Panevėžio apygardos teismo nutartis

2013-11-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-975-185/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-25
Bylos Nr.
1S-975-185/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Pranas Šimkus
Kategorijos

Teisėja Liudmila Kuzmickienė Bylos Nr. 1S-975-185/2013 Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.2.

(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2013 m. lapkričio 25 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei,

dalyvaujant prokurorui Edgarui Baltrimavičiui,

teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo Ž. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) Zarasų m., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, gyv. (duomenys neskelbtini), Zarasų m., nedirbančio, vidurinio išsilavinimo, nevedusio, neteisto, įtariamo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 1 d., skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutarties, kuria įtariamajam Ž. Ž. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, bei susipažinęs su bylos medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. Ž. įtariamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, neteisėtai laikė narkotines medžiagas – kanapes, turėdamas tikslą jas parduoti ir 2013 m. lapkričio 7 d., apie 15 val., Zarasų mieste, ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje pardavė narkotines medžiagas – kanapes I. A., t. y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 str. 1 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 str. tvarka, įtariamasis Ž. Ž. buvo laikinai sulaikytas 2013-11-08 8.30 val. Skundžiama Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartimi įtariamajam Ž. Ž. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams.

Šalies argumentai

Skundu įtariamasis Ž. Ž. prašo panaikinti Zarasų rajono apylinkės teismo 2013-11-08 nutartį ir jį iš suėmimo paleisti. Mano, kad apylinkės teismo nutartis yra neteisėta, kadangi nėra jokio pagrindo jam taikyti kardomąją priemonę – suėmimą. Nurodo, kad pagrindas skirti suėmimą yra pagrįstas manymas, jog įtariamasis darys ne bet kokius nusikaltimus, o sunkius nusikaltimus ir tam tikrus apysunkius nusikaltimus. Zarasų rajono apylinkės teismo 2013-11-08 nutartis grindžiama manymu, kad jis gali padaryti naujų nusikaltimų, tačiau nėra išvados, kad jis gali daryti naujus sunkius nusikaltimus ir nėra jokių tai galinčių patvirtinti įrodymų. Zarasų rajono apylinkės teismo 2013-08-30 nuosprendžiu jis kaltu pripažintas dėl nesunkaus nusikaltimo, ikiteisminiai tyrimai jo atžvilgiu taip pat atliekami dėl nesunkių nusikaltimų. Įtarimas jam pareikštas remiantis vien narkotikus vartojančio I. A. parodymais, nesant jokių juos patvirtinančių objektyvių įrodymų. Todėl mano, kad nurodytas suėmimo pagrindas, jog jis darys naujus nusikaltimus, yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Nurodo, kad teiginys, jog jis neturi tvirtų socialinių ryšių niekuo nepagrįstas, nes jis šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, t. y. gyvena su tėvais, vasarą kelis mėnesius dirbo. Teiginys, kad jis pažeidinėjo įpareigojimą periodiškai registruotis policijoje plačiau neatskleistas. Teigia, kad registravosi policijoje apie pusę metų, bet kadangi registruotis reikėjo labai dažnai ir minutės tikslumu nustatytu laiku, tai pasitaikė tokių atvejų, kai jis pavėluodavo, tačiau nebuvo nė vienos dienos, kad jis nebūtų atvykęs į policiją registruotis. Tai, jo nuomone, nesudaro jokio pagrindo manyti, jog jis pasislėps, ir taikyti jam suėmimą.

Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad Zarasų rajono apylinkės teismo 2013-11-08 nutartis, kuria įtariamajam Ž. Ž. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, yra teisėta ir pagrįsta.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 str. 2 d.). Aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo, byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu, tačiau nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Kartu pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės skyrimo, duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

Patikrinus teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, kiek tai susiję su suėmimo paskyrimo įtariamajam Ž. Ž. pagrįstumu ir teisėtumu, darytina išvada, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti Ž. Ž. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu. Šie duomenys užfiksuoti įtariamojo I. A. parodymuose, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas, kratų protokoluose ir kitoje bylos medžiagoje.

Suėmimas gali būti taikomas tik esant BPK 122 str. 7 ir 8 d. numatytoms suėmimo skyrimo sąlygoms ir bent vienam iš BPK 122 str. 1 ar 5 d. numatytų pagrindų.

Skundžiama nutartimi apylinkės teismas įtariamajam Ž. Ž. kardomąją priemonę – suėmimą paskyrė dviem pagrindais, numatytais BPK 122 str. 1 d. 1 ir 3 p., t. y. kad bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir darys BPK 122 str. 4 d. nurodytus naujus nusikaltimus, bei padaręs išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų.

Apie tikimybę, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo sprendžiama vertinant BPK 122 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą ar neturėjimą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (pastarosioms priskiriamas nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė).

Ž. Ž. įtariamas padaręs sunkų nusikaltimą, už kurį įstatymas numato griežtą ir tik laisvės atėmimo nuo dviejų iki aštuonerių metų bausmę. Nors įtariamasis nėra teistas, tačiau jo atžvilgiu yra priimtas Zarasų rajono apylinkės teismo 2013-08-30 nuosprendis, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 22 str. 182 str. 1 d., 214 str. 1 d. (trys veikos), 215 str. 1 d. (trys veikos), 182 str. 1 d. (dvi veikos) (nuosprendis neįsiteisėjęs). Be to, teismui pateiktoje byloje yra duomenų apie Ž. Ž. atžvilgiu atliekamus dar du ikiteisminius tyrimus (Ukmergės PK ir Zarasų PK) dėl analogiškų nusikalstamų veikų, už kurias įtariamojo atžvilgiu jau yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, padarymo (BK 182 str. 1 d., 215 str. 1 d.). Taigi tuo atveju, jeigu būtų įrodyta įtariamojo kaltė, jam grėstų gana griežta laisvės atėmimo bausmė. Nors gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė ir nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau šiuo atveju jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis Ž. Ž., būdamas nesuimtas ir siekdamas išvengti jam gresiančios realios laisvės atėmimo bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, todėl suėmimas BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu jam paskirtas pagrįstai.

BPK 122 str. 1 d. 3 p. nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 str. 4 d. nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

Nagrinėjamu atveju pagrįstą manymą, kad Ž. Ž. gali padaryti bent vieną iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų, patvirtina ne tik tai, kad jis yra įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu, bet ir tai, kad jo atžvilgiu jau yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis už tyčinių devynių, tarp jų ir apysunkių, nusikalstamų veikų padarymą. Taip pat tai, kad įtariamojo atžvilgiu yra pradėta ir daugiau ikiteisminių tyrimų dėl analogiškų nusikalstamų veikų, už kurias jo atžvilgiu jau yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, padarymo, kuriuose Ž. Ž. yra paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje, tačiau iš teismui pateiktoje medžiagoje esančių tarnybinių pranešimų matyti, kad šią kardomąją priemonę jis pažeidinėja (net po kelias valandas vėluoja atvykti į policijos įstaigą registruotis). Naują nusikalstamą veiką Ž. Ž. įtariamas padaręs po šių kardomųjų priemonių paskyrimo ir apkaltinamojo nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimo. Be to, Ž. Ž. yra daug kartų baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų už įvairių administracinių teisės pažeidimų padarymą. Visos šios aplinkybės Ž. Ž. charakterizuoja neigiamai, t. y. rodo neigiamą jo požiūrį į visuotinai priimtas elgesio taisykles bei liudija tai, kad jis nelinkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. Nusikalstama veika, kurios padarymu įtariamas Ž. Ž., priskiriama prie savanaudiškų nusikaltimų, nes susijusi su neteisėtu lėšu gavimu. Apkaltinamasis nuosprendis įtariamojo atžvilgiu priimtas bei jo atžvilgiu pradėti ikiteisminiai tyrimai taip pat dėl savanaudiškų nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu lėšų gavimu, padarymo, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes bei į tai, kad įtariamasis niekur nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, darytina išvada, kad įtariamasis Ž. Ž. galimai nusikalstamu būdu gaudavo lėšų pragyvenimui. Taigi visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje Ž. Ž. gali daryti naujus BPK 122 str. 4 d. numatytus nusikaltimus, todėl suėmimo terminas BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytu pagrindu jam paskirtas taip pat pagrįstai.

Skundžiamos nutarties teiginys, kad įtariamasis Ž. Ž. nėra saistomas tvirtų socialinių ryšių, nėra pakankamai argumentuotas. Kaip nurodo įtariamasis bei patvirtina teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenys, Ž. Ž. yra gana jauno amžiaus (21 metų) ir gyvena kartu su motina adresu (duomenys neskelbtini), Zarasų m., t. y. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra registruotas darbo biržoje, mokosi. Todėl šis teiginys iš skundžiamos nutarties šalinamas. Tačiau tai nepaneigia jau pirmiau aptartų suėmimo paskyrimo pagrindų, t. y. galimybės, kad Ž. Ž. būdamas nesuimtas gali pasislėpti ar daryti naujas nusikalstamas veikas.

BPK 119 str. nustato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos šalia kitų pagrindų, siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. 2 d., BPK 44 str. 1 d. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo, taikant švelnesnes kardomąsias priemones įtariamajam Ž. Ž., nebūtų įmanoma pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų. Viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą, todėl, įvertinus nusikaltimo, kurio padarymu įtariamas Ž. Ž., pobūdį ir sunkumą, viešasis interesas išsamiai ištirti ir teisiškai įvertinti galimai padarytą sunkų nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, bei nubausti kaltą asmenį yra neabejotinai svarbesnis, leidžiantis taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

Pažymėtina ir tai, kad pagal formuojamą nacionalinę bei tarptautinę praktiką šiuo klausimu, yra pripažįstama, jog kuo sunkesnės bei sudėtingesnės nusikalstamos veikos tiriamos, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisintas. Todėl šiuo atveju atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad iš esmės pirminėje ikiteisminio tyrimo stadijoje įtariamojo Ž. Ž. teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo bei išlaikant pusiausvyrą tarp galimai padarytos nusikalstamos veikos sunkumo ir pačios griežčiausios kardomosios priemonės jam taikymo.

Esant pirmiau išdėstytoms aplinkybėms, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad suėmimas įtariamajam Ž. Ž. paskirtas teisėtai ir pagrįstai, esant įstatyme numatytiems pagrindams bei sąlygoms, nepažeidžiant nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų reikalavimų, todėl naikinti Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartį skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 130 str.,

nutaria:

Suimto įtariamojo Ž. Ž. skundą atmesti ir palikti galioti Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Pranas Šimkus