Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BME Services“ atstovei direktorei I. Č.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BME Services“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Termovia“, atstovaujamai nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“, dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 17 420,37 Eur skolą, 361,19 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

2019 m. rugpjūčio 22 d. preliminariu sprendimu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai ieškinį tenkino. Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais teismas nustatė, kad 2019 m. gegužės 15 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė Darbuotojų nuomos sutartį Nr. BME 19/05/15, kuria ieškovė įsipareigojo išnuomoti du savo darbuotojus remonto darbų atlikimui Lietuvos Karinėse Jūrų pajėgose, Klaipėdos uoste (2.1. punktas). Darbuotojų nuomos kaina – 7 000 Eur plius PVM (2.2. punktas). Darbuotojai pas atsakovę dirbo nuo 2019 m. gegužės 16 d. iki 2019 m. birželio 16 d. (2.3. punktas).

2019 m. birželio 17 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Darbuotojų nuomos sutartį Nr. BME 19/06/17, kuria ieškovė įsipareigojo išnuomoti du savo darbuotojus remonto darbų atlikimui Lietuvos Karinėse Jūrų pajėgose, Klaipėdos uoste (2.1. punktas). Darbuotojų nuomos kaina – 5 000 Eur plius PVM (2.2. punktas). Remiantis sutartimi, darbuotojai pas atsakovę dirbo nuo 2019 m. birželio 17 d. iki 2019 m. liepos 18 d. (faktiškai dirbo iki 2019 m. liepos 24 d.) (2.3. punktas).

2019 m. birželio 17 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė Medžiagų tiekimo sutartį Nr. 19/06/17, kuria ieškovė įsipareigojo teikti medžiagas remonto darbų atlikimui Lietuvos Karinėse Jūrų pajėgose, Klaipėdos uoste (1.1. punktas).

Pagal 2019 m. birželio 25 d. PVM sąskaitą - faktūrą BME Nr. 01765 atsakovės įsiskolinimas sudaro 8 470 Eur. Pagal 2019 m. liepos 24 d. PVM sąskaitą - faktūrą BME Nr. 01775 atsakovės įsiskolinimas sudaro 6 050 Eur. Pagal 2019 m. liepos 16 d. PVM sąskaitą - faktūrą BME Nr. 01770 atsakovės įsiskolinimas sudaro 2 900,37 Eur. Iš viso pagal nurodytas PVM sąskaitas - faktūras atsakovės skola ieškovei sudaro 17 420,37 Eur. Atsakovei praleidus skolos sumokėjimo terminus, ieškovė apskaičiavo 361,19 Eur dydžio delspinigius. Nustatyta, kad iš viso atsakovės skola ieškovei yra 17 781,56 Eur. Teismui konstatavus, kad ši skola nesumokėta, ieškinys buvo patenkintas.

Atsakovės atstovė nemokumo administratorė UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“ pateikė prašymą bylą nagrinėti atsakovei ir jos atstovei nedalyvaujant, nurodė, kad ieškovė pareiškė finansinį reikalavimą dėl 17 781,56 Eur skolos ir 1 778,28 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės bankroto byloje, tai yra reikalauja iš atsakovės įsiskolinimo Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Taip pat nurodė, kad daugiau jokių papildomų prašymų ar motyvų pagal byloje esančią medžiagą atsakovė pateikti neturi, teismo prašo išnagrinėti bylą iš esmės pagal byloje esančią medžiagą.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė direktorė I. Č. ieškinį palaikė, paaiškino, kad atsakymo iš bankroto administratoriaus dėl ieškovės įraukimo į bankrutuojančios atsakovės kreditorių sąrašą, negauta. Mano, kad pagal byloje pateiktas sutartis ieškovė savo įsipareigojimus įvykdė, darbuotojai sutartyse nurodytą darbo laiką išdirbo, todėl 2019 m. birželio 25 d. ir 2019 m. liepos 24 d. buvo išrašytos sąskaitos pagal sutartį. Medžiagų tiekimo sutartis taip pat yra įvykdyta, 2019 m. liepos 16 d. išrašyta galutinė sąskaita. Visos sąskaitos pasirašytinai įteiktos atsakovės darbuotojui R. V., tiek išsiųstos elektroniniu paštu. Dėl darbų kokybės atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovė darbus atliko nekokybiškai. Liudytojai patvirtino, o atsakovė neneigia, kad ieškovės darbuotojų darbo laive metu dirbo ir kitų įmonių darbuotojai, todėl ieškovei neaišku, kodėl ji turėtų atsakyti ir už kitų, ne jos, darbuotojų atliktus darbus. Atsakovė patvirtino, kad tuo metu objekte dirbo kiti žmonės, todėl neaišku, kokią darbų dalį būtų turėjusi padaryti ieškovė, darbų sąrašas nepateiktas. Ieškovė mano, kad atsakovė kartoja prieš tai buvusios įmonės UAB „Izomarinas“ veiklos schemą (tai yra jau antra tokia atsakovės įmonė), samdo darbuotojus, užsisako medžiagas, po to už tai neatsiskaito ir bankrutuoja.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.

Byloje nustatyta, jog šalys 2019 m. gegužės 15 d. sudarė Darbuotojų nuomos sutartį Nr. BME 19/05/15, 2019 m. birželio 17 d. sudarė Darbuotojų nuomos sutartį Nr. BME 19/06/17, pagal kurias ieškovė įsipareigojo nustatytais terminais ir sąlygomis išnuomoti atsakovei darbuotojus (2.1. punktas), įdarbintus pas ieškovę, remonto darbų atlikimui Lietuvos Kariuomenės Jūrų pajėgose, Klaipėdos uoste. Taip pat susitarė dėl nuomos kainos, nustatė darbuotojų darbo laiką, ir atsiskaitymo tvarką (2.1. – 2.4. punktai). Sutartyse aptartos ieškovės ir atsakovės teisės ir pareigos, atsakomybė, garantijos ir kt. klausimai. Šių sutarčių pagrindu ieškovė nuo 2019 m. gegužės 16 d. iki 2019 m. birželio 16 d. ir nuo 2019 m. birželio 17 d. iki 2019 m. liepos 18 d. teikė atsakovei darbuotojus (2.3. punktas). Už ieškovės darbuotojų pas atsakovę faktiškai dirbtą darbo laiką išrašytos ir atsakovei pateiktos apmokėjimui 2019 m. birželio 25 d. PVM sąskaita - faktūra BME Nr. 01765 8 470 Eur sumai, 2019 m. liepos 24 d. PVM sąskaita - faktūra BME Nr. 01775 6 050 Eur sumai. 2019 m. liepos 16 d. PVM sąskaita - faktūra BME Nr. 01770 2 900,37 Eur sumai. Iš viso 17 420,37 Eur sumai.

2019 m. liepos 24 d. atliktų darbų, medžiagų perdavimo priėmimo – perdavimo aktu nustatyta, kad darbai Karinėse Jūrų pajėgose atlikti pagal darbuotojų nuomos ir medžiagų teikimo sutartis. Akte taip pat nurodoma, kad atitinkamais laikotarpiais ieškovė atsakovei teikė darbuotojų nuomos ir medžiagų tiekimo paslaugas. Nustatyta, kad aktas šalių nepasirašytas. 2019 m. liepos 25 d. ieškovės elektroniniu laišku, adresuotu atsakovei, nustatyta, kad atsakovė pastabų ieškovei dėl sutarčių neturėjo, todėl ieškovė išsiuntė atsakovei sutartis su parašais. Nurodytu elektroniniu laišku atsakovei ieškovė išsiuntė 2019 m. liepos 24 d. aktą ir galutinę sąskaitą. Taip pat patikslino, kad darbuotojai turėjo dirbti iki liepos 19 d., tačiau išdirbo iki liepos 24 d.

Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartimi atsakovei iškelta bankroto byla (civilinės bylos Nr. B2-619-460/2020). Įmonės nemokumo administratoriumi paskirta UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“.

Dėl šalis siejančių sutartinių santykių

Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir Civilinio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnio 1 dalis). Šiame straipsnyje nustatytas sutarties laisvės principas apima ir šalių teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo prioritetas: aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Tuo atveju, jeigu tarp šalių kyla ginčas dėl tikrosios sutarties teksto prasmės ir kai šalys skirtingai interpretuoja sutarties tekstą, tokiais atvejais taikytinas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas – jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad, nepaisant subjektyvaus ar objektyvaus sutarties aiškinimo metodo taikymo prioriteto konkrečioje byloje, neabejotinai yra svarbūs visi CK 6.193 straipsnyje nustatyti sutarčių aiškinimo principai, ir kiekvienu atveju, aiškinant konkrečią sutartį, būtina atsižvelgti į visų nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių visetą, taip pat vadovautis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

CK 6.644 straipsnio 1 dalis nurodyta, jog rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Tai yra esminės rangos teisinių santykių sąlygos – susitarimas dėl užduoties (užsakymo), kurią turės įvykdyti viena sutarties šalis, ir atlygintinumas – kitos sutarties šalies įsipareigojimas sumokėti už atliktus darbus. CK 6.645 straipsnio 1 dalyje apibūdintas rangos sutarties dalykas – rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (remontas, patobulinimas ir pan.).

2007 m. birželio 6 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 569 patvirtinta Lietuvos Respublikos darbo nuomos įstatymo koncepcija, kurios 17 punkte pateikiama darbo nuomos sąvoka – tai darbo organizavimo forma, kai laikinasis darbuotojas, sudaręs darbo sutartį su laikino įdarbinimo įmone, pagal civilinę sutartį laikinai perleidžiamas laikino darbo naudotojui, kad jo naudai ir jo vadovaujamas atliktų savo darbo funkciją. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 72 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta laikinojo įdarbinimo sutarties sąvoka - darbuotojo (toliau – laikinasis darbuotojas) ir darbdavio (toliau – laikinojo įdarbinimo įmonė) susitarimas, pagal kurį laikinasis darbuotojas įsipareigoja tam tikrą laiką atlikti darbo veiklą laikinojo įdarbinimo įmonės nurodyto asmens (toliau – laikinojo darbo naudotojas) naudai ir jam būdamas pavaldus, o laikinojo įdarbinimo įmonė įsipareigoja už tai atlyginti.

Ginčas byloje kilo dėl faktiškai šalis siejusių teisinių santykių.

Byloje nustatyta, kad vykdant 2019 m. gegužės 15 d. Darbuotojų nuomos sutartimi ieškovės darbuotojai A. B. ir A. S. dirbo pas atsakovę laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 16 d. iki 2019 m. birželio 16 d. Vykdant 2019 m. birželio 17 d. sutartį, pradžioje pas atsakovę dirbo ieškovės darbuotojai A. B. ir A. S.. 2019 m. liepos 11 d. ieškovė sudarė darbo sutartis su R. Š. ir A. G.. R. Š. ir A. G. darbo sutarčių 2 punkte nurodyta, kad sudaromos projektinio (Karinių pajėgų laivo remonto darbams) darbo sutartys. Pastarieji ieškovės darbuotojai dirbo pas atsakovę nuo 2019 m. liepos 12 d., jų darbo sutartys pasibaigė 2019 m. liepos 25 d. Atsakovė neginčija aplinkybių, jog ieškovės siųsti darbuotojai dirbo atsakovės objekte.

Kaip jau minėta, esminę reikšmę turi ne sutarties pavadinimas, o sutarties turinys ir jame išreikšta šalių valia (CK 6.154 straipsnis, 6.193 – 6.195 straipsniai).

Teismo nuomone, tarp šalių susiklosčiusių civilinių teisinių santykių negalima laikyti susitarimu dėl rangos. Sutarčių 3.1.2., 3.1.3., 3.1.6. punktai neatitinka rangos sutarties esmės, nei šalių tikrosios valios, kadangi ieškovė neteikė nurodymų savo darbuotojams, tai yra, kokius darbus jie privalo atlikti ir neturėjo realios galimybės tikrinti darbuotojų atliekamų darbų kokybės, todėl objektyviai ieškovė neturėjo galimybės užtikrinti kokybiškų darbų atlikimo bei grafikų laikymosi. Pagal sutartis ieškovės atsakomybė apsiribojo pateiktų darbuotojų kvalifikacijos, įgūdžių, jų darbo drausmės, o ne atsakovės siekiamo darbo rezultato garantavimu. Darbų rezultatas galėjo būti nepasiektas tik dėl pačios atsakovės veiksmų, kuriems ieškovė negalėjo ir pagal sutartį neprivalėjo daryti jokios įtakos. Taigi vien faktinė aplinkybė, kad atsakovė nepasiekė pageidaujamo darbų rezultato kokybės prasme, nesudaro pagrindo išvadai, kad šis nepasiektas būtent dėl ieškovės pateiktų darbuotojų netinkamos kvalifikacijos ar jų neteisėtų kaltų veiksmų. Pažymėtina ir tai, kad 2019 m. liepos 24 d. Atliktų darbų, medžiagų perdavimo-priėmimo aktas patvirtina, kad šalys susitarė ne dėl konkrečių darbų atlikimo, o dėl darbuotojų nuomos. Akto punkte Nr. 2 nurodyta, kad darbai atlikti laikantis atsakovo (užsakovo) reikalavimų ir darbų sąlygų. Atsakovė patvirtino, kad darbai atlikti tinkamai ir šalys priekaištų/nusiskundimų dėl darbų kokybės, sąlygų ir mokėjimo terminų viena kitai neturi. Tiek 2019 m. birželio 25 d. PVM sąskaitoje - faktūroje BME Nr. 01765, tiek 2019 m. liepos 24 d. PVM sąskaitoje - faktūroje Nr. 01775 nurodyta, kad sąskaitos išrašytos už darbuotojų nuomą pagal sutartį.

Kadangi sutartimis šalys susitarė dėl darbuotojų atsakovei suteikimo (1.1., 2.1. punktai), o atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad šalys susitarė dėl konkrečios užduoties (konkrečių darbų) atlikimo, taip pat byloje nustačius, kad atsakovė atliko nuomojamų darbuotojų vykdomų darbų atlikimo priežiūrą ir darbų kokybės kontrolę, darytina išvada, kad tarp šalių buvo sudarytos darbuotojų nuomos, o ne rangos (subrangos) sutartys. Įvertinus tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, jų pobūdį bei prigimtį, jais siekiamą efektą, akivaizdu, jog tarp šalių 2019 m. gegužės 15 d. ir 2019 m. birželio17 d. buvo sudarytos būtent atlygintinių paslaugų sutartys, t. y. šalys susitarė dėl atlygintinių (darbuotojų nuomos) paslaugų teikimo.

Nors bylos nagrinėjimo eigoje atsakovė pateikė pažymą (paaiškinimus), kad darbų eigoje buvo gaunami žodiniai skundai iš Karinių jūrų pajėgų dėl ieškovės darbuotojų nekompetencijos ir užklausos, ar bus spėta darbus įvykdyti laiku, tačiau pažymėtina, jog byloje nepateikta jokių rašytinių įrodymų, kad atsakovė nuomojamų darbuotojų atliekamų darbų metu, ar nedelsiant po jų atlikimo, būtų pareiškusi pretenzijas ieškovei dėl to, kad išnuomoti darbuotojai yra nekvalifikuoti ar netinkamai atlieka atsakovės pavestus darbus. Ieškovės atstovė paaiškino, kad atsakovės atstovui R. V. visi išnuomotų darbuotojų atlikti darbai tiko, pretenzijų iš jų pusės ieškovė negavo. Jei darbai būtų vykdomi nekokybiškai, ieškovės nuomone, antroji sutartis su ja nebūtų pasirašyta, atkreipė dėmesį, kad atsakovė naudojosi ieškovės medžiagų tiekimu ir pastabų ar pretenzijų taip pat neteikė. Teismo vertinimu, atsakovė, matydama, kad ieškovės nuomojami darbuotojai netinkamai atlieka savo darbines funkcijas, turėjo pareigą nedelsiant informuoti ieškovę apie darbuotojus, nesilaikančius sutartyje nustatytų pareigų, kurių laikymąsi turėtų užtikrinti ieškovė. Kaip minėta, ieškovė pagal sutartį neatsako dėl darbo kokybės, todėl jai nekyla atsakomybė ir dėl bet kokių kitų nuostolių, jei jie kilo ne dėl ieškovės darbuotojų kaltės. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. liepos 30 d. ieškovė elektroniniu paštu išsiuntė atsakovei priminimą apie įsiskolinimą, taip pat 2019 m. rugpjūčio 12 d. ieškovą atstovaujanti UAB „Credibell Europe“ išsiuntė pretenziją „Dėl negrąžintos skolos“, tačiau iki kreipimosi į teismą dienos atsakovė nepateikė ieškovei jokių prieštaravimų bei nesumokėjo įsiskolinimo. Ir tik teismui priėmus preliminarų sprendimą, 2019 m. rugsėjo 16 d. atsakovė pateikė prieštaravimus.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymą (49 straipsnio 4 dalis) tiekėjai, kurie ketina pasitelkti subtiekėjus ar subrangovus viešo pirkimo sutarčiai vykdyti, teikdami pasiūlymus privalo juos išviešinti. Tarp atsakovės ir Karinės Jūrų pajėgos 2019 m. kovo 11 d. buvo sudaryta viešojo pirkimo sutartis Nr. S-4. Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad viešajame pirkime išviešino ieškovę, kaip savo subrangovę arba jungtinės veiklos partnerį, kas sudarytų pagrindą spręsti apie šalių sudarytų sutarčių kvalifikavimą kaip rangos.

Nagrinėjamojoje byloje sprendžiant dėl sutarčių turinio ir kvalifikavimo pažymėtina, kad šalys, būdamos verslininkės ir privalėdamos būti rūpestingos, protingos, sudarydamos ir vykdydamos sutartis, nesilaikė įstatymų nustatytų reikalavimų aiškiai nustatyti savo teises ir pareigas. Kadangi abi šalys yra verslininkės ir savo srities profesionalės, todėl joms gerai žinomi tiek rangos, tiek kitų rūšių sutarčių sudarymui keliam reikalavimai. Taip pat nėra pagrindo vertinti, kad atsakovė galėjo nesuprasti šalių susitarimo esmės, prisiimtų įsipareigojimų, duomenų, kad sutartį pasirašė suklaidinta, nepateikė. Jei sutarčių esmė nebuvo aiški, atsakovė turėjo galimybę jų nepasirašyti arba nevykdyti. Teismas pažymi ir tai, kad šalys neginčijo sutarties sąlygų, o vien aplinkybių nurodymas dėl galimai sudaryto sandorio neatitikimo faktinėms aplinkybėms, šalių valiai, ar šalių nesąžiningumo, nepateikus jokių tai pagrindžiančių įrodymų, nesukuria jokių teisinių pasekmių, nedaro darbuotojų nuomos sutarčių savaime negaliojančiomis.

2019 m. lapkričio 13 d. Karinės Jūrų pajėgos ieškovei pateikė atsakymą į užklausimą, kuriame nurodė, kad ieškovė 2019 m. kovo 11 d. viešojo pirkimo sutartyje Nr. S-4 nėra minima, ieškovė rangos darbų neatlikinėjo, juos atliko atsakovė. 2019 m. rugsėjo 11 d. apžiūros akte Nr. 19/09-11 buvo nurodyti trūkumai, kurių atsakovė tą dieną dar nebuvo pašalinusi pagal sutartį Nr. S-4. Atsakovės vardu buvo išduoti leidimai šiems asmenims: R. V., A. Ž., A. B., A. S.. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė Karinėse Jūrų pajėgose darbų neatlikinėjo, pagal 2019 m. kovo 11 d. viešojo pirkimo sutartį ji nebuvo šios sutarties šalis, juo labiau nurodytos sutarties vykdytoja. Taigi atsakovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių pagrįstų duomenų, kokiu būdu ieškovė galėjo kontroliuoti atsakovės pavaldumui suteiktų ir objekte (t. y. Karinėse Jūrų pajėgose dirbusių, vadovaujant atsakovės paskirtam darbuotojui) išnuomotų darbuotojų darbo kokybę, kadangi kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovė jokių funkcijų Karinėse Jūrų pajėgose neatliko. Kitoks aiškinimas prieštarautų gerai verslo praktikai ir logikai

Kadangi visus darbus ir projektus Karinėse Jūrų pajėgose vykdė atsakovė, jai ir tenka atsakomybė dėl darbų atlikimo bei kokybės.

Dėl Medžiagų tiekimo sutarties

Atsakovė nurodo, kad ne visos medžiagos pagal ieškovės pateiktas sąskaitas – faktūras atsakovei buvo reikalingos ir ne visos medžiagos jai buvo perduotos. Ieškovė nurodė, kad medžiagų tiekimo sutartis yra įvykdyta, atsakovės atstovas pasirašė pateiktose sąskaitose – faktūrose.

Pagal medžiagų tiekimo sutartį ieškovė įsipareigojo supirkti medžiagas, reikalingas remonto darbų atlikimui Karinėse Jūrų pajėgose. Taip pat bylos duomenimis, šalių ir liudytojų paaiškinimais nustatyta, kad visos sąskaitos pasirašytinai įteiktos atsakovės darbuotojui R. V., kadangi būtent šis asmuo, vadovaujantis sutartimi, yra atsakingas asmuo už medžiagų priėmimą. Nurodytos sąskaitos taip pat išsiųstos atsakovei elektroniniu paštu. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai patvirtino, kad R. V. parinkdavo reikiamas medžiagas, jų tipą ir kiekį.

Pažymėtina, kad atsakovė, iš karto po sąskaitų išrašymo ir jų pateikimo, neginčijo ieškovės pateiktose sąskaitose - faktūrose ir darbų aktuose nurodytų sumų, ar kad darbai buvo atlikti pagal nepasirašytą sutartį. Atsakovės darbuotojo parašai ant sąskaitų – faktūrų patvirtina, kad visos medžiagos atsakovei buvo pateiktos, ji jas priėmė, pretenzijų nereiškė. Tuo atveju, ir medžiagų likučiai liko atsakovei, nes, kaip nustatyta, ji sprendė, kiek ir kokių medžiagų reikia.

Bylos duomenimis nustatyta, kad tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad Medžiagų tiekimo sutarties data 2019 m. birželio 17 d. buvo įrašyta suklydus, tikroji šios sutarties data yra 2019 m. gegužės 17 d. Ieškovė perdavė sutarties du egzempliorius atsakovės darbuotojui R. V. 2019 m. gegužės mėnesį, tačiau nesulaukus pasirašytos sutarties, ji papildomai buvo išsiųsta elektroniniu paštu. Nurodytos aplinkybės pateisina medžiagų įsigijimą po nurodytos datos. Teismas neturi pagrindo netikėti ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, priešingų įrodymų atsakovė nepateikė.

Atsakovė taip pat mano, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja iš atsakovės pagal 2019 m. gegužės 31 d. ir 2019 m. birželio 10 d. UAB „Lytagra“ išrašytas sąskaitas pinigų už kombinezonus ir respiratorius.

Bylos duomenimis nustatyta, kad sutartis Nr. BME 19/05/15 buvo terminuota – sudaryta darbuotojų nuomai laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 16 d. iki 2019 m. birželio 16 d. Vadovaujantis šia sutartimi, ieškovės darbuotojai A. B. ir A. S. dirbo pas atsakovę laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 16 d. iki 2019 m. birželio 16 d. Pagal sutartį Nr. BME 19/06/17 ieškovės darbuotojai pas atsakovę dirbo nuo 2019 m. birželio 17 d. iki 2019 m. liepos 24 d., nors sutarties 2.3. punkte numatyta, kad iki 2019 m. liepos 18 d. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino ieškovės atstovė, dėl šventinių dienų ir savaitgalio terminas prasitęsė. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė tiek darbuotojų nuomos, tiek medžiagų teikimo sutartis, tiek medžiagų perdavimo - priėmimo aktą ir sąskaitas išsiuntė atsakovei elektroniniu paštu, tačiau atsakovė nenurodė, kad nepasirašys sutarties Nr. BME 19/06/17 ar, kad ieškovė darbuotojus turi išnuomoti pagal sutartį Nr. BME 19/05/15, pastabų ieškovei dėl sutarties Nr. BME 19/06/17, ar netinkamai/ne laiku atliktų darbų nepateikė. Atsakovė neneigia, kad ieškovės darbuotojai nurodytais laikotarpiais dirbo jos pavaldume. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog šalys vykdė bendradarbiavimą dėl sutarties sudarymo elektorinių ryšių priemonėmis, laiškai buvo siunčiami tais pačiais elektoriniais šalių adresais, abiem šalims toks bendravimo būdas tiko (CK 1.76 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad ieškovės pusės pasirašyta 2019 m. birželio 17 d. darbuotojų nuomos sutartis buvo išsiųsta atsakovei, kuri turėjo grąžinti pasirašytą egzempliorių ir nors jo negrąžino, tačiau naudojosi ieškovės suteiktais darbuotojais vykdant darbus, tuo metu, iš atsakovės jokių pastabų dėl sutarties nebuvo gauta, rašytinių įrodymų apie tai, jog atsakovė derėjosi dėl kitokių sutarties sąlygų, teismui nepateikta. Vien tai, kad atsakovė pasirašytos sutarties ieškovei negrąžino, nepaneigia sandorio sudarymo fakto (CK 1.72 straipsnio 1 dalis). Todėl, nors viena iš šalių sutarties nepasirašė (atsakovė), nustatyta, kad abi šalys aktyviais veiksmais pradėjo ją vykdyti. Pažymėtina, jog CK 1.71 straipsnio 2 dalis nustato, kad sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmenų elgesio matyti jų valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai).

Ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad tarp šalių sudarytų sutarčių pagrindu atsirado prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1 – 6.4). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų jos sutartinę atsakomybę atsiskaityti už suteitus darbuotojus ir medžiagas. Taip pat atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovė pažeidė pagal ieškinyje nurodytas sutartis prisiimtus įsipareigojimus, kurie būtų priežastis neatsiskaityti pagal pateiktas PVM sąskaitas - faktūras. Nustačius, kad ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai, tačiau atsakovė nustatytu terminu už suteiktus darbuotojus ir pateiktas medžiagas nesumokėjo, laikytina, kad atsakovė pažeidė prievolę. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas pagrįstai buvo tenkintas ir ieškovei iš atsakovės priteista 17 420,37 Eur skola ir 361,19 Eur delspinigių (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59, 6.63 straipsniai, 6.71 straipsnio 1 dalis).

Remiantis ankščiau nurodytais motyvais, priimtinas galutinis sprendimas – Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas, į tai, kad ieškovės atstovės advokatės patirtos išlaidos neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatyto maksimalaus užmokesčio dydžio, palikus preliminarų sprendimą nepakeistu, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 1 778,28 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, pagrįstos rašytiniais įrodymais (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis). 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi teismas tenkino ieškovės prašymą ir areštavo atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai atsakovės pinigines lėšas bei turtines teises neviršijant 17 781,56 Eur sumos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 260 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

2019 m. rugpjūčio 22 d. preliminarų teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Termovia“ 1 778,28 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „BME Services“.

2019 m. rugpjūčio 22 d. teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, jo kopiją perduoti uždarosios akcinės bendrovės „Termovia“ bankroto bylą (civilinės bylos Nr. B2-619-460/2020) nagrinėjančiam Klaipėdos apygardos teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.