- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-03
- Bylos Nr.
- e2-3422-984/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26687-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Katinienė
- Ieškovas
- J. A., G. A.
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybė
- Kategorijos
atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei I. D.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. A. ir G. A. ieškinį atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė, dėl privalomojo nurodymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu, prašydama panaikinti kaip neteisėtą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2024 m. lapkričio 6 d. Privalomąjį nurodymą, pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. ŽPN-1398 ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad Inspekcijos 2024 m. lapkričio 6 d. Privalomasis nurodymas pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. ŽPN-1398 ir 2024 m. lapkričio 4 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. ŽPA2-1059 yra surašyti iš esmės su grubiomis klaidomis ir tikrovės neatitinkančiais teiginiais. Privalomajame nurodyme Nr. ŽPN-1398 nustatyta ir reikalaujama: 1. sklypo savininkė J. A. aptvėrė iki 3 m² valstybinės žemės plotą, tokiais veiksmais pažeidė įstatymą; 2. savininkei reikalavimas atlaisvinti naudojamą iki 3 m² valstybinės žemės plotą, pašalinti (demontuoti) iš valstybinės žemės tvorą (su visomis konstrukcijomis), kurios ilgis vakarinėje dalyje 14,62 m ir šiaurės vakarinėje dalyje 0,39 m. Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. ŽPA2-1059 konstatuota: 1. sklypo savininkė J. A. aptvėrusi 3 m² valstybinės žemės plotą, valstybinėje žemėje įrengta tvora, kurios ilgis vakarinėje dalyje 14,62 m ir šiaurės vakarinėje dalyje 0,39 m; 2. už šį pažeidimą taikyti administracinę atsakomybę; 3. nustatyto pažeidimo padarymo laikas: 2024 m. spalio 30 d. Ieškovės teigimu, visi šie Inspekcijos surašyti duomenys yra neteisingi, klaidingi, išgalvoti, neatitinka tikrovės ir yra neteisėti.
3. Pažymėjo, kad sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), tvora netvėrė, šio sklypo ¼ dalį įsigijo su pastatyta tvora 2019 m. vasario 11 d., o likusią sklypo ¾ dalį įsigijo 2019 m. liepos 19 d. Tvora (tvoros stulpų pamatai) pradėta statyti dar 2012 metais, o 2015 metais sklypo tvora buvo pilnai pastatyta. Tvorą statė ieškovės sutuoktinis G. A.. Šį sodo sklypą ieškovė išsipirko iš savo tetos ir už tvoros statybą tuo metu buvo atsakinga teta. 2019 m. gegužės 30 d. Inspekcijos faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK1280, fiksuoti tvoros betoninių stulpų matmenys (betoninio blokelio matmenys 0,39 x 0,14 m). Inspekcijai šios aplinkybės yra žinomos, tą įrodo pačios Inspekcijos dokumentai. Todėl, teiginiai, kad sklypo savininkė aptvėrė iki 3 m² valstybinės žemės plotą, tokiais veiksmais pažeidė įstatymą, yra neteisingi ir neatitinkantys tikrovės.
4. Ieškovės teigimu, Nacionalinės žemės tarnybos 2019 m. liepos 28 d. Kadastro žemėlapio ištraukoje M 1:500 ir 2019 m. rugsėjo 10 d. Nacionalinės žemės tarnybos rašte adresuotame Inspekcijai yra fiksuota ta pati situacija, to pačio sklypo, tos pačios tvoros, tokiais pačiais pagrindais, kurioje nustatyti duomenys yra kitokie, kadastro žemėlapyje pažymėta sklypo ribos linija nesutampa su Nacionalinės žemės tarnybos nustatyta faktine sklypo ribos linija iki vakarinės dalies tvoros centro, kurios ilgis ne 14,62 m, kaip Inspekcija nustatė, o 9,3 m ir šiaurės vakarinėje dalyje ne 0,39 m, o 0,41 m. 2019 m. gegužės 13 d. Nacionalinė žemės tarnyba atliko žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo patikrinimą vietoje, surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-481-(14.48.81.) ir nustatė, kad tvoros dalis pastatyta už žemės sklypo ribos, užimamas valstybinės žemės plotas ne 3 m², kaip Inspekcija nustatė, o 2,3 m². Iš šių nurodytų aplinkybių bei dokumentų yra aišku, kad Inspekcija savo darbą atliko nekompetentingai, neatidžiai ir aplaidžiai, net matematiškai apskaičiuojant galimai užimtą valstybinės žemės plotą, nepaisant leistinos 10 cm paklaidos, kai linijos sueina į vieną stačiakampio tašką, t. y. ilgis (14,62 m) padaugintas iš ploto (0,39 m) ir padalinus sumą per pusę, kadangi apskaičiuojamas plotas yra lygiomis kraštinėmis, sueinantis į vieną bendrą stačiakampio kampo tašką, yra lygus 2,85 m², ne 3 m².
5. Nurodė, kad nuo 2024 metų perėmusi iš Nacionalinės žemės tarnybos funkcijas ir kompetenciją nagrinėti tokio pobūdžio bylas, Inspekcija 2024 m. spalio 30 d. pakartotinai atliko minėto sklypo žemės naudojimo patikrinimą pagal kompetenciją bei nurodė, kad yra liudytojas, jis teigia ir tai fiksuoja 2024 m. lapkričio 4 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. ŽPA2-1059, kad tvora pastatyta jo akivaizdoje 2024 m. spalio 30 d. Inspekcija pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, atmestinai, su grubiomis klaidomis, išgalvotais, tikrovės neatitinkančiais teiginiais ir abejotinais apskaičiavimais surašė didelę svarbą turinčius procesinius dokumentus, kurių pagrindu įpareigojo sunaikinti teisėtai pastatytą savo nekilnojamąjį turtą su patraukimu administracinėn atsakomybėn už veiką, kuri neturi administracinio nusižengimo požymių. Todėl tokie aktai, 2024 m. lapkričio 6 d. Privalomasis nurodymas pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. ŽPN-1398 bei su juo priežastinį ryšį turintis 2024 m. lapkričio 4 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. ŽPA2-1059, pagal kurio neteisingus duomenis buvo priimtas sprendimas, yra neteisėti.
Atsiliepimas
6. Atsakovas atsiliepimą prašo patikslintą ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2024 m. rugpjūčio 1 d. Inspekcijoje buvo gautas fizinio asmens skundas dėl valstybės žemės užgrobimo. Inspekcija 2024 m. spalio 30 d. neplaninio patikrinimo metu patikrino ginčo žemės sklypą ir nustatė žemės naudojimo pažeidimus, todėl 2024 m. lapkričio 4 d. surašė Patikrinimo aktą, kuriame konstatuota, kad valstybinėje žemėje įrengta tvora ant betoninių atramų, kurios ilgis naudojamo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vakarinėje dalyje 14,62 m ir šiaurės vakarinėje dalyje 0,39 m ilgio. <...> Žemės sklypo savininkė nepateikė ir duomenų sistemos nenurodo, kad būtų išduotas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas, leidžiantis naudoti nesuformuotą valstybinės žemės plotą. Nustatė, kad tokiu būdu pažeistos Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 dalies ir 11 dalies nuostatos.
7. Atsakovo teigimu, ieškovė, įgijusi žemės sklypą, turėjo ir privalėjo žinoti savo žemės sklypo ribas, kaip ir aplinkybę, kad tvora patenka į valstybinę žemę. Inspekcijos vertinimu, ta aplinkybė, jog ieškovei įgyjant žemės sklypą tvora galimai jau buvo pastatyta, nereiškia, kad ieškovė šią neteisėtai užimtą valstybinės žemės dalį turi teisę naudoti. Po žemės sklypo įsigijimo, nors ir žinodama, kad galimai šalia jos žemės sklypo esanti tvora yra valstybinėje žemėje, ieškovė šia valstybinės žemės dalimi sąmoningai naudojosi kaip savo ir nesiėmė jokių veiksmų žemės naudojimo pažeidimui pašalinti, taip pažeisdama Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte įtvirtintą imperatyvią pareigą žemės sklypus naudoti, juose vykdyti ūkinę ir kitą veiklą taip, kad nebūtų pažeidžiamos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytos žemės sklypų ribos, savavališkai neužimama ir (ar) nenaudojama žemė. Be to, atkreipė dėmesį, kad ieškovei apie faktą, jog tvora užima didesnę žemės dalį negu ieškovei priklauso, ieškovei turėjo būti žinoma ir iš teisminių procesų su Inspekcija (dėl Inspekcijos priimtų administracinių sprendimų statybos valstybinės priežiūros srityje), kuriuose dalyvavo jos sutuoktinis, ir kuriuos kaip argumentus pati ieškovė nurodo patikslintame ieškinyje. Tačiau net ir žinodama šį faktą, ieškovė ir toliau sąmoningai nenutraukė atliekamo žemės naudojimo pažeidimo.
8. Nurodė, kad iš Inspekcijos procesinių dokumentų matyti, kad patikrinimas ginčo žemės sklype vyko 2024 m. spalio 30 d. Patikrinimo aktas surašytas dėl patikrinimo metu nustatytų pažeidimų, todėl Patikrinimo akte ir yra aprašyta, kad nustatyto pažeidimo padarymo laikas yra 2024 m. spalio 30 d., nes pažeidimo egzistavimas būtent tą dieną ir yra nustatytas. Atitinkamai aptariami patikslinto ieškinio argumentai, kad tvora pastatyta 2024 m. spalio 30 d. liudytojo akivaizdoje, yra visiškai nesuprantami.
9. Pažymėjo, kad Inspekcija tik nuo 2024 m. sausio 1 d. vykdo žemės naudojimo valstybinės priežiūros funkciją, kurią iki tol vykdė Nacionalinės žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Inspekcija neturi teisės ir/ar pareigos vertinti kitų Institucijų (šiuo atveju NŽT) nustatytų faktinių aplinkybių ar juo labiau jomis vadovautis. Atkreipė dėmesį į tai, kad iš civilinėje byloje pateikto Patikrinimo akto nustatytų faktinių aplinkybių schemos matyti, jog žemės sklypas iš vakarinės jo pusės ribojasi su nesuformuota valstybine žeme (gatve), todėl atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.2.2.2 punktas nebuvo taikomas. Civilinėje byloje pateiktas Patikrinimo aktas ir jo priedai patvirtina, kad tvora yra pastatyta už žemės sklypo ribos. Be to, pakartotinai akcentavo, kad civilinėje byloje pateiktas Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, jog žemės sklypas yra suformuotas, atliekant kadastrinius matavimus, kadastro duomenų nustatymo data – 2015 m. sausio 27 d. Taigi, žemės sklypo ribos 2015 m. sausio 27 d. buvo pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Pažymėjo ir tai, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalis).Akcentavo, jog nustatytų faktinių aplinkybių schemoje ieškovės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ribos pažymėtos tokios, kokios 2024 m. spalio 30 d. atlikto neplaninio žemės naudojimo patikrinimo metu buvo pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje.
10. Dėl administracinės atsakomybės taikymo nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju, ieškovės atžvilgiu atlikus administracinio nusižengimo tyrimą buvo nustatyta, kad nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių ieškovės tyčinius veiksmus, t. y. veikimą teisei priešingu būdu. Administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 565¹ straipsnio 1 punkte numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (konkrečiu atveju neįrodyta subjektyvioji pusė – tyčia). Atitinkamai Inspekcija, vadovaudamasi ANK 565¹ straipsnio 1 punktu konstatavo, kad administracinio nusižengimo teisena ieškovės atžvilgiu dėl ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo negalima, nepradedama. Apie tai ieškovė buvo informuota 2025 m. birželio 5 d.
11. Atsakovo teigimu, skundžiamas Privalomasis nurodymas yra motyvuotas, pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, jį priimant buvo laikomasi teisės aktuose nustatytų procedūrų, jie priimti Inspekcijai teisės aktais suteiktos kompetencijos ribose, bei remiantis aptarta teismų praktika ir joje teikiamais išaiškinimas, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti nurodyto Privalomojo nurodymo.
12. Atsakovas G. A. atsiliepime prašo ieškinį tenkinti. Nurodė, kad kilęs ginčas yra dėl galimai išsikišusios, apie 39 cm kampinėje dalyje, tvoros statytos dar 2012 metais. Nuo 2012 metų niekam netrukdė, nėra gauto nei vieno skundo dėl pravažiavimo ar pan., tik nuo 2018 metų šalia apsigyvenusio neadekvataus, galimai psichinių sutrikimų turinčio asmens, prasidėjo skundų rašymai į visas institucijas iki dabar.
13. Pažymėjo, kad Inspekcijos Privalomasis nurodymas pašalinti žemės naudojimo pažeidimus suformuluotas taip, kad ieškovė privalo sunaikinti ne tik galimai išsikišusios tvoros dalį, bet ir teisėtai pastatytą dalį, tai jau įrodytas dokumentais ir yra neginčytinas faktas, galimai išsikišusios tvoros dalies linija sueina į vieną liniją, su sklypo ir kitos tvoros dalies linija, maždaug ties viduriu, sueina iš galimai valstybinės žemės į privačią, kurią Inspekcija Privalomajame nurodyme traktuoja ir vadina privačios žemės dalį valstybine, ir įpareigoja savininką sunaikinti visą tvoros kraštinę 14.62 m, kuri, pagal Inspekcija, stovi valstybinėje žemėje, visi 14.62 metrai. Tai yra esminis ieškinio pagrindas naikinantis Privalomąjį nurodymą, tokios svarbos dokumentas surašytas su grubiomis klaidomis ir paremtas tikrovės neatitinkančiais teiginiais.
14. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašo ginčą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad kartu su ieškovės nuosavybės teise valdomu žemės sklypu naudojama ir Privalomajame nurodyme nurodyta valstybinė žemė, kas reiškia, kad ieškovė nesilaiko Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 21 straipsnyje nustatytos pareigos žemės sklypą naudoti tokiomis ribomis, kokios yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre ir tai laikytina savavališku valstybinės žemės užėmimu, todėl trečiojo asmens manymu, Privalomasis nurodymas surašytas pagrįstai.
Šalies argumentai
15. Ieškovė Savivaldybei 2024 m. lapkričio 7 d. pateikė prašymą dėl galimybės išnuomoti/parduoti ar perduoti panaudos teise valdyti užimtą valstybinę žemę, kuris buvo netenkintas, nes nes ieškovės pageidaujamas įsigyti (užimamas) valstybinės žemės plotas patenka į (duomenys neskelbtini) atšakos ribas, kuriai pažymėtos raudonosios linijos, ir jų plotis yra apie 4,5 m.
16. 2025 m. liepos 8 d. ieškovė Savivaldybei pateikė paklausimą dėl galimybės patikslinti žemės sklypo kadastrinius matavimus, tačiau ieškovei buvo pasiūlyta dėl kadastrinių matavimų atlikimo ir paklaidos įvertinimo kreiptis į atitinkamą kvalifikacijos pažymėjimą turintį matininką.
17. Teismo posėdžio metu šalys iš esmės pakartojo savo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus. Ieškovas papildomai nurodė, kad pripažįsta, jog tvoros dalis užima valstybinę žemę. Šalys atsisakė atlikti pakartotinius matavimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
18. Byloje nustatyta, kad ieškovė nuosavybės teise valdo žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šio sklypo ¼ dalį ieškovė įgijo pagal 2019 m. vasario 11 d. Turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr.S-19-85-1085 ir 2019 m. gegužės 8 d. susitarimą, o ¾ žemės sklypo dalis ieškovė įgijo pagal 2019 m. liepos 19 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. R-2621.
19. Nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 1 d. Inspekcijoje buvo gautas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos el. laiškas Nr. 3D-2613 Dėl valstybės žemės užgrobimo (duomenys neskelbtini), kuriuo Inspekcijai pavesta atsakyti į gautą fizinio asmens skundą.
24. Ieškovė patikslintame ieškinyje nesutinka su Inspekcijos priimtu 2024 m. lapkričio 6 d. Privalomuoju nurodymu. Nurodo, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2019 m. liepos 28 d. Kadastro žemėlapio ištraukoje M 1:500 ir 2019 m. rugsėjo 10 d. Nacionalinės žemės tarnybos rašte adresuotame Inspekcijai fiksuota, kad sklypo ribos linija nesutampa su Nacionalinės žemės tarnybos nustatyta faktine sklypo ribos linija iki vakarinės dalies tvoros centro, kurios ilgis ne 14,62 m, kaip Inspekcija nustatė, o 9,3 m ir šiaurės vakarinėje dalyje ne 0,39 m, o 0,41 m. Ieškovai remiasi 2019 m. gegužės 13 d. Nacionalinės žemės tarnybos atliko žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 49ŽN-481-(14.48.81.), kuriame nustatyta, kad užimamas valstybinės žemės plotas yra ne 3 kv. m., kaip Inspekcija nustatė, o 2,3 kv. m. Ieškovės teigimu, Inspekcijos Privalomajame nurodyme nurodytas reikalavimas demontuoti, nugriauti visą tvorą, per visą jos ilgį 14,62 m, yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi tvoros dalis neginčytinai pastatyta teisėtai ir stovi leistinoje riboje.
25. Teismo posėdžio metu ieškovai pripažino aplinkybę, kad dalis tvoros užima valstybinę žemę, tačiau likusi tvoros dalis stovi ieškovei priklausančio sklypo vidinėje dalyje, o ne ant ribos, todėl ieškovė negali būti įpareigota pašalinti visą vakarinės dalies tvorą. Ieškovai remiasi kadastro žemėlapio ištrauka, iš kurios, ieškovų teigimu, matyti, kad apie pusė dalies sklypo ir tvoros ribos sueina. Tuo tarpu, Inspekcijos įsitikinimu, ieškovų tvora stovi valstybinėje žemėje, ir ne ant ribos. Be to, Inspekcijos teigimu, net jeigu dalis tvoros stovėtų ant ieškovei priklausančio sklypo ribos, ieškovai turėtų gauti leidimą statyti tvorą ant ribos iš Vilniaus miesto savivaldybės, tačiau tokio leidimo nėra gavę.
26. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnyje įtvirtintos žemės savininkų ir naudotojų pareigos. Pareiga savo naudojamuose žemės sklypuose vykdant ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Žemės sklypas – tai žemės plotas, turintis nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (Žemės įstatymo 2 straipsnio 20 dalis).
27. Remiantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 24 straipsnio 8 dalies 2 punktas nustato, kad žemės naudojimo planinio ir neplaninio patikrinimų metu, atlikus šio straipsnio 3 dalies 1–5 punktuose nurodytus patikrinimus ir nustačius žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, Inspekcija neteisėtus veiksmus atlikusiam asmeniui, o kai toks nenustatytas, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje (-iame) nustatyti žemės naudojimo tvarkos pažeidimai, savininkui, valdytojui ar naudotojui per 5 darbo dienas nuo žemės naudojimo tvarkos pažeidimų nustatymo dienos pateikia Privalomąjį nurodymą per jame nurodytą ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą šiuos pažeidimus pašalinti.
28. Teismas pažymi, kad atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos yra viešojo administravimo subjektas, todėl jo veiklai yra taikytinos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo normos. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje yra nurodyta, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Tokie reikalavimai administraciniam aktui reiškia, jog viešojo administravimo subjekto priimtame individualiame teisės akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma yra siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1548-629/2020; 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-602/2021).
29. Privalomojo nurodymo, kaip administracinio sprendimo, teisėtumo klausimas sprendžiamas taikant Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnį, pagal kurį skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais.
30. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas, dėl ieškovų užimamo valstybinės žemės sklypo dalie ploto, bei neteisingai išmatuotų ginčo tvoros kraštinių.
31. Byloje nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2019 m. liepos 28 d. Kadastro žemėlapio ištraukoje M 1:500 nurodyta, kad ieškovės sklypo ribos linija (ilgis) iki vakarinės dalies tvoros centro yra 9,3 m. ir šiaurės vakarinėje dalyje 0,41 m. Tuo tarpu Inspekcijos 2024 m. lapkričio 6 d. Privalomajame nurodyme, pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. ŽPN-1398 nurodyta, kad sklypo ribos linija iki vakarinės dalies tvoros centro ilgis yra 14,62 m. ir šiaurės vakarinėje dalyje 0,39 m. 2019 m. rugsėjo 10 d. Nacionalinės žemės tarnybos rašte adresuotame Inspekcijai nurodyta, kad užimamas valstybės žemės plotas yra 2,30 kv. m., tuo tarpu Inspekcijos 2024 m. lapkričio 6 d. Privalomajame nurodyme, pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. ŽPN-1398 nurodyta, kad reikalaujama atlaisvinti iki 3 kv. m. valstybinės žemės plotą.
32. Kaip teisingai nurodo ieškovė, Nacionalinės žemės tarnybos 2019 m. liepos 28 d. Kadastro žemėlapio ištraukoje M 1:500 ir 2019 m. rugsėjo 10 d. Nacionalinės žemės tarnybos rašte, adresuotame Inspekcijai, yra užfiksuota ta pati situacija, to pačio sklypo ir tos pačios tvoros, kurioje nustatyti duomenys yra kitokie ir kadastro žemėlapyje pažymėta sklypo ribos linija nesutampa su Nacionalinės žemės tarnybos nustatyta faktine sklypo ribos linija – Inspekcijos privalomajame nurodytas ilgis 14,62 m, o Nacionalinės žemės tarnybos 9,3 m ir šiaurės vakarinėje dalyje Inspekcijos fiksuotas ilgis 0,41 m, o Nacionalinės žemės tarnybos - 0,39 m.
33. 2019 m. gegužės 13 d. Nacionalinė žemės tarnyba atliko žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo patikrinimą vietoje, surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-481-(14.48.81.), kuriame nustatė, kad tvoros dalis pastatyta už žemės sklypo ribos užima 2,3 kv. m. valstybinės žemės plotą, o Inspekcija nustatė 3 kv. m. plotą (privalomajame nurodyme nurodytas iki 3 kv. m. plotas).
34. Taigi, kaip teisingai nurodo ieškovė, valstybės institucijų, to paties objekto matavimai yra skirtingi, nors atlikti nėra dideliu laiko skirtumu, ir matavimo technikos tikėtina buvo panašios. Ieškovai viso proceso metu įrodinėjom aplinkybę, kad inspekcijos matavimai atlikti netiksliai, tačiau institucija šių abejonių neišsklaidė – bylos nagrinėjimo metu kategoriškai atsisakė pakartotinai atlikti matavimus, nors kiti byloje objektyvūs duomenys rodė, kad dviejų institucijų atlikti matavimai yra akivaizdžiai skirtingi. Šiame kontekste akivaizdu, kad esant dviem prieštaringiems valstybės institucijų matavimams, o Inspekcijai neišsklaidžius kilusių abejonių ir nesant galimybės konstatuoti, kad būtent Inspekcijos vertinimas yra teisingas, Privalomasis nurodymas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Tokia situacija atitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 3 punkte numatytą pagrindą panaikinti individualų administracinį aktą, kai jis priimtas neobjektyviai, neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių ir nesilaikant procedūrų, kurios turėjo užtikrinti sprendimo teisėtumą. Dėl šių priežasčių ginčijama Privalomasis nurodymas naikintinas kaip neatitinkantis viešojo administravimo principų.
35. Kadangi nagrinėjamoje byloje kilo pagrįstų ir neišsklaidytų abejonių dėl tiek Nacionalinės žemės tarnybos, tiek Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atliktų matavimų tikslumo, o šių institucijų nustatyti duomenys tarpusavyje iš esmės ir reikšmingai skiriasi, teismas neturi objektyvios galimybės nustatyti, kokio tiksliai dydžio valstybinės žemės dalis galimai yra užimta neteisėtai. Tokiomis aplinkybėmis teismas negali remtis vienos institucijos pateiktais duomenimis, kurie prieštarauja kitos institucijos oficialaus patikrinimo metu nustatytiems faktams, juo labiau kad Inspekcija, kaip viešojo administravimo subjektas, neįvykdė pareigos pašalinti kilusių abejonių ir nepateikė įrodymų, kurie leistų teigti, kad būtent jos atlikti matavimai yra tikslūs, patikimi ir atitinkantys geodezinius reikalavimus.
36. Tokio faktinių duomenų neapibrėžtumo sąlygomis teismas negali konstatuoti nei neteisėto žemės užėmimo masto, nei jo lokalizacijos, nei tikrojo tvoros nukrypimo nuo sklypo ribos dydžio, nes šie elementai yra tiesiogiai priklausomi nuo tikslaus matavimo rezultato. Teismas taip pat negali vadovautis prielaidomis, nes administracinio sprendimo teisėtumas turi būti grindžiamas aiškiais, objektyviais ir patikrintais duomenimis. Todėl darytina išvada, kad teismas negali plačiau ar tiksliau pasisakyti dėl to, kokia būtent valstybinės žemės dalis yra užimta neteisėtai, nes tokia išvada šiuo metu neturėtų jokio patikimo faktinio pagrindo. Tai sudaro savarankišką ir pakankamą pagrindą konstatuoti, jog Inspekcijos privalomasis nurodymas, paremtas abejonių keliančiais matavimais, laikytinas nepagrįstu ir neatitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų.
37. Nors Inspekcija nurodo, kad žemės naudojimo valstybinės priežiūros funkcijas ji vykdo tik nuo 2024 m. sausio 1 d. ir dėl šios priežasties esą neturi teisės vertinti kitų institucijų anksčiau nustatytų faktinių aplinkybių, toks argumentas nepanaikina Inspekcijos pareigos pašalinti visus abejonių keliančius aspektus, kai jos pačios atliekami matavimai akivaizdžiai skiriasi nuo anksčiau atliktų oficialių valstybės institucijų – šiuo atveju Nacionalinės žemės tarnybos – matavimų. Net jeigu Inspekcija formaliai nėra atsakinga už ankstesnius vertinimus, ji vis tiek privalo atsižvelgti į jų duomenis, juos įvertinti ir, esant esminiams neatitikimams, inicijuoti jų patikslinimą ar pašalinti kilusias abejones.
38. Teismas taip pat pažymi, kad atsižvelgiant į civiliniame procese galiojantį rungimosi principą (CPK 12 straipsnis) ir bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę (CPK 178 straipsnis), ieškovams, pareiškusiems reikalavimą panaikinti Privalomąjį nurodymą, tenka pareiga įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą bei tas aplinkybes, kuriomis jie remiasi. Nors ieškovai nepateikė savarankiškų techninių matavimų, o pasiūlius atlikti pakartotinius matavimus – atsisakė tai daryti, vis dėlto vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovai neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo. Byloje buvo nustatyta, kad dviejų skirtingų valstybės institucijų – Nacionalinės žemės tarnybos ir Inspekcijos – atlikti to paties objekto matavimai esmingai skiriasi: nurodytas tvoros atkarpos ilgis, užimtas valstybinės žemės plotas ir faktinės ribos neatitinka vienas kito. Šie prieštaravimai nebuvo Inspekcijos pašalinti, o kilusių abejonių dėl jos atliktų matavimų tikslumo institucija neišsklaidė, nors būtent ji rėmėsi šiais duomenimis taikydama ieškovams reikšmingą poveikio priemonę. Atsižvelgiant į tai, negalima teigti, kad ieškovai neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo vien dėl to, kad nepateikė papildomų matavimų, kai pats administracinis aktas nėra pagrįstas aiškiais, neprieštaringais ir objektyviais duomenimis.
39. Nagrinėjamu atveju teismas plačiau nepasisako dėl ieškovei administracinės atsakomybės taikymo, nes ši procedūra ieškovės atžvilgiu apskritai nebuvo pradėta ir nebuvo taikyta. Kaip matyti iš Inspekcijos 2025 m. birželio 5 d. rašto, atlikus administracinio nusižengimo tyrimą konstatuota, kad nėra pakankamai duomenų administracinei atsakomybei kilti, todėl procesas nepradėtas. Dėl to administracinės atsakomybės klausimas šioje byloje neturi teisinės reikšmės ir teismas dėl jo nepasisako.
40. Nors nagrinėjamu atveju privalomasis nurodymas naikintinas dėl jo nepagrįstumo ir neatitikties Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams, teismas, siekdamas išsamiai pasisakyti dėl bylos aplinkybių, pažymi ir tai, kad ieškovės argumentas, esą ji pati tvoros nestatė, savaime nepaneigia jos, kaip valstybinės žemės naudotojos, atsakomybės tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, jog tvora iš tiesų patenka į valstybinę žemę. Atsakomybė šiuo aspektu kiltų žemės naudotojui nepriklausomai nuo to, kas fiziškai pastatė statinį.
41. Taigi, apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Inspekcijos priimtas Privalomasis nurodymas buvo surašytas nepašalinus esminių abejonių dėl faktinių duomenų tikslumo, nepagrįstas objektyviais ir neprieštaringais įrodymais bei neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Dėl šių priežasčių ginčijamas Privalomasis nurodymas laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu, todėl ieškinys tenkintinas, o ginčijamas Privalomasis nurodymas naikintinas.
43. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
44. Ieškovai nepateikė įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, pašto išlaidos byloje nesusidarė, todėl teismas dėl jų priteisimo nesprendžia.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 – 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2024 m. lapkričio 6 d. Privalomąjį nurodymą, pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. ŽPN-1398.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.