Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-11-29 · Administracinė byla Nr. I-1176-243/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-11-29
Bylos Nr.
I-1176-243/2013
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00785-2013-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Vida Stonkuvienė, Aušrelė Mažrimienė, Eglė Kiaurakytė
Pareiškėjas
J. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
Trečiasis asmuo
R. R.
Administracinė byla Nr. I-1176-243/2013Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00785-2013-1Procesinio sprendimo kategorija 24; 74 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 29 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Ilonai Dumšienei, pareiškėjui J. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą ir patikslintus skundus atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ir Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. R. dėl 2013-07-11 įsakymo Nr. V-145 panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus – pakeisti advokatą bei dėl 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas J. S. skundu ir patikslintais skundais, paduotais teismui 2013-10-03 ir 2013-10-07, prašo panaikinti atsakovės Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-07-11 įsakymą Nr. V-145 „Dėl darbuotojų nušalinimo priimant sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (toliau –įsakymas), kuriuo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorius nusišalino ir nušalino visus Klaipėdos tarnybos valstybės tarnautojus nuo pareiškėjo 2013-07-08 prašymo, registracijos Nr. ATP-114, nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo bei perdavė prašymą nagrinėti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (toliau – ir Šiaulių tarnyba). Nurodo, jog Šiaulių tarnybos 2013-07-31 sprendimu Nr. SP-2487(7.2104) jam suteikta antrinė teisinė pagalba ir paskirtas advokatas R. R., dirbantis Šiaulių mieste. Teigia, kad jo bendravimas su advokatu apsunkintas, nes paskirtas advokatas su juo nebendrauja, nors jis bandė susisiekti elektroniniu paštu, nepaskyrė susitikimo, neruošia procesinių dokumentų. Pareiškėjo manymu, advokatų darbui įtakos turi Šiaulių tarnyba ir varžo advokatų galimybes su juo bendrauti. Prašo įpareigoti Šiaulių tarnybą paskirti jam kitą advokatą, dirbantį Klaipėdos mieste, bei iš Klaipėdos ir Šiaulių tarnybų solidariai priteisti 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą (b.l. 38, 46-47).

Pareiškėjas skunduose išdėstytų argumentų pagrindu prašo juos patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu nesutinka su pareiškėjo reikalavimais ir prašo juos atmesti kaip nepagrįstus. Nurodo, jog pareiškėjas 2013-07-08 prašymu, registracijos Nr. ATP-1144, prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje, kurioje kaltina Klaipėdos tarnybos Teisės skyriaus vedėją nusikaltimo, numatyto LR BK 154 straipsnio 1 dalyje, padarymu, t.y. dėl, pareiškėjo teigimu, tikrovės neatitinkančios informacijos apie jį paskleidimo Klaipėdos tarnybos 2013-05-07 rašte Nr. (1.7)-SR-1362 „Dėl advokato pakeitimo“. Argumentuoja, jog ginčijamas 2013-07-11 įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas siekiant objektyviai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir vadovaujantis Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje 3 straipsnio 1, 3, 4 punktais, 11 straipsnio 1 ir 5 dalimis, Viešojo administravimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 25 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008-06-12 įsakymo Nr. 1R-241 patvirtintas Sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo byloje, kurioje ginčo dalykas yra valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, priėmimo tvarkos aprašas, 6.2 punktu. Nurodo, jog 2013-07-11 raštu Nr. (1.7)-SR-2442 persiuntė Šiaulių tarnybai pareiškėjo prašymą bei apie tai informavo pareiškėją. Atsakovės teigimu, pareiškėjo prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrįstas nei faktinėmis, nei teisinėmis aplinkybėmis ir nėra civilinės atsakomybės sąlygų, numatytų LR CK 6.246 – 6.250 straipsniuose. Nurodo, jog nevilkino pareiškėjo prašymo nagrinėjimo, nes per 3 darbo dienas išsprendė klausimą dėl nusišalinimo ir pareiškėjo prašymo persiuntimo (b.l. 72-75).

Atsakovė Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu nesutinka su pareiškėjo reikalavimais ir prašo juos atmesti kaip nepagrįstus. Nurodo, jog 2013-10-07 gavo pareiškėjo prašymą pakeisti jam paskirtą advokatą R. R. kitu advokatu, teikiančiu antrinę teisinę pagalbą Klaipėdos mieste. Teigia, jog nenustatė aplinkybių, dėl kurių advokatas turėtų būti pakeistas, ir 2013-10-17 informavo pareiškėją, jog su Klaipėdos mieste teisinę pagalbą teikiančiais advokatais nėra sudariusi sutarčių, todėl negali juos paskirti teikti antrinę teisinę pagalbą. Argumentuoja, jog pareiškėjo teiginiai dėl advokato negalėjimo atlikti pareigų yra subjektyvi jo nuomonė, nepagrįsta objektyviais įrodymais. Atsikirtimuose taip pat nurodo, jog pareiškėjas nepagrindė prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio bei sąlygų, kurioms esant galima taikyti civilinę atsakomybę. Pareiškėjo kreipimąsi į teismą vertina kaip piktnaudžiavimą teisminės gynybos teise (b.l. 57-59).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-07-11 įsakymo Nr. V-145 „Dėl darbuotojų nušalinimo priimant sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ kuriuo tarnybos direktorius nusišalino pats ir nušalino visus Klaipėdos tarnybos valstybės tarnautojus nuo pareiškėjo 2013-07-08 prašymo, registracijos Nr. ATP-114, nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo bei perdavimo prašymą nagrinėti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai teisėtumo ir pagrįstumo ir įpareigojimo pakeisti advokatą pagrįstumo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau - Įstatymas).

Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog pareiškėjas Klaipėdos tarnybai 2013-07-08 padavė prašymą suteikti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje, kurioje jis kaltina Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Teisės skyriaus vedėją nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 154 straipsnio 1 dalyje, padarymu, t.y., melagingų ir jį žeminančių žinių paskleidimu Tarnybos 2013-05-07 rašte Nr. rašte Nr. (1.7)-SR-1362 „Dėl advokato pakeitimo“ (b.l. 6, 12-16). Ginčijamu Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriaus 2013-07-11 įsakymu Nr. V-145 „Dėl darbuotojų nušalinimo priimant sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorius nusišalino pats ir nušalino visus Klaipėdos tarnybos valstybės tarnautojus nuo pareiškėjo 2013-07-08 prašymo nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo bei perdavė prašymą nagrinėti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (b.l. 30).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, įgyvendindamos joms pavestą uždavinį užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą, privalo vadovautis ne tik šiuo įstatymu, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucija, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu (vienas iš šio įstatymo uždavinių – įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą), Viešojo administravimo įstatymu (garantuoja teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą) ir kitais teisės aktais ir savo veikloje turi vadovautis įstatymo viršenybės, objektyvumo, reiškiančio, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs, nepiktnaudžiavimo valdžia ir kitais principais. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 2 straipsnio 4 dalis interesų konfliktą apibrėžia kaip situaciją, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, kurie susiję su jo privačiais interesais. Viešojo administravimo įstatymo 25 straipsnis nustato viešojo administravimo subjekto nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje pagrindus ir tvarką. Šio straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato valstybės tarnautojo ir darbuotojo nušalinimo pagrindą, jeigu tarnautojo ar darbuotojo nešališkumu pagrįstai abejojama dėl kokių nors kitų priežasčių (nei 1 ir 2 punktuose numatytų giminystės ryšių ar pavaldumo santykių), galinčių sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad sprendimą dėl valstybės tarnautojo ar darbuotojo nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje priima viešojo administravimo subjekto vadovas. Sprendimą dėl viešojo administravimo subjekto vadovo nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje priima jis pats arba jį į pareigas paskyręs viešojo administravimo subjekto vadovas, arba kolegialus viešojo administravimo subjekto vadovas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos tarnybą, prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje, kurioje jis kaltina Klaipėdos tarnybos valstybės tarnautoją nusikalstamos veikos padarymu. Iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-07-04 nutarties baudžiamoje byloje Nr. PKS-674-795/2013 matyti, kad kaltinamąja pripažinta V. M., Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos tarnybos Teisės skyriaus vedėja. Teismo nutartyje nurodyta, jog kaltinamoji, pareiškėjo teigimu, nusikalstamą veiką galimai padarė vykdydama Klaipėdos tarnybos Teisės skyriaus vedėjos funkcijas. Pareiškėjo kaltinimas neatskiriamai susijęs ir su pačios Klaipėdos tarnybos veikla, todėl Klaipėdos tarnyba, spręsdama antrinės teisinės pagalbos pareiškėjui suteikimo klausimą pagal jo 2013-07-08 prašymą, būtų turėjusi nagrinėti savo darbuotojos veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą ir tai galėjo neabejotinai sukelti Klaipėdos tarnybos interesų konfliktą, galėjo būti neužtikrintas objektyvus ir nešališkas pareiškėjo prašymo nagrinėjimas. Tokia situacija vertintina, kaip kliūtis tiek sprendimui dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, tiek atsisakymui suteikti antrinę teisinę pagalbą. Darytina išvada, kad prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, siekiant išvengti bet kokių dviprasmybių dėl sprendimo pagrįstumo, tokiu atveju turi būti sprendžiamas kitos tarnybos. Teisėjų kolegijos vertinimu tokiais veiksmais nenusišalinama nuo tarnyboms pavesto uždavinio įgyvendinimo – užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal Įstatymą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo byloje, kurios ginčo dalykas – tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, priima kita tarnyba teisingumo ministro nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008-06-12 įsakymu Nr. 1R-241 (2012-03-16 įsakymo Nr. 1R-79 redakcija) patvirtinto Sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo byloje, kurios ginčo dalykas yra valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, priėmimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 3 punkte nurodyta, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą byloje, kurioje ginčo dalykas yra jos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, per 3 darbo dienas perduoda nagrinėti kitai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pagal pareiškėjo deklaruotą gyvenamąją vietą arba, jei pareiškėjas neturi deklaruotos gyvenamosios vietos, pagal savivaldybę, kurioje pareiškėjas gyvena. Klaipėdos tarnyba pareiškėjo, kurio gyvenamoji vieta yra Klaipėdos mieste, prašymą perduoda nagrinėti Šiaulių tarnybai (6.2 punktas), todėl prašymo perdavimas nagrinėti Šiaulių tarnybai atitinka Aprašo 6.2 punkto reikalavimus. Šiuos veiksmus Klaipėdos tarnyba atliko laikydamasi nustatyto 3 darbo dienų termino, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principų bei teisinio veiklos reglamentavimo. Klaipėdos tarnybos direktoriaus nusišalinimas ir nušalinimas visų tarnybos valstybės tarnautojų nuo pareiškėjo prašymo nagrinėjimo atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, užtikrina, jog antrinės teisinės pagalbos skyrimo pareiškėjui klausimas būtų išspręstas objektyviai ir nešališkai. Klaipėdos tarnyba, perdavusi pareiškėjos prašymą Šiaulių tarnybai, paisė teisėkūros subjektų nustatytų taisyklių bei gero administravimo principo, veikė operatyviai, teisės aktų nustatyta tvarka. Tai, kad asmeniui teisinė pagalba gali būti teikiama kitos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, nepaneigia ir neapriboja šio asmens teisės ir nereiškia, kad tokiu būdu valdžios įstaigos netarnauja žmonėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-05-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1586/2012, 2011-07-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-2807/2011, 2011-07-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-2271/2011, 2010-05-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-703/2010 ir kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, kai paskirto advokato darbo vieta nesutampa su asmens, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, gyvenamąja vieta, nereiškia, kad negalės būti užtikrintas tinkamas ir kokybiškas teisinių paslaugų teikimas. Byloje nenustatyta ir pareiškėjas nenurodė objektyviai egzistuojančių Įstatymo 18 straipsnio 7 dalyje nurodytų aplinkybių, trukdančių paskirtam advokatui R. R. suteikti pareiškėjui kokybišką teisinę pagalbą.

Nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad Klaipėdos tarnybos direktoriaus 2013-07-11 įsakymas Nr. V-145 „Dėl darbuotojų nušalinimo priimant sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ ir prašymo perdavimas nagrinėti Šiaulių tarnybai yra teisėtas ir pagrįstas ir atitinkantis pareiškėjo interesus, todėl pareiškėjo prašymas panaikinti šį įsakymą ir įpareigoti Šiaulių tarnybą paskirti kitą advokatą netenkintinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

Lietuvos respublikos civilinio kodekso ( toliau CK )6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda tik esant visoms trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Nurodyto straipsnio taikymo prasme „neteisėto akto“ sąvoka pateikta straipsnio 3 dalyje, pagal kurią terminas „aktas“ reiškia ir veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Nagrinėjamoje byloje nėra konstatuota Klaipėdos tarnybos ar Šiaulių tarnybos neteisėtų veiksmų, priešingai, nustatyta, kad jos veikė pareiškėjo interesais, todėl, nesant vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra teisinio pagrindo civilinei atsakomybei kilti. Dėl šios priežasties kitos civilinės atsakomybės sąlygos šioje byloje nenagrinėtinos. Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

Pareiškėjas taip pat reiškė reikalavimą dėl bylinėjimo išlaidų atlyginimo. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 ir 6 dalis, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Nagrinėjamu atveju, teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundo reikalavimai yra nepagrįsti ir netenkintini, todėl jis neturi teisės į išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ABTĮ 85-89 straipsniais,

nusprendė:

atmesti pareiškėjo J. S. skundus dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriaus 2013-07-11 įsakymo Nr. V-145 panaikinimo, įpareigojimo pakeisti advokatą ir dėl 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

nepatenkinti pareiškėjo J. S. prašymą dėl turėtų išlaidų atlyginimo priteisimo.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjos Vida StonkuvienėEglė KiaurakytėAušrelė Mažrimienė