Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2009 m. balandžio 8 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 180 straipsnio 1 dalį (2 nusikaltimai), 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 82, 87 straipsniais, paskirta auklėjamojo poveikio priemonė - elgesio apribojimas, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 7 val., poilsio, švenčių ir atostogų dienomis su tėvų priežiūra leidžiant išvykti iš gyvenamosios vietos ne ilgiau, kaip 10 (dešimt) dienų iš eilės, apie tai iš anksto pranešant pataisos inspekcijai, tęsti mokslą;

2) 2010 m. gegužės 6 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalies 9 punktu, prie paskirtos bausmės iš dalies bausmę, prie griežtesnės pridedant švelnesnę ir galutinę bausmę, paskirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams (2 dviem) mėnesiams. Vadovaujantis BK 82, 87 straipsniais, 10 (dešimties) mėnesių laikotarpiui paskirta auklėjamojo poveikio priemonė - elgesio apribojimas, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 7 val., poilsio, švenčių ir atostogų dienomis su tėvų priežiūra leidžiant išvykti iš gyvenamosios vietos ne ilgiau, kaip 10 (dešimt) dienų iš eilės, apie tai iš anksto pranešant pataisos inspekcijai, tęsti mokslą;

3) 2013 m. spalio 10 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 178 straipsnio 1 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimu, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laikotarpį be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Darbo biržoje bei per 7 (septynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 70 (septyniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

4) 2015 m. spalio 16 d. teistas Vokietijoje dėl vagystės 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. S. 2019 m. lapkričio 11 d., apie 20 val., bute, adresu Savanorių pr. 300 - 11, Kaune, mušdamas ir kitaip smurtaudamas prieš senelę I. R. G., gimusią (duomenys neskelbtini) metais, t. y. rankomis su jėga sugriebdamas ją už abiejų pečių ir stumdydamas, po to sugriebdamas už plaukų ir ne mažiau kaip 2 (du) kartus tempdamas, po to sugriebdamas už kairės rankos riešo ir jį stipriai spausdamas, sukėlė fizinį skausmą artimai giminaitei (senelei) nukentėjusiajai R. G. ir nežymiai sutrikdė jai sveikatą, padarydamas nubrozdinimą kairiame rieše.

Kaltinamasis T. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2019 m. lapkričio 11 d. vakare atėjo pas močiutę I. R. G. į butą, esantį (duomenys neskelbtini), pasiimti striukę, kurią prieš tai buvo palikęs močiutei, kad ją išplautų. Kai močiutė jį įleido į butą, jie nuėjo į virtuvę, atsisėdo prie stalo, kalbėjosi. Jis prašė atiduoti striukę, tačiau ji striukės neatidavė, sakė grąžinti skolą, tada atiduos. Jis sakė, kad lauke šalta, kad jam reikia striukės, kad pinigus grąžins vėliau, nes jų dabar neturi, tačiau ji reikalavo atiduoti pinigus dabar. Tada jie susibarė, apsižodžiavo. Jis trenkė virtuvėje per stalą, pasakė močiutei, kad eina ieškoti raktų ir nuėjo į tą kambarį, kuriame močiutė gyveno, nes žinojo, kad ji tenai po stalu laiko piniginę, kurioje buvo raktas. Žinojo, kad ji raktą laiko piniginėje. Per stalą trenkė nestipriai, norėdamas pagąsdinti, nepastebėjo, kad skilo stalas. Kai jis iš virtuvės nuėjo į kambarį, močiutė atėjo jam iš paskos ir atsisėdo ant lovos. Jis nukreipė žvilgsnį po stalu, kur buvo piniginė. Ji suprato jo mintį, pasilenkė ir paėmė iš po stalo piniginę. Jis suprato, kad piniginėje raktas. Jis norėjo tik rakto, sakė močiutei „duok piniginę“, bet ji atsakė „neduosiu“. Ji nedavė jam piniginės, todėl jis išplėšė piniginę jai iš rankų, pasiėmė raktą, atsirakino duris, pasiėmė striukę ir vėl užrakino duris. Piniginė buvo raudona su užtrauktuku. Močiutė piniginę laikė suėmusi abiem rankomis iš šonų. Jis paėmė piniginę su ranka, patraukė link savęs ir išplėšė. Močiutė nenugriuvo, galėjo tik ranką susižaloti, gal užtrauktukas sužalojo ranką. Kairį riešą močiutei galėjo nubrozdinti piniginė. Iš kur pas močiutę kraujosruva pilvo srityje, negali pasakyti. Tarp jų grumtynių nebuvo. Jis močiutės nebuvo prilietęs, jos nesmaugė, už pečių, už plaukų nebuvo sugriebęs, už riešo taip pat nebuvo sugriebęs, tik už piniginės. Močiutė jį apkalba, tačiau jis nežino kodėl, gal keršija dėl mamos (savo dukros), kad mama jos neaplanko. Iki šio įvykio su močiute sutardavo gerai, konfliktų nėra buvę, dažnai pas ją užeidavo. Močiutė teigia, kad jis jai skolingas daug pinigų, ir jo mama, ir jo brolis jai skolingi. Jis skolinosi iš močiutės pinigų – apie 40-50 eurų, tačiau ne tiek, kiek močiutė nurodo. Jo brolis pas močiutę gyveno apie mėnesį laiko. Kol turėjo pinigų, viskas buvo gerai, paskui močiutė brolį išvarė, nes ten jos namai. Ten konfliktas gavosi ir gi dėl pinigų. Daugiau su močiute nebendrauja, nes viskas remiasi į pinigus.

Iš 2019 m. lapkričio 12 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2019 m. lapkričio 12 d. I. R. G. pareiškė, kad 2019 m. lapkričio 11 d., apie 20 val. į namus sugrįžo jos anūkas T. S., gimęs (duomenys neskelbtini) m., kuris paskutines dvi savaites pas ją dažnai lankydavosi, nes kažkur Kaune dirba ir nuomojasi butą. Ankščiau jis gyveno su savo motina - pareiškėjos dukra, (duomenys neskelbtini). Atėjęs pas ją į namus, T. pareikalavo atiduoti jam jo striukę, kurią jis buvo pasilikęs. Ji jam atsakė, kad atiduos tuomet, kai jis grąžins jai 150 eurų, kuriuos yra skolingas. Tuomet T. pasidarė agresyvus, pradėjo šaukti, keikė ją necenzūriniais žodžiais, daužė buto kambarių duris, nes ji buvo jas užrakinusi. Po to, atėjęs į virtuvę, kur ji sėdėjo, kumščiu užsimojo jai trenkti į veidą, bet susilaikė, ir iš visų jėgų trenkė kumščiu į virtuvės stalą. Ji labai išsigando, pradėjo verkti. Tada jis sugriebė rankomis jai už kaklo ir stipriai jį suspaudė. Ji pajuto, kad jai sunku kvėpuoti. Tada T. jos kaklą paleido, bet sugriebė už plaukų ir ne mažiau kaip du kartus juos stipriai patempė. Tokiais savo veiksmais jis sukėlė jai fizinį skausmą. Po to, radęs raktą nuo kambario, atsirakino duris, pasiėmė savo striukę ir išėjo. Kur jis šiuo metu gali būti, ji nežino. Medikų pagalbos atsisako. Tai ne pirmas kartas, kuomet T. jos atžvilgiu naudoja fizinį ir psichologinį smurtą, nuolat ją vadina necenzūriniais žodžiais. Ji jo bijo Tomo, todėl šį kartą kreipėsi į policiją, kad Tomas būtų įpareigotas nesiartinti prie jos ir jos buto. Prašo ją pripažinti nukentėjusiąja (1 t. b. l. 10–14).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G3029/2019(2) I. R. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), nustatyta: nubrozdinimas kairio riešo, kraujosruva pilvo dešinėje. R. S. sutrikdymo masto taisyklių 9 punktu, sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti buku daiktus (-ais). Sužalojimai galėjo būti patirti dėl nemažiau, kaip dviejų trauminių poveikių. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). (1 t., b. l. 45).

Iš 2019 m. lapkričio 18 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo ištirtas (apžiūrėtas) garso įrašas, gautas el. paštu iš Bendrojo pagalbos centro, pavadinimu: 2019_11_11_20-42-13_25.00 37060056968.mp3. Atidarius ir paleidus garso įrašą, matyti, kad garso įrašo trukmė - 2 min. 49 s. Garso įrašas darytas 2019 m. lapkričio 11 d. Paleidus garso įrašą, girdimas dviejų moterų pokalbis - operatorės ir moters, pristačiusios G.. Pastaroji teigė, kad „anūkas, čia, atėjo, triukšmą pakėlė, sustumdė mane, buvo padavęs man striukę išplauti, jis man skolingas, pasakiau, kad atiduotų skolą, stalą sudaužė, triukšmą pakėlė, stumdė“, „jis atėjo tos striukės pasiimti, o sakiau neatiduosiu, nes atiduok man skolą, jis čia rėkė rėkė, stumdė mane, stalą sudaužė, sakė pasmaugsiu, užmušiu, ten visokiais žodžiais, negrasino“ (1 t., b. l. 52–54).

Iš 2019 m. lapkričio 18 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo ištirtas (apžiūrėtas) vaizdo įrašo, gauto iš įvykio vietos. Atidarius vaizdo įrašą, įkeltą policijos registruojamų įvykių registre, kurio ROIK Nr. 0119000608984, matyti, kad vaizdo įrašo trukmė 29 sekundės. Paleidus vaizdo įrašą, jame matyti, kaip pareigūnas filmuoja pokalbį su moterimi, kaip ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, I. R. G.. Moteris vaizdo įraše užfiksuota trumpai, vaizdo kamera nukreipta į kambarį ir jo aplinką. Pokalbis vyksta kambaryje. I. R. G. sako „vienu žodžiu, apskalbiau, sutvarkiau viską, ir ir… dabar, žiūrėkit, jisai atėjo tos striukės jam šalta“. Pareigūnas, filmuojantis įvykio vietą, nueina į virtuvę, nufilmuoja virtuvinį stalą. I. R. G.toliau kalba „jis man skolingas apie 150 eurų, sakau, atiduok, tu, man 150 eurų, aš tau atiduosiu tą striukę, tai čia pakėlė „ciongą“, vienu žodžiu, stalą sudaužė, suspardė, nežinau su rankom, ar su kuo čia…” Moters pokalbio metu pareigūnas sugrįžta į kambarį. Tuo vaizdo įrašas ir baigiasi (1 t., b. l. 25).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimas T. S. tyčia sukėlus fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdžius savo artimo giminaičio – senelės sveikatą pasitvirtino.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tai kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, nes įstatymo leidėjas smurtą prieš savo artimą giminaitį laiko pavojingesne veika.

Šeimos nario ar artimo giminaičio sąvokos pateiktos BK 284 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai.

Teismas ištyręs byloje surinktus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir įvertinęs, konstatuoja, jog byloje nustatytos šios faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės: 2019 m. lapkričio 11 d. apie 20 val. kaltinamasis atėjo pas senelę I. R. G. į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Pavalgęs, išgėręs kavos ir pakalbėjęs, paprašė senelės grąžinti jam striukę, kurią buvo palikęs pas ją, tačiau senelė atsisakė tai padaryti, pasakė, kad striukė užrakinta ir ją grąžins tada, kai kaltinamasis grąžins jai piniginę skolą. Supykęs dėl tokio senelės elgesio, kaltinamasis trenkė kumščiu virtuvėje į stalą, sugriebė sėdinčią nukentėjusiąją už pečių ir stumdė, kad ji atsistotų ir eitų paimti raktų, po to sugriebęs senelei plaukus ties dešiniu smilkiniu ne mažiau kaip du kartus juos patempė. Po šių veiksmų, paleidęs senelę, nuėjo į kambarį ieškoti raktų, kadangi ji pati raktų nedavė. Kol kaltinamasis ieškojo, nukentėjusioji paėmė piniginę. Iš to kaltinamasis suprato, kad joje yra raktas nuo kambario, kuriame buvo jo striukė, todėl čiupo už piniginės ir nukentėjusiosios rankų ir, siekdama atimti piniginę, jėga patraukė į save ir tokiu būtu atėmė piniginę, kurioje buvo raktas nuo kambario. Atsirakinęs kambarį ir pasiėmęs striukę kaltinamasis pasišalino iš nukentėjusiosios namų.

Šios faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės įrodytos visuma teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų, kurie nuosekliai tarpusavyje susiję, vienas kitą papildo ir vienas kitam neprieštarauja.

Nors kaltinamasis neigė nukentėjusiosios buto virtuvėje čiupęs ją už pečių ir stumdęs bei tempęs už plaukų, šios aplinkybės įrodytos nuosekliais šioje dalyje nukentėjusiosios parodymais bei netiesioginiais liudytojos N. B. parodymais, bendrojo pagalbos centro įrašu bei liudytojos A. E. parodymais. Nukentėjusioji tiek teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kilus konfliktui virtuvėje dėl to, kad ji nenorėjo atiduoti striukės kaltinamajam, kol šis negrąžins jai skolos, T. S. čiupo ją už pečių ir stumdė, tempė, kėlė į viršų, kad ji eitų paimti raktų nuo kambario. Apie šias aplinkybes nukentėjusioji sekančią dieną papasakojo savo kaimynei N. B., kuri teisme parodė, jog nukentėjusioji sekančią dieną po įvykio prašė nupirkti jai vaistų ir papasakojo, jog iš vakaro buvo atėjęs anūkas, reikalavo atiduoti daiktus, kuriuos ji užrakino kitame kambaryje, o ji sakė, kad daiktus atiduos, kai šis grąžins jai skolą. Ji neatrakino kambario, todėl anūkas pradėjo ją stumdyti, sudaužė stalą, pešė jai plaukus. Liudytoja matė pas nukentėjusiąją ant rankų mėlynes. Iš bendrojo pagalbos centro įrašo apžiūros taip pat matyti, jog nukentėjusioji kreipdamasi pagalbos nurodė, jog anūkas buvo atėjęs pasiimti striukės, o ji reikalavo grąžinti skolą, anūkas pakėlė triukšmą, stumdė, rėkė. Netikėti šiais duomenimis, teismas neturi pagrindo, nes jie vienas kitą papildo ir vienas kitam neprieštarauja. Nukentėjusioji iš esmės analogiškas aplinkybes nurodė ir pateikdama pareiškimą. Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2019 m. lapkričio 12 d. I. R. G. pareiškė, kad 2019 m. lapkričio 11 d., apie 20 val. į namus sugrįžo jos anūkas T. S., kuris reikalavo atiduoti striukę, kurią buvo palikęs, o jai pasakius, kad striukę atiduos, kai jis grąžins jai 150 eurų skolą, T. S. pasidarė agresyvus, pradėjo šaukti, keikė ją necenzūriniais žodžiais, daužė buto kambarių duris, atėjęs į virtuvę, kur ji sėdėjo, kumščiu užsimojo jai trenkti į veidą, bet susilaikė, ir iš visų jėgų trenkė kumščiu į virtuvės stalą, tada jis sugriebė rankomis jai už kaklo, o paleidęs kaklą sugriebė už plaukų ir, ne mažiau, kaip du kartus juos stipriai patempė. Tokiais savo veiksmais jis sukėlė jai fizinį skausmą. Teismas neturi pagrindo netikėti šių įrodymų patikimumu.

Šie duomenys tarpusavyje nuosekliai susiję, vienas kitą papildo ir vienas kitam neprieštarauja, todėl laikytina, kad jie atitinka įrodymų leistinumo ir liestinumo reikalavimus. Šių įrodymų visumos pagrindu darytina išvada, kad byloje neabejotinai įrodyta, kad kaltinamasis, apimtas pykčio dėl to, kad nukentėjusioji neatiduota jo striukės, sugriebė nukentėjusiąją už pečių ir ją stumdė, po to sugriebė už plaukų ties dešiniu smilkiniu ir ne mažiau kaip du kartus juos patempė. Dėl visų šių veiksmų nukentėjusioji neabejotinai juto fizinį skausmą. Tai patvirtinama nukentėjusiosios parodymais, o taip pat netiesioginiais liudytojos N. B. parodymais, kad nukentėjusioji buvo susijaudinusi, guodėsi jai, prašė nupirkti vaistų, bei liudytojos A. E., fiksavusios nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad nukentėjusioji nurodžiusi, jog dėl kaltinamojo veiksmų jautė skausmą.

Byloje taip pat kaltinamojo bei nukentėjusiosios bei liudytojos N. B. parodymais nustatyta, kad kaltinamasis po to, kai virtuvėje sugriebęs už pečių stumdė nukentėjusiąją ir tampė už plaukų, iš virtuvės nuėjęs į kambarį, norėdamas atimti nukentėjusiajai iš rankų piniginę, kurią ji laikė apkabinusi abiem delnais iš šonų, stipriai sugriebė už nukentėjusiosios rankų ir piniginės ir ją traukdamas padarė nubrozdinimą kairio riešo priekinėje pusėje, t. y. ties vidine delno dalimi. Ši aplinkybė įrodyta ir specialisto išvada, kurioje nustatyta, kad nukentėjusiajai konstatuoti sužalojimai, o tarp jų ir kairio riešo nubrozdinimas, galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais), bei specialisto paaiškinimais, jog kairio riešo nubrozdinimas galėjo būti padarytas tiek sužalojant ranką piniginės dalimi, ją traukiant iš rankų, tiek ir kito asmens ranka sugriebus už riešų ir traukiant, braukiant. Pažymėtina, kad kaltinamoji nuosekliai aiškino, jog kaltinamasis buvo sučiupęs ne tik už piniginės, bet ir už jos rankų ir taip tempdamas traukė piniginę. Be to, nustatydamas šią aplinkybę, teismas taip pat įvertina ir tai, kad kaltinamasis buvo įpykęs, konfliktas buvo įsibėgėjęs, senelė vis nedavė rakto, todėl jis iš susijaudinimo, iš pykčio galėjo gerai ir neatsiminti kaip tiksliai buvo sugriebęs piniginę – tik už piniginės ar buvo sugriebęs ir už senelės kairės rankos ir taip traukė piniginę iš jos rankų. Įvertinęs šių įrodymų visumą, teismas laiko byloje įrodyta, kad kaltinamasis buvo sugriebęs nukentėjusiajai už kairės rankos riešo ir jį stipriai spausdamas, t. y. tempdamas į save, siekdamas atimti piniginę, padarė senelei nubrozdinimą kairiame rieše, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamajam buvo inkriminuota ir tai, kad jis sugriebęs už kaklo smaugė nukentėjusiąją, tačiau nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu kategoriškai šią aplinkybę paneigė, parodė, jog ikiteisminio tyrimo metu ši aplinkybė neteisingai užfiksuota. Paaiškino, kad kaltinamasis ją buvo tik sugriebęs pečių srityje ir ją stumdė, kėlė, kad ji eitų raktų paimti. Už kaklo nebuvo sugriebęs ir jos nesmaugė. Liudytoja A. E., ikiteisminio tyrimo metu apklaususi I. R. G., parodė, jog nukentėjusioji duodama parodymu, aiškino, kad anūkas ją buvo sugriebęs ties kaklu, iš to ji supratusi, kad nukentėjusioji buvo smaugiama, todėl ir užfiksavo tokias aplinkybes. Kaip matyti, ikiteisminio tyrimo metu šioje dalyje nukentėjusiosios parodymai buvo netiksliai užfiksuoti, jie buvo užrašyti taip, kaip subjektyviai suprato tyrėja, o ne kaip nurodė pati nukentėjusioji. Tai nesuteikia pagrindo abejoti kitais nukentėjusiosios parodymais, kurie patvirtinami ir kitais byloje surinktais įrodymais. Vertinant šiuos duomenis, atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusiajai šis įvykis sukėlė didelį susijaudinimą. Tai patvirtino ir N. B. ir tyrėja A. E., kuri paaiškino, kad, atvykusi į apklausą, nukentėjusioji buvo labai susijaudinusi. Todėl, nors nukentėjusioji ir perskaitė parodymus bei pasirašė, dėl susijaudinimo visų detalių galėjo nepastebėti. Jokių kitų duomenų, patvirtinančių sugriebimą nukentėjusiajai už kaklo ir smaugimą, byloje nesurinkta, todėl ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo.

Kaltinamajam buvo inkriminuota ir ta aplinkybė, kad jis savo veiksmais padarė kraujosruvą nukentėjusiosios pilvo dešinėje pusėje. Teismas pažymi, jog BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis materialioji, t. y. baudžiamajai atsakomybei kilti būtinos pasekmės, o pasekmės turi būti susijusios tiesioginiu priežastiniu ryšiu su neteisėtu, nusikalstamu elgesiu, t. y. fizinio smurto veiksmu, aktu. Išnagrinėjus byloje surinktus duomenis, nenustatyta, kad kaltinamajam inkriminuoti veiksmai – sugriebimas už pečių ir stumdymas, tampymas už plaukų ir piniginės atėmimas iš rankų būtų sukėlę tokius padarinius. Pažymėtina, jog nukentėjusioji teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad atsitrenkė į fotelį po to, kai ieškodamas pinginės kambaryje kaltinamasis ją pastūmė, tačiau toks veiksmas kaltinamajam nebuvo inkriminuotas, be to, apie tai, kad nukentėjusioji būtų stumdoma ir į ką nors atsitrenkusi virtuvėje ar kambaryje, ji nenurodė nei savo pareiškime, nei apklausiama ikiteisminio tyrimo metu. Pagarsinus jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji paaiškino, kad viskas surašyta teisingai, išskyrus tai, kad kaltinamasis ją smaugė. Tokių aplinkybių, kad nukentėjusioji būtų skundusis skausmu pilvo šone ar sakiusi, kad ji dėl T. S. stumdymo būtų kur nors atsitrenkusi ir dėl to jutusi skausmą, nenurodė ir liudytoja N. B., su kuria nukentėjusioji bendravo kitą rytą po įvykio ir papasakojo įvykio aplinkybes. Be to, nukentėjusioji teigė, kad į fotelį atsitrenkė kairiu šonu, o ne dešiniu. Esant šioms aplinkybėms, nenustačius, kad kraujosruva nukentėjusiosios dešiniame pilvo šone būtų buvusi padaryta dėl kaltinamojo veiksmų ir susijusi priežastiniu ryšiu su jam inkriminuotais smurtiniais veiksmais, iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajai buvo padaryta kraujosruva dešiniame pilvo šone.

Atsižvelgiant į aptartus įrodymus, konstatuojama, jog byloje įrodyta, kad T. S. 2019 m. lapkričio 11 d., apie 20 val., bute, adresu Savanorių pr. 300 - 11, Kaune, mušdamas ir kitaip smurtaudamas prieš senelę I. R. G., gimusią (duomenys neskelbtini) metais, t. y. rankomis su jėga sugriebdamas ją už abiejų pečių ir stumdydamas, po to sugriebdamas už plaukų ir ne mažiau kaip 2 (du) kartus tempdamas, po to sugriebdamas už kairės rankos riešo ir jį stipriai spausdamas, sukėlė fizinį skausmą artimai giminaitei (senelei) nukentėjusiajai R. G. ir nežymiai sutrikdė jai sveikatą, padarydamas nubrozdinimą kairiame rieše.

Aukščiau aptarti įrodymai neabejotinai patvirtina, jog nukentėjusioji jautė fizinį skausmą dėl to, kad pagriebus už pečių buvo stumdoma, tampoma už plaukų bei iš rankų traukiama piniginė. Be to, dėl piniginės traukimo iš rankų jai buvo sužalota ranka – padarytas nubrozdinimas. Visus šiuos aktyvaus fizinio poveikio veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu atliko kaltinamasis T. S., todėl konstatuojama, jog jo neteisėti veiksmai vartojant fizinį smurtą – stumdymas, sugriebus už pečių, bei tampymas už plaukų, griebimas už riešo ir jo spaudimas, siekiant atimti piniginę, susiję priežastiniu ryšiu su sukeltomis pasekmėmis – fizinio skausmo sukėlimu, o griebimas už riešo ir jo spaudimas, priežastiniu ryšiu susiję ir su pasekmėmis – nubrozdinimu kairiame rieše, dėl ko nukentėjusiajai konstatuota nežymus sveikatos sutrikdymas.

Šiais aktyviais fizinio poveikio veiksmais smurtaudamas prieš garbaus amžiaus, silpnos sveikatos, žymiai fiziškai silpnesnį už save asmenį, kaltinamasis neabejotinai suvokė, kad kėsinasi į vieną svarbiausių baudžiamojo įstatymo saugomų gėrių – asmens sveikatą, kad tokia veika yra pavojinga, draudžiama, numatė, jog gali sukelti fizinį skausmą, nežymiai sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatą ir to siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamasis smurtinius veiksmus atliko savo senelės atžvilgiu. Senelė vadovaujantis BK 284 straipsnio 1 dalies nuostatomis yra artimas kaltinamojo giminaitis ir atitinka specialųjį BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos požymį.

Kaltinamojo T. S. veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo savo artimam giminaičiui požymiai, todėl jo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jo nusikalstamam elgesiui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Nukentėjusioji paprašius kaltinamajam atiduoti jo striukę, šios nedavė, reikalavo grąžinti skolą, sakė, kad jo daiktai užrakinti, raktų kaltinamajam nedavė. Net ir po smurto virtuvėje, kaltinamajam kambaryje ieškant rakto, nukentėjusioji, pamačiusi, kad kaltinamasis gali rasti raktus, pirmoji čiupo piniginę su raktu ir nenorėjo jo atiduoti kaltinamajam, dėl ko šis jėga siekė atimti piniginę su raktu iš nukentėjusiosios rankų ir taip padarė nubrozdinimą kairiame rieše. Pažymėtina, jog buvo šalta, kaltinamasis, kaip ir patvirtino pati nukentėjusioji, pas ją atėjo be striukės, todėl nukentėjusiosios veiksmai neatiduodant striukės, neleidžiant jos pasiimti, išprovokavo smurtinį kaltinamojo elgesį. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl bausmės

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Kaltinamasis padarė vieną, tyčinį baigtą smurtinį nusikaltimą, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis) kategorijai. Jis anksčiau buvo teistas už nusikaltimus, nesusijusius smurto vartojimu. Byloje yra duomenys, kad kaltinamasis paskutinį kartą teistas 2015 m. Vokietijoje, už vagystes. Kaltinamasis administracine tvarka baustas dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 446 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo, bauda sumokėta, Priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 112), Psichikos ligų centre neregistruotas (b. l. 114), šeimos nesukūręs, ieško darbo – registruotas Užimtumo tarnyboje. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jo nusikalstamam elgesiui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios elgesys, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, jų tarpusavio santykį, vadovaudamasis BK 61 straipsnio nuostatomis, sprendžia, jog siekiant užtikrinti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, kaltinamajam skirtina 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant kaltinamąjį viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vadovaujantis BK 67 straipsnio nuostatomis, atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika padaryta artimo giminaičio atžvilgiu, kaltinamajam skirtinos šios baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 9 punkte: įpareigojimas viso bausmės atlikimo laikotarpiu nesiartinti arčiau nei 10 metrų atstumu prie nukentėjusiosios I. R. G. bei įpareigojimas per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su garso ir vaizdo įrašu (1 t., b. l. 51) paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

T. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant kaltinamąjį viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 9 punktu, BK 72¹ straipsniu, 72² straipsniu, kaltinamajam T. S. skirti šias baudžiamojo poveikio priemones: įpareigojimą viso bausmės atlikimo laikotarpiu nesiartinti arčiau nei 10 metrų atstumu prie nukentėjusiosios I. R. G. bei įpareigojimą per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Išaiškinti T. S., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.

Kaltinamajam T. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su garso ir vaizdo įrašu (1 t., b. l. 51) palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.