Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2013-05-24 · Byla Nr. N2-4782-792/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-05-24
Bylos Nr.
N2-4782-792/2013
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-12369-2012-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Darius Kurpavičius
Ieškovas
J. R.
Atsakovas
V. J.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. N2-4782-792/2013(Proceso Nr. 2-06-3-12369-2012-7)Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1; 116.1. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 24 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Kurpavičius, sekretoriaujant Dovilei Basytei, dalyvaujant ieškovei J. R., viešo teismo posėdžio metu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. R. ieškinį atsakovui V. J. (V. J.), išvadą teikianti institucija - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos tarnyba, dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, prašo priteisti iš atsakovo V. J. išlaikymą nepilnamečiui vaikui – dukrai V. J., gim. (duomenys neskelbtini), po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki jos pilnametystės bei 10800 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Nurodo, jog su atsakovu nebuvo sudarę santuokos. Atsakovas nustojo rūpintis dukra, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1999-09-30 sprendimu iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas vaikui – ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 MGL kas mėnesį nuo 1999-09-01 iki vaiko pilnametystės. Po teismo atsakovas beveik nesirūpina dukra, su ja nebendrauja, jos nelanko. Dukra ūgtelėjo, išaugo jos poreikiai, padidėjo išlaidos, kurios būtinos vaiko normaliam augimui, ji nebegali viena pati išlaikyti dukters, todėl prašo padidinti priteistą išlaikymą (b.l. 89-93).

Atsakovas V. J. nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

Teismo posėdžio metu ieškovė prašo ieškinį tenkinti, atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad V. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra J. R. ir V. J. (b.l. 9,10). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1999-09-30 sprendimu nuspręsta iš V. J. dukters išlaikymui priteisti ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau vieno minimalaus gyvenimo lygio vaikui kas mėnesį nuo 1999-09-01 iki vaiko pilnametystės (b.l. 8).

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.192 str. 1 d. įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl nagrinėjant bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t.y., visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines įmokas yra tęstinio pobūdžio, paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta vaiko poreikiai, taip pat gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. CK 3.201 str. 1 d. numato, jog jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, priteisto išlaikymo dydis gali būti sumažintas arba padidintas. Pažymėtina, jog teismas, nagrinėdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 str. 4 d., 3. 3 str.), t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai, todėl išlaikymas turėtų atitikti nustatytus vaiko poreikius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas, o sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad 1999-09-30 teismo sprendimu iš atsakovo V. J. priteistas išlaikymas dukrai V. J., gim. (duomenys neskelbtini) , po ¼ dalį dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 MGL kas mėnesį nuo 1999-09-01 iki dukters pilnametystės. Akivaizdu, jog nuo 1999 m. iki civilinės bylos pagal ieškovės ieškinį iškėlimo dienos, t.y. iki 2012-10-25, pasikeitė vaiko poreikiai, t.y. padidėjo poreikiai maistui, aprangai, mokymuisi. V. J., kurios išlaikymo dydžio klausimas nagrinėjamas teisme, šiuo metu yra 14 metų. Vaikui būtinas maistas, rūbai, apavas, vaistai, higienos reikmenys. Ieškovės teigimu dukros išlaikymui per mėnesį reikia apie 1000 Lt. Minėtu teiginiu teismas neturi pagrindo netikėti. Taip pat teismas neturi pagrindo netikėti ieškovės paaiškinimais, kad piniginių lėšų reikia dukters vaistams, kadangi dukra kartais serga (b.l. 14-21). Be to, V. J. mokosi K. J. Kačinsko muzikos mokykloje (b.l. 13), lanko šokių būrelį. Ieškinyje bei teismo posėdžio metu ieškovės nurodytos vaikui būtinos išlaidos atitinka vaiko amžių ir nėra aiškiai per didelės, nes, kaip minėta, remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, laikytina, jog siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog ieškovės vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas – ½ buto bei ½ garažo. Taip pat ieškovė nurodė, jog jos darbo užmokestis per mėnesį yra apie 1000 Lt. Atsakovas nėra įgijęs nekilnojamojo turto (b.l. 76), jo vardu yra registruota 1 transporto priemonė (b.l. 75), šiuo metu nedirba (b.l. 81). Teismas pažymi, kad šalių turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžio nustatymui ar jo pakeitimui, tačiau negali būti pagrindas atleisti tėvą nuo pareigos išlaikyti vaikus ar pripažinti, kad jo šiuo metu teikiamas išlaikymas yra per didelis. Pažymėtina, jog šiuo metu yra paskelbta atsakovo paieška (b.l. 97-98). Nustatant išlaikymo dydį būtina atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, kad tėvų sunki turtinė padėtis įprastomis aplinkybėmis vertintina kaip priežastis, dėl kurios priteistinas mažesnis išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), tačiau tas dydis neturėtų būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį (MGL). Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, paskelbta Teismų praktikoje Nr. 22, p. 13–22).

Pažymėtina, kad teikiant vaikui mažesnį nei nustatyti poreikiai išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti jo poreikius sumažėja, todėl gali būti pažeisti vaiko interesai. Kiekvienas vaikas turi teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, išklausius šalių paaiškinimų, įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į vaiko poreikius, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, ieškovės ieškinys dėl vaiko išlaikymo pakeitimo tenkintinas visiškai, keistina Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1999-09-30 sprendimo dalis dėl išlaikymo dydžio ir iš atsakovo priteistina nepilnamečio vaiko V. J. išlaikymui po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo civilinės bylos iškėlimo momento, t.y. nuo 2012-10-25, iki vaiko pilnametystės. Pažymėtina, kad jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, tai išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo priteisimo

CK 3.200 str. nurodyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio padavimo dienos. Išlaikymas turi būti priteisiamas nuo to momento, kai atsiranda teisė jo reikalauti, o teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tos dienos, kai vaiko tėvai (arba vienas iš jų) nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką. Nagrinėjamoje byloje ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo, jog didesnės pinigų sumos, nei priteista, dukros išlaikymui reikėjo jau ir prieš ieškinio pateikimą, tačiau ieškovas tinkamo dydžio išlaikymo neteikia. Įvertinant šalių dukros poreikius prašomu priteisti įsiskolinimo laikotarpiu, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas, pakeistinas išlaikymo dydis ir iš atsakovo priteistinas 10800 Lt išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2009-10-25 iki 2012-10-24.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nustatyta, jog ieškovė turėjo 120 Lt išlaidų, susijusių su ieškinio surašymu, todėl minėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Iš atsakovo priteistini 486 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai ((450 Lt × 12 mėnesių = 5400 Lt) × 3% = 162 Lt; 10800 × 3% = 324 Lt, 162 Lt + 324 Lt = 486 Lt) (CPK 85 str. 3 d., 80 str. 1 d. 1. p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 96, 259, 260, 268, 270, 282 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patikslintą ieškinį patenkinti visiškai.

Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1999-09-30 sprendimo dalį civilinėje byloje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui – dukrai V. J. - priteisimo ir priteisti iš atsakovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters V. J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo civilinės bylos iškėlimo momento, t.y. nuo 2012-10-25, iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10800 Lt (dešimt tūkstančių aštuonis šimtus litų) išlaikymo įsiskolinimą vaiko V. J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui.

Paskirti ieškovę J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko V. J. išlaikymo lėšas iki jos pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo V. J. 120 Lt bylinėjimo išlaidų ieškovės J. R. naudai.

Priteisti iš atsakovo V. J. 486 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Kurpavičius