymo“, kuriuo, atsakant į pareiškėjo prašymą išnuomoti jo naudojamą valstybinės žemės sklypą, paaiškinta, jog valstybinės žemės sklypo, kuriame yra pareiškėjui priklausantys statiniai, naudojimo būdas ir pobūdis neatitinka Pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės naudojimo būdų turinio, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašo ir jų turinio, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40, 19 punkto nuostatų (nėra inžinerinės infrastruktūros teritorija ir nėra skirtas susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybai). Atsižvelgiant į tai, būtina rengti tokio žemės sklypo detalųjį planą, kurio pagrindu bus galima į valstybinės žemės nuomos sutartį įrašyti visus reikalingus žemės sklypo kadastro duomenis, tarp jų ir naudojimo būdą bei pobūdį (b. l. 11-12). Taigi, skundžiamu atsakovo raštu iš esmės buvo nurodyta, kad pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus ir duomenis sudaryti su pareiškėju valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nėra galimybės.

Pagal Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, (toliau – ir Taisyklės) 34 punktą asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę išsinuomoti savo naudojamus žemės sklypus be aukciono, pagal žemės sklypo buvimo vietą pageidaujamo išsinuomoti valstybinės žemės sklypo patikėtiniui – Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui, savivaldybės administracijos direktoriui arba Valstybės turto fondui (toliau – valstybinės žemės nuomos procedūrą vykdanti institucija) – pateikia tam tikrus 34 punkte nurodytus dokumentus ir duomenis. Tuomet valstybinės žemės nuomos procedūrą vykdanti institucija (šiuo atveju Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys) per 10 darbo dienų nuo prašymo išnuomoti žemės sklypą ir kitų dokumentų gavimo patikrina, ar prašyme nurodyti visi reikiami duomenys ir pateikti visi Taisyklių 34 punkte nurodyti dokumentai, taip pat sutikrina asmens pateiktus duomenis su atitinkamų registrų duomenimis (Taisyklių 35 p.). Valstybinės žemės nuomotojas (šiuo atveju Nacionalinė žemės tarnyba), turėdamas visus Taisyklių 34 punkte nurodytus dokumentus, per mėnesį, be kitų veiksmų, parengia valstybinės žemės nuomos sutarties projektą (Taisyklių 37 p.). Valstybinės žemės nuomos procedūrą vykdanti institucija (Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys) parengtą valstybinės žemės nuomos sutarties projektą įteikia arba išsiunčia registruotu laišku (įteikiant) nuomininkui (šiuo atveju pareiškėjui), kuris, pasirašydamas sutarties projekte arba atskiru raštu, patvirtina, kad sutinka su sutarties projekte išdėstytomis žemės sklypo nuomos sąlygomis. Tik tuomet Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas per 10 darbo dienų nuo valstybinės žemės nuomos sutarties projekto suderinimo su nuomininku priima sprendimą išnuomoti žemės sklypą ar jo dalį arba prašymo netenkinti. Sprendimas išnuomoti žemės sklypą ar jo dalį, taip pat sprendimas prašymo netenkinti gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Taisyklių 39 p.).

Atsižvelgiant į nustatytas byloje faktines aplinkybes bei minėtas teisės aktų nuostatas, akivaizdu, kad skundžiamu Nacionalinės žemės tarnybos Vilkaviškio žemėtvarkos skyriaus 2012 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. 19SD-(14.19.7.)-1168 nebuvo nei priimtas sprendimas sudaryti nei atsisakyta sudaryti pareiškėjo pageidaujamo valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį. Tiek Žemės reformos įstatymo, tiek Taisyklių prasme skundžiamu Nacionalinės žemės tarnybos Vilkaviškio žemėtvarkos skyriaus raštu atlikti tarpiniai, parengiamieji veiksmai, siekiant ateityje sudaryti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį su pareiškėju, t. y. pagal Taisyklių 35 punktą Nacionalinės žemės tarnybos Vilkaviškio žemėtvarkos skyrius patikrino, ar pareiškėjo prašyme nurodyti visi reikiami duomenys ir pateikti visi Taisyklių 34 punkte nurodyti dokumentai, taip pat sutikrino pareiškėjo pateiktus duomenis su atitinkamų registrų duomenimis. Vadinasi, tokiam raštui (sprendimui) apskųsti pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalį taikoma privaloma išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, ką skundžiamoje nutartyje teisingai ir pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija pažymi, jog Specialioji teisėjų kolegija savo Teismingumo byloje Nr. 1-26/2013 sprendė klausimą tik dėl ginčo pobūdžio, priskirdama jį administracinių ginčų kategorijai, tačiau pareiškėjo skundo priėmimo klausimą sprendė konkretus Kauno apygardos administracinis teismas, kuris, nustatęs privalomą išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarką, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, jam tokia tvarka nepasinaudojus.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo nutarta atsisakyti priimti pareiškėjo skundą, yra teisėta ir pagrįsta, priimta tinkamai aiškinant ir taikant materialiosios ir proceso teisės normas, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o skundžiama Kauno apygardos administracinio teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Geistera“ atskirojo skundo netenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GagysRomanas KlišauskasRičardas Piličiauskas