- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-29
- Bylos Nr.
- I-4833-983/2019
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Mefodija Povilaitienė, Fausta Vitkienė
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- BĮ Vilniaus miesto socialinės paramos centrui
- Trečiasis asmuo
- Labdaros ir paramos fondui „Maisto bankas“
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mefodijos Povilaitienės ir Faustos Vitkienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui BĮ Vilniaus miesto socialinės paramos centrui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Labdaros ir paramos fondui „Maisto bankas“ dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. K. (toliau – pareiškėjas) pateikė teismui patikslintą skundą (b. l. 32-33), kurį vėliau dar patikslino (b. l. 47-50), prašydamas: 1) panaikinti BĮ Vilniaus miesto socialinės paramos centro (toliau – Socialinės paramos centras) 2019 m. liepos 7 d. raštą Nr. 8-2649-(7.4.) (toliau – Raštas) kaip nepagrįstą; 2) panaikinti 2019 m. liepos 7 d. Rašte nurodytą kreipimąsi išimties tvarka ir įpareigoti Socialinės paramos centrą kreiptis į labdaros ir paramos fondą „Maisto bankas“ (toliau – Maisto bankas) dėl kassavaitinės paramos teikimo pareiškėjui privaloma tvarka; 3) priimti sprendimą, kad Socialinės paramos centras padarė administracinį nusižengimą; 4) pripažinti, kad Socialinės paramos centras vilkino ir netinkamai vykdė Lietuvos Respublikos Socialinių paslaugų įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatytas informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo funkcijas; 5) įpareigoti Socialinės paramos centrą atlikti jam priskirtas funkcijas.
Paaiškino, kad nuo 2019 m. vasario 6 d. iki 2019 m. balandžio 24 d. gavo kassavaitinę maisto paramą paskutinės dienos galiojimo produktais. Kadangi pareiškėjo materialinė padėtis nepagerėjo, jis 2019 m. birželio 10 d. kreipėsi į Socialinės paramos centrą dėl kassavaitinės paramos maisto produktais pratęsimo. Pareiškėjas 2019 m. liepos 19 d. gavo Socialinės paramos centro Raštą, kuriame nurodyta, kad Naujamiesčio seniūnijos socialinė darbuotoja 2019 m. birželio 18 d. elektroniniu paštu kreipėsi į Maisto banką dėl kassavaitinės paramos skyrimo pareiškėjui išimties tvarka. Rašte taip pat buvo nurodyta, kad paramos gavėją į kassavaitinės paramos programą Maisto bankas įtraukia ne dažniau nei vieną kartą per metus. Pareiškėjas teigia nesuprantantis, kodėl socialinė darbuotoja negalėjo kreiptis vieną kartą į Maisto banką, ir rekomenduoti jam skirti kassavaitinę paramą vienerių metų laikotarpiui, nes 2019 m. kovo 1 d. tarp Socialinio paramos centro ir Maisto banko pasirašytos bendradarbiavimo sutarties Nr. MB BE-VLN-2019/37 (toliau – Bendradarbiavimo sutartis) priede Nr. 2 nenurodytas paramos gavimo termino ribojimas. Paskutinė kassavaitinė maisto parama pareiškėjui buvo paskirta 2019 m. vasario 6 d., Bendradarbiavimo sutartis buvo pasirašyta vėliau, t. y. 2019 m. kovo 1 d., todėl pareiškėjo vertinimu, paskutinė jo gauta kassavaitinė parama neturėtų būti įtraukta į Bendradarbiavimo sutarties sąlygas. Pažymėjo, kad nors 2019 m. birželio 18 d. Naujamiesčio seniūnijos socialinė darbuotoja kreipėsi elektroniniu paštu į Maisto banką, Maisto banko savanoris iki šios dienos nesuteikė pareiškėjui maisto paramos, su juo nesusisiekė, neinformavo ar prašymas patenkintas, ar atmestas. Nors Socialinis paramos centras bendradarbiauja su Maisto banku, tačiau Rašte dėl maisto paramos suteikimo pareiškėjui nieko nenurodo. Pareiškėjo vertinimu, Socialinės paramos centras jo tinkamai neatstovavo, tinkamai netarpininkavo ir nebendradarbiavo su Maisto banku dėl paramos maistu suteikimo.
Atsiliepimas
Atsakovas BĮ Vilniaus miesto socialinės paramos centras pateiktame teismui atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 61-92).
Paaiškino, kad Socialinės paramos centras gavo pareiškėjo prašymą pratęsti kassavaitinę paramą produktais ir kreipėsi į Maisto banką, rekomenduodamas skirti pareiškėjui kassavaitinę paramą paskutinės dienos galiojimo maisto produktais 3 mėnesių laikotarpiui išimties tvarka, nes Bendradarbiavimo sutarties 2 priede nurodoma, jog gavėjas gali būti įtrauktas į kassavaitinės paramos maistu programą ne dažniau nei vieną kartą per metus. Maisto banko pateiktais duomenimis, pareiškėjas 2019 metais programoje dalyvavo nuo 2019 m. vasario 6 d. iki 2019 m. balandžio 24 d., todėl buvo siūloma teikti paramą išimties tvarka. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad paskutinė jo gauta parama neturi būti įtraukta į Bendradarbiavimo sutarties sąlygas. Nurodo, kad Bendradarbiavimo sutartis buvo pasirašyta pareiškėjo dalyvavimo programoje laikotarpiu, kai pareiškėjas buvo labdaros gavėjas, todėl ir buvo kreiptasi dėl maisto paramos maisto produktais teikimo išimties tvarka. Nesutinka su pareiškėjo teiginiu dėl skundžiamo rašto nekonkretumo. Paaiškina, kad Rašte išdėstyta informacija apie Maisto banko paramos maisto produktais skyrimo sąlygas, tvarką bei pateikta informacija apie Socialinės paramos centro teikiamą tikslinę piniginę paramą asmenims, patekusiems į sunkią materialinę padėtį. Papildomai paaiškina, kad Socialinės paramos centras Rašte negalėjo nurodyti konkrečios paramos teikimo datos, nes paramą maistu nepasiturintiems asmenims organizuoja ir teikia Maisto bankas. Socialinės paramos centro darbuotojai tiek telefonu, tiek elektroniniu paštu buvo susisiekę su Maisto banko atstovais ir domėjosi, ar bus ir kada bus teikiama pareiškėjo prašoma kassavaitinė parama paskutinės dienos galiojimo maisto produktais. Maisto bankas 2019 m. birželio 19 d. elektroniniu paštu pateikė atsakymą, jog labdaros gavėjas į kassavaitinės labdaros maistu programą gali būti įtrauktas ne dažniau nei vieną kartą per metus bei informavo, jog asmuo galėtų būti įtrauktas į papildomą asmenų sąrašą, jei būtų nusiteikęs geranoriškai bendradarbiauti. Pažymėjo, kad teisės aktai neįpareigoja ir nesuteikia teisės Socialinės paramos centrui vykdyti labdaros teikimo kontrolės, o Maisto bankas nepavaldi ir neatskaitinga Socialinės paramos centrui organizacija.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ atsiliepime į skundą prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 102-104).
Nurodo, kad vadovaujnatis Labdaros ir paramos įstatymo 2 str. 1 d., labdara – tai labdaros teikėjų savanoriškas ir neatlygintinas labdaros dalykų teikimas šiame įstatyme numatytiems labdaros gavėjams šio įstatymo nustatytais tikslais ir būdais. Taigi, labdara yra savanoriškas, o ne priverstinis aktas, labdara visada teikiama labdaros teikėjo nuožiūra pagal jo turimas galimybes. Be to, pažymi, kad pareiškėjas negali kildinti savo reikalavimų iš Benbdradarbiavimo sutarties sudarytos tarp trečiojo suinteresuotojo asmens ir atsakovo, nes šia sutartimi reglamentuojami būtent šių dviejų subjektų tarpusavio santykiai, ji neįtvirtina kitų asmenų teisių ir pareigų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Socialinės paramos centro Rašto teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. birželio 10 d. kreipėsi į Socialinės paramos centrą, prašydamas pratęsti kassavaitinę paramą maisto produktais. Socialinės paramos centro socialiniai darbuotojai elektroniniu paštu 2019 m. birželio 18 d. kreipėsi į Maisto banką, rekomenduodami skirti pareiškėjui kassavaitinę paramą paskutinės dienos galiojimo maisto produktais 3 mėnesių laikotarpiui. Paramą teikti buvo siūloma išimties tvarka, nes pagal Bendradarbiavimo sutarties priedą Nr. 2 paramos gavėjas gali būti įtrauktas į kassavaitinės paramos maistu programą ne dažniau nei vieną kartą per metus, o Maisto banko pateiktais duomenimis 2019 metais pareiškėjas programoje dalyvavo nuo 2019 m. vasario 6 d. iki 2019 m. balandžio 24 d. Bendradarbiavimo sutartis buvo pasirašyta pareiškėjo dalyvavimo programoje laikotarpiu, jam esant paramos gavėju. Naujamiesčio seniūnijos socialinė darbuotoja 2019 m. birželio 18 d., antrą kartą per 2019 metus, kreipėsi elektroniniu paštu į Maisto banką dėl išimties tvarka kassavaitinės paramos maisto produktais skyrimo pareiškėjui. Maisto bankas 2019 m. birželio 19 d. elektroniniu laišku Socialinės paramos centrui pranešė, jog paramos gavėjas į kassavaitinės paramos maistu programą gali būti įtrauktas ne dažniau nei vieną kartą per metus bei informavo, jog asmuo galėtų būti įtrauktas į papildomą asmenų sąrašą, jei būtų nusiteikęs geranoriškai bendradarbiauti.
Socialinės paramos centras Rašte pareiškėjui nurodė, jog paramą maistu nepasiturintiems asmenims organizuoja ir teikia Maisto bankas, kuris taip pat nustato paramos skyrimo tvarką ir sąlygas. Paramos gavėją į kassavaitinės paramos programą Maisto bankas įtraukia ne dažniau nei vieną kartą per metus. Rašte Socialinės paramos centras pareiškėjui nurodė, kad buvo kreiptąsi elektroniniu paštu į Maisto banką ir kad galutinį sprendimą dėl kassavaitinės paramos maisto produktais skyrimo priima Maisto bankas. Pareiškėjui taip pat buvo paaiškinta kreipimosi į Maisto banką tvarka ir sąlygos, bei pateikta informacija apie alternatyvios paramos gavimo galimybę, t. y., kad asmenims, atsidūrusiems sunkioje materialinėje padėtyje, gali būti skiriama tikslinė pašalpa, dėl kurios skyrimo pareiškėjas gali kreiptis į Socialinės paramos centro Naujamiesčio seniūnijos gyventojus aptarnaujančius socialinius darbuotojus (b. 1. 7).
Pareiškėjas savo prašymu prašė skirti paramą maisto produktais, kuriuos teikė Maisto bankas. Labdaros ir paramos teikimo ir gavimo tvarką, kai labdarą ir paramą teikia ne valstybės ar savivaldybės institucijos, reglamentuoja Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymas (toliau – Labdaros ir paramos įstatymas). Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiama labdaros sąvoka – tai labdaros teikėjų savanoriškas ir neatlygintinas labdaros dalykų teikimas šiame įstatyme nurodytiems labdaros gavėjams šio įstatymo nustatytais tikslais ir būdais. To paties įstatymo 6 straipsnis įvardija, kas gali būti labdaros gavėjais: 1) neįgalieji; 2) ligoniai; 3) vaikai našlaičiai ir be tėvų globos likę vaikai; 4) nedirbantys pensininkai, negaunantys kitų pajamų, išskyrus pensijas ir kitas socialines išmokas; 5) bedarbiai; 6) asmenys, kuriems įstatymų nustatyta tvarka pripažintas nukentėjusiųjų teisinis statusas; 7) šeimos (asmenys), kurių gaunamos pajamos negali patenkinti jų minimalių socialiai priimtinų poreikių, kurių mastą nustato savivaldybės; 8) asmenys, savivaldybių nustatyta tvarka pripažinti nukentėjusiais nuo karo ir gaivalinių nelaimių, gaisrų, ekologinių katastrofų, epidemijų, užkrečiamųjų ligų protrūkių. Iš Bendradarbiavimo sutarties matyti, kad vadovaujantis Labdaros ir paramos įstatymu, Maisto bankas fiziniams asmenims ir šeimoms teikia labdarą, tačiau ne paramą, nes paramos gavėjais pagal Labdaros ir paramos įstatymo 7 straipsnį gali būti tik juridiniai asmenys ir meno kūrėjo statusą turintys asmenys. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad labdaros teikimas nėra įstatymu priskirtoji Socialinės paramos centro kompetencija. Labdaros ir paramos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad labdara pagal šį įstatymą pripažįstama, kai ją teikia tik Lietuvos Respublikoje registruoti labdaros ir paramos fondai, asociacijos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės, bendrijos ir centrai, tarptautinių visuomeninių organizacijų skyriai (padaliniai), jeigu labdaros teikimas numatytas jų įstatuose arba religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų kanonuose, statutuose ir kitose normose bei veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose ir jeigu jie pagal šio įstatymo nuostatas turi teisę gauti paramą. Taigi, pagal paminėtą įstatyminį reglamentavimą, teisės ir pareigos dėl labdaros teikimo maisto produktais tenka Maisto bankui.
Byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas yra priskirtas prie socialiai pažeidžiamų nepasiturinčių asmenų ir jis gali būti labdaros gavėju pagal Labdaros ir paramos įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Pareiškėjas 2019 m. birželio 10 d. prašymu, pateiktu Socialinės paramos centrui, prašė skirti labdarą maisto produktais. Taigi, įvertinęs skundžiamo Rašto turinį ir įstatyminį labdaros teikimo reglamentavimą, pagal kurį, kaip minėta, teisės ir pareigos dėl labdaros teikimo maisto produktais tenka Maisto bankui, teismas nagrinėjamoje byloje vertins, ar skundžiamas Raštas atitinka jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus informacijos teikimo aspektu.
Ginčo teisinį santykį reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (Įstatymo 2019 m. gegužės 16 d. redakcija), Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Vilniaus miesto socialinės paramos centro direktoriaus 2013 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. 1-128 (Aprašo 2013 m. liepos 23 d. redakcija) (toliau – Socialinės paramos centro aprašas).
Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalis nustato, kad prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. To paties įstatymo 14 straipsnis 8 dalis nustato, kad jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui. Jeigu nėra kito viešojo administravimo subjekto, kuriam galėtų perduoti prašymą ar skundą nagrinėti pagal kompetenciją, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos apie tai praneša asmeniui paaiškindamas jo prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis.
Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Socialinės paramos centro aprašo 7 punkte, kuriame nustatyta, kad asmenų prašymai nagrinėjami pagal Socialinės paramos centro kompetenciją. Jeigu Socialinės paramos centras nekompetentingas spręsti prašyme išdėstytų klausimų, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo gavimo dienos išsiunčiamas kompetentingai institucijai, o jį pateikęs asmuo apie tai informuojamas raštu, paaiškinant persiuntimo priežastis.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, jog skundžiamo atsakymo, kuriuo pateikiama informacija, teisėtumas ir pagrįstumas turi būti vertinamas suteiktos informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo ir objektyvumo aspektais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS662-538/2012). Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintas išsamumo principas, reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį. Spręsdamas dėl informacijos išsamumo principo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad išsamumą apsprendžia pateikto prašymo turinys, t. y. teikiama informacija turi atitikti prašymo turinį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-97/2012).
Nagrinėjamu atveju Socialinės paramos centro darbuotoja, išnagrinėjusi pareiškėjo 2019 m. birželio 10 d. prašymą (b. l. 9), 2019 m. birželio 18 d. elektroniniu paštu Maisto bankui pranešė, kad atsižvelgiant į pareiškėjo socialinę situaciją, rekomenduoja asmeniui išimties tvarka skirti kassavaitinę paramą besibaigiančio galiojimo maisto produktais 3 mėnesiams. Kaip minėta, vadovaujantis Labdaros ir paramos įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, teisės ir pareigos dėl labdaros teikimo maisto produktais tenka Maisto bankui. Todėl darytina išvada, kad pagal kompetenciją Socialinės paramos centras, negalėdamas priimti sprendimo dėl labdaros maisto produktais skyrimo, teisėtai ir pagrįstai 2019 m. birželio 18 d. elektroniniu paštu kreipėsi į atsakingą subjektą – Maisto banką, rekomenduodamas skirti pareiškėjui paramą maistu, ir apie tai Raštu pranešė pareiškėjui. Todėl teismo vertinimu, Socialinės paramos centras tinkamai atliko jam pavestas funkcijas, spręsdamas labdaros maisto produktais teikimo klausimą.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Socialinės paramos centras kreipdamasis į Maisto banką, neturėjo teisės rekomenduoti konkretaus laikotarpio, kuriam turėtų būti pareiškėjui skiriama kassavaitinė parama maisto produktais, taip pat neturėjo teisės nurodyti, kad kreipiasi išimties tvarka. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad klausimas dėl atsakovo teisės rekomenduoti konkretų laikotarpį, kuriam turėtų būti pareiškėjui skiriama kassavaitinė parama maisto produktais, taip pat klausimas dėl kreipimosi dėl labdaros pareiškėjui skyrimo išimties tvarka buvo išspręstas Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. 21R-650(AG-555/04-2019) (b. l. 53–56), kuriuo buvo panaikinta Socialinės paramos centro 2019 m. birželio 18 d. pranešimo Maisto bankui dalis, kurioje nurodomas rekomenduojamos paramos skyrimo laikotarpis – 3 mėnesiai, tačiau konsatuota, jog nurodymas prašomą labdarą skirti išimties tvarka pareiškėjo teisių nepažeidė.
Pareiškėjas skunde taip pat paaiškino, kad jis laiku negavo atsakymo į jo 2019 m. birželio 10 d. pateiktą prašymą. Iš bylos duomenų matyti, jog į pareiškėjo prašymą informuojantį jį, jog Soacialinės paramos centras 2019 m. birželio 18 d. elektroniniu paštu kreipėsi į atsakingą subjektą – Maisto banką, rekomenduodamas skirti pareiškėjui paramą maistu, buvo atsakyta ginčijamu 2019 m. liepos 17 d. Raštu. Teismas įvertinęs šias aplinkybes konstatuoja, jog pareiškėjas apie tai, kad viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl skunde išdėstyto klausimo, Socialinės paramos centro buvo informuotas pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnis 8 dalis nustatytą 5 darbo dienų terminą. Tačiau tai nėra pagrindas skundžiamą Raštą panaikinti, kadangi, teismo vertinimu, tai yra formalaus pobūdžio pažeidimas, kuris neturi įtakos skundžiamo rašto teisėtumui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-1211-12).
Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, jog sprendžiant ginčą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atsakymą į tam tikrą pareiškėjo prašymą valstybės ar savivaldybių institucija ar įstaiga pateikė laiku, bet ir tai, ar toks atsakymas iš esmės buvo tinkamas. Jei net ir pavėluotu atsakymu buvo tinkamai ir išsamiai atsakyta į pareiškėjo prašymą, įpareigojimas iš naujo atsakyti į tą patį prašymą būtų netikslingas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2971/2011). Esant šioms aplinkybėms, teismas atmeta pareiškėjo argumentus dėl jo neinformavimo apie priimtą sprendimą bei dėl įpareigojimo atlikti atsakovą įstatyme numatytas jo funkcijas.
Pareiškėjas prašo priimti sprendimą, kad Socialinės paramos centras padarė administracinį nusižengimą ir dėl to pareiškėjas turi teisę kreiptis civiline tvarka dėl žalos atlyginimo. Teismas atkreipia dėmesį, jog administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Administraciniai teismai sprendžia bylas tame tarpe dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaip matyti iš Administracinių bylų teisenos įstatyme numatyto reguliavimo, administraciniams teismams nėra suteikiami įgaliojimai vertinti ar pripažinti viešojo administravimo subjektų galimai padarytus administracinius nusižengimus. Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių bylų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Taigi, byla dalyje dėl reikalavimo pripažinti Socialinės paramos centrą padarius administracinį nusižengimą yra nutrauktina.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Socialinės paramos centras tinkamai vykdė savo funkcijas, o skundžiamas Raštas atitinka aptartus teisės aktų reikalavimus, todėl teismas pareiškėjo nurodomais ar kitais motyvais neturi pagrindo jo naikinti. Kadangi skundžiamo Rašto nėra pagrindo naikinti, tai atmestini ir kiti pareiškėjo išvestiniai reikalavimai.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas dėl jų nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.
Kadangi pareiškėjo skundas atmestas, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei nepriteistinos (ABTĮ 40 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Bylą dalyje dėl pareiškėjo V. K. skundo prašymo pripažinti, kad Socialinės paramos centras padarė administracinį nusižengimą, nutraukti.
Kitoje dalyje pareiškėjo V. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.