Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Kretingos rajono apylinkės teismo teisėja Diana Navickienė, sekretoriaujant Ingai Kanareikinai, dalyvaujant J. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą, kurioje J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. Kretingos raj., lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, vidurinio išsilavinimo, dirbančiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), neteistam, turinčiam galiojančių administracinių nuobaudų, surašytas protokolas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė

J. B. 2013-05-01, 19:53 val., Kretingos raj., kelyje Vaineikiai – Grūšlaukė- Medininkai, 5,78 km., vairavo transporto priemonę Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus kai nustatytas sukus girtumo laipsnis (3,02 promilių girtumas), t.y. taip pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t.y. padarė administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau- ir ATPK) 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą.

Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą J. B. prisipažino vairavęs automobilį būdamas neblaivus. Teismo posėdžio metu J. B. nurodė tokias pačias aplinkybes bei pažymėjo, kad dėl padaryto pažeidimo gailisi. J. B. teismui pateikė rašytinį prašymą, kuriuo prašo skiriant nuobaudą taikyti ATPK 30¹ str. ir skirti mažesnę nei numato sankcija specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminą iki 24 mėn.

Motyvuojamoji dalis

Pažeidėjo padarytas ATPK pažeidimas visiškai įrodytas Klaipėdos apskrities VPK Kretingos raj. PK surinkta medžiaga, tai yra 2013-06-10 administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno Kęstučio Monkaus tarnybiniu pranešimu, alkotesterio parodymais (nustatytas 3,02 prom. girtumas), autoavarijos vietos schema, pažeidėjo teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais apie tai, kad vairavo būdamas neblaivus ir kitais bylos dokumentais.

Pažeidėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailis, o sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta.

Veika kvalifikuojama pagal ATPK 126 str. 4 d. teisingai.

J. B. pripažįsta padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d. ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje teisės vairuoti transporto priemones atėmimas numatytas kaip privaloma nuobauda tokį pažeidimą padariusiam asmeniui. Netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, ar taikyti ją trumpesniam terminui būtų galima tik pritaikius apelianto atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Tačiau administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Priešingu atveju būtų paneigiama įstatymų leidėjo valia, nepaisoma administracinės nuobaudos tikslų (Žr. pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N17 - 103/2007). J. B. teigimu, išimtinės aplinkybės, leidžiančios jo atžvilgiu taikyti minėtą straipsnį, yra tai, jog jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, ir tai, kad teisė vairuoti transporto priemones jam būtina norint nuvykti į darbą ir ten atlikti darbines funkcijas bei tinkamai rūpintis savo šeima, nes yra vienintelis darbingas ir dirbantis asmuo. Šių aplinkybių teismas nepripažįsta išimtinėmis aplinkybėmis, dėl kurių pažeidėjui turėtų būti taikoma švelnesnė nuobauda, nei numatyta ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. (Žr. pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N3-34/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N1–413/2007). Kitoks šios normos aiškinimas ne tik neatitiktų asmenų lygybės įstatymui principo (nes tam tikra asmenų grupė, kurių darbinė veikla yra tiesiogiai susijusi su poreikiu vairuoti transporto priemones, atsidurtų palankesnėje padėtyje, nei kiti analogiškus pažeidimus padarę asmenys), bet ir neatitiktų įstatymų leidėjo ketinimų. Transporto priemonės vairavimas vairuotojui esant neblaiviam yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai, todėl įstatymo leidėjas, nustatydamas sankcijoje už šį pažeidimą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams (Žr. pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N15-18/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N1–1101/2007). J. B. darbo pobūdis (elektromonteris - vairuotojas) taip pat nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti jam skirti mažesnę nei įstatymo numatytą nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N3-34/2007, N1-413/2007), ir nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Ši taisyklė, atsižvelgiant į ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo pavojingumą, taikytina ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens darbinės pajamos yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis (žr. administracinio teisės pažeidimo byla Nr. N1–1378/2007). Be to, transporto priemonės reikalingumas važinėti į darbą taipogi negali būti pripažintas išskirtine aplinkybe, šalinančia atsakomybę, nes didžioji dalis automobilį vairuojančių asmenų naudoja jį panašiais tikslais. J. B., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga vežioti neįgalią sutuoktinę į gydymo įstaigas bei darbo funkcijoms atlikti, turėjo elgtis ypatingai atsakingai, tačiau vis tiek sėdo prie vairo neblaivus, lengvabūdiškai tikėdamasis išvengti atsakomybės, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Pažeidėjas žinojo, jog už pažeidimą, kurį jis padarė, yra baudžiama teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Dirbdamas darbą, į kurį nuvykti būtina teisė vairuoti transporto priemones, J. B. privalėjo elgtis ypač atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes sau ir savo šeimos nariams. Tačiau jis sąmoningai pasirinko priešingą teisei elgesį, padarė vieną grubiausių KET pažeidimų - vairavo transporto priemonę būdamas sunkaus girtumo laipsnio, tokiu elgesiu sukeldamas didelę grėsmę kitiems eismo dalyviams, bei padarė eismo įvykį. Esant tokioms aplinkybėms pažeidėjo ir jo šeimos narių interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu. Į tai, kad J. B. nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, į tai, kad per 38 metus vairavimo stažą, nebuvo baustas už analogiško pobūdžio pažeidimus, į darbdavio AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialo „Klaipėdos geležinkelių infrastruktūra“ elektros tiekimo ūkio viršininko M. B. teigiamą J. B. charakteristiką, atsižvelgtina, skiriant jam minimalią administracinę nuobaudą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, neskiriant administracinio arešto.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 31 str., 32 str., 126 str. 4 d., 286 str., 287 str., 313 str., teismas

nutarė

pripažinti J. B. kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje, ir skirti nuobaudą 2000,00 Lt baudą į valstybės pajamas su teisės vairuoti transporto priemones 2 metus. Bauda turi būti mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas SWEDBANK (banko kodas 73000), įmokos kodas 6030. Jeigu pažeidėjas sumokėti negali, - turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Laiku nesumokėjus baudą ir neprašius jos mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką pažeidėjui gresia papildomos išlaidos. Jeigu baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą. Nutarimas Lietuvos Respublikos ATPK 302², 3024-5 str. nustatyta tvarka per 20 dienų gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Kretingos rajono apylinkės teismą. Teisėja Diana Navickienė