Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2011-06-03 · Byla Nr. A2.9.-1211-503/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2011-06-03
Bylos Nr.
A2.9.-1211-503/2011
Teisminio proceso Nr.
4-02-3-00920-2011-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Valdas Petraitis
Administracinė byla Nr. A2.9.-1211-503/2011Proceso Nr. 4-02-3-00920-2011-4Procesinio sprendimo kategorija: 35. (S)
VILNIAUS MIESTO 2 APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2011 m. birželio 3 d.Vilnius
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Valdas Petraitis,sekretoriaujant H. Ragėnaitei, R. Kvaraciejūtei,

dalyvaujant V. J., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), jos atstovei adv. A. B. Jankevičienei,

vertėjaujant A. Adomavičienei,

teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji netinkamai prižiūri mažamečius vaikus, t.y. sausio 31 dieną, vasario 2,3 ir 7 dienomis sūnų A. J., gim. (duomenys neskelbtini), paliko pas močiutę adresu (duomenys neskelbtini), ir pati išvyko nepaaiškinusi kur. Taip pat neišleidžia sūnų į mokyklą ir nepasitinka iš jos, bei nepadeda ruošti pamokas, t.y. šias veiksmais ir neveikimu padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 181 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu V. J. nepripažino, jog padarė protokole nurodytą pažeidimą. Teismui paaiškino, kad jos su sutuoktiniu V. J. santuoka nutraukta teismo sprendimu, kuriuo jų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ja. Be to, po santuokos nutraukimo ji su vaikais liko gyventi pas buvusio sutuoktinio motiną (duomenys neskelbtini). Sausio 31 dieną jos sūnus Alanas liko pas močiutę (duomenys neskelbtini), nes ji nuvažiavusi pas dukrą Anastaziją į darželį, kuris yra kitame mikrorajone, rado ją apsirgusią, po ko ji su dukra liko pas savo motiną (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad negrįš pranešė buvusio sutuoktinio motinai. Nuo vasario 2 iki 7 dienos ji su dukra buvo pas savo motiną, nes dukra sirgo. Todėl sūnus buvo likęs pas buvusio sutuoktinio motiną, jos sūnų. Tačiau šiomis dienomis sūnus buvo prižiūrėtas, jai niekas nepranešė, jog sūnus neprižiūrimas. Nepripažino, jog nepasirūpina tinkamai sūnų išleisti į mokyklą ir kad jo nepasitinka iš mokyklos, bei nepadeda ruošti jam pamokas. Tai nepripažino, nes šis kaltinimas kilo iš neteisingo buvusio sutuoktinio, jo motinos ir brolio pareigūnams duotų pareiškimų (paaiškinimų), kuomet ji kreipėsi į teismą dėl alimentų vaikams padidinimo. Aiškiai neatsakė, kodėl neigia pareigūnui davusį paaiškinimą, jog su pažeidimu sutinka.

V. J. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, grindžiama administracinio teisės pažeidimo byloje surinkta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 2), paaiškinimu (b. l. 3), pranešimais apie įvykį (b. l. 4, 5, 6), pareiškimais (b. l. 7, 8), tarnybiniu pranešimu (b. l. 9), paaiškinimų patikslinimu (b. l. 11).

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes.

Vertinant tai, ar V. J. galėjo būti traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį dėl šios tėvų valdžios nepanaudojimo ar netinkamo panaudojimo atvejų, t. y. dėl nesirūpinimo, neprižiūrėjimo sūnaus Alano, pareigūnų turėjo būti įvertinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota ATPK 181 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo praktika.

LR ATPK 181 straipsnio 1 dalis, pagal kurią administracinėn atsakomybėn buvo patraukta V. J., numato, kad tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams – užtraukia įspėjimą tėvams.

Motyvuojamoji dalis

1989 metų Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 19 straipsnyje numatyta, kad, siekiant apginti vaiką nuo įvairiausio pobūdžio fizinio ar psichologinio smurto, įžeidimų ar piktnaudžiavimo, priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, grubaus elgesio ar išnaudojimo, kuriuos jis gali patirti iš tėvų, teisėtų globėjų ar kurio nors kito jį globojančio asmens, turi būti imtasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas vaiką kankinti, žaloti, žeminti jo garbę ir orumą, žiauriai su juo elgtis. Šio įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už fizinio ar psichinio smurto demonstravimą vaikams, jų įtraukimą į nusikalstamą ar kitą neteisėtą veiklą taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. Tėvų valdžios turinys apibrėžtas Civilinio kodekso 3.155 straipsnyje, kuriame įtvirtinta nuostata, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis. Tėvų valdžia negali būti naudojamasi priešingai vaiko interesams. Civilinio kodekso 3.159 straipsnio 4 dalis numato, kad už tėvų valdžios nepanaudojimą taikoma teisinė atsakomybė, numatyta įstatymuose. Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, tarp jų ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Pastarieji veiksmai, kurie gali pasireikšti ir tėvų piktnaudžiavimu savo valdžia, jų amoraliu elgesiu (muštynės, klyksmai šeimoje, keliantys vaikui baimę), taip pat laikytini priešingais vaiko interesams. Tokiu būdu, vaiko priežiūros nebuvimas ar nerūpestingas elgesys, - neauklėjimas, nesirūpinimas, neprižiūrėjimas, atsižvelgiant į jo fizinę ir protinę būklę, palankių sąlygų visapusiškai ir harmoningai vystytis nesudarymas, darantys žalą vaikui, jo interesams, patenka į LR ATPK 181 straipsnyje aprašyto teisės pažeidimo sudėtį.

Vadovaujantis LR ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas tik tuomet, kai visapusiškai, visiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minėtų teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis proceso pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

Bylos nagrinėjimo betarpiškumo principas įpareigoja teismą tiesiogiai ištirti įrodymus (išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir ekspertų išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus), nuodugniai išanalizuoti informaciją, gautą iš įvairių šaltinių, aptarti kiekvieno įrodymo turinį, galią, įvertinti juos nuoseklumo ir patikimumo aspektu. Pažymėtina, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne pavieniais duomenimis.

Nors V. J. neigė, kad protokole nurodytomis aplinkybėmis neprižiūrėjo sūnaus Alano, juo tinkamai nesirūpino, tačiau jos kaltė pasitvirtino sekančiais duomenimis, o būtent:

Paaiškinimu, kad V. J. su pažeidimu sutiko. Be to, kad artimiausiu metu sūnaus Alano mokyklą pakeis ir su abiem vaikais gyvens (duomenys neskelbtini). Dėl ko galės rūpintis dukra ir sūnumi (b. l. 3).

Pranešimais, kad buvo registruoti pranešimai apie tai, kad V. J. dažnai palieka be priežiūros nepilnametį sūnų Alaną (b. l. 4, 5, 6),

Pareiškimais, kad V. J. dažnai palieka be priežiūros nepilnametį sūnų Alaną neįgaliai močiutei (b. l. 7, 8),

Tarnybiniu pranešimu, kad J. J. ir V. J. paaiškinę, jog jiems V. J. dažnai palieka be priežiūros nepilnametį sūnų Alaną, nenakvoja namuose, nepaaiškina kur tomis dienomis buvo. Be to, jog sūnus A. J. paaiškinęs, kad mamos Valentinos dažnai nebūna, o jis dažniausiai būna su močiute Jelena ir dėde Viačeslavu. Be to, jam namų darbus padeda atlikti dėdė Viačeslavas, o valgį dažniausiai gamina močiutė Jelena (b. l. 9).

V. J. paaiškinimų patikslinimu, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytomis dienomis V. J. nesirūpino vaikais. Be to, netiesa, jog V. J. dukros Anastazijos į darželį 2011-01-31 ir 2011-02-01 nevedė dėl to, kad ši sirgo, skaudėjo pilvą. Netiesa, nes Anastazija paaiškino, jog jai tuo metu pilvo neskaudėjo (b. l. 11).

Šeimos aplankymo aktu, kad V. J. įspėta, jog būtent tėvams tenka pagrindinė atsakomybė už vaikų auklėjimą ir vystymąsi, jie privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Jai išaiškinta, jog ji privalo gyventi kartu su abiem vaikais ir Alano neplikti neįgalios senelės priežiūrai.

Teisme apklaustos liudytojos J. J. paaiškinimais, kad jai nustatytas neįgalumas. O marti V. J., gyvenanti su sūnumi Alanu pas ją (J. J.) ir jos sūnų V., š.m. sausio 31 dieną, vasario 2, 3 ir 7 dienomis sūnų A. J. paliko pas ją ir pati išvyko nepaaiškinusi kur. Taip pat Jelena neišleidžia sūnų į mokyklą ir nepasitinka iš jos, bei nepadeda ruošti pamokas. Be to, anūkui A. pamokas padeda ruošti dėdė V. Tačiau taip su J. J. anksčiau nebuvo, tai vyksta paskutiniu metu.

Teisme apklausto liudytojo V. J. paaiškinimais, kad brolienė V. J. gyvena su sūnumi A. pas jo motiną J. J., kur ir pats gyvena. Š.m. sausio 31 dieną, vasario 2, 3 ir 7 dienomis V. sūnų A. J. paliko pas močiutę J. ir pati išvyko nepaaiškinusi kur. Po ko V. pranešė žinutėmis, kad prižiūri savo sesers vaiką ir kad vakare grįš. Tačiau negrįždavo. Jis dažnai A. palydėdavo į mokyklą ir iš jos parsivesdavo namo. Be to, dažnai A. padėdavo ruošti pamokas. Atsakė, kad gal kažkiek ir V. padėdavo sūnui A. ruošti pamokas.

Teisme apklaustos VTAS inspektorės S. M. paaiškinimais, kad po gautų pranešimų ir apsilankymo VTAS darbuotojos V. J. šeimoje, V. J. buvo įspėta, kad pažeidžia savo vaikų teises. Tačiau pagal tuo metu turimus duomenis V. J., (jos šeimą) įrašyti į atitinkamas įskaitas priežasties nebuvo. Tačiau A. ir A. tėvas taip pat buvo įspėtas, kad jis taip pat privalo rūpintis savo vaikais. Be to, šios dienos duomenimis aplinkybių, kad V. J. būtų nubausta, nėra.

Šie duomenys nuoseklūs, vieni kitus papildantys pakankamai išsamūs, vieni kitiems neprieštarauja. Be to šie duomenys patvirtina tai, kad V. J. netinkamai prižiūrėjo mažametį sūnų A., t.y. sausio 31 dieną, vasario 2,3 ir 7 dienomis sūnų A. J., gim. (duomenys neskelbtini), paliko pas močiutę adresu (duomenys neskelbtini), ir pati išvyko nepaaiškinusi kur. Be to, šiomis dienomis ji neišleido sūnų į mokyklą ir nepasitiko iš jos, bei nepadėjo jam ruošti pamokas. Todėl šie duomenys laikytini V. J. kaltės įrodymais.

Byloje neįrodyta, jog V. J. netinkamai prižiūrėjo abu savo mažamečius vaikus, taip pat kad ji aplamai neišleisdavo sūnų A. į mokyklą ir nepasitikdavo iš jos, bei nepadėdavo jam ruošti pamokas. Todėl ir pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos aplinkybės tikslintinos.

Ištyręs ir įvertinęs šiuos įrodymus teismas konstatuoja, kad V. J. netinkamai prižiūrėjo mažametį sūnų Alaną, t.y. sausio 31 dieną, vasario 2,3 ir 7 dienomis sūnų A. J., gim. (duomenys neskelbtini), paliko pas močiutę adresu (duomenys neskelbtini), ir pati išvyko nepaaiškinusi kur. Be to, šiomis dienomis ji neišleido sūnų į mokyklą ir nepasitiko iš jos, bei nepadėjo jam ruošti pamokas. Byloje pakanka įrodymų pagrindžiančių V. J. kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 181 straipsnio 1 dalyje. Jos veika kvalifikuota teisingai.

V. J. teisme neigė, jog nepanaudojo motinos valdžią sūnaus A. atžvilgiu. Teisme paaiškino, jog protokole nurodytomis dienomis ji su sergančia dukra A. buvo pas savo motiną. Tačiau jokių patikimų duomenų apie tai, kad dukra A. tomis dienomis sirgo, buvo gydoma ji teismui nepateikė. Todėl jos teisme duoti paaiškinimai neišsamūs, neįtikinantys. Be to, kaip matyti iš jos 2011-02-11 paaiškinimo pareigūnei ji su pažeidimu sutiko. Tačiau teismui aiškiai, įtikinamai nepaaiškino, kodėl anksčiau duotus pareigūnei paaiškinimus pakeitė. Juolab, ši jos gynybinė pozicija paneigta aukščiau nurodytais įrodymais. Pagal tai ši jos gynybinė pozicija atmetama.

Liudytoja I. J. teismui paaiškino, kad jos dukra V. J. sausio 31 dieną, vasario 2,3 ir 7 dienomis buvo pas ją su dukra A., kuri sirgo. Be to, dukra V. padeda sūnui A. ruošti pamokas. Tačiau ši liudytoja teismui nuosekliai, aiškiai nepaaiškino, kokia liga anūkė A. tuo metu sirgo, ar buvo kviestas gydytojas, koks buvo skirtas gydymas ir pan. Be to, nedavė teismui išsamių paaiškinimų apie jos dukros V. padėjimą sūnui A. ruošti pamokas. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš liudytojos I. J. ir jos dukros V. V. J. paaiškinimų aišku, kad anūkas A. negyveno pas močiutę I. J. Pagal tai teismas sprendžia, kad šios liudytojos teisme duoti paaiškinimai nenuoseklūs, neišsamūs, neįtikinantys, - nepaneigiantys V. J. kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą LR ATPK 181 straipsnio 1 dalyje. Todėl jie vertinami kritiškai.

Byloje J. J. atsakomybę lengvinančių, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismo vertinimu administracinės bylos medžiaga, VTAS vyr. specialistės S. M. teisme duoti paaiškinimai, teikia pagrindo manyti, jog pažeidėja padarė tinkamas išvadas dėl padaryto pažeidimo, kritiškai vertina savo elgesį ir nuoširdžiai gailisi. Pažeidimo padarymo metu V. J. neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų, pažeidimo pavojingumas palyginus yra nedidelis, nes nebuvo sukelta grėsmė A. teisėms ar interesams, ar iškilęs pavojus jo gyvybei, sveikatai, saugumui. Teismas neturi priežasties abejoti, kad pareiškimai dėl V. J. netinkamo rūpinimosi sūnumi A. atsirado tik po to, kai ji pareiškė buvusiam sutuoktiniui V., kad kreipsis į teismą dėl teismo sprendimu priteistų alimentų padidinimo ir dėl to kreipėsi. Tačiau akivaizdu, kad šių aplinkybių visuma nešalina J. J. atsakomybės, tačiau jas įvertinus kartu su kitomis padarytą pažeidimą ir pažeidėją charakterizuojančiomis aplinkybėmis, bei į tai, kad ir A. tėvas privalo rūpintis vaikais, kad šiuo metu VTAS neturi duomenų apie J. J. netinkamą rūpinimąsi sūnumi A., kad ji pažeidžia savo vaikų teises, teikia pagrindą taikyti LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, J. J. neskirti administracinės nuobaudos. Teismo nuomone, administracinės bylos procesas šiuo konkrečiu atveju, įvertinus J. J. asmenybę, šeiminę ir aukščiau paminėtas aplinkybes, yra pakankamos priemonės teisingumo įgyvendinimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ATPK 30¹ straipsniu, 181 straipsnio 1 dalimi, 224, 287 straipsniais, teismas

nutarė:

V. J., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 181 straipsnio 1 dalyje, ir jai neskirti administracinės nuobaudos.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.

Teisėjas Valdas Petraitis