Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Stasiūnienės ir Egidijaus Mockevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos K. R. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų K. R. ir R. R. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2016 m. gruodžio 12 d. ieškovė K. R. kreipėsi į Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus su ieškiniu, o 2017 m. birželio 20 d. pateikė patikslintą ieškinį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei laikinųjų apsaugos priemonių dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimo taikymo.Atsakovas R. R. 2017 m. sausio 11 d. pateikė priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo ir bendro turto padalijimo.Šalys pateikė prašymą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu teismo nutraukti jų santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini)Mažeikių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Prašyme nurodė, jog sutuoktiniai kartu negyvena, neveda bendro ūkio, santuoka yra tik formali. Sutuoktiniai pateikė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutarė dėl savo turtinių teisių bei pareigų, vienas kito išlaikymo klausimus, ir kurią prašė teismo patvirtinti. Po santuokos nutraukimo pareiškėjai prašė palikti pavardes: sutuoktiniui jo pavardę „R.“, sutuoktinei jos santuokinę pavardę „R.“.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2018 m. vasario 7 d. sprendimu priimtu rašytinio proceso tvarka pareiškimą tenkino. Nusprendė nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini)Mažeikių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp R. R. ir K. R. abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Po santuokos nutraukimo pareiškėjui palikti jo pavardę – „R.“, pareiškėjai palikti jos santuokinę pavardę – „R.“. Patvirtino sutuoktinių pateiktą 2018 m. vasario 7 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių:

2. Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir vaikų

3. Dėl pavardžių ir vienas kito išlaikymo

Išaiškino šalims, jog iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. Nurodė grąžinti K. R. 2016-12-14 sumokėtą 31,00 Eur žyminį mokestį. G. R. R. 2017-011-13 sumokėtą 50,00 Eur žyminį mokestį ir 2017-01-25 sumokėtą 108,00 Eur žyminį mokestį. Panaikino 2016 m. gruodžio 28 d. taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams S. R. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir V. R. (gim. (duomenys neskelbtini)), iš atsakovo R. R.. Panaikino 2017 m. sausio 27 d. taikytas laikinas apsaugos priemones kur buvo nustatyta laikina R. R. bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais. Priteisė iš K. R., 10,50 Eur pašto išlaidų valstybės naudai. Priteisė iš R. R. 10,50 Eur pašto išlaidų valstybės naudai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu pareiškėja K. R. prašo 2018 m. vasario 7 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-17-215/2018 panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:Nenaudingą taikos sutartį pasirašė nesuvokdama taikos sutarties pasekmių tik todėl, kad buvo suklaidinta. Sutartis buvo suderinta tik su atsakovu, prieš teismo posėdį pranešė savo advokatui, kad taikos sutarties nesutinka pasirašyti, nes ji neatitinka lūkesčių bei neužtikrina pakankamo išlaikymo nepilnamečiams vaikams.Tarp šalių yra kilęs ginčas. 2018 m. vasario 7 d. Telšių apylinkės teismo sprendime yra nurodyta, jog nepilnamečių vaikų S. R. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir V. R. (gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamoji vieta nustatoma su mama K. R.. K. R. iš anksto privalo informuoti R. R. apie vaikų gyvenamosios vietos pasikeitimą. Terminas „iš anksto“ yra neapibrėžtas, nenurodyta kaip turėtų informuoti atsakovą apie ketinimą keisti savo ir nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą. 2018 m. vasario 7 d. Telšių apylinkės teismo sprendime yra nurodyta, jog nepilnamečių vaikų S. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. R., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui R. R. teikia po 140 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo sutarties pasirašymo datos iki vaikų pilnametystės. R. R. papildomai suteikia vaikams išlaikymą atsisakydamas kompensacijos už K. R. tenkančią didesnę turto dalį. 140 Eur suma yra labai maža ir neužtikrinanti nepilnamečių vaikų poreikių, byloje yra pateikti įrodymai apie atsakovo papildomai vykdomą individualią veiklą bei gaunamas pajamas iš jo koncertinės veiklos. Nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti buvo skiriamos ženkliai didesnės sumos, nei yra numatyta pasirašytoje sutartyje, todėl atsakovo teikiama 140 Eur suma kiekvienam vaikui per mėnesį neužtikrins mūsų vaikų poreikių patenkinimo. Tokia išlaikymo suma neatitinka nepilnamečių vaikų poreikių bei atsakovo galimybių teikti išlaikymą, nes patikslintame ieškinyje prašyta priteisti 400 Eur abiejų nepilnamečių vaikų išlaikymui.Tarp tėvų kilus ginčui dėl turto tvarkymo, bet kuris iš jų turi teisę kreiptis į teismą su prašymu nustatyti turto tvarkymo tvarką. CK 3.185 straipsnio 3 dalis įtvirtina, jeigu tėvai ar vienas iš jų netinkamai tvarko savo nepilnamečiam vaikui priklausantį turtą, darydami žalą nepilnamečio turtiniams interesams, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija arba prokuroras turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti nušalinti tėvus nuo nepilnamečiui priklausančio turto tvarkymo. CK 3.186 straipsnio 1 dalis numato, kad tėvai privalo tvarkyti savo nepilnamečių vaikų turtą išimtinai vaikų interesais. Atsakovas išlaikymo panaudojimo ataskaitų būtinumą nepagrindė jokiais įrodymais, dėl ko jis neva turi ar turės ateityje pagrindo abejoti, kad jo teikiamą išlaikymą vaikams naudočiau ne išimtinai vaikų interesams. Atsakovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad vaikų išlaikymui skirtas lėšas naudotų savo poreikių tenkinimui, nes šiuo metu dirba ir didžiąją dalį gaunamų pajamų skiria būtent vaikų išlaikymui, nes atsakovas teikia tik minimalų išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad netinkamai prižiūrimi vaikai. Įsipareigojimas teikti ataskaitas nepagrįstai suvaržytų teisę daugiau laiko praleisti su vaikais, nes atimtų daug laiko sąnaudų ir pan. Tokios pozicijos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai. Atsakovas siekia kontroliuoti reikalaudamas teikti jam ataskaitas, kuriuose turi būti nurodyta, kam yra panaudotos vaikų išlaikymui skirtos lėšos netgi nenurodant kokios tai sumos, kuri gali būti skirta vaikų dienpinigiams ar smulkioms išlaidoms. Atsakovas prašė nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, tačiau jos nevykdo. 2018 m. vasario 7 d. tuoj po posėdžio pasirašė taikos sutartį, o sekančią dieną suvokė, kad sutartis ne tik neužtikrina interesų, tinkamo išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimo, kelia pagrįstas abejones bei ginčus ateityje dėl taikos sutartyje nurodytų punktų vykdymo, tačiau neatitinka sąžiningumo ir protingumo principams.Taikos sutarties 1.1.3. punkte yra nurodyta, kad po santuokos nutraukimo 5000 Eur piniginės lėšos paimtos iš AB Swedbank ir 6216 Eur 97 et piniginės lėšos paimtos AB Šiaulių banko asmeninės nuosavybės teise atitenka K. R., S. R. ir V. R. lygiomis dalimis. Iš to seka, kad sukauptos asmeninės lėšos atiteko nepilnamečiams vaikams. Nesutinka su tokiu turto padalijimu, nes mažamečiams vaikams atiteko asmeninės nuosavybės teise priklausiusios lėšos, už kurių panaudojimą atsakovui netgi turi pateikti ataskaitą.Taikos sutartyje yra nurodyta, kad nepilnamečių vaikų S. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. R., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui R. R. teikia po 140 Eur 00 et (šimtas keturiasdešimt Eur 00 et) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo sutarties pasirašymo datos iki vaikų pilnametystės. Nurodo, kad ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimo pateikė 2016 m. lapkričio mėnesį. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas nuo 2016 m. rugsėjo 4 d. neteikia nepilnamečiams vaikams išlaikymo ir teismas priteisė laikiną išlaikymą po 130 Eur 00 et kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sprendimo civilinėje byloje priėmimo. Atsakovas pripažino, kad nepilnamečių vaikų išlaikymui reikalinga bent jau 140 Eur suma, tačiau pasirašytoje taikos sutartyje yra nurodyta, jog ši suma bus mokama tik ateityje, su kuo apeliantė nesutinka.?Taikos sutartyje taip pat nurodyta, kad R. R. papildomai suteikia vaikams išlaikymą atsisakydamas kompensacijos už K. R. tenkančią didesnę turto dalį. Šis punktas neatitinka tikrovės, nes nekilnojamojo turto santuokos metu neįsigijo, kilnojamąjį turtą atsakovas padalino savo nuožiūra, tad jokia mokėtinos kompensacijos suma nėra nurodyta, nes didesnės turto dalies apeliantė negavo.Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjas R. R. prašo Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. vasario 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-17-215/2018 palikti nepakeistu, o K. R. 2018-03-05 apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:Apeliaciniame skunde nurodoma, kad santuokos nutraukti neketino ir dėl tokio reikalavimo į teismą nesikreipė, o nutraukti santuoką ir pasirašyti taikos sutartį ją įkalbinėjo atsakovas ir teismas. Šis apeliacinio skundo motyvas visiškai neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes K. R. 2017-06-20 patikslintu ieškiniu prašė nutraukti santuoką.K. R. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių pati pasirašė dar 2017-12-20 ir jos atstovas 2017-12-28 pateikė ją teismui, teigdamas, kad būtent atsakovas R. R. jos nepasirašo. Lyginant vienašališkai K. R. 2017-12-20 pasirašytą sutartį su teismo patvirtinta 2018-02-07 sutartimi, konstatuotina, kad buvo pakoreguoti tik sutarties 1.1.1 punktas padidinant automobilio vertę nuo 3000 Eur iki 5000 Eur ir 1.1.3 punktas nustatant, kad lėšos atitenka ne tik K. R., bet ir vaikams, bei sutartis papildyta 2.3 punktu dėl ataskaitos kas ketvirtį teikimo. Visi kiti pakeitimai buvo redakciniai. Taigi K. R. apeliacinio skundo motyvas, kad ji neturėjo valios sudaryti tokią sutartį yra išgalvoti.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad sutartyje neapibrėžtai (neaišku kokiu terminu) įpareigota iš anksto informuoti R. R. apie vaikų gyvenamosios vietos pakeitimą. Nesant nustatytam konkrečiam terminui sąvoka „iš anksto“ reiškia prieš įvykusi faktą, jei K. R. keis vaikų gyvenamąją vietą, tai tėvą turės tiesiog informuoti prieš gyvenamosios vietos keitimą, o ne po tokio fakto. Tad ši sutarties sąvoka yra visiškai aiški.K. R. vienašališkai pasirašydama 2017-12-20 sutartį sutiko su 140 Eur išlaikymu vienam vaikui. Šis išlaikymas buvo nustatytas atsižvelgiant į tai, kad R. R. pagal sutarties 2.2 punktą atsisakė kompensacijos už K. R. tekusią didesnę turto dalį. K. R. apeliaciniame skunde nurodo, jog joks nekilnojamas turtas nebuvo dalinamas, tačiau pagal sutarties 1.1.1 ir 1.1.3 jai atiteko automobilis (vertė 5000 Eur), 5000 Eur piniginės lėšos paimtos iš AB Swedbank ir 6216,97 Eur piniginės lėšos paimtos AB Šiaulių banko, iš viso bendro turto vertė 16216,97 Eur, taigi R. R. priklausė 8108 Eur kompensacija. K. R. apeliaciniame skundė nurodo, kad ji norėjo 400 Eur išlaikymo, o gaus tik 280 Eur. Reikalauta priteisti suma nereiškia, kad teismas ją būtų priteisęs, tačiau net ir vertinant 120 Eur skirtumą su atsisakyta 8108 Eur kompensacija, gaunasi, kad R. R. suteikė prašytą išlaikymą 67 mėnesiams į priekį (8108 Eur ÷ 120 Eur ? 67 mėn.). Įvertinus tai akivaizdu, kad periodinio išlaikymo suma nepažeidė vaikų interesų. Asmuo su kuriuo lieka gyventi vaikai, vaikų lėšas tvarko uzufrukto teise. Tačiau uzufruktorius turi ne tik teises, bet ir pareigas, viena iš jų yra ataskaitos teikimas (CK 4.144 str. 5 d.). Todėl K. R. apeliacinio skundo motyvai dėl ataskaitų neteikimo neatitinka įstatymų reikalavimų. Atsakovas R. R. priešieškiniu ataskaitos reikalavo kas mėnesį, tačiau šalys susitarė dėl ataskaitos teikimo kas ketvirtį suprastinta tvarka t.y. el. paštu. K. R. šioje byloje atstovavo advokatas, taigi akivaizdu, kad sutartyje numatytos santuokos nutraukimo pasekmės buvo suderintos abipusiu susitarimu darant racionalias nuolaidas ir atitiko šalių valią. Nuomonės pasikeitimas, kuris vertinant apeliacinio skundo turinį, pagrinde susijęs su išlaikymo vaikams dydžiu neturėtų būti priežastis panaikinti teisėto sprendimo, nes įstatymas numato galimybę ateityje teismui peržiūrėti sąlygas dėl vaikų (CK 3.201 str.).

Motyvuojamoji dalis

Konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. E. Ž. Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Nustatyta, kad byloje tarp šalių yra ginčas dėl Sutarties 1 ir 2 punktų kuriuose numatytosTurto ir pareigų padalinimo sąlygos, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir vaikų išlaikymo sąlygos. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovė nesutinka su sutarties sąlygų formuluote, nes nenurodyta kaip turėtų informuoti atsakovą apie ketinimą keisti savo ir nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą. Nesutinka su priteistu išlaikymo dydžiu, nes apeliantės nuomone 140 Eur suma yra labai maža ir neužtikrinanti nepilnamečių vaikų poreikių, byloje yra pateikti įrodymai apie atsakovo papildomai vykdomą individualią veiklą bei gaunamas pajamas iš jo koncertinės veiklos, tokia išlaikymo suma neatitinka nepilnamečių vaikų poreikių bei atsakovo galimybių teikti išlaikymą. Sukauptos asmeninės apeliantės lėšos atiteko nepilnamečiams vaikams, už kurių panaudojimą atsakovui netgi turi pateikti ataskaitą. Nurodo, kad ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimo pateikė 2016 m. lapkričio mėnesį, tačiau nepilnamečių vaikų išlaikymui reikalinga 40 Eur suma bus mokama tik ateityje, su kuo apeliantė nesutinka. Taikos sutartyje nurodyta, kad R. R. papildomai suteikia vaikams išlaikymą atsisakydamas kompensacijos už K. R. tenkančią didesnę turto dalį, jokia mokėtinos kompensacijos suma nėra nurodyta, o didesnės turto dalies apeliantė negavo.Bylų dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nagrinėjimo taisykles nustato CPK XXXV skyriaus normos. Formuodamas teismų praktiką bylose dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu kasacinis teismas yra akcentavęs, kad sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Priešingu atveju, teismui nustačius, kad prašymas dėl santuokos nutraukimo ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka įstatymo reikalavimų ir sutuoktiniams nepašalinus nustatytų trūkumų, prašymas dėl santuokos nutraukimo paliekamas nenagrinėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje pagal M. Š. ir V. Š. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu, bylos Nr. 3K-3-384/2008, 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje pagal A. Š. ir S. Š. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, bylos Nr. 3K-3-375/2014). Taigi sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus. Apeliacine tvarka vertinamu atveju pažymėtina, kad byla yra pradėta ginčo teisenos tvarka.CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, sprendimu nutraukdamas santuoką, taip pat patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių. Nors sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių yra jų tarpusavio suderintos valios išraiška, reiškianti, kad nėra sutuoktinių ginčo, teismas, prieš tvirtindamas tokią sutartį, turi pareigą patikrinti, ar ši sutartis yra teisėta ir nepažeidžia kieno nors teisių. Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį (taip pat CPK 541 str. 2 d.) turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą.Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė iš esmės prašo ne patikrinti teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o pakeisti teismo sprendimu patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Taigi, apeliantė siekia, kad būtų iš naujo išspręstas jų santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu klausimas, t. y. būtų sprendžiami tie klausimai, kurie nebuvo sprendžiami pirmosios instancijos teisme (pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės jų įvertinti). Tokia situacija, teisėjų kolegijos vertinimu, iš esmės neatitinka apeliacijos tikslų ir paskirties. Šalių valia šiuo atveju teismui nėra pakankamai aiški, todėl būtina iš naujo įvertinti apeliantės nurodomas aplinkybes visų bylos aplinkybių kontekste, dėl ko sprendimas turėtų būti panaikintas, o byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.Teisėjų kolegija apibendrindama išdėstytas aplinkybes konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, priimant teismo sprendimą rašytinio proceso tvarka nebuvo pakankamai išsiaiškinta dėl sąlygų atitikimo šalių valiai, todėl teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina apylinkės teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 329 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. vasario 7 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.