Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-11-15 · Administracinė byla Nr. I-3616-121/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-11-15
Bylos Nr.
I-3616-121/2013
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Nijolė Žalnieriūnienė
Pareiškėjas
Ž. V.
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
  • 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 9.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3616-121/2013Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01630-2013-9Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 9.4.1.1; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilnius 2013 m. lapkričio 15 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Žalnieriūnienė, dalyvaujant atsakovės atstovei Justinai Svirskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. V. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas Ž. V. kreipėsi į teismą su skundu (b.l. 1–5), prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2013-03-06 sprendimą Nr. 68-43 ir 3) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – MGK) 2013-04-26 sprendimą Nr. S-72 (7-76/2013).

Paaiškino, kad Šilutės rajono apylinkės teismas baudžiamojoje byloje 2012-06-11 pripažino jį padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 201 str. 1 ir 2 dalyse, nes neteisėtai laikė 2 950 litrus brogos (raugalo), kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija 8,5 proc. ir kurioje yra 250,75 litrų absoliutaus etilo alkoholio. Patikrinus pareiškėją kaip mokesčių mokėtoją, jam buvo surašytas patikrinimo aktas, kuriuo priskaičiuota 11 073 Lt akcizo.

Teigia, kad pagal Akcizų įstatymo 9 str. 7 dalį šio straipsnio 1 d. 6 punkte nurodytu atveju prievolė mokėti akcizus tenka asmeniui, pagaminusiam akcizais apmokestinamas prekes, tačiau pareiškėjas yra nuteistas tik už tai, kad pasikėsino pagaminti daugiau kaip 50 litrų namų gamybos stipraus alkoholinio gėrimo (naminės degtinės), tačiau nusikalstamos veikos neužbaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Tuo tarpu Akcizų įstatymo 9 str. 1 d. 6 punkte minima produkcija, įskaitant ir neteisėtai pagamintą – „akcizais apmokestinamas prekes, pagamintas (įskaitant neteisėtai pagamintas) Lietuvos Respublikoje ne akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje“, dėl kurios kyla prievolė mokėti akcizą, yra ir gali būti tik ta, kurios tolimesnė realizacija rinkoje nėra draudžiama. Tuo atveju, kai negalimas legalus pardavimas, negalimas ir pelnas, todėl akcizo mokesčio sumokėjimas prilygtų teismo paskirtai baudai, o tai prieštarauja Europos sąjungos pagrindinių teisių chartijos 50 straipsniui, kad niekas negali būti antrą kartą teisiamas ar baudžiamas už nusikalstamą veiką, dėl kurios jis jau buvo galutinai išteisintas ar pripažintas kaltu pagal įstatymą.

Nurodo, kad, vadovaujantis Akcizų įstatymo 9 str. 1 d. 8 punktu, 9 str. 9 dalimi, 29 straipsniu, banderolėmis gali būti žymima tik tokios prekės, kurios gali būti parduodamos Lietuvos Respublikoje. Be to, įvertinus Alkoholio kontrolės įstatymo 2 str. 18 punktą, 17 str. 1 d. 8 punktą, jam buvo pareikšti nepagrįsti ir neteisingi kaltinimai dėl Akcizų įstatymo 9 str. 1 d. 8 punkto reikalavimų nesilaikymo, t.y. kad buvo laikoma specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintas akcizais apmokestinamos prekės. Naminiai alkoholiniai gėrimai nėra ir negali būti realizuojami juos parduodant legaliai Lietuvos Respublikoje, todėl ir banderolėmis jų žymėti negalima, o neteisėtas naminių stiprių alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto ar denatūruoto etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) ir aparatų jiems gaminti gaminimas, laikymas, gabenimas ar realizavimas yra nusikalstama veika, uždrausta BK 201 straipsnio nuostatomis. Mano, kad nepažeidė Akcizų įstatymo 4 str. 1 dalies nuostatų, t.y. kad akcizais apmokestinamos prekės, privalo būti gaminamos, perdirbamos, maišomos, laikomos akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje, nes pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 10 straipsnio nuostatas naminio alkoholinio gėrimo gamyba, pardavimas ir laikymas draudžiamas. Pareiškėjas nurodo Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2255-10/2006, kurioje konstatuota, jog neteisėtai pagaminta naminė degtinė neturėtų būti apmokestinama akcizu, nes tai nėra prekė, o išimtas iš apyvartos produktas. Remiasi ir VAAT sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3022-9/2006.

Teigia, kad MGK skundžiame sprendime Nr. S-72 (7-76/2013) nepagrįstai remiasi Teisingumo Teismo 2000-06-29 sprendimu byloje Tullihallitus prieš Kaupo Salumets ir kt. (Nr. C-455/98), nes jis neatitinka šios bylos aplinkybių, nes šioje byloje buvo nagrinėjamas klausimas dėl kontrabandos būdu (t.y. neteisėtai) į Bendrijos teritoriją importuoto etilo alkoholio apmokestinimo, taip pat ir apmokestinimo akcizo mokesčiu. Pabrėžė, kad, sprendžiant apmokestinimo netiesioginiais mokesčiais klausimus, fiskalinio neutralumo principas paprastai neleidžia daryti takoskyros tarp teisėtų ir neteisėtų sandorių bei teisėtų (teisėtai įsigytų ar sukurtų) ir neteisėtų (neteisėtai įsigytų ar sukurtų) prekių. Ši taisyklė netaikoma, kai prekės pasižymi atitinkamais požymiais, dėl kurių jų civilinė apyvarta valstybėse narėse yra absoliučiai draudžiama ir šios prekės jokia forma ir niekada negalės teisėtai dalyvauti civilinėje apyvartoje, kai tarp teisėto ir neteisėto ekonomikos sektorių negalima jokia konkurencija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) sprendimas adm. byloje Nr. A-403-238-07). Tai reiškia, kad prekių, kurių apyvarta absoliučiai draudžiama (šiuo atveju broga (raugalas), kurios pagrindu turėjo būti padaryta naminė degtinė), yra visiškai uždrausta prekė ir ji negalės teisėtai dalyvauti civilinėje apyvartoje ar tuo labiau konkuruoti teisėtoje rinkoje su teisėtomis prekėmis.

Atkreipė dėmesį, kad pas pareiškėją rasta broga (raugalas), kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija 8,5 proc., remiantis Alkoholio kontrolės 10 straipsniu, laikytina kaip leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos namų gamybos gėrimas, tačiau jis nuteistas už tai, kad tik pasikėsino iš šio raugalo neteisėtai pasigaminti stiprų namų gamybos alkoholinį gėrimą, tačiau atsakovės vistiek buvo įpareigotas sumokėti akcizo mokestį bei delspinigius už tai, kas faktiškai dar nebuvo pagaminta ir kas nėra ir negali būti apmokestinta.

Atsiliepimas

Atsakovė VMI atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 35–40).

Paaiškino, kad pareiškėjas pažeidė Akcizų įstatymo 2 str. 1 d. 1 punktą, 4 str. 1 dalį ir 10 str. 7 dalį, nes, saugojęs prekę, kuri yra akcizų objektas, privalėjo ne vėliau kaip kitą darbo dieną po prekių įsigijimo pateikti akcizų deklaraciją ir joje deklaruoti mokėtiną už taip pagamintas ir jo saugomas prekes akcizų sumą, tačiau nepateikė akcizų deklaracijos bei mokėtinos akcizo sumos nesumokėjo. Prievolė mokėti akcizus pareiškėjui konstatuota remiantis Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-06-11 baudžiamuoju įsakymu, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 201 str. 1 dalyje, 22 str. 1 dalyje ir 201 str. 2 dalyje, todėl mokesčių administratorius pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjui kilo prievolė sumokėti akcizą. Pasak atsakovės, pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 72 straipsnį numatyta, kad mokesčių administratorius turi teisę apskaičiuoti mokestį remdamasis kitų valstybės įstaigų ir institucijų aktais ar kitais dokumentais, surašydamas patikrinimo aktą šio Įstatymo nustatyta tvarka.

Byloje yra neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjas pagamino ir laikė 2 950 litrų produkto (brogą), kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 8,5 proc., tai sudaro 250,75 litrų absoliutaus etilo alkoholio, kuris yra akcizų objektas pagal Akcizų įstatymo nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kad byloje neginčijamai nustatytas etilo alkoholio gaminimo ir laikymo faktas, VMI pagrįstai pareiškėjui mokėtiną akcizų sumą apskaičiavo vadovaudamasi Akcizų įstatymo 26 straipsniu, kuriame įtvirtinta, jog apskaičiuojant mokėtiną akcizų sumą gryno etilo alkoholio hektolitru laikoma 100 litrų etilo alkoholio, kurio faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra 100 procentų, o temperatūra – 20 °C. Pareiškėjui laiku neįvykdžius savo pagrindinės prievolės, atsiranda nauja prievolė sumokėti delspinigius už pradelstą laikotarpį. Baudų skyrimą reglamentuoja MAĮ 139 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, jei mokesčių administratorius nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo (įskaitant muitinės deklaracijose apskaičiuojamą mokestį) ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų minėtos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip. Skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, nuo to, ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, nuo mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimo ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis skirdamas didesnę ar mažesnę baudą.

Grįsdama savo poziciją, atsakovė nurodo LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-11-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A143-261912011, kurioje pažymėta, jog Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – Konvencija), kaip ir Lietuvos teisė, apskritai nedraudžia dvigubos atsakomybės. Draudžiamas yra pakartotinis baudžiamasis persekiojimas ir „kriminalinis“ (nu)baudimas. Pareiškėjo atžvilgiu yra priimtas kriminalinis (nu)baudimas (Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-06-11 baudžiamasis įsakymas), todėl pagal MAĮ 139 str. 1 dalį bauda už neapskaičiuotą nedeklaruotą ir nesumokėtą akcizą neskiriama.

Atsakovė, vertindama pareiškėjo argumentą dėl to, kad neteisėtai pagamintas produktas nėra prekė ir todėl negali būti apmokestinama, nurodo, kad LVAT, atsižvelgdamas į bylą Tullihallitus prieš Kaupo Salumets ir kt. Nr. C-455/98, savo praktikoje laikosi pozicijos, jog etilo alkoholis, nors ir pagamintas neteisėtai (naminė degtinė), gali būti akcizų objektu (2007-05-28 adm. bylos Nr. A6-238/2007, A556-269/2008, A438-1398/2012). Priešingai nei teigia pareiškėjas, akcizo mokesčio mokėjimas nėra siejamas su išleidimu ar galėjimu realizuoti rinkoje, o su etilo alkoholio ar alkoholinio gėrimo, t.y. akcizo objekto gaminimu. LVAT praktikoje įpareigojimas sumokėti mokesčius (muitą, akcizą bei pridėtinės vertės mokestį) ir atitinkamus šių mokesčių delspinigius pripažįstamas teisėtu ir nepažeidžiančiu non bis in idem principo reikalavimų. Pareiškėjas nepagrįstai remiasi 2006-06-02 sprendimu Nr. I-2255-10/2006 ir 2006-07-03 sprendimu, nes ginčas pareiškėjo minimoje byloje nesibaigė ir buvo toliau nagrinėtas LVAT išplėstinėje teisėjų kolegijoje, kuri priėmė 2007-05-28 priėmė sprendimą Nr. A6-238/2007 VAAT 2006-07-03 sprendimą panaikinti ir pareiškėjo skundą atmesti, konstatuojant, jog etilo alkoholis, nors ir pagamintas neteisėtai (pvz., naminė degtinė) gali būti akcizo objektu. Tokios pačios praktikos teismai laikosi ir toliau (2012-07-05 byla Nr. A438-253/2012; 2012-05-18 byla Nr. A438-1398/2012). Nesutiko su pareiškėjo argumentu, jog jis tik neteisėtai pasikėsino pagaminti iš raugalo stiprų alkoholinį gėrimą ir verčiamas mokėti už tai, ko faktiškai nepagamino, nes Šilutės rajono teismo įsiteisėjusiu sprendimu buvo nustatyta, kad pareiškėjas turėjo absoliutaus etilo alkoholio, kuris yra akcizo objektas, nepriklausomai nuo to, kad pagamintas neteisėtai.

Atsiliepimas

Pareiškėjas bylą nagrinėjant teisme teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė paaiškinimą, iš kurio matyti, kad skundą palaiko, nesutinka su atsakovės atsiliepimu (b.l. 46-49).

Atsakovės atstovė palaikė atsiliepimo argumentus.

Skundas netenkinamas.

Faktinės bylos aplinkybės.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-06-11 baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini) Ž. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 201 str. 1 dalyje, 22 str. 1 dalyje ir 201 str. 2 dalyje. Teismo baudžiamajame įsakyme nustatyta, kad pareiškėjas 2012 m. balandžio viduryje (tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta), (duomenys neskelbtini) neteisėtai pagamino aparatus namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams (naminei degtinei) gaminti ir ten juos laikė iki 2012-04-17 11 val., kol šiuos neteisėtai pagamintus ir laikomus daiktus surado policijos pareigūnai. Šiais savo veiksmais Ž. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 201 str. 1 dalyje. Be to, jis turėdamas tikslą realizuoti, neteisėtai pasikėsino pagaminti daugiau kaip 50 litrų namų gamybos stipraus alkoholinio gėrimo (naminės degtinės), t.y. 2012 m. balandžio viduryje, (tikslesnė data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta), savo sodybos ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini) užraugė 2950 litrų brogos (raugalo), o 2012-04-17, 11 val. toje pačioje vietoje iš minėtos brogos (raugalo), kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija 8,5 proc. ir kurioje buvo 250,75 litrų absoliutaus etilo alkoholio, panaudodamas anksčiau pagamintus aparatus namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, neteisėtai pasikėsino pagaminti namų gamybos stipraus alkoholinio gėrimo (naminės degtinės), tačiau nusikalstamos veikos neužbaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes 2012-04-17, 11 val. buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Šiais savo veiksmais Ž. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 22 str. 1 dalyje ir 201 str. 2 dalyje (MGK byla Nr. 6.11-03 (7-76/2013) (toliau – „ten pat“), b. l. 5).

VMI atliko mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2012-04-17 iki 2012-04-18 dėl akcizo apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo, 2013-01-11 surašė patikrinimo aktą Nr. (21.60-10)-377-4, kuriame nustatė, kad Ž. V. pažeidė Akcizų įstatymo 4 str. 1 dalį. Vadovaujantis Akcizų įstatymo 10 str. 7 dalies nuostatomis, asmuo, pažeidęs šio Įstatymo 4 str. 1 dalies reikalavimus, privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną po prekių pagaminimo pateikti akcizų deklaraciją ir joje deklaruoti mokėtiną už taip pagamintas prekes akcizų sumą, apskaičiuotą taikant akcizų tarifus, galiojusius prekių pagaminimo dieną ir, vadovaujantis Akcizų įstatymo 12 straipsniu, sumokėti akcizo mokestį. Vadovaujantis Akcizų įstatymo 9 str. 1 d. 6 punkto ir 8 punkto reikalavimais, prievolė mokėti akcizus atsiranda už akcizais apmokestinamas prekes, pagamintas (įskaitant neteisėtai pagamintas) Lietuvos Respublikoje ne akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje bei laikomas specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintas akcizais apmokestinamas prekes. Vadovaujantis Akcizų įstatymo 11 ir 26 straipsniais, mokėtina akcizų suma apskaičiuojama, taikant akcizų tarifus, galiojusius prievolės atsiradimo dieną, t.y. 4 416,0 Lt už gryno alkoholio hektolitrą. Mokestinio patikrinimo metu už naminę degtinę priskaičiuota 11 073 Lt akcizo (ten pat, b. l. 4).

Nesutikdamas su VMI 2013-01-11 patikrinimo akte Nr. (21.60-10)-377-4 priskaičiuotu 11 073 Lt akcizu, pareiškėjas 2013-02-06 pateikė pastabas ir prašė netaikyti mokestinio pobūdžio sankcijų (ten pat, b.l. 28–30).

VMI 2013-03-06 sprendimu Nr. 68-43 patvirtino VMI 2013-01-11 patikrinimo akte Nr. (21.60-10)-377-4 papildomai apskaičiuotą 11 073 Lt akcizą, apskaičiavo 890 Lt akcizų delspinigių ir nusprendė neskirti akcizų baudos. Konstatavo, kad pareiškėjui surašant patikrinimo aktą, teisės normos taikytos teisingai ir pareiškėjui mokėtinos akcizų sumos paskaičiuotos pagrįstai, nes prievolė mokėti akcizus pareiškėjui konstatuota remiantis įsiteisėjusiu Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-06-11 baudžiamuoju įsakymu (ten pat, b.l. 7–11).

Šalies argumentai

Pareiškėjas, nesutikdamas su VMI 2013-03-06 sprendimu Nr. 68-43, pateikė skundą MGK, prašydamas panaikinti VMI 2013-03-06 sprendimą Nr. 68-43, sumažinti mokėtino akcizo mokestį ir panaikinti priskaičiuotus mokėtinus delspinigius arba juos sumažinti (ten pat, b. l. 1–3).

MGK, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2013-04-26 sprendimu Nr. S-72 (7-76/2013) patvirtino VMI 2013-03-06 sprendimą Nr. 68-43. MGK konstatavo, kad mokesčių administratorius, remdamasis įsiteisėjusiu Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-06-11 baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-179-635/2012, pagrįstai ir teisėtai pripažino pareiškėjo pagamintą ir laikytą produktą (brogą), kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 8,5 proc. ir kuriame buvo 250,75 1itrų absoliutaus etilo alkoholio, akcizų objektu. MGK šiame ginčo nagrinėjimo etape kitaip vertinti bylos faktinių aplinkybių, kurios yra patvirtintos galutiniu, įsiteisėjusiu ir privalomu vykdyti Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-06-11 baudžiamuoju įsakymu, negali. Neginčijamai nustačius, jog absoliutaus (100 proc.) etilo alkoholio kiekis 2 950 1itrų brogoje (raugale), kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija – 8,5 proc., yra 250,75 1itrų, dera vadovautis Akcizų įstatymo 9 str. 1 d. 6 punktu, 9 str. 7 dalimi, 26 straipsniu, apskaičiuojamas akcizas. Apskaičiuojant mokėtiną akcizų sumą už šiame straipsnyje nurodytus produktus, gryno etilo alkoholio hektolitru laikoma 100 litrų etilo alkoholio, kurio faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra 100 procentų, o temperatūra – 20 °C. Visas gryno etilo alkoholio kiekis hektolitrais apvalinamas iki sveikojo skaičiaus tūkstantosios dalies), tad pareiškėjui pagrįstai apskaičiuoti ir nurodyti sumokėti 11 073 Lt akcizai. Taip pat nustatė, kad pagrįstai pareiškėjui už laikotarpį nuo 2012-04-19 iki 2013-01-11 apskaičiuota 890 Lt akcizų delspinigių (ten pat, b.l. 49–57).

Teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, analizė bei išvados.

Šioje byloje iš esmės yra kilęs ginčas dėl naminės degtinės pusfabrikačio - brogos, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija buvo 8,5 proc., apmokestinimo akcizu teisėtumo.

Akcizų mokesčio mokėjimo tvarką ir sąlygas reglamentuoja 2001-10-30 Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas Nr. IX-569 (2011-12-15 įstatymo Nr. XI-1801 redakcija nuo 2012-12-29 iki 2013-07-15) , pagal kurio 2 str. 1 d. 1 punktą akcizais yra apmokestinamas etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai.

Kas yra alkoholiniai gėrimai, apmokestinami akcizu, reglamentuojama Akcizų įstatymo 3 str. 14 dalyje ir pagal ją etilo alkoholis yra visi šie produktai: 1) KN 2207 ir 2208 pozicijose klasifikuojami produktai, kurių faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra didesnė kaip 1,2 procento tūrio; 2) KN 2204, 2205 ir 2206 pozicijose klasifikuojami produktai, kurių faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra didesnė kaip 22 procentai tūrio; 3) etilo alkoholio turintys produktai nepaisant, ar tai mišinys, ar ne.

MAĮ nuostatos leidžia, atliekant mokestinius patikrinimus, remtis ir kitų institucijų aktais. Minėta, jog baudžiamojoje byloje yra įrodyta, kad pas pareiškėją sodyboje rastas naminės degtinės raugas – broga – buvo 8,5 proc. tūrinės etilo alkoholio koncentracijos ir joje absoliutaus (100 proc.) etilo alkoholio buvo 250,75 1itrų. Tad šis naminės degtinės raugas pagrįstai laikytas akcizų objektu. Pagal teismų praktiką bylose, kuriose mokesčių mokėtojui mokėtini akcizai mokesčių administratoriaus apskaičiuojami remiantis baudžiamosiose bylose nustatytomis aplinkybėmis ir faktais, LVAT laikomi teisingais ir pagrįstais (LVAT sprendimai adm. bylose Nr. A6-238/2007, A556-577/2009; A438-1103/2009; A438-1431/2010).

Pagal Akcizų įstatymo 4 str. 1 dalį šio įstatymo 2 str. 1 dalyje nurodytos akcizais apmokestinamos prekės (jeigu tai energiniai produktai, – tik šio įstatymo 2 priede nurodytos prekės), už kurias akcizai dar nesumokėti, privalo būti gaminamos, perdirbamos, maišomos, laikomos akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje.

Akcizų įstatymo 10 str. 7 dalyje nustatyta, kad, jeigu asmuo, pažeisdamas šio įstatymo 4 straipsnio 1, 5, 6 ir 7 dalių reikalavimus, bet kokiu būdu pagamina akcizais apmokestinamas prekes ne akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje, jis privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną po prekių pagaminimo dienos pateikti akcizų deklaraciją ir joje deklaruoti mokėtiną už taip pagamintas prekes akcizų sumą, apskaičiuotą taikant akcizų tarifus, galiojusius prekių pagaminimo dieną. Akcizų deklaracija pateikiama vietos mokesčių administratoriui, kurio veiklos teritorijoje asmuo registruotas mokesčių mokėtoju. Iš baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog pareiškėjas brogą gamino ne akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje, nevykdė reikalavimo pateikti akcizų deklaraciją ir joje deklaruoti mokėtiną už ne akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje pagamintas prekes akcizų sumą, tad atsakovė pagrįstai nustatė minėtų teisės aktų reikalavimų pažeidimus, surašė patikrinimo aktą ir apskaičiavo mokėtino akcizo sumą.

Pagal MAĮ 26 str. 1 dalį etilo alkoholiui taikomas 4 416 litų už gryno etilo alkoholio hektolitrą akcizų tarifas, todėl akcizo suma apskaičiuota teisingai.

Dėl kitų pareiškėjo skundo teismui argumentų („<...> Akcizų įstatymo 9 str. 1 d. 6 punkte minima produkcija, dėl kurios kyla prievolė mokėti akcizą, <...> yra ir gali būti tik ta, kurios tolimesnė realizacija rinkoje nėra draudžiama. Tuo atveju, kai negalimas legalus pardavimas, negalimas ir pelnas <...>“, „<...> prekių, kurių apyvarta absoliučiai draudžiama (šiuo atveju broga (raugalas), kurios pagrindu turėjo būti padaryta naminė degtinė), yra visiškai uždrausta prekė ir ji negalės teisėtai dalyvauti civilinėje apyvartoje <...>“) teismas pasisako, kad jie nėra pagrįsti, nes šioje byloje nėra nagrinėjami naminės degtinės, kaip prekės konkurencijos atitinkamojo rinkoje ar pelno iš jos pardavimo klausimai, ginčo objektas yra naminės degtinės apmokestinimas akcizu. Tuo tarpu Akcizų įstatymo 9 str. 1 d. 6 punkte nustatyta, kad prievolė mokėti akcizus Lietuvos Respublikoje atsiranda už akcizais apmokestinamas prekes, pagamintas (įskaitant neteisėtai pagamintas) Lietuvos Respublikoje ne akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje. Aiškindamas Akcizų įstatymo normas, LVAT yra pažymėjęs, kad „nei <...> ES teisė, nei Akcizų įstatymas, apibrėždami akcizų objektą, tiesiogiai neišskiria tik teisėtai pagaminto alkoholio. Savo ruožtu, kaip matyti iš Teisingumo Teismo praktikos, sprendžiant apmokestinimo netiesioginiais mokesčiais klausimus, fiskalinio neutralumo principas paprastai neleidžia daryti takoskyros tarp teisėtų ir neteisėtų sandorių bei teisėtų (teisėtai įsigytų ar sukurtų) ir neteisėtų (neteisėtai įsigytų ar sukurtų) prekių. Ši taisyklė netaikoma, kai prekės pasižymi atitinkamais požymiais, dėl kurių jų civilinė apyvarta valstybėse narėse yra absoliučiai draudžiama ir šios prekės jokia forma ir niekada negalės teisėtai dalyvauti civilinėje apyvartoje, kai tarp teisėto ir neteisėto ekonomikos sektorių negalima jokia konkurencija. Tačiau etilo alkoholis nėra absoliučiai uždraustas produktas. Jis yra civilinės apyvartos objektas, gali būti laikomas preke. Ūkio subjektai ir kiti asmenys, laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, gali etilo alkoholį gaminti, perdirbti, laikyti, pirkti, parduoti, importuoti ir eksportuoti. Egzistuojant teisėtai alkoholio rinkai ir apyvartai, neteisėtai pagamintas alkoholis konkuruoja su teisėtai apyvartoje esančiu alkoholiu, gali daryti įtaką teisėtai alkoholio rinkai ir apyvartai. Todėl fiskalinio neutralumo principas šiuo atveju neleidžia mokestine prasme skirtingai vertinti teisėtai ir neteisėtai pagaminto etilo alkoholio. Atsižvelgdama į aukščiau paminėtą, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad etilo alkoholis, nors ir pagamintas neteisėtai (pavyzdžiui, naminė degtinė), gali būti akcizo objektu“ (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2007-05-28 sprendimas administracinėje byloje Nr. A6-238/2007, LVAT 2012-07-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-253/2012).

Pareiškėjo veikos apmokestinimą akcizu negalima laikyti pakartotiniu nubaudimu; antra vertus, pareiškėjui MAĮ 139 str. 1 dalyje numatyta bauda nebuvo skirta. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Septinto protokolo 4 str. 1 dalyje, Konstitucijos 31 str. 5 dalyje ir Europos Ministrų komiteto rekomendacijos Nr. R(91) 1 „Dėl administracinių nuobaudų“ 3 principe įtvirtintas non bis in idem, draudžiantis antrą kartą bausti tą patį asmenį už tą patį pažeidimą, nedraudžia taikyti asmeniui kitų atsakomybės rūšių, kurių pagrindinė paskirtis nėra baudimas (LVAT sprendimai administracinėse bylose A15-39/2005; A556-1832/2008; A556-646/2010). LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2007-05-28 sprendime nurodė, kad pareiga mokėti mokesčius, atleidimo nuo jų pagrindai bei su tuo susiję klausimai yra reguliuojami mokesčių teisės aktais, todėl baudžiamosios ar administracinės atsakomybės klausimus reglamentuojantys įstatymai šiuo atveju netaikytini. Pareiga mokėti mokesčius atsiranda pagal mokesčių įstatymus, o baudžiamoji ar administracinė atsakomybė - pagal kitus įstatymus, reguliuojančius su atitinkama atsakomybės rūšimi susijusius klausimus, t.y. skiriasi šių teisinių reiškinių pagrindai, skiriasi ir jų esmė bei tikslai, todėl tiek pareiga sumokėti mokesčius, tiek pareiga atsakyti už padarytą nusikaltimą, baudžiamąjį nusižengimą ar administracinės teisės pažeidimą gali egzistuoti vienu metu (LVAT sprendimai administracinėse bylose Nr. A6-238/2007; A438-1103/2009). Atsirandanti pareiga mokėti akcizus yra pareiga sumokėti mokestį, bet ne atsakomybės priemonė. Todėl šios pareigos atsiradimas pareiškėjui negali būti traktuojamas kaip pareiškėjo baudimas antrą kartą už tą patį pažeidimą (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A442-754/2009; A442-827/2009). Mokesčių mokėtojo prievolė mokėti įstatymų nustatytus mokesčius ir mokestinė atsakomybė už mokesčių nesumokėjimą įstatymų nustatytu laiku (delspinigiai ir bauda) negali būti tapatinami su atsakomybe už (šiuo atveju baudžiamosios teisės taikymo požiūriu) neteisėtą veiką, kadangi iš esmės skiriasi šių nusižengimų objektai bei objektyviosios pusės ir atsakomybės rūšys yra skirtingos bei tarpusavyje nesusijusios (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A143-1720/2008, A575-1815/2010).

Įvertinus pasakytą, teismas sprendžia, jog tiek atsakovė, tiek Komisija, nagrinėdami mokestinį ginčą, teisingai, tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, priėmė teisėtus, t.y. atitinkančius teisės aktų reikalavimus sprendimus, kuriuos naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., teisėja

nusprendė:

pareiškėjo Ž. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Nijolė Žalnieriūnienė