- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-04-26
- Bylos Nr.
- 1-8-303/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-10064-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- R. R., T. L.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Audronė Kartanienė
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. R. a/k (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „P.“ direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 183 straipsnio 2 dalyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968, įsigaliojusio 2003-05-01 redakcija), 182 straipsnio 1 dalyje (2 epizodai), 300 straipsnio 2 dalyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968, įsigaliojusio 2003-05-01 redakcija), 300 straipsnio 1 dalyje (du epizodai, 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968, įsigaliojusio 2003-05-01 redakcija), 222 straipsnio 1 dalyje;
T. L., a/k (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, aukštojo išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedarbingas, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968, įsigaliojusio 2003-05-01 redakcija), 182 straipsnio 1 dalyje (2 epizodai),
Juridinis asmuo - UAB „P.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įregistruotas juridinių asmenų registre, adresu (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje (2 epizodai), 20 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje (du epizodai, (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968, įsigaliojusio 2003-05-01 redakcija), 20 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. R., būdamas UAB „P.", įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto valdybos rejestro tarnyboje, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir užimamų pareigų pagrindu turėdamas savo žinioje UAB „P." turtą, 2004 m. sausio - kovo mėnesių laikotarpiu, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas vieninga tyčia, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą - UAB „P." turtą - 74 515,68 Lt, o būtent:
R. R., būdamas UAB „P." direktoriumi, 2004 m. sausio - kovo mėnesių laikotarpiu, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Vilniaus mieste, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, per T. L. įsigijęs iš asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-10011-04 atskirtas į atskirą, suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nario V. R., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 212 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, minėto nusikalstamo susivienijimo narių - E. L., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 212 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu ir asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-10011-04 atskirtas į atskirą, suklastotus dokumentus: 2003-12-18 UAB „O." PVM sąskaitą faktūrą LEB Nr. 2901455 ir prie jos pridedamą atliktų darbų aktą Nr. 12/18-1; 2003-12-23 UAB „O." PVM sąskaitą faktūrą LEB Nr. 2901457 ir prie jos pridedamą atliktų darbų aktą Nr. 12/23-4; 2003-12-23 UAB „J." PVM sąskaitą faktūrą LEA Nr. 7258185 ir prie jos pridedamą atliktų darbų aktą Nr. 12/23-1; 2003-12-23 UAB „J." PVM sąskaitą faktūrą LEB Nr. 7258186; 2003-12-29 UAB „J." PVM sąskaitą faktūrą LEB Nr. 7258188 ir prie jos pridedamą atliktų darbų aktą Nr. 12/29-1; 2003-12-30 UAB „O." PVM sąskaitą faktūrą LEB Nr. 2901463 ir prie jos pridedamą atliktų darbų aktą Nr. 12/30-5; 2004-02-24 UAB „J." PVM sąskaitą faktūrą LEC Nr. 1749799 ir prie jos pridedamą atliktų darbų aktą Nr.02/24-1, kuriuose buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys - neva tai UAB „O." ir UAB „J.“ pardavė, o UAB „P." nupirko prekių ir paslaugų iš viso už 74 515,68 Lt., šiuos tikrovės neatitinkančius dokumentus perdavė UAB „P." finansininkams bei nurodė įtraukti juos į UAB „P." buhalterinę apskaitą.
Žinodamas, kad realiai tarp UAB „O.", UAB „J." ir UAB „P." jokių sandorių nėra įvykę, UAB „P." patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), 2004-01-12, 2004-01-13, 2004-01-15 ir 2004-03-05, kaip atsiskaitymą už neva UAB „O." ir UAB "J." suteiktas paslaugas, iš UAB „P." bankinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB bankas Hansabankas" į UAB „O." bankinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „Snoras" mokėjimo pavedimais pervedė 31 022,20 Lt., o į UAB "J." bankinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „Snoras", pervedė 43 439.48 Lt., viso 74 515.68 Lt.
E. L., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 212 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, Vilniaus mieste išgryninus iš UAB „P.“ pervestus į UAB „O." ir UAB „J." bankines sąskaitas pinigus ir per V. R., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 212 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, šiuos pinigus, be ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio pinigų dalies, kurią nusikalstamo susivienijimo nariai pasiliko už suklastotų dokumentų išrašymą, perdavus T. L., o šiam šiuos pinigus perdavus R. R., pastarasis, veikdamas vieninga tyčia, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą - UAB „P." turtą - 74 515,68 Lt grynųjų pinigų.
Tokiu būdu R. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968, įsigaliojusio 2003-05-01, redakcija).
T. L. kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su UAB „P." direktoriumi R. R., asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-10011-04 atskirtas į atskirą, suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais V. R., E. L., kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 212 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais to paties nusikalstamo susivienijimo nariais, 2004 m. sausio - kovo mėnesių laikotarpiu, Vilniaus mieste, padėjo R. R. pasisavinti didelės vertės UAB „P." turtą - 74 515,68 Lt, o būtent:
T. L., UAB „P." direktoriui R. R., užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėjusiam UAB „P." turtą, paprašius padėti surasti fiktyvią įmonę, galinčią išrašyti suklastotus dokumentus apie tariamą prekių ar paslaugų pirkimą ir tokiu būdu padėti pasisavinti UAB „P." lėšas, sutiko R. R. padėti ir tuo tikslu kreipėsi į V. R.. V. R., vykdydamas T. L. prašymą ir toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateikė T. L., asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-10011-04 atskirtas į atskirą, nusikalstamo susivienijimo nario E. L. ir kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų to paties nusikalstamo susivienijimo narių suklastotus dokumentus: 2003-12-18 UAB „O." PVM sąskaitą faktūrą LEB Nr. 2901455 ir prie jos pridedamą atliktų darbų aktą Nr. 12/18-1; 2003-12-23 UAB „O." PVM sąskaitą faktūrą LEB Nr. 2901457 ir prie jos pridedamą atliktų darbų aktą Nr. 12/23-4; 2003-12-23 UAB „J." PVM sąskaitą faktūrą LEA Nr.7258185 ir prie jos pridedamą atliktų darbų aktą Nr. 12/23-1; 2003-12-23 UAB „J." PVM sąskaitą faktūrą LEB Nr. 7258186; 2003-12-29 UAB „J." PVM sąskaitą faktūrą LEB Nr. 7258188 ir prie jos pridedamą atliktų darbų aktą Nr. 12/29-1; 2003-12-30 UAB „O." PVM sąskaitą faktūrą LEB Nr. 2901463 ir prie jos pridedamą atliktų darbų aktą Nr. 12/30-5; 2004-02-24 UAB „M." PVM sąskaitą faktūrą LEC Nr. 1749799 ir prie jos pridedamą atliktų darbų aktą Nr.02/24-1, kuriuose buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad UAB „O." ir UAB „J.", neva pardavė, o UAB „P." iš viso nupirko paslaugų už 74 515,68 Lt. T. L., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, šiuos dokumentus perdavė UAB „P." direktoriui R. R.. R. R., tęsdamas nusikalstamą veiką, perdavė šiuos suklastotus dokumentus UAB „P." finansininkams, nurodydamas juos įtraukti į UAB „P." buhalterinę apskaitą. UAB „P." finansininkai nežinodami, kad jiems pateikti dokumentai yra suklastoti, įtraukė juos į UAB „P." buhalterinę apskaitą, o R. R. 2004-01-12, 2004-01-13, 2004-01-15 ir 2004-03-05, kaip atsiskaitymą už neva UAB „O." ir UAB "J." suteiktas paslaugas, iš UAB „P." bankinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB bankas Hansabankas", mokėjimo pavedimais į UAB „O." bankinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „Snoras", pervedė 31 022,20 Lt., į UAB "J." bankinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „Snoras", pervedė 43 439.48 Lt., viso į UAB „O." ir UAB „J." bankines sąskaitas pervedė 74 515.68 Lt. Asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-10011-04 atskirtas į atskirą, suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo narys E. L., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, iš UAB „O." ir UAB „J." bankinių sąskaitų šiuos pervestus pinigus bankomatuose nuėmė grynais ir per kitą nusikalstamo susivienijimo narį V. R., Vilniaus mieste perdavė šiuos pinigus T. L., be ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio pinigų dalies, kurią nusikalstamo susivienijimo nariai pasiliko už suklastotų dokumentų išrašymą. T. L., toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką iš V. R. gautus pinigus perdavė R. R., o šis pinigus panaudojo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoms reikmėms.
Tokiu būdu T. L. kaltinamas tuo, kad veikdamas kartu su asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-10011-04 atskirtas į atskirą, ir jo suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais V. R., E. L., kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 212 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais to paties nusikalstamo susivienijo nariais, padėjo R. R. pasisavinti jo žinioje buvusį didelės vertė UAB „P." turtą - 74 515,68 Lt, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968, įsigaliojusio 2003-05-01, redakcija).
Apklaustas kaltinamuoju R. R. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jam inkriminuojamos pinigų sumos nepasisavino, prievolės sumokėti į biudžetą 11 366,80 lt nevengė, nei vieno oficialaus dokumento nesuklastojo, buhalterinę apskaitą vedė teisingai. Direktoriumi bendrovėje „P.“ jis dirba nuo bendrovės įsteigimo dienos. Kaip įmonės vadovas jis galėjo veikti bendrovės vardu ir jos labui, ir tai darė. Jo pavaldume buvo visi įmonės darbuotojai, tame tarpe ir buhalterė, kuri tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą. Pirminius finansinius dokumentus buhalterei teikė tiek jis, tiek ir kiti darbuotojai, t.y .T. L. ir S. M., o ši, atėjusi kartą per savaitę, juos suvesdavo. Sąskaitas – faktūras bei kitus finansinius dokumentus įmonės vardu pasirašinėjo jis. Apie bendroves „O.“ ir „J.“ sužinojo iš T. L. Su šių bendrovių vadovais susitikęs nebuvo, minėtų bendrovių dokumentus gavo iš T. L.. V. R. ir A. P. nepažinojo, asmeniškai nebendravo. Atliktus darbus atveždavo T. L. Sutartys su įmonėmis galimai buvo pasirašomos kartu su sąskaitomis faktūromis. Ilgalaikių sutarčių nepasirašinėdavo. Išgrynintų pinigų iš T. L. negavo.
Apklaustas kaltinamuoju T. L. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis, R. R. ir S. M. buvo bendrovės „P.“ akcininkai. Bendrovei „P.“ reikėjo atlikti įvairių smulkių darbų, pvz. tokių, kaip sulankstyti ar suklijuoti dėžutes, o V. R., turėdamas įmonėje daug darbuotojų, tuos darbus sutiko atlikti. Įmonių „O.“ ir „J.“ nežino, S. K. ir E. L. nepažįsta. Bendrovės „P.“ grynųjų pinigų V. R. neperdavė ir iš jo niekada jų negavo. Kiek ir už ką buvo pervesta pinigų bendrovėms „O.“ ir „J.“, nežino. Apie visas UAB „P.“ sudarytas sutartis jam nebuvo žinoma, jas sudarinėjo R. R.. Kaip akcininkas jis dalyvaudavo pasitarimuose, kuriuose buvo aptariami klausimai dėl bendrovės darbo krypties, įmonės veiklos plėtimo, efektyvesnio darbo. Savo žinias stengėsi panaudoti užsakymų ir klientų rato plėtimui. Ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotų jo parodymų netvirtina. Šie parodymai atsirado tik todėl, kad tyrėjas žadėjo tyrimą nutraukti, UAB „P.“ susitaikius su valstybe.
Apklaustas kaltinamuoju juridinio asmens atstovas duoti parodymus teisiajame posėdyje atsisakė. Ikiteisminio tyrimo metu UAB „P.“ savo kaltės nepripažino (4 t. b.l. 38, 94).
Kaltinamojo R. R. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968, įsigaliojusio 2003-05-01 redakcija), įrodyta byloje surinkta ir ištirta medžiaga.
Apklaustas liudytoju A. P. parodė, kad 2003 metų vasarą V. R., su kuriuo susipažino 2003 metų pradžioje, pasiūlė jam būdą sumažinti bendrovės pelno mokestį, paaiškindamas, kad į UAB „V." apskaitą galima įtraukti fiktyvias realių bendrovių PVM sąskaitas faktūras, kuriomis patvirtinama, kad tos bendrovės suteikia UAB „V." tam tikras paslaugas ar prekes, bet realiai šios paslaugos nebūtų atliktos ir prekės nebūtų pateiktos. UAB „V." atsiskaitydama už fiktyvias paslaugas, pervestų pinigus į šių įmonių sąskaitas, iš kurių tos pinigų sumos vėliau būtų paimtos ir grąžintos grynais UAB „V.", jų neapskaitant bendrovės buhalterinėje apskaitoje. Apie tokią schemą galimai jis papasakojo ir bendrovės klientui T. L. Mano, kad davė jam V. R. telefono numerį ir pasiūlė tartis pačiam. Tarpininkavimo procedūroje suvedant T. L. ir V. R. nedalyvavo, ar jie buvo susitikę nežino.
Apklaustas liudytoju V. R. parodė, kad su kaltinamuoju T. L., kuris buvo UAB „P." atstovas, jo pareigų nežino ir tuo nesidomėjo, susipažino 2003 metų pabaigoje. Pastarasis jam paskambino gruodžio mėnesio pabaigoje, pasisakė, kad skambina nuo A. P. iš UAB „V.“ ir papašė „tokios“ paslaugos, jos siūlyti jam nereikėjo. Su T. L. susitiko tik 2004 metų sausio mėnesį. Susitarė, kad už fiktyvių PVM sąskaitų faktūrų išrašymą pastarasis paliks jam ir jo partneriams S. K. ir E. L. 12 procentų pinigine išraiška nuo visos fiktyvioje PVM sąskaitoje faktūroje išrašytos sumos. Susitikimo metu T. L. jam perdavė reikalingus duomenis, o jis šią informaciją perdavė E. L., nes S. K. tuo metu buvo išvykęs iš Lietuvos. PVM sąskaitas faktūras visuomet ruošdavo S. K., o jas pasirašydavo E. L. Prie šių dokumentų būdavo pridedami atliktų darbų aktai, kuriuos ruošdavo jis pats. Atspausdintus aktus su reikalingais duomenimis jis perduodavo S. K. arba E. L., o pastarieji organizuodavo jų pasirašymą ir antspaudavimą. Asmeniškai jis antspaudų neturėjo ir dokumentų nepasirašinėjo. Už tariamai atliktas paslaugas, buvo atsiskaitoma bankiniais pervedimais. Kai pinigai būdavo pervesti į sąskaitą, jis turėjo sugrąžinti pinigus grynais, be 12 procentų ar PVM sumos, nurodytos sąskaitoje faktūroje. Juos išgrynindavo E. L. Nurodė, kad UAB „P." atveju dokumentai buvo įforminti atbuline data: šešios sąskaitos UAB „O." ir „J." buvo išrašytos 2003 metų gruodžio mėnesį, nors realiai jis su T. L. iš viso dar nebuvo susitikę. Viena UAB „J." sąskaita faktūra buvo išrašyta 2004 metais. Duomenis, reikalingus įrašyti į šias sąskaitas faktūras, visais atvejais jam pateikė T. L. Tvirtina, kad pagal UAB „O." ir UAB „J." PVM sąskaitas faktūras paslaugos ir prekės bendrovei „P." realiai suteiktos nebuvo. Suklastotas sąskaitas faktūras jis perduodavo T. L., o šis suorganizuodavo jų įtraukimą į UAB „P." buhalterinę apskaitą. Iš UAB „P." už fiktyvias paslaugas gautus pinigus S. K. pervesdavo į kortelinę sąskaitą, o E. L., pasinaudodamas kortelėmis, nuimdavo juos grynais. T. L. pinigus perduodavo asmeniškai jis. Prisiminė, kad susitikimų su T. L. metu, du kartus dalyvavo ir UAB „P." direktorius R. R. Mano, kad R. R. žinojo apie neapskaitytų pinigų gryninimo schemą. Iš pokalbio su T. L., kurio metu dalyvavo ir R. R., suprato, kad nuo pastarojo priklausė pinigų pervedimas už fiktyvias paslaugas bei kad pinigai per T. L. grįždavo jam. R. R. buvo kartu atvažiavęs su T. L., kai jis pastarajam perdavė išgrynintus pinigus. Vieną kartą tai buvo prie RIMI prekybos centro, o antrą kartą - prie baro „A. G." , (duomenys neskelbtini).
Patvirtino, kad jo perklausytuose telefoniniuose pokalbiuose kalba vyko tarp jo, T. L., S. K. ir E. L. apie fiktyvių PVM sąskaitų faktūrų išrašymą ir jų pagalba „išgrynintų" UAB „P." pinigų nuėmimą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2006-03-23 nutartimi, ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-10011-04, įtariamojo V. R. atžvilgiu, BPK 212 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, nutrauktas (3 t. b.l. 41-46).
Akistatos tarp V. R. ir T. L. metu, V. R. patvirtino, kad bendrovei „P." buvo pateiktos trys UAB „O." ir trys UAB „J." 2003 metų pabaigos data suklastotos sąskaitos faktūros bei viena 2004 metų UAB „J." sąskaita faktūra. Duomenis, reikalingus įrašyti į šias sąskaitas faktūras jam pateikė T. L. Paskambinus pačiam T. L., jie susitarė susitikti 2004 m. sausio 7 d., telefonu pastarajam nupasakojo kaip atvažiuoti iki UAB „V. S.", esančios (duomenys neskelbtini). Tai buvo jų pirmas susitikimas. Atvažiavęs T. L. jam perdavė užsakymą suklastoti buhalterinės apskaitos dokumentus UAB „P." už 2003 metų gruodžio mėnesį ir nurodė kokie fiktyvūs darbai turi būti nurodyti šiuose dokumentuose, o būtent: reklaminių bukletų, reklaminių skydų gamyba, rinkos analizė, transportavimo paslaugos, už kokią sumą. Susitikimo metu T. L. jam perdavė reikalingus duomenis, o jis šią informaciją perdavė E. L. Šis ir suklastojo PVM sąskaitas faktūras. Sausio 9 d. paskambinęs T. L. teiravosi apie jam reikalingus suklastotus UAB „P." dokumentus. Tą pačią dieną susitikus jiems degalinėje prie Pedagoginio žiedo, perdavė jam dokumentus - bendrovei „P." išrašytas UAB „O." ir UAB „J." sąskaitas faktūras, sutartis, atliktų darbų aktus. 2004 m. sausio 12 d. paskambinęs E. L. sužinojo, kad UAB „P." už fiktyvias paslaugas pervedė pinigus. Po pokalbio su E. L., jis pats paskambino T. L. ir pasakė jam, apie UAB „P." padarytą pinigų pervedimą už fiktyvias paslaugas, aptarė galimą laiką susitikimui, tikslu perduoti tuos pinigus T. L. Su T. L. susitarė susitikti (duomenys neskelbtini). Susitikimo metu jis T. L. grąžino 14 702 Lt, nuo sumos atskaičiavus sutartus 12 procentų, kurie buvo pervesti UAB „O." už tariamai suteiktas reklaminių bukletų gamybos paslaugas. Kitą dieną, t.y. sausio 13 d., paskambinęs E. L. sužinojo, kad yra pervesti pinigai iš UAB „P." už fiktyvias paslaugas bei, kad jis ruošiasi tuos pinigus išgryninti iš UAB „O." ir UAB „J." sąskaitų. E. L. jam perdavė likusius virš 16 tūkstančių lt iš UAB „O." sąskaitos už fiktyvią reklaminių bukletų gamybą ir virš 28 tūkstančių lt iš UAB „J." sąskaitos už fiktyvias reklaminių skydų gamybos, rinkos analizės, transporto paslaugas. Sausio 16 d., jis kalbėjo su T. L. ir tarėsi dėl susitikimo, kad galėtų perduoti pervestus už fiktyvias paslaugas ir išgrynintus UAB „P." pinigus, kuriuos jam perdavė E. L.. T. L. atvažiavo pas jį į bendrovės „V.S." patalpas. 2004 m. kovo 3 d. susitarė su T. L. susitikti. Susitikimo metu T. L. jam perdavė užsakymą suklastoti UAB „P." buhalterinės apskaitos dokumentus. Kitą dieną jis pastarojo užsakymą dėl dokumentų suklastojimo persiuntė UAB „F.E." fakso numeriu. 2004 m. kovo 4 d. jam kelis kartus skambino T. L., nes labai norėjo tą pačią dieną gauti suklastotus dokumentus. Jis pažadėjo dokumentus paruošti. Susitikęs su E. L., gavo iš jo suklastotą UAB „J." 2004-02-24 PVM sąskaitą-faktūrą LEC Nr. 1749799, išrašytą UAB „P.". Gavęs dokumentus jis iš karto paskambino T. L., tikslu susitarti dėl susitikimo. Buvo sutarta, kad grįždamas iš Trakų, užvažiuos. Apie 22.00 valandą T. L. atvažiavo prie jo namų ir gavo UAB „P." išrašytus suklastotus dokumentus. 2004 m. kovo 8 d. E. L. išgrynino iš UAB „J." sąskaitos UAB „P." ir kitų įmonių pervestus už fiktyvias paslaugas pinigus. Kai degalinėje „S." E. L. perdavė jam UAB „P." pervestus ir išgrynintus pinigus, jis paskambino T. L. ir susitarė dėl susitikimo. Išgrynintus pinigus T. L. perdavė tą pačią dieną bare „A. G." , (duomenys neskelbtini) (t. 3 b.l. 176-178 ).
Apklaustas liudytoju E. L. parodė, kad firmas UAB „O." ir UAB „J." jis įsteigė S. K. prašymu. Šios bendrovės ofiso neturėjo, (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo tik S. K. ofisas. Asmeniškai jo vaidmuo šioje nusikalstamoje veikoje pasireiškė tuo, kad jis pas save namuose laikė tuščius minėtų bendrovių dokumentus ir, S. K. prašymu, ant šių įmonių dokumentų, tame tarpe ir ant PVM sąskaitų faktūrų blankų, pasirašydavo už UAB „O." ir UAB „J." darbuotojus, pardavėjui skirtoje vietoje. Neužpildytus, tik pasirašytus PVM sąskaitų faktūrų blankus perduodavo S. K. Be to, pastarojo nurodymu, jis nuimdavo, pervestus už fiktyvias ūkines operacijas, grynuosius pinigus. Nuimtus pinigus visada perduodavo S. K., o šis mokėdavo jam apie 1-1.5 procento nuo PVM sąskaitose išrašytų prekių ar paslaugų sumos. Bendrovei „P.", fiktyvioms ūkinėms operacijoms pagrįsti, taipogi buvo išrašytos UAB „O." ir UAB „J." PVM sąskaitos faktūros, surašyti kiti dokumentai, neteisingai juose nurodant, kad šios įmonės neva tai suteikė UAB „P." paslaugas. Jokių sandorių pagal minėtas PVM sąskaitas faktūras nebuvo įvykę.
Perklausęs jam pateiktus telefoninius pokalbius E. L. patvirtino, kad šie pokalbiai vyko tarp jo, S. K. bei V. R. apie UAB „O." ir UAB „J." fiktyvių PVM sąskaitų faktūrų išrašymą ir jų pagalba „išgrynintų" UAB „P." pinigų nuėmimą.
Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2006-03-23 nutartimi, ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-10011-04, įtariamojo E. L. atžvilgiu, BPK 212 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, nutrauktas (3 t. b.l. 13-17).
Iš teisinės pagalbos metu gautų liudytojo N. M. parodymų matyti, kad jis su savo šeima nuolat gyvena (duomenys neskelbtini) srityje, kur ir dirba. Lietuvos Respublikoje nuo 2002-01-01 jis lankėsi tik 3 kartus, o būtent: 2002-06-02, 2002-09-12 ir 2003-11-05 bei tą pačią dieną iš Lietuvos išvažiuodavo. 2003-11-05 Lietuvos Respublikoje jis lankėsi turėdamas tikslą nusipirkti UAB „J." akcijas. Pažįstamo I. V. pasiūlymu, savo vardu Lietuvos teritorijoje jis įsigijo juridinį asmenį. Atvažiavus į Vilnių, jį pasitiko žmogus vardu E., jo pavardės nežino. Jis nuvežė jį pas juristą S. K., kuris iš lietuvių kalbos į rusų kalbą išvertė dokumentų paketą dėl juridinio asmens įsigijimo. Po to, jie nuvažiavo į banką, kur jis pasirašė visus būtinus firmai įsigyti dokumentus. S. K. jam paaiškino, kad ši firma užsiima legalia veikla, atstovas turi turėti Rusijos pilietybę. Už šios įmonės įsigijimą jis niekam jokių pinigų nemokėjo, pinigų nemokėjo ir jam. Jam buvo apmokėta tik kelionė ir maitinimas. Pagal dokumentus jis tapo UAB „J.“ direktoriumi, jam priklausė 100 % įmonės akcijų. Tačiau šioje bendrovėje jis realios veiklos nevykdė, sandorių nesudarinėjo. Neužpildytose sąskaitose faktūrose, kasos išlaidų orderiuose ir kituose dokumentuose, nepasirašinėjo. Maždaug po pusės metų pažįstamas I. V. pasakė, kad jo vardu įregistruota firma savo veiklą nutraukė (2 t. b.l. 145-152).
Parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu, liudytojas N. M. atpažino E. L., kaip asmenį, kuris jį 2003-11-05 pasitiko Vilniuje bei dalyvavo pasirašant jam UAB „J." įsigijimo dokumentus. Be to, N. M. atpažino S. K., kaip asmenį, kuris jam vertė iš lietuvių kalbos į rusų kalbą firmos „J.“ įsigijimo dokumentus ( 2 t. b.l. 161-166, 167- 172 ).
Iš teisinės pagalbos metu gautų liudytojo A. M. parodymų matyti, kad Lietuvos Respublikoje nuo 2002-01-01 jis lankėsi tik vieną kartą, o būtent: 2003-07-25, be to, tą pačią dieną išvažiavo iš Lietuvos. Lietuvoje minėtą dieną lankėsi tikslu įsigyti UAB „O.“ akcijas. Šį juridinį asmenį jis įsigijo pažįstamo I. V. pasiūlymu. Pastarojo patarimu jis nuvyko į Vilnių, kur jį pasitiko asmuo vardu E. Pastarasis jį nuvežė pas juristą S. K., kuris iš lietuvių kalbos į rusų kalbą išvertė dokumentų paketą dėl juridinio asmens įsigijimo. Jis pasirašė visus būtinus dokumentus ir pagal pirkimo pardavimo sutartį įsigijo 100 procentų UAB „O.“ akcijų. Už firmos įsigijimą pinigų nemokėjo. S. K. sakė, kad firma užsiima legalia veikla. Nors jis buvo minėtos bendrovės direktorius, tačiau asmeniškai realios veiklos nevykdė, jokių sandorių nesudarinėjo, buhalterinių dokumentų nematė. Neužpildytose sąskaitose faktūrose, kasos išlaidų orderiuose ir kituose dokumentuose nepasirašinėjo. Pelno iš šios firmos negavo. Maždaug po 3- 4 mėnesių sužinojo, kad jo įsigytos firmos veikla nutraukta (2 t. b.l. 153-160 ).
Atpažinimo pagal nuotrauką metu, liudytojas A. M. atpažino E. L., kaip asmenį, kuris jį pasitiko Vilniuje, ir dalyvavo pasirašant jam firmos įsigijimo dokumentus. Taipogi atpažino ir S. K., su kuriuo jis susipažino Vilniuje, pasirašydamas firmos įsigijimo dokumentus (2 t. b.l. 173-178, 179-184).
S. K. asmens kratos metu, tarpe kitų daiktų, buvo rastas ir paimtas mobilaus ryšio telefonas „Sony Ericsson T68i", 1MEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), kuris, kaip daiktas turintis reikšmės tyrimui, jį apžiūrėjus, prijungtas prie bylos Nr. 06-1-10011-04 medžiagos (1 t. b.l. 76-77, 78-81).
Iš UAB „Omnitel" pateiktų duomenų matyti, kad SIM kortelei Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo rasta S. K. naudojamame telefono aparate, priskiriamas Nr. (duomenys neskelbtini), o SIM kortelei Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo rasta V. R. naudojamame telefone, priskiriamas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. b.l. 137).
E. L. asmens kratos metu, tarpe kitų daiktų buvo rasta ir paimta: mobilaus ryšio telefonas „Nokia 631 Oi", IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), bankinės UAB „J." ir UAB „O." elektroninės kortelės, kuries, kaip daiktai turintys reikšmės tyrimui, juos apžiūrėjus, prijungti prie bylos Nr. 06-1-10011-04 medžiagos (1 t. b.l. 97-98, 99-102, 103-105 ).
Iš UAB „Eurocom" pateiktų duomenų matyti, kad SIM kortelei Nr. (duomenys neskelbtini), kuri rasta E. L. naudojamame telefono aparate, priskiriamas Nr. (duomenys neskelbtini) (l t. b.l. 138-139).
Kratos, atliktos E. L. naudojamame automobilyje BMW 530 v/n (duomenys neskelbtini), metu buvo rasti ir paimti UAB „O." bei UAB „J." apvalūs vadybininko O. Č. bei direktoriaus N. M. asmeniniai spaudai bei įgaliojimai naudoti UAB „J." ir UAB „O." kreditines korteles. Daiktai apžiūrėti (l t. b.l. 84-91-96 ).
Daiktų, dokumentų pateikimo metu E. L. savo iniciatyva pateikė daiktus ir dokumentus tarp kurių buvo rasti ir paimti neužpildyti UAB „J.“ ir UAB „O.“ PVM sąskaitų faktūrų egzemplioriai, Kasos pajamų orderiai su kvitais bei UAB „O." ir UAB „J." bankiniai vokai su minėtų firmų bankinių kortelių PIN kodais. Daiktai apžiūrėti (l t. b.l. 106-115, 116-129).
V. R. asmens kratos metu tarpe kitų daiktų buvo rastas ir paimtas mobilaus ryšio telefonas „Nokia 6610", IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), kuris, kaip daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, prijungtas prie bylos Nr. 06-1-10011-04 medžiagos (1 t. b.l. 130-131, 132-135 ).
Iš UAB „Omnitel" pateiktų duomenų matyti, kad mobilaus ryšio telefono numeris (duomenys neskelbtini) buvo registruotas T. L. vardu ir SIM kortelės atstatymo, vagystės ar pametimo atveju, nebuvo (3 t. b.l. 157-158 ).
Kratos, atliktos UAB „P." patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), metu buvo rasti ir paimti dokumentai: sutartys, pasirašytos tarp UAB „P." ir UAB "O.", tarp UAB „P." ir UAB "J.", atliktų darbų aktai, šių bendrovių PVM sąskaitos-faktūros, kurios buvo įtrauktos į UAB „P." buhalterinę apskaitą, UAB „P." bankinių sąskaitų išrašai (1 t. b.l. 17-18, 19-41).
Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo metu Vilniaus AVMI pateikė 2005-12-23, 2007-10-30 ir 2007-11-20 UAB „P." PVM ir metines pelno mokesčio deklaracijas, finansinės atskaitomybės dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (1 t. b. l. 44-51, 53-59, 61-75).
Atlikus UAB „P.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą už laikotarpį nuo 2003-12-01 iki 2004-03-31, nustatyta, kad UAB „P.," panaudodama tikrovės neatitinkančius apskaitos dokumentus (PVM sąskaitas faktūras serija LEB Nr. 2901455, 2901457, 2901463, 7258185, 7258188, 7258186, serija LEC Nr. 1749799), į 2003 m. gruodžio ir 2004 m. vasario mėn. PVM deklaracijas (7 priedas) įrašė neteisingus duomenis apie paslaugas (turtą) ir tai deklaravo VMI Vilniaus apskrities skyriuje: deklaracijos C dalies 39 eilutėje nurodė neteisingus duomenis apie įsigytas paslaugas (turtą), kadangi paslaugos (turtas) nebuvo įsigytos, o tik buvo įforminti paslaugų (turto) pirkimo dokumentai. UAB „P." VMI Vilniaus apskrities skyriui pateiktoje PVM deklaracijoje 39 eilutėje padidino 2003 m. gruodžio mėn. 50448,88 Lt ir 2004 m. vasario mėn. 12700 Lt nepirktų paslaugų (turto), į PVM atskaitą 40 eil. įtraukė 2003 m. gruodžio mėn. bei 2004 m. vasario mėn. neįsigytų 63148,88 Lt vertės paslaugų (turto) 11366,8 Lt pirkimo PVM (7 priedas).
Tuo būdu UAB „P.", pagal tikrovės neatitinkančius apskaitos dokumentus, pateikė neteisingus duomenis apie savo įmonės paslaugas (turtą) už 2003 m. gruodžio mėn. ir 2004 m. vasario mėn. pateiktose VMI Vilniaus apskrities skyriui PVM deklaracijose, 14 eilutėje sumažino 11366,80 Lt mokėtiną PVM sumą, į biudžetą, pažeidžiant 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 64 straipsnio 1 dalies nuostatą - pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi PVM įstatyme nurodytą apskaitos dokumentą, kuris gali ar turi būti naudojamas prekių tiekimui ar paslaugų teikimui įforminti bei turimas apskaitos dokumentas privalo turėti visus šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalaujamus rekvizitus. Šiuo atveju ūkinės operacijos yra neįvykusios. Įvertinus tyrimo metu nustatytus faktus UAB „P." neteisingai apskaičiavo bei sumažino 11366,80 Lt mokėtiną PVM sumą į biudžetą.
Žemesnės instancijos teismas
Vadovaujantis 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (galioja nuo 2002-07-01) 123 straipsnio 2 dalimi, kurioje nurodoma, jeigu mokėtojas deklaracijoje sumažino apskaičiuotą PVM sumą įstatymo nustatyta tvarka privalėjęs mokėti į biudžetą PVM nesumokėjo, apskaičiuojama mokėtina į biudžetą 11366,80 Lt suma.
UAB „P." pagal juridinės galios neturinčius apskaitos dokumentus (aukščiau nurodytas PVM sąskaitas-faktūras), negali išlaidų pripažinti sąnaudomis, mažinančiomis apmokestinamąjį pelną. Bendrovė „P." savo buhalterinėje apskaitoje fiksuodama neįvykusias ūkines operacijas, pažeidė 2001-12-20 Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 11 straipsnio 4 dalies nuostatą - išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais. Bendrovės „P." 2003 m. gruodžio mėn. apskaitos registruose (2 priedas) apskaityta 50448,88 Lt paslaugų vertė pagal tikrovės neatitinkančius apskaitos dokumentus - (PVM sąskaitas faktūras serija LEB Nr. 2901455, 2901457, 2901463, 7258185, 7258188, 7258186), kuriose įrašytos neįvykusios ūkinės operacijos, taip pat negali būti įtrauktos į bendrovės sąnaudas, mažinančias apmokestinamąjį pelną. Bendrovės „P." 2004 m. vasario mėn. apskaitos registruose (2 priedas) apskaityta 12700 Lt paslaugų vertė pagal tikrovės neatitinkančius apskaitos dokumentus - (PVM sąskaitą faktūrą serija LEC Nr. 1749799), pasibaigus 2004 m. ataskaitiniam laikotarpiui, nepagrįstai būtų padidinusi 2004 metų 12700 Lt sąnaudas mažinančias apmokestinamąjį pelną, tačiau vadovaujantis pelno mokesčio įstatymo 51 straipsnio nuostata, metinė pelno mokesčio deklaracija kartu su finansine atskaitomybe pateikiama pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio dešimto mėn. 01 dienos, tai yra iki 2005 m. spalio mėn. 1 d. (l t. b.l. 150-191, 2 t. b.l. 1-15).
Tokiu būdu, pagal tyrimo metu pateiktus UAB „P." buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu nuo 2003-12-01 iki 2004-03-31 UAB „P." savo buhalterinėje apskaitoje fiksuodama neįvykusias ūkines operacijas, neteisingai apskaičiavo bei sumažino 11366,80 Lt mokėtiną PVM sumą į biudžetą ir per 2003-2004 metus nepagrįstai sumažino pelno mokesčio sumą 9 472 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
UAB „P." specialiais apskaitos dokumentais pagrindė neįvykusias paslaugų pirkimo operacijas su UAB „O." ir UAB „J." ir taip sudarė sąlygas, nepagrįstai padidinti UAB „P." sąnaudas bei sumažinti mokėjimus valstybės biudžetui. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos Įstatymo, LR PVM įstatymo ir Pelno mokesčio įstatymų reikalavimus, iškreipė tikrąją ūkinę, finansinę būklę bei duomenis apie turtą, todėl už 2003-2004 m. laikotarpį iš dalies negalima nustatyti UAB „P." veiklos, įvertinti turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (2 t. b.l. 16-19 ).
Iš Vilniaus AVMI 2008-07-14 patikrinimo akto Nr. (21.26)-07-77-25, matyti, kad siekiant nustatyti UAB „P.“ buhalterinės apskaitos dokumentuose apskaitytų prekių ir paslaugų įsigijimo teisėtumą, prekybinių (paslaugų) sandorių faktines aplinkybes, buvo atliktas minėtos bendrovės pridėtinės vertės ir pelno mokesčio tyrimas. Tikrintas mokesčių laikotarpis nuo 2002-01-01 iki 2004-12-31. Nustatyta, kad tikrintu laikotarpiu UAB „P.“ apskaitos registruose buvo įregistruoti sandoriai su UAB „J.“ (kodas (duomenys neskelbtini)), UAB „O.“ (kodas (duomenys neskelbtini)) ir UAB „Berlona“ (kodas (duomenys neskelbtini)). Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „O.“, neturėdama ilgalaikio turto, darbo jėgos (asmenys buvo įdarbinti tik formaliai) ir kitų veiklai vykdyti reikalingų išteklių, realios ekonominės veiklos nevykdė, todėl pagaminti UAB „P.“ reklaminių bukletų, nurodytų UAB „O.“ vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose: 2003-12-18, serija LEB Nr. 2901455, 2003-12-23 serija LEB Nr. 2901457, 2003-12-30 serija LEB Nr. 2901463 ir atliktų darbų aktus, negalėjo. Konstatuota, kad buvo surašyti tik apskaitos dokumentai. Atlikus UAB „J.“ mokestinį tyrimą taipogi buvo nustatyta, kad bendrovė nevykdė realios ekonominės veikos, buvo įsteigta siekiant savanaudiškų paskatų, visuomenei priešiškų interesų ir naudojama, kaip priedanga vykdant neteisėtą veiklą. Tyrimo metu padaryta išvada, kad UAB „J.“ atlikti paslaugų, nurodytų 2004-02-24 PVM sąskaitoje faktūroje serija LEC Nr. 1749799, negalėjo, kad buvo surašyti tik apskaitos dokumentai. Tuo tarpu UAB „P.“ pagal anksčiau minėtas tikrovės neatitinkančias PVM sąskaitas faktūras į bendrovės buhalterinės apskaitos registrus įrašė neteisingus duomenis apie ūkines operacijas, t.y. įrašė duomenis apie faktiškai neįvykusias ūkines operacijas, kurios nėra susijusios su turto, įsipareigojimų dydžio pasikeitimu, iškreipiant tikrąją ūkinę, komercinę, finansinę būklę bei duomenis apie įmonės turtą ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio nuostatas -„ūkio subjektas tvarko apskaitą taip,kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“ (bendrovė už 2003 m. 06, 07, 11, 12 mėn., 2004 m. 02, 12 mėn. netinkamai apskaičiavo ir deklaravo pirkimo PVM ir pelno mokestį už 2003 m., 2004 m.); 12 straipsnio 1 dalies nuostatas – „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais ir apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus, ar įvykus“ (bendrovė buhalterinėje apskaitoje apskaitė dokumentus, kuriais įformintos realiai neįvykusios ūkinės operacijos); 13 straipsnio 1 dalies nuostatas – „privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai:<...> 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys <...>“ (bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose fiksuotos realiai neįvykusios ūkinės operacijos, t. y. neatitinka dokumentuose nurodyto operacijos turinio); 14 straipsnio 2 dalies nuostatas – „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“; 16 straipsnio 1 dalies nuostatas – „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ (bendrovė apskaitos registruose įregistravo realiai neįvykusias ūkines operacijas). Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatas „už apskaitos organizavimą, pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“. Iš patikrinimui pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų, įvertinus gautą priešpriešinę informaciją, esamus faktus bei aplinkybes ir atsižvelgiant į aukščiau išvardintus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 pažeidimus, iš dalies negalima nustatyti mokėtojo veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Įvertinus patikrinimo metu surinktą informaciją, nustatytus faktus, aplinkybes ir pateiktus paaiškinimus, tyrimo metu padaryta išvada, kad UAB „O.“ ir UAB „J.“ 2003-12-18 serija LEB Nr. 2901455, 2003-12-23 serija LEB Nr. 2901457, 200312-23 serija LEB Nr. 7258185, 2003-12-23 serija LEB Nr. 7258186, 2003-12-29 serija LEB Nr. 2758188, 2004-02-24 serija LEC Nr. 1749799 PVM sąskaitos faktūros neturi juridinės galios dėl neįvykusių operacijų. Tyrimo metu konstatuota, kad UAB „P.“ PVM deklaracijose už 2003 m. lapkričio mėn. ir 2004 m. vasario mėn. nepagrįstai įtraukė į PVM ataskaitą 15147 lt (3780 lt + 4732 lt + 6635 lt) pirkimo PVM sumą, nes patikrinimo metu buvo nustatyta, kad bendrovė prekių/paslaugų neįsigijo, nepateikė šiai sumai paslaugų ir prekių įsigijimą pagrindžiančių juridinę galią turinčių dokumentų bei nenuginčijamų įrodymų apie tai, kad pateiktuose prekių ir paslaugų įsigijimo dokumentuose užfiksuotos ūkinės operacijos realiai įvyko.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2002-03-05 pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 123 straipsnio 2 dalimi (jei nustatoma, kad PVM mokėtojas nepagrįstai sumažino mokėtiną į biudžetą PVM sumą, (padidino apskaičiuotą gražintiną iš biudžeto PVM sumą), apskaičiuojama papildomai mokėtina PVM suma <...>), Lietuvos Respublikos 1995-06-28 mokesčių administravimo įstatymo Nr. I-974 50 straipsnio 2 dalimi (jei patikrinimo metu mokesčių administratorius nustato, kad mokesčių mokėtojas <...> nepagrįstai sumažino mokesčio bazę ar (ir) neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl to neapskaičiavo nedeklaruojamo ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio, mokesčių mokėtojui <...> priskaičiuojama mokesčio suma <...> 2002-06-18 įstatymo Nr. IX-955 redakcija) ir Lietuvos Respublikos 2004-04-13 mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 139 straipsnio dalimi (jei mokesčių administratorius nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo <...> ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma <...>) UAB „P.“ papildomai apskaičiuojama 17 408 lt pridėtinės vertės mokesčio, tame skaičiuje 4732 lt pagal UAB „O.“ vardu išrašytas juridinės galios neturinčias PVM sąskaitas faktūras ir 6635 lt pagal „J.“ vardu išrašytas juridinės galios neturinčias PVM sąskaitas faktūras. Be to, UAB „P.“ papildomai apskaičiuojama 5734,72 lt pridėtinės vertės mokesčio delspinigių. Už tikrintą laikotarpį buvo apskaičiuota 13 457 lt (10730 lt + 2727 lt) pelno mokesčio, tame skaičiuje 3944 lt pagal UAB „O.“ vardu išrašytas juridinės galios neturinčias PVM sąskaitas faktūras ir 5529 lt pagal UAB „J.“ vardu išrašytas juridinės galios neturinčias PVM sąskaitas faktūras.
Šis patikrinimo aktas buvo patvirtintas Vilniaus apskrities VMI viršininko 2008-09-19 sprendimu Nr. (21.26) – 256 -227 (2 t. b. l. 35-39, 40-84).
Operatyvinio tyrimo, vykusio laikotarpyje nuo 2003 metų gruodžio mėn. iki 2004 metų kovo mėn., metu nustatyta, kad UAB „P." (į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) darbuotojas T. L., kuris naudojosi abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), tarpininkavo į UAB „P." buhalterinę apskaitą įtraukiant galimai suklastotus UAB „O.", į.k. (duomenys neskelbtini), UAB „J.", į.k. (duomenys neskelbtini), vardu išrašytus buhalterinės apskaitos dokumentus, tuo padėdamas UAB „P." išvengti turtinės prievolės valstybei, t.y. PVM ir kitų mokesčių sumokėjimo į valstybės biudžetą.
Nustatyta, kad T. L. perduodavo V. R., kuris taip pat tarpininkavo dėl suklastotų buhalterinės apskaitos dokumentų išrašymo, duomenis, pagal kuriuos buvo išrašomi buhalterinės apskaitos dokumentai, gaudavo iš jo išrašytus suklastotus dokumentus, taip pat įvykus atsiskaitymui pagal minėtus dokumentus, gaudavo iš V. R. tam tikrą dalį UAB „P." sumokėtų pinigų (operatyvinių veiksmų suvestinės Nr. 1-5, 8, 9, 14-16,20-22, 23, 28, 30,33-35).
V. R. iš T. L. gautus duomenis perduodavo E. L., gaudavo iš jo išrašytus suklastotus dokumentus, taip pat įvykus atsiskaitymui, gaudavo iš E. L. tam tikrą dalį UAB „P." sumokėtų pinigų (suvestinės Nr.6, 7, 12,13,17,19,24-27, 29, 31, 32, 37,38). S. K. tuo metu buvo išvykęs į užsienį.
E. L., pagal iš V. R. gautus duomenis, buvo išrašęs suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus, apie tai informavo S. K., įvykus atsiskaitymui pagal suklastotus dokumentus buvo nurodęs J. K. atlikti pavedimą įmonių, naudojamų nusikalstamai veiklai nuslėpti, banko sąskaitose, pats šiuos pinigus išgrynino (suvestinės Nr. 7, 10, 11, 17; 2 t. b.l. 85- 106).
Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 2008-09-10 nutarimu „Dėl ikiteisminių tyrimų atskyrimo“, ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-10064-08 R. R. ir T. L. atžvilgiu atskirtas iš ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-10011-04 (1 t. b.l. 1-6).
Taigi, įvertinus visus surinktus, ištirtus ir aukščiau išdėstytus įrodymus daroma išvada, kad kaltinamojo R. R. veikos kvalifikacija pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968, įsigaliojusio 2003-05-01, redakcija) yra teisinga, kadangi jis, būdamas UAB ,,P.“ direktoriumi ir turėdamas teisę disponuoti šios bendrovės piniginėmis lėšomis, esančiomis jo žinioje, 2004 m. sausio-kovo mėnesių laikotarpiu, veikdamas vieninga tyčia, tikrovės neatitinkančių dokumentų-UAB „O.“ ir UAB „J.“ vardu išrašytų sąskaitų faktūrų ir darbų atlikimo aktų pagrindu, pagal kuriuos UAB „O.“ ir UAB „J.“ neva tai pardavė, o UAB ,,P.“ neva tai nupirko prekių ir paslaugų iš viso už 74 515,68 lt, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB ,,P.“ turtą – 74 515,68 Lt grynųjų pinigų.
Kaltinamojo R. R. gynybos versiją neva tai jis jokių išgrynintų pinigų iš T. L. negavo ir jų nepasisavino, kad darbai ir paslaugos UAB „P.“, už kuriuos jis pats pervedė pinigus į UAB „J.“ ir UAB „O.“ sąskaitas buvo atlikti, objektyviai paneigia byloje surinkti duomenys.
Byloje nustatyta, kad UAB „J.“ ir UAB „O.“ nagrinėjamų įvykių laikotarpiu nekilnojamojo turto ir transporto priemonių, darbo jėgos ir kitų veiklai vykdyti reikalingų išteklių neturėjo, realios ekonominės veiklos nevykdė, todėl atlikti paslaugų, pagaminti reklaminių bukletų ir pan., nurodytų aukščiau minėtose PVM sąskaitose faktūrose bei atliktų darbų aktuose, negalėjo. Šios bendrovės buvo įsteigtos siekiant savanaudiškų, visuomenei priešiškų interesų ir naudojamos, kaip priedanga, vykdant neteisėtą veiklą. Ir tai be jokių abejonių kaltinamieji žinojo.
Kaip matyti iš T. L. parodymų, užfiksuotų ikiteisminio tyrimo metu, analizės, 2003 m. pabaigoje, UAB „P.“ direktorius R. R., domėjosi ar jis nežino, kas galėtų išgryninti bendrovės pinigus fiktyvių PVM sąskaitų faktūrų pagrindu. Apie tokią schemą gryninant pinigus, atsitiktinai jis sužinojo iš UAB „V.“ direktoriaus A. P. Tuo tikslu gavęs iš pastarojo V. R. telefono numerį, 2003 m. pabaigoje jam paskambino. Tačiau susitiko su juo tik 2004 metais. Laikotarpyje iki 2004 metų vasario mėnesio, jis iš V. R. gavo tris UAB „O.“ ir keturias UAB „J.“ PVM sąskaitas faktūras už neva tai UAB „P.“ parduotas prekes ir suteiktas paslaugas dėl reklaminių skydų gamybos, rinkos analizės, transporto paslaugų, klijavimo bei kirtimo darbų. Prie šių PVM sąskaitų faktūrų buvo pridedami ir V. R. paruošti atliktų darbų aktai. Duomenis, kurie turėjo būti įrašyti į šiuos fiktyvius dokumentus, jam suteikdavo R. R., o jis tuos duomenis perduodavo V. R. Be to, su minėtomis bendrovėmis dėl paslaugų suteikimo buvo sudarytos ir fiktyvios sutartys, kurias pasirašydavo R. R. Pastarasis pasirašinėjo ir sąskaitas faktūras, kurios jam buvo pateikiamos su UAB „O.“ ir UAB „J.“ atstovų parašais. Nauja sąskaita faktūra paprastai buvo gaunama atsiskaičius už prieš tai pateiktą. Už tariamai atliktas paslaugas buvo atsiskaitoma bankiniais pavedimais. Juos darė pats R. R. Praėjus keletui dienų po pinigų pervedimo, V. R. jam sugrąžindavo pinigus, be PVM sumos, nurodytos sąskaitoje faktūroje, o jis gautus išgrynintus pinigus perduodavo R. R. Paslaugos ir prekės, nurodytos PVM sąskaitose faktūrose, UAB „P." suteiktos nebuvo. Šie, V. R. pateikti dokumentai buvo įtraukti į UAB „P." buhalterinę apskaitą. R. R. prašymu jis buvo suorganizavęs pastarojo susitikimą su V. R. Jie trise buvo susitikę kelis kartus, vienas iš susitikimų, tikėtinai, įvyko bare „A.G.", kai buvo grąžinami išgryninti pinigai (4 t. b.l. 8-10, 75-76). Ir nors bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis T. L. ikiteisminio tyrimo metu ne kartą duotus ir aukščiau išdėstytus parodymus paneigė, tačiau netikėti jais nėra jokio pagrindo, kadangi šiuos pastarojo parodymus vienu ar kitu aspektu patvirtina ir kiti bylos įrodymai.
Iš liudytojo A. P. parodymų matyti, kad šis iš V. R. sužinojęs būdą, kaip sumažinti bendrovės pelno mokestį, apie tokią schemą galėjo papasakoti ir savo bendrovės „V.“ klientui T. L. Mano, kad pastarajam jis pasakė tik V. R. telefono numerį ir dėl šio klausimo siūlė tartis pačiam. Liudytojo V. R. teigimu, T. L., prisistatęs, jog skambina nuo A. P. iš UAB „V.“, pats paprašė bendrovei „P.“ „pinigų išgryninimo“ ir „mokesčių sumažinimo“ paslaugos. Pokalbis telefonu, liudytojo teigimu, su T. L. įvyko 2003 m. gruodžio pabaigoje, tuo tarpu jie susitiko tik 2004 metais. Buvo sutarta, kad už fiktyvių PVM sąskaitų išrašymą, T. L. jam ir jo partneriams paliks tam tikrą dalį, t. y. 12 procentų pinigine išraiška nuo visos fiktyvioje PVM sąskaitoje faktūroje išrašytos sumos, kas sudarė beveik visą PVM sumą. Duomenis, „pinigų išgryninimo procedūrai“ jam pateikdavo T. L. Jis tuos duomenis perduodavo E. L., kuris pasirūpindavo dokumentų paruošimu. Kiek liudytojui buvo žinoma, PVM sąskaitas faktūras visuomet ruošdavo S. K., o pasirašydavo E. L. Atliktų darbų aktus ruošdavo jis pats. UAB „P.“ buvo pateiktos trys UAB „O.“ ir keturios UAB „J.“ vardu išrašytos PVM sąskaitos faktūros. Sąskaitose faktūrose nurodytų darbų nei viena iš minėtų bendrovių realiai neatliko. Be to, UAB „P.“ atveju šešios sąskaitos faktūros buvo įformintos atbuline data, t.y. 2003 m. gruodžio mėnesį, nors su T. L. jis iki to laiko nebuvo realiai susitikęs. Už tariamai atliktas paslaugas buvo atsiskaitoma bankiniais pavedimais. Iš UAB „P.“ pervestus pinigus išgrynindavo E. L., o jis išgrynintus pinigus, be 12 procentų nuo visos sumos, gražindavo T. L. Šio liudytojo teigimu, susitikimų su T. L. metu, du kartus dalyvavo ir UAB „P.“ direktorius R. R. Iš pokalbio su T. L. suprato, kad pinigų pervedimas už fiktyvias paslaugas priklauso nuo R. R., bei, kad pinigai per T. L. grįždavo jam. Tais abiem kartais jis T. L. taipogi perdavė išgrynintus pinigus. Vienu atveju, tai buvo prie RIMI prekybos centro, antru, prie baro „A.G.“, (duomenys neskelbtini). Kad fiktyvioms ūkinėms operacijoms buvo išrašytos UAB „O.“ ir UAB „J.“ PVM sąskaitos faktūros bei surašyti kiti dokumentai, klaidingai nurodant neva tai šios įmonės suteikė bendrovei „P.“ paslaugas, atliko darbus ar pardavė prekes, parodė ir liudytojas E. L. Šio liudytojo teigimu, jokie sandoriai pagal aukščiau minėtas PVM sąskaitas faktūras tarp UAB „P.“ ir, atitinkamai, UAB „O.“ bei UAB „J.“ nevyko ir negalėjo vykti, nes tai buvo „orinės“ įmonės, nevykdančios jokios veiklos. Asmeniškai jis pats laikė savo namuose minėtų bendrovių tuščius dokumentų blankus ir kiekvienu konkrečiu atveju, pasirašydavo ant tuščių UAB „O.“ ir UAB „J.“ PVM sąskaitų faktūrų, už minėtų bendrovių darbuotojus, pardavėjui skirtoje vietoje. Taipogi jis pasirašydavo ir atliktų darbų aktuose. Už tam tikrą mokestį išgryninęs iš UAB „P.“ pervestus pinigus, per V. R. juos gražindavo minėtai bendrovei. Liudytojų A. R., E. L. bei kaltinamojo T. L. ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes patvirtina ir operatyvinio tyrimo metu gauta medžiaga, UAB „O.“ ir UAB „J.“ banko operacijų suvestinės, UAB „P.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo bei mokestinio patikrinimo duomenys (2 t. b.l. 35-39, 40-84, 85-106). Kad UAB „O.“ ir UAB „J.“ realios veiklos nevykdė, sandorių nesudarinėjo, matyti ir iš minėtų bendrovių faktinių direktorių – Rusijos Federacijos piliečių N. M. ir A. M. parodymų. Pastarieji 2003 m. įsigiję (atitinkamai 2003-11-05 ir 2003-07-25) minėtas bendroves, nagrinėjamu laikotarpiu Lietuvoje nesilankė, sąskaitose faktūrose, kasos išlaidų orderiuose bei kituose dokumentuose nepasirašinėjo, po 3-6 mėnesių sužinojo, kad jų įsigytų firmų veikla nutraukta (2 t. b.l. 145-152, 153-160).
Kaltinamojo R. R. parodymus, neva tai bendrovės „P.“ pinigus jis pervedė UAB „O.“ ir UAB „J.“ už realiai atliktus darbus, paslaugas ar įsigytas prekes, paneigia ir šių bendrovių mokestinio patikrinimo metu nustatytos aplinkybės (2 t. b.l. 40-84). Taigi, nors pagal 2003-12-01 sudarytą sutartį, bendrovėje „J.“ neva tai buvo užsakytos transporto paslaugos, kurias vykdydama ši bendrovė išvežiojo bendrovės „P.“ klientams produkciją: skrajutes, lankstinukus, plakatus ir pan. maršrutais Vilnius–Kaunas–Vilnius, Vilnius- Panevėžys-Vilnius ir t.t., tačiau, viena vertus, jokių krovinių gabenimo važtaraščių ar kitų krovinius lydinčių dokumentų atliekamam tyrimui R. R. nepateikė, kita vertus, PVM sąskaitose faktūrose nebuvo įrašų apie produkcijos pakrovimo ir iškrovimo vietas, transporto priemonės markę, jos valstybinį numerį, vairuotoją, vykdžiusį pervežimą. Be to, pažymėtina ir tai, kad UAB „J.“ jokių transporto priemonių iš viso neturėjo. Tuo tarpu UAB „P.“ vardu buvo registruoti du automobiliai, t.y. „Renault Scenic“ ir „Volvo V40“, be to, bendrovė naudojosi automobiliu „Honda Civic“ pagal panaudos sutartį. Atkreiptinas dėmesys ir į pačios sutarties, sudarytos su UAB „J.“ dėl krovininių automašinų su vairuotoju nuomos turinį, kuris akivaizdžiai rodo, sutarties formalų pobūdį. Nors sutarties objektas buvo automašinų nuoma, sutarties 4.1 punkte numatyta, kad „vykdydamos šią sutartį, šalys vadovaujasi įstatymais, normatyviniais aktais, „Statybos rangos sutarties nuostatais“ ir šios sutarties sąlygomis“. Taigi minimos sutarties vykdymo sąlygos, nėra susijusios su sutarties objektu, nors šios sutarties įvykdymo patvirtinimui, pagal UAB „J.“ 2003-12-29 serija LEB Nr. 7258188 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, minėtai bendrovei už neva tai suteiktas transporto paslaugas R. R. pervedė joje nurodytą pinigų sumą. Pagal UAB „P.“ 2003-12-02 sutartį Nr. 031202 su UAB „J.“ dėl reklaminių skydų gamybos, sutarties objektas buvo reklaminių skydų gamyba. Tačiau šios sutarties 4.2.2. punkte kažkodėl numatyta „užtikrinti higieną ir darbo saugą statybos aikštelėje, jos priešgaisrinę apsaugą ir aplinkos ekologinę apsaugą“, 5.1 punkte parašyta, kad „vykdydamos „vykdydamos šią sutartį, šalys vadovaujasi įstatymais, normatyviniais aktais, „Statybos rangos sutarties nuostatais“ ir šios sutarties sąlygomis“. Taigi sutarties įsipareigojimai ir vykdymo sąlygos vėlgi nėra susijusios su sutarties objektu. Darbų pagal minėtą sutartį įvykdymo patvirtinimui tyrimui buvo pateikta UAB „J.“ vardu išrašyta 2003-12-23 PVM sąskaita faktūra serija LEB Nr. 7258185, pagal kurią UAB „P.“ 2004-01-13 minėtai bendrovei pervedė PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą pinigų sumą. Ir nors mokesčių administratoriui UAB „P.“ direktorius aiškino, kad 2003-12-23 PVM sąskaitoje faktūroje serija LEB Nr. 7258185 nurodyti reklaminiai skydai buvo pagaminti įmonei „I.“ bei perduoti jos žinion, tačiau pastebėjus broką, sąskaita faktūra skydų pardavimui išrašyta nebuvo, o kai brokas buvo ištaisytas, UAB „I.“ bankrutavo, tačiau, kaip nustatyta, minėta bendrovė neturėjo bankrutuojančios ar bankrutavusios bendrovės statuso. Be to, sprendžiant iš UAB „I.“ direktoriaus paaiškinimo raštu, ši bendrovė jokio stendo ar iškabos nebuvo užsakiusi. Kaltinamasis R. R. negalėjo pateikti jokių duomenų, kurie būtų patvirtinę pinigų, pervestų UAB „J.“ pagal 2003-12-23 PVM sąskaitą faktūrą LEB Nr. 7258186 už neva tai rinkos, t. y. gintaro gaminių bei žaliavos analizę, pagrįstumą. Viena vertus, per tikrinamą laikotarpį bendrovė tokios veiklos nevykdė, kita vertus, nors, R. R. teigimu, gintarinių dirbinių rinkos analizė bei gintaro dirbinių katalogai buvo skirti pačiai UAB „P.“, planuojant vystyti „naują verslo šaką“, tačiau nei minėtos rinkos analizės ataskaitos, nei katalogų, R. R. patikrinimo metu nepateikė. Iš bylos medžiagos matyti, kad ir dėl kitų aukščiau aptartų PVM sąskaitų faktūrų, R. R. teiginiai, neva tai bendrovės „P.“ pinigus jis pervedė už realiai atliktus darbus, paslaugas ar įsigytas prekes, nėra patvirtinti jokiais kitais byloje surinktais įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų, kuriuose objektyviai būtų užfiksuoti PVM sąskaitose faktūrose, atliktų darbų aktuose ar sutartyse minimų paslaugų ar įsigytų prekių faktai, to nepatvirtina ir byloje užfiksuoti liudytojų E. L., V. R., A. M. ir N. M. parodymai. Visos šios ir kitos, jau aukščiau aptartos aplinkybės, kaip buvo minėta, paneigia R. R. parodymus apie neva tai jam nežinomą bendrovės „P.“ pinigų išgryninimo ir jų gražinimo per T. L. jam, faktą, kaip ir T. L. parodymus, neva tai UAB „O.“ ir UAB „J.“ vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodyti darbai, kad ir ne šių bendrovių, tačiau realiai buvo atlikti, nors kas juos atliko, nurodyti negalėjo. Tuo tarpu R. R. objektyviai pagrįsti, kad jis, kaip bendrovės direktorius, tokią didelę – 74 515,68 lt pinigų sumą panaudojo bendrovės reikmėms, t.y. bendrovei reikalingoms prekėms ir paslaugoms ar darbams pirkti, negali. Todėl pastarojo deklaratyvūs teiginiai, kai jų nepatvirtina jokie patikimi įrodymai dėl bendrovės lėšų panaudojimo bendrovės naudai savaime negali būti pakankamu pagrindu paneigti tai, kad R. R. pasisavino jo žinioje buvusį UAB „P.“ didelės vertės turtą-74 515,68 lt. (kasacinės nutartys Nr. 2K-208/2008, 2K-163/2009, 2K-197/ 2012, 2K-7-84/ 2012 ir kt.). Nustatytos byloje aplinkybės neleidžia teigti, kad R. R., išgrynintas ir jo žinioje buvusias bendrovės „P.“ pinigines lėšas, panaudojo šios įmonės reikmėms.
Reikia pažymėti, kad nusikaltimai nuosavybei yra baigti nuo to momento, kai kaltininkas įgyja realią galimybę, kaip kad nagrinėjamu atveju, naudotis ir disponuoti nusikalstamu būdu įgytu turtu. Todėl, pasisavinus patikėtą ar kaltininko žinioje esantį turtą, nors ir laikinai, tarkim tikintis kažkada jį gražinti, tolimesni kaltininko veiksmai su juo, veikos kvalifikavimui pagal BK 183 straipsnį, reikšmės neturi. Pagal turto pasisavinimo dispoziciją nusikalstamos veikos tikslas taipogi nėra būtinas šio nusikaltimo sudėties požymis ir neturi reikšmės veikos kvalifikavimui (kasacinės nutartys Nr. 2K -368/2008, 2K-385/2012, 2K-7-84/2012 ).
Tačiau kaltinimas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968, įsigaliojusio 2003-05-01, redakcija), pareikštas T. L. nepasitvirtino.
T. L. inkriminuojamas jam pagal šį kaltinimą aplinkybes neigia. Iš pastarojo parodymų, užfiksuotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad UAB „P.“ direktorius R. R. domėjosi pas jį dėl galimybės išgryninti bendrovės pinigus, tik tam, kad jie vėliau būtų grąžinti bendrovei grynais, neapskaitant jų buhalterinėje apskaitoje. Jis sutiko padėti R. R. gauti grynųjų pinigų, kad jie būtų panaudoti įmonės reikmėm ir tai, būdamas tuo įsitikinęs, darė. Tokios kaltinamojo T. L. pozicijos paneigti byloje surinktais įrodymais negalima.
Sprendžiant iš liudytojo A. P. parodymų, kalba su T. L. ėjo apie liudytojo V. R. UAB „V.“ pasiūlytą bendrovės pelno mokesčio sumažinimo būdą. Liudytojo V. R. teigimu, T. L., prisistatęs, jog skambina nuo A. P. iš UAB „V.“, bendrovei „P.“ prašė „pinigų išgryninimo“ ir „mokesčių sumažinimo“ paslaugos. Pagal E. L. parodymus, PVM sąskaitos faktūros buvo išrašomos fiktyvioms ūkinėms operacijos pagrįsti. Operatyvinio tyrimo metu nustatyta, kad T. L. tarpininkavo į UAB „P.“ buhalterinę apskaitą įtraukiant galimai suklastotus dokumentus, tuo padėdamas UAB „P.“ išvengti turtinės prievolės valstybei, t.y. PVM ir kitų mokesčių sumokėjimo į valstybės biudžetą. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis R. R., pasisavindamas bendrovės pinigus, peržengė susitarimo su T. L. apgaule sumažinti bendrovės PVM ir pelno mokesčių ribas. Šiai išvadai paneigti byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių duomenų. Todėl atsižvelgus į tai, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ir spėjimais, ir visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, T. L. dėl kaltinimo, numatyto BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968, įsigaliojusio 2003-05-01, redakcija), turi būti išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).
Dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties
R. R. kaltinamas tuo, kad jis veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-10011-04 atskirtas į atskirą, bei jo suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais V. R., E. L., kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 212 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais nariais, 2004 m. sausio - kovo mėnesių laikotarpiu, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Vilniaus mieste, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas vieninga tyčia, pagamino netikrus dokumentus, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, o būtent:
R. R., asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-10011-04 atskirtas į atskirą, nusikalstamo susivienijimo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems nariams kompiuterinės technikos pagalba: į 2003-12-18 UAB „O." PVM sąskaitą faktūrą LEB Nr. 2901455 bei prie jos pridedamą atliktų darbų aktą Nr. 12/18-1 įrašius žinomai melagingus duomenis apie minėtos įmonės tariamai UAB „P." parduotas reklaminių bukletų gamybos paslaugas bendrai 14 702.80 Lt, iš jų PVM 2242.80 Lt; į 2003-12-23 UAB „O." PVM sąskaitą faktūrą LEB Nr. 2901457 ir prie jos pridedamą atliktų darbų aktą Nr. 12/23-4 įrašius žinomai melagingus duomenis apie minėtos įmonės tariamai UAB „P." parduotas reklaminių bukletų gamybos paslaugas bendrai 8049.96 Lt., iš jų PVM 1227.96 Lt; į 2003-12-23 UAB „J." PVM sąskaitą faktūrą LEA Nr. 7258185 ir prie jos pridedamą atliktų darbų aktą Nr. 12/23-1 įrašius žinomai melagingus duomenis apie minėtos įmonės tariamai UAB „P." parduotas reklaminių skydų gamybos paslaugas bendrai 10 343.88 Lt., iš jų PVM 1577.88Lt; į 2003-12-23 UAB „J." PVM sąskaitą faktūrą LEB Nr.7258186 įrašius žinomai melagingus duomenis apie minėtos įmonės tariamai UAB „P." parduotas rinkos analinės ir kitas paslaugas bendrai 8700.00 Lt., iš jų PVM 1327.12Lt; į 2003-12-29 UAB „J." PVM sąskaitą faktūrą LEB Nr. 7258188, prie jos pridedamą atliktų darbų aktą Nr. 12/29-1 įrašius žinomai melagingus duomenis apie minėtos įmonės tariamai UAB „P." suteiktas transporto paslaugas bendrai 9463.60 Lt., iš jų PVM 1443.60Lt; į 2003-12-30 UAB „O." PVM sąskaitą faktūrą LEB Nr.2901463 ir prie jos pridedamą atliktų darbų aktą Nr. 12/30-5 įrašius žinomai melagingus duomenis apie minėtos įmonės tariamai UAB „P." parduotus reklaminius bukletus bendrai 8269.44 Lt., iš jų PVM 1261.44Lt; į 2004-02-24 UAB „J." PVM sąskaitą faktūrą LEC Nr. 1749799 ir prie jos pridedamą atliktų darbų aktą Nr. 02/24-15, įrašius žinomai melagingus duomenis apie minėtos įmonės tariamai UAB „P." suteiktas klijavimo paslaugas ir kirtimo darbus bendrai 14 986.00 Lt., iš jų PVM 2286.00Lt, ir E. L., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 212 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-10011-04 atskirtas į atskirą nurodymu, ant minėtų suklastotų PVM sąskaitų faktūrų ir atliktų darbų aktų suklastojus UAB „O." vadybininko O. Č. ir UAB „J." direktoriaus N. M. parašus bei šiuos suklastotus ir netikrus dokumentus per kaltinamąjį T. L. perdavus kaltinamajam R. R., pastarasis, žinodamas, kad realiai minėtos įmonės UAB „P." jokių paslaugų nepardavė, kaip UAB „P." direktorius pasirašė PVM sąskaitose faktūrose serija LEB Nr. 2901455, LEB Nr. 2901457, LEA Nr. 7258185, LEB Nr. 7258186, LEB Nr. 7258188, LEB Nr. 2901463 ir atliktų darbų aktuose, tokiu būdu suklastodamas tikrus dokumentus bei pagamindamas netikrus dokumentus. R. R., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, minėtus netikrus ir suklastotus dokumentus 2004 m. sausio - kovo mėnesių laikotarpiu, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pateikė UAB „P.", esančios (duomenys neskelbtini) finansininkams bei nurodė juos įtraukti į UAB „P." buhalterinę apskaitą, tokiu būdu panaudodamas suklastotus tikrus dokumentus ir pagamintus netikrus dokumentus, dėl ko UAB „P." buvo padaryta didelė 74 515.68 Lt žala, t. y. R. R. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII- 1968, įsigaliojusio 2003-05-01, redakcija).
Be to, R. R. ir juridinis asmuo UAB „P.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruota (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto valdybos rejestro tarnyboje, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)), atstovaujama direktoriaus R. R., kuris turėjo teisę atstovauti jai, priimti jos vardu sprendimus ir kontroliuoti jos veiklą ir kuris veikė UAB „P.“ vardu, jos naudai ir interesais, kaltinami tuo, kad R. R. veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-10011-04 atskirtas į atskirą, bei jo suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais V. R., E. L., kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 212 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais nariais, 2004 m. sausio-kovo mėnesių laikotarpiu, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Vilniaus mieste, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdami vieninga tyčia, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, o būtent: R. R., kaip UAB „P.“ direktorius, žinodamas, kad pagal 2003-12-18 UAB „O." PVM sąskaitą faktūrą LEB Nr. 2901455 ir prie jos pridedamą atliktų darbų aktą Nr. 12/18-1, 2003-12-23 UAB „O." PVM sąskaitą faktūrą LEB Nr.2901457 ir prie jos pridedamą atliktų darbų aktą Nr. 12/23-4, 2003-12-23 UAB „J." PVM sąskaitą faktūrą LEA Nr. 7258185, prie jos pridedamą atliktų darbų aktą Nr. 12/23 -1, 2003-12-23 UAB „J." PVM sąskaitą faktūrą LEB Nr. 7258186, 2003-12-29 UAB „J." PVM sąskaitą faktūrą LEB Nr.7258188 ir prie jos pridedamą atliktų darbų aktą Nr. 12/29-1, 2003-12-30 UAB „O." PVM sąskaitą faktūrą LEB Nr.2901463 ir prie jos pridedamą atliktų darbų aktą Nr. 12/30-5, 2004-02-24 UAB „J." PVM sąskaitą faktūrą LEC Nr. 1749799 ir prie jos pridedamą atliktų darbų aktą Nr.02/24-1, sandoriai tarp UAB „O.", „J." ir UAB „P." nėra įvykę, nurodė UAB „P." finansininkams šių žinomai suklastotų PVM sąskaitų faktūrų išskirtas PVM sumas įtraukti į 2003 m. gruodžio ir 2004 m. vasario mėnesių UAB „P." PVM deklaracijų pirkimo PVM ataskaitas. UAB „P." finansininkams užpildžius UAB „P." PVM deklaracijas, R. R., žinodamas, kad PVM deklaracijų 40, 48, 57, 59 langeliuose yra įrašyti žinomai neteisingi duomenys, kaip UAB „P." direktorius pasirašė minėtas 2003 m. gruodžio ir 2004 vasario mėnesių UAB „P." PVM deklaracijas, tokiu būdu suklastodamas tikrus dokumentus bei toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, nurodė UAB „P." finansininkams 2003 m. gruodžio ir 2004 m. vasario mėnesių UAB „P." PVM deklaracijas su įrašytais žinomai melagingais duomenimis pateikti Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriui. UAB „P." finansininkams 2004-01-26 ir 2004-03-25 pateikus Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriui, esančiam Šermukšnių g. 4, Vilniuje UAB „P." 2003 m. gruodžio ir 2004 m. vasario mėnesių PVM deklaracijas, R. R. panaudojo suklastotus dokumentus, t. y. R. R. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 d dalyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968, įsigaliojusio 2003-05-01, redakcija), juridinis asmuo – UAB „P.“ kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII- 1968, įsigaliojusio 2003-05-01, redakcija).
R. R., T. L. ir juridinis asmuo UAB „P.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruota (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto valdybos rejestro tarnyboje, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)), atstovaujama direktoriaus R. R., kuris turėjo teisę atstovauti jai, priimti jos vardu sprendimus ir kontroliuoti jos veiklą ir kuris veikė UAB „P.“ vardu, jos naudai ir interesais, kaltinami tuo, kad R. R. ir T. L. veikdami bendrininkų grupe su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-10011-04 atskirtas į atskirą, bei jo suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais V. R., E. L., kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 212 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais nariais, 2004 m. sausio - 2004 m. kovo mėnesių laikotarpiu, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Vilniaus mieste, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdami vieninga tyčia, apgaule UAB „P." naudai įgijo turtinę teisę į 11 366.80 Lt Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų ir panaikino prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą, o būtent: R. R., būdamas UAB „P." direktoriumi, siekdamas sumažinti UAB „P." valstybės biudžetui mokėtiną PVM, kreipėsi į T. L. su prašymu surasti fiktyvią įmonę, galinčią išrašyti suklastotus dokumentus apie tariamą prekių ar paslaugų pirkimą ir tokiu būdu fiktyviai sumažinti į valstybės biudžetą mokėtiną PVM. T. L., tęsdamas nusikalstamą veiką ir vykdydamas R. R. prašymą, per V. R., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 212 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį, iš nusikalstamo susivienijimo nario E. L., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK BPK 212 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, ir kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų to paties nusikalstamo susivienijimo narių, gavo suklastotus dokumentus: 2003-12-18 UAB „O." PVM sąskaitą faktūrą LEB Nr. 2901455 ir prie jos pridedamą atliktų darbų aktą Nr. 12/18-1; 2003-12-23 UAB „O." PVM sąskaitą faktūrą LEB Nr.2901457 ir prie jos pridedamą atliktų darbų aktą Nr. 12/23-4;2003-12-23 UAB „J." PVM sąskaitą faktūrą LEA Nr.7258185 ir prie jos pridedamą atliktų darbų aktą Nr. 12/23-1; 2003-12-23 UAB „J." PVM sąskaitą faktūrą LEB Nr. 7258186; 2003-12-29 UAB „J." PVM sąskaitą faktūrą LEB Nr. 7258188 ir prie jos pridedamą atliktų darbų aktą Nr. 12/29-1; 2003-12-30 UAB „O." PVM sąskaitą faktūrą LEB Nr. 2901463 ir prie jos pridedamą atliktų darbų aktą Nr. 12/30-5; 2004-02-24 UAB „J." PVM sąskaitą faktūrą LEC Nr. 1749799 ir prie jos pridedamą atliktų darbų aktą Nr.02/24-1, kuriuose buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad UAB „O." ir UAB „J.", neva pardavė, o UAB „P." nupirko paslaugų už 74 515,68 Lt, tame tarpe 11 366.80 Lt PVM. T. L., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką šiuos dokumentus perdavė UAB „P." direktoriui R. R.. R. R., tęsdamas nusikalstamą veiką, šiuos suklastotus dokumentus perdavė UAB „P." finansininkams, bei nurodė juos įtraukti į UAB „P." buhalterinę apskaitą, išskirtas PVM sąskaitose faktūrose PVM sumas, įtraukti į PVM deklaracijas, kaip pirkimo PVM. UAB „P." finansininkai, nežinodami, kad R. R. pateiktose UAB „O." ir UAB „J." PVM sąskaitose faktūrose ir kituose apskaitos dokumentuose nurodytos paslaugos realiai UAB „P." suteiktos nebuvo ir šios PVM sąskaitos faktūros bei prie jų pateikti dokumentai yra suklastoti ir netikri, įtraukė juos į UAB „P." buhalterinę apskaitą, išskirtas PVM sąskaitose faktūrose PVM sumas įtraukė į UAB „P." 2003 m. gruodžio ir 2004 m. vasario mėnesių PVM deklaracijų 40, 48,57,59, langelius, tokiu būdu 11 366.80 Lt sumažindami UAB „P." valstybės biudžetui mokėtiną PVM bei šias deklaracijas 2004-01-26 ir 2004-03-25 pateikė Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriaus, esančio Šermukšnių g. 4, Vilniuje, darbuotojams. Tokiu būdu R. R. ir T. L. veikdami bendrininkų grupe su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-10011-04 atskirtas į atskirą, bei jo suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais V. R., E. L., kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 212 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais nariais, apgaule, UAB „P." naudai įgijo turtinę teisę į 11 366,80 Lt valstybės biudžetui priklausančių lėšų ir panaikino turtinę prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą, t.y. R. R. ir T. L. kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, juridinis asmuo – UAB „P.“ kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.
R. R. ir juridinis asmuo UAB „P.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruota (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto valdybos rejestro tarnyboje, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)), atstovaujama direktoriaus R. R., kuris turėjo teisę atstovauti jai, priimti jos vardu sprendimus ir kontroliuoti jos veiklą ir kuris veikė UAB „P.“ vardu, jos naudai ir interesais, kaltinami tuo, kad R. R. veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-10011-04 atskirtas į atskirą, bei jo suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais V. R., E. L., kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 212 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais nariais, 2004 m. rugsėjo - 2005 m. birželio mėnesio laikotarpiu, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Vilniaus mieste, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdami vieninga tyčia, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, o būtent: R. R., kaip UAB „P.“ direktorius, žinodamas, kad pagal 2003-12-18 UAB „O." PVM sąskaitą faktūrą LEB Nr. 2901455 ir prie jos pridedamą atliktų darbų aktą Nr. 12/18-1, 2003-12-23 UAB „O." PVM sąskaitą faktūrą LEB Nr. 2901457 ir prie jos pridedamą atliktų darbų aktą Nr. 12/23-4, 2003-12-23 UAB „J." PVM sąskaitą faktūrą LEA Nr. 7258185, prie jos pridedamą atliktų darbų aktą Nr. 12/23-1, 2003-12-23 UAB „J." PVM sąskaitą faktūrą LEB Nr. 7258186, 2003-12-29 UAB „J." PVM sąskaitą faktūrą LEB Nr. 7258188, prie jos pridedamą atliktų darbų aktą Nr. 12/29-1, 2003-12-30 UAB „O." PVM sąskaitą faktūrą LEB Nr. 2901463 ir prie jos pridedamą atliktų darbų aktą Nr. 12/30-5, 2004-02-24 UAB „J." PVM sąskaitą faktūrą LEC Nr. 1749799 ir prie jos pridedamą atliktų darbų aktą Nr. 02/24-1, sandoriai tarp UAB „O.", „J." ir UAB „P." nėra įvykę, nurodė UAB „P." finansininkams šiuos žinomai suklastotus dokumentus įtraukti į UAB „P." buhalterinę apskaitą kaip sąnaudas mažinančias apmokestinamąjį pelną ir užpildyti UAB „P." metines pelno mokesčio deklaracijas už 2003 metus ir 2004 metus. UAB „P." finansininkams, R. R. nurodymu užpildžius UAB „P." metines pelno mokesčio deklaracijas 89 langelyje nurodant 63148,88 Lt mažesnį apmokestinamąjį pelną bei 96 langelyje nurodant 9472 Lt mažesnį mokėtiną pelno mokestį, R. R., žinodamas, kad metinėse pelno mokesčio deklaracijose yra įrašyti žinomai neteisingi duomenys, kaip UAB „P." direktorius, pasirašė metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2003 metus ir tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, R. R. nurodė UAB „P." finansininkams pateikti Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriui, esančiam Šermukšnių g. 4, Vilniuje UAB „P." metines pelno mokesčio deklaracijas už 2003 m. ir 2004 m su įrašytais žinomai melagingais duomenimis. UAB „P." finansininkams 2004-09-30 ir 2005-06-01 Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriui, esančiam Šermukšnių g. 4, Vilniuje, pateikus UAB „P." metines pelno mokesčio deklaracijas už 2003 m. ir 2004 m., R. R. panaudojo suklastotus dokumentus, t.y. R. R. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 d dalyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII- 1968, įsigaliojusio 2003-05-01, redakcija), juridinis asmuo – UAB „P.“ kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII- 1968, įsigaliojusio 2003-05-01, redakcija).
R. R., T. L. ir juridinis asmuo UAB „P.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruota (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto valdybos rejestro tarnyboje, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)), atstovaujama direktoriaus R. R., kuris turėjo teisę atstovauti jai, priimti jos vardu sprendimus ir kontroliuoti jos veiklą ir kuris veikė UAB „P.“ vardu, jos naudai ir interesais, kaltinami tuo, kad R. R. ir T. L. veikdami bendrininkų grupe su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-10011-04 atskirtas į atskirą, bei jo suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais V. R., E. L., kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 212 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais nariais, 2004 m. - 2005 m. laikotarpiu, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Vilniaus mieste, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdami vieninga tyčia, apgaule, UAB „P." naudai panaikino turtinę prievolę į valstybės biudžetą sumokėti 9472 Lt pelno mokestį, o būtent: R. R., būdamas UAB „P." direktoriumi, siekdamas sumažinti UAB „P." valstybės biudžetui mokėtiną pelno mokestį, kreipėsi į T. L. su prašymu surasti fiktyvią įmonę, galinčią išrašyti suklastotus dokumentus apie tariamą prekių ar paslaugų pirkimą ir tokiu būdu fiktyviai padidinti UAB „P." sąnaudas bei sumažinti į valstybės biudžetą mokėtiną pelno mokestį. T. L., tęsdamas nusikalstamą veiką ir vykdydamas R. R. prašymą, per V. R., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 212 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį, iš nusikalstamo susivienijimo nario E. L., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK BPK 212 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, ir kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų to paties nusikalstamo susivienijimo narių, gavo suklastotus dokumentus: 2003-12-18 UAB „O." PVM sąskaitą faktūrą LEB Nr. 2901455 ir prie jos pridedamą atliktų darbų aktą Nr. 12/18-1; 2003-12-23 UAB „O." PVM sąskaitą faktūrą LEB Nr.2901457 ir prie jos pridedamą atliktų darbų aktą Nr. 12/23-4;2003-12-23 UAB „J." PVM sąskaitą faktūrą LEA Nr.7258185 ir prie jos pridedamą atliktų darbų aktą Nr. 12/23-1; 2003-12-23 UAB „J." PVM sąskaitą faktūrą LEB Nr. 7258186; 2003-12-29 UAB „J." PVM sąskaitą faktūrą LEB Nr. 7258188 ir prie jos pridedamą atliktų darbų aktą Nr. 12/29-1; 2003-12-30 UAB „O." PVM sąskaitą faktūrą LEB Nr. 2901463 ir prie jos pridedamą atliktų darbų aktą Nr. 12/30-5; 2004-02-24 UAB „J." PVM sąskaitą faktūrą LEC Nr. 1749799 ir prie jos pridedamą atliktų darbų aktą Nr.02/24-1, kuriuose buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad UAB „O." ir UAB „J.", neva pardavė, o UAB „P." nupirko paslaugų už 74 515,68 Lt, tame tarpe 11 366.80 Lt PVM. T. L., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką šiuos dokumentus perdavė UAB „P." direktoriui R. R.. R. R., tęsdamas nusikalstamą veiką, šiuos suklastotus dokumentus perdavė UAB „P." finansininkams, bei nurodė juos įtraukti į UAB „P." buhalterinę apskaitą, užpildyti metines pelno mokesčio deklaracijas, jų duomenis įskaitant kaip sąnaudas mažinančias apmokestinamąjį pelną. UAB „P." finansininkai, nežinodami, kad R. R. pateiktose UAB „O." ir UAB „J." PVM sąskaitose faktūrose ir prie jų pridedamuose dokumentuose nurodytos paslaugos realiai UAB „P." suteiktos nebuvo ir šios PVM sąskaitos faktūros bei prie jų pateikti dokumentai yra suklastoti ir netikri, įtraukė juos į UAB „P." buhalterinę apskaitą kaip sąnaudas mažinančias apmokestinamąjį pelną ir į UAB „P." metines pelno mokesčio deklaracijas už 2003 metus ir 2004 metus, kurių 89 langelyje nurodė 63148,88 Lt mažesnį apmokestinamąjį pelną bei 96 langelyje nurodė 9472 Lt mažesnį mokėtiną pelno mokestį, tokiu būdu 9472 Lt sumažindami valstybės biudžetui mokėtiną pelno mokestį, bei šias deklaracijas 2004-09-30 ir 2005-06-01 pateikė Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriaus, esančio Šermukšnių g.4, Vilniuje, darbuotojams. Vilniaus apskrities VMI darbuotojams apgaulės įtakoje, pagal UAB „P." pateiktas pelno mokesčio deklaracijas gavus iš UAB „P." 9472 Lt mažesnį pelno mokestį, R. R. ir T. L., veikdami bendrininkų grupe su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-10011-04 atskirtas į atskirą, bei jo suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais V. R., E. L., kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 212 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais nariais, apgaule UAB „P." naudai panaikino turtinę prievolę į valstybės biudžetą sumokėti 9472 Lt pelno mokesčio, t. y. R. R. ir T. L. kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, juridinis asmuo – UAB „P.“ kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.
R. R. ir juridinis asmuo – UAB „P.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruota (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto valdybos rejestro tarnyboje, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)), atstovaujama direktoriaus R. R., kuris turėjo teisę atstovauti jai, priimti jos vardu sprendimus ir kontroliuoti jos veiklą ir kuris veikė UAB „P.“ vardu, jos naudai ir interesais, kaltinami tuo, kad 2003 m. - 2004 m. laikotarpiu, veikdami vieninga tyčia, apgaulingai tvarkė UAB „P." buhalterinę apskaitą, o būtent: R. R., būdamas UAB „P." direktoriumi, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalies nuostatą „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas", būdamas atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, apgaulingai tvarkė 2003-2004 metų UAB „P." buhalterinę apskaitą, t.y. pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu" ir 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykius", žinodamas, kad 2003-12-18 - 2004-02-24 laikotarpiu tarp UAB „P.", UAB „O.", UAB „J." realiai neįvyko jokių ūkinių operacijų ar ūkinių įvykių, į UAB „P." buhalterinę apskaitą įtraukė asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-10011-04 atskirtas į atskirą, bei jo suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo narių V. R. ir E. L., kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 212 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, suklastotus ir per T. L. pateiktus: 2003-12-18 UAB „O." PVM sąskaitą faktūrą LEB Nr. 2901455 ir prie jos pridedamą atliktų darbų aktą Nr. 12/18-1; 2003-12-23 UAB ‚O." PVM sąskaitą faktūrą LEB Nr. 2901457 ir prie jos pridedamą atliktų darbų aktą Nr. 12/23-4; 2003-12-23 UAB „J." PVM sąskaitą faktūrą LEA Nr. 7258185 ir prie jos pridedamą atliktų darbų aktą Nr. 12/23-1; 2003-12-23 UAB „J." PVM sąskaitą faktūrą LEB Nr.7258186; 2003-12-29 UAB „J." PVM sąskaitą faktūrą LEB Nr. 7258188 ir prie jos pridedamą atliktų darbų aktą Nr. 12/29-1; 2003-12-30 UAB „O." PVM sąskaitą faktūrą LEB Nr. 2901463 ir prie jos pridedamą atliktų darbų aktą Nr. 12/30-5 ; 2004-02-24 UAB „J." PVM sąskaitą faktūrą LEC Nr. 1749799 ir prie jos pridedamą atliktų darbų aktą Nr. 02/24-1, kuriuose buvo nurodyti melagingi duomenys apie tariamai minėtų įmonių UAB „P." parduotas paslaugas. Dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti tikrosios UAB "P." 2003-2004 metų veiklos, jos ūkinės, komercinės, finansinės būklės ir jos rezultatų, įvertinti turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros, t. y. R. R. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, juridinis asmuo – UAB „P.“ kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje.
Tačiau byloje nustatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje (epizode dėl 11 366, 80 lt PVM sukčiavimo), BK 182 straipsnio 1 dalyje (epizode dėl 9472 lt pelno mokesčio sukčiavimo), BK 300 straipsnio 2 dalyje (epizode dėl PVM sąskaitų faktūrų ir atliktų darbų aktų suklastojimo ir panaudojimo; 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968, įsigaliojusio 2003-05-01, redakcija), BK 300 straipsnio 1 dalyje (epizode dėl PVM deklaracijų suklastojimo ir panaudojimo; 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968, įsigaliojusio 2003-05-01, redakcija), BK 300 straipsnio 1 dalyje (epizode dėl pelno mokesčio deklaracijų suklastojimo ir panaudojimo; 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968, įsigaliojusio 2003-05-01, redakcija) ir BK 222 straipsnio 1 dalyje, suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis.
BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte pasakyta, jog baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. BK 95 straipsnis nustato baudžiamosios atsakomybės senaties terminus bei jų skaičiavimo taisykles. Pagal BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktyje įtvirtintą nuostatą, asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamas nuosprendis, jeigu praėję penkeri metai, kai padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas. Pagal BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto c) papunktyje, įtvirtintą nuostatą, asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamas nuosprendis, jeigu praėję aštuoneri metai, kai padarytas tyčinis nusikaltimas ir per šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą laiką asmuo nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir nepadarė naujos nusikalstamos veikos. Senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo dienos iki nuosprendžio priėmimo dienos (BK 95 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 2 dalis; 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, 2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495, įsigaliojusio 2003-05-01, redakcija).
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad R. R., T. L. ir juridiniam asmeniui – UAB „P.“ yra pareikšti kaltinimai: 1) pagal BK 182 straipsnio 1 dalį epizode dėl 11 366, 80 lt PVM sukčiavimo, padaryto 2004 m. sausio – kovo mėnesių laikotarpiu; 2) pagal BK 182 straipsnio 1 dalį epizode dėl 9472 lt pelno mokesčio sukčiavimo, padaryto 2004 m. – 2005-06-01 laikotarpiu.
R. R. ir juridiniam asmeniui – UAB „P.“ yra pareikšti kaltinimai:1) pagal BK 300 straipsnio 1 dalį epizode dėl PVM deklaracijų suklastojimo ir panaudojimo, padaryto 2004-01-26 - 2004-03-25 laikotarpiu (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968, įsigaliojusio 2003-05-01, redakcija); 2) pagal BK 300 straipsnio 1 dalį epizode dėl pelno mokesčio deklaracijų suklastojimo ir panaudojimo, padaryto 2004 m. rugsėjo-2005 m. birželio (2005-06-01) mėnesių laikotarpiu (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968, įsigaliojusio 2003-05-01, redakcija); 3) pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, padaryto 2003-2004 m. laikotarpiu.
R. R. pareikštas kaltinimas pagal BK 300 straipsnio 2 dalį epizode dėl PVM sąskaitų faktūrų ir atliktų darbų aktų suklastojimo ir panaudojimo, padaryto 2004 m. sausio-kovo mėnesių laikotarpiu (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968, įsigaliojusio 2003-05-01, redakcija).
Nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje (du epizodai) ir BK 300 straipsnio 1 dalyje (du epizodai, 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968, įsigaliojusio 2003-05-01, redakcija), pagal įstatymą priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), o nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 2 dalyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968, įsigaliojusio 2003-05-01, redakcija) ir BK 222 straipsnio 1 dalyje – apysunkių (BK 11 str. 4 d.).
Sprendžiant iš byloje esančių duomenų, per BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkte (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968, įsigaliojusio 2003-05-01, redakcija) nustatytą laiką kaltinamieji nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo nesislėpė, taipogi nepadarė ir naujos nusikalstamos veikos (6 t. b.l. 23-28). Nors kaltinamojo T. L. atžvilgiu 2009-06-26 yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-9-00108-09 pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, bei pastarasis 2011-03-09 buvo pripažintas įtariamuoju (6 t. b.l. 24-25), tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, teismas gali konstatuoti BK 95 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos buvimą tik esant šioms aplinkybėms: 1) nauja nusikalstama veika turi būti padaryta per BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkte „a-f“ papunkčiuose nustatytus terminus; 2) dėl naujos nusikalstamos veikos turi būti priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis; 3) šis apkaltinamasis nuosprendis turi būti įsiteisėjęs. Nesant teismo nuosprendžio ar jam dar neįsiteisėjus teismas negali patikimai konstatuoti, kad padaryta nauja nusikalstama veika ir dėl to senaties eiga nutrukusi (kasacinės nutartys 2K-143/2008, 2K-591/2012). Todėl nagrinėjamu atveju, remiantis tik T. L. pareikštu įtarimu konstatavus, kad jis padarė nusikalstamą veiką, nutraukiančią senaties eigą, būtų pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas.
Analogiškai teismų praktikoje sprendžiamas apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties klausimas padarius kelias nusikalstamas veikas. Šiuo atveju senaties terminų eiga dėl kiekvienos nusikalstamos veikos skaičiuojama atskirai. Todėl nutraukus baudžiamąjį procesą dėl senaties, negalima konstatuoti jog kaltinamasis padarė nusikalstamas veikas, nutraukiančias senaties eigą, nes priešingu atveju būtų pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas (kasacinė nutartis 2K-259/2012).
Tokiu būdu darytina išvada, kad nuo kaltinamiesiems: R. R., T. L. ir juridiniam asmeniui - UAB „P.“ inkriminuotų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje (epizode dėl 11 366, 80 lt PVM sukčiavimo), BK 182 straipsnio 1 dalyje (epizode dėl 9472 lt pelno mokesčio sukčiavimo), R. R. ir juridiniam asmeniui – UAB „P.“ inkriminuotų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje (epizode dėl PVM deklaracijų suklastojimo ir panaudojimo; 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968, įsigaliojusio 2003-05-01, redakcija), BK 300 straipsnio 1 dalyje (epizode dėl pelno mokesčio deklaracijų suklastojimo ir panaudojimo; 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968, įsigaliojusio 2003-05-01, redakcija) yra praėję daugiau nei penkeri metai. Nuo kaltinamiesiems: R. R. ir juridiniam asmeniui – UAB „P.“ inkriminuotos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje epizode dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, o R. R. inkriminuotos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 2 dalyje (epizode dėl PVM sąskaitų faktūrų ir atliktų darbų aktų suklastojimo ir panaudojimo, 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968, įsigaliojusio 2003-05-01, redakcija) yra praėję daugiau nei aštuoneri metai. Todėl suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui bei nenustačius jokių kliūčių dėl kurių nebūtų galima taikyti aukščiau išvardintuose epizoduose apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatį, kaltinamųjų R. R., T. L. ir juridinio asmens – UAB „P.“ atžvilgiu tikslinga baudžiamąjį procesą nutraukti (BPK 3 str. 1 d. 2 p.).
Bausmės skyrimo motyvai, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti ir civilinio ieškinio klausimo išsprendimas
Skiriant kaltinamajam R. R. bausmę atsižvelgiama, kad jis yra aukštojo išsilavinimo, dirba, į narkologinę įskaitą neįrašytas, teisiamas pirmą kartą. Tačiau padarė nusikalstamą veiką nuosavybei, kuri pagal įstatymą priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. Įvertinama ir tai, kad nuo R. R. inkriminuojamo nusikaltimo padarymo praėjo gana ilgas laikas, t. y. daugiau nei devyneri metai, per kuriuos, kaip ir iki tol, sprendžiant iš bylos duomenų, kaltinamasis nieko nusikalstamo nėra padaręs.
R. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad UAB „P.“ mokestinio patikrinimo metu, kas pažymėta Vilniaus apskrities VMI 2008-07-14 patikrinimo akte Nr. (21.26)-07-77-25 (2 t. b.l. 40-84), pastarasis bendradarbiavo su VMI, teikė prašomus dokumentus bei paaiškinimus (BK 59 str.2 d.).
R. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Tokiu būdu, įvertinus visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, jo trukmę (2004 m. sausio – kovo mėnesių laikotarpis), pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo teigiamus socialinius ryšius, pastarojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei tai, kad sunkinančių R. R. atsakomybę aplinkybių byloje nėra, darytina išvada, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas, ir ypač tai siejant su pernelyg ilgu baudžiamuoju procesu, kurio trukmės negali pateisinti bylos sudėtingumas, aiškiai prieštarautų teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.) bei, kad bausmės tikslai R. R. atžvilgiu gali būti pasiekti bei teisingumas įgyvendintas, jam paskiriant švelnesnę bausmės rūšį - baudą (BK 47 str. 3 d. 4 p., 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968, įsigaliojusio 2003-05-01, redakcija).
Byloje pareikštas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros civilinis ieškinys ginant viešąjį (VMI) interesą dėl 20 838,80 lt turtinės žalos atlyginimo (epizoduose dėl 11 366, 80 lt PVM ir 9472 lt pelno mokesčio sukčiavimo), paliekamas nenagrinėtu (5 t. b.l. 5-10).
Pagal BPK 109 straipsnį civilinis ieškinys baudžiamajame procese nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla, todėl žalos klausimas gali būti išspręstas tik iš esmės išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir priėmus baigiamąjį dokumentą. Tačiau R. R., T. L. ir juridiniam asmeniui – UAB „P.“ pareikštuose kaltinimuose pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (epizode dėl 11 366, 80 lt PVM sukčiavimo) ir pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (epizode dėl 9472 lt pelno mokesčio sukčiavimo) buvo nustatyta aplinkybė, neleidžianti priimti galutinio sprendimo (BPK 303, 115 straipsniai). Todėl nutraukus BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu baudžiamąjį procesą pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (epizode dėl 11 366, 80 lt PVM sukčiavimo) ir pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (epizode dėl 9472 lt pelno mokesčio sukčiavimo), nutrūko ir teisenos dalis dėl žalos atlyginimo.
Daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską Nr. 5.75-P-77, saugoti prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-305, 307-308 straipsniais, BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendė:
R. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968, įsigaliojusio 2003-05-01, redakcija) ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteisti jį 200 MGL (26 000 lt) dydžio bauda (BK 47 str. 3 d. 4 p., 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968, įsigaliojusio 2003-05-01, redakcija).
T. L. dėl kaltinimo, numatyto BK 24 straipsnio 6 dalyje ir BK 183 straipsnio 2 dalyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968, įsigaliojusio 2003-05-01, redakcija) išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.
Baudžiamąjį procesą R. R. atžvilgiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (epizode dėl 11 366, 80 lt PVM sukčiavimo), BK 182 straipsnio 1 dalį (epizode dėl 9472 lt pelno mokesčio sukčiavimo), BK 300 straipsnio 2 dalį (epizode dėl PVM sąskaitų faktūrų ir atliktų darbų aktų suklastojimo ir panaudojimo; 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968, įsigaliojusio 2003-05-01, redakcija), BK 300 straipsnio 1 dalį (epizode dėl PVM deklaracijų suklastojimo ir panaudojimo; 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968, įsigaliojusio 2003-05-01, redakcija), BK 300 straipsnio 1 dalį (epizode dėl pelno mokesčio deklaracijų suklastojimo ir panaudojimo; 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968, įsigaliojusio 2003-05-01, redakcija) ir BK 222 straipsnio 1 dalį nutraukti, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 str. 1 d. 2 p.).
Baudžiamąjį procesą T. L. atžvilgiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (epizode dėl 11 366, 80 lt PVM sukčiavimo) ir BK 182 straipsnio 1 dalį (epizode dėl 9472 lt pelno mokesčio sukčiavimo) nutraukti, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 str. 1 d. 2 p.).
Baudžiamąjį procesą juridinio asmens – UAB „P.“ atžvilgiu pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (epizode dėl 11 366, 80 lt PVM sukčiavimo), BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (epizode dėl 9472 lt pelno mokesčio sukčiavimo), BK 20 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį (epizode dėl PVM deklaracijų suklastojimo ir panaudojimo; 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968, įsigaliojusio 2003-05-01, redakcija), BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (epizode dėl pelno mokesčio deklaracijų suklastojimo ir panaudojimo; 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968, įsigaliojusio 2003-05-01, redakcija) ir BK 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį nutraukti, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 str. 1 d. 2 p.).
Bausmės atlikimo pradžią R. R. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pareikštą civilinį ieškinį ginant viešąjį (VMI) interesą dėl 20 838,80 lt turtinės žalos atlyginimo (epizoduose dėl 11 366, 80 lt PVM ir 9472 lt pelno mokesčio sukčiavimo) palikti nenagrinėtu.
Daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską Nr. 5.75-P-77, saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.