- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-19
- Bylos Nr.
- 2S-313-464/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Volskienė, Egidijus Žironas, Dalia Kačinskienė (pran.)
- Atsakovas
- R., R. K., M. P., K. P.
- Ieškovas
- I. Č.
- Trečiasis asmuo
- R. P.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. K. (P.) atskirąjį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės I. Č. ieškinį atsakovėms R. K. (P.), M. P. ir K. P., dalyvaujant trečiajam asmeniui R. P., dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
ieškovė I. Č. 2008-12-15 Varėnos rajono apylinkės teismui paduotu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovių 21 787 Lt turtinės žalos ir 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b.l.8-14). Kartu prašė imtis laikinųjų apsaugos priemonių areštuojant atsakovių (ne)kilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas, nes atsakovės be teisėto pagrindo ilgą laiką gyveno ieškovei priklausančiame bute nemokėdamos komunalinių mokesčių; nebendradarbiavo su ieškove sprendžiant iškilusius klausimus.
Žemesnės instancijos teismas
Varėnos rajono apylinkės teismas 2008-12-18 nutartimi patenkino ieškovės prašymą ir areštavo atsakovių (ne)kilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas, esančias atsiskaitomosiose sąskaitose, už 41 787 Lt dydžio sumą (CPK 145 str. 1 d. 2 p.) (b.l.6). Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą (CPK 144 str. 1 d.) suponuoja ankstesnis atsakovių elgesys, kai jos inicijavo civilines bylas, reikšdamos įvairius nepagrįstus reikalavimus, su tikslu išvengti prievolių vykdymo; atsisakė bendrauti su ieškove.
Šalies argumentai
Atsakovė R. K. (P.) atskiruoju skundu prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2008-12-18 nutartį (b.l.1-2), remdamasi šiais argumentais. Pirma, skundžiama nutartis pagrįsta ieškovės teiginiais, kurie neatitinka tiesos. Tikina, kad ieškovei priteistos sumos jau sumokėtos; ji nuolat kontaktuoja su ieškovės atstove M. K.. Antra, reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas, nes CK 6.250 str. nurodo baigtinį sąrašą atvejų, kada neturtinė žala gali būti atlyginta. Šios bylos faktinis ieškinio pagrindas į minėtą sąrašą nepatenka. Trečia, skundžiamos nutarties motyvuojamoji dalis dėl kilnojamojo ir nekilnojamojo turto bei lėšų arešto neatitinka rezoliucinės dalies (CPK 145 str. 1 d. 2 p.). Ketvirta, nekilnojamasis turtas M. P. priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, todėl nutartis pažeidžia kitų bendrasavininkių teises. Penkta, teismas, be kita ko, areštavo atsakovių pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose, bet nenurodė leidžiamų atlikti operacijų. Pagrindinis ir/ ar vienintelis atsakovių pragyvenimo šaltinis - R. K. darbo užmokestis ir M. P. pensija - pervedamos į sąskaitas, iš kurių jos negali pasiimti pinigų pragyventi, sumokėti komunalinius mokesčius, kt. Šešta, ankstesnėse bylose R. P. buvo patrauktas atsakovu, todėl, nepaisant jo procesinės padėties šioje byloje, jo atžvilgiu taip pat turi būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės.
Atsiliepimas
Ieškovė I. Č. atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l.18-20) skundą laiko nepagrįstu ir prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2008-12-18 nutartį palikti galioti nepakeistą. Teigia, kad atsakovės padengė tik dalį ieškovės nuostolių, t.y. tą, kurią pripažįsta. Turto arešto mastas yra nustatomas atsižvelgiant į ieškinio sumą, o ieškinio pagrįstumo klausimas taikant laikinąsias apsaugos priemones nesvarstomas. Teismas nutartyje nedetalizavo areštuojamo turto pagal jo individualius duomenis, bet pavedė antstoliui surasti konkretų areštuotiną turtą, todėl CPK 145 str. 5 d. nepažeistas. Neprieštarauja tam, kad iš piniginių lėšų arešto būtų daromos išimtys, leidžiant tam tikrą sumą naudoti patenkinti būtinuosius atsakovių poreikius, mokėti mokesčius. Ir atvirkščiai, nesutinka, kad tretysis asmuo būtų patrauktas atsakovu ir jo atžvilgiu būtų taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kadangi pastarasis ieškovei priklausančiame bute negyveno ir žalos savo veiksmais nepadarė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio dokumento negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, kurios reglamentuoja civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, skundo ir atsiliepimo į jį motyvus, teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu nevisiškai tinkamai įvertino visų galimų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmes atsakovėms, neatsižvelgė į bylos šalių interesų pusiausvyros principą, todėl skundžiama nutartis iš dalies pakeistina (CPK 329 str. 1 d.).
Reikia pažymėti, kad laikinųjų apsaugos priemonių dėka yra siekiama išlaikyti atsakovių status quo padėtį, kuri, jei ieškinys būtų priimtas ieškovės naudai, leistų pastarajai tikėtis realaus sprendimo įvykdymo. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos patenkinti ieškovės reikalavimus, iki sprendimo įsiteisėjimo iš areštuoto turto negalima pradėti vykdyti išieškojimą – jas pritaikius, išlaikoma tokia pati atsakovių turtinė padėtis, kuri egzistuoja reikalavimo joms pateikimo momentu. Būtent dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į bylos pobūdį; ieškinio dalyką, dydį; atsakovių elgesį, o ne į teisinį arba faktinį reikalavimų pagrįstumą ar jų nepagrįstumą, todėl pirmieji du apeliantės skundo argumentai atmestini.
Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės trečiuoju motyvu, jog pirmosios instancijos teismas į skundžiamos nutarties rezoliucinę dalį be pagrindo įtraukė CPK 145 str. 1 d. 2 p. (įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo). Kita vertus, minėta klaida niekaip neįtakojo apeliantės teisių bei pareigų, o ir CPK 328 str. draudžia panaikinti teismo procesinius dokumentus vien formaliais pagrindais.
Ketvirtasis skundo argumentais, susijęs su galimu M. P., trečiųjų asmenų teisių pažeidimu dėl nekilnojamojo turto arešto, atmestinas, kadangi apeliantė neturi teisės veikti kitų asmenų vardu. Vienas procesinis bendrininkas galėtų atstovauti kitą tik pagal pavedimą (CPK 56 str. 1 d. 3 p.), bet tinkamai įforminto pavedimo (pvz., įrašo teismo posėdžio protokole ar notaro patvirtinto) byloje nėra (CPK 57 str. 2 ir 4 d.).
Tuo tarpu penktas skundo argumentas dėl piniginių lėšų, esančių banko sąskaitose, panaudojimo suvaržymo, priimtinas domėn. Kaip matyti iš bylos duomenų, į apeliantės sąskaitą banke darbdavys perveda atlyginimą, iš kurio ji pati pragyvena, išlaiko nepilnametę dukrą, moka komunalinius mokesčius. Areštavus pinigus banko sąskaitoje atsakovė nebeturi fizinių finansinių galimybių patenkinti kasdieninius buitinius poreikius, kas neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų (CPK 3 str. 1 d.). Tokiu atveju ši skundo dalis tenkintina, panaikinant lėšų, esančių banko sąskaitoje, areštą. Su tuo iš esmės atsiliepimu sutiko ir ieškovė.
Kalbant apie paskutinį skundo argumentą, atkreiptinas dėmesys, jog laikinosios apsaugos priemonės taikomos atsakovų arba trečiųjų asmenų, susijusių su atsakovų turtiniais ryšiais (atsakovo kontrahentų – CPK 145 str. 1 d. 7 p.), o ne trečiųjų asmenų procesine prasme atžvilgiu. Be to, ieškovė naudojasi procesinėmis teisėmis, bendromis abiejoms bylos šalims ir būdingomis išimtinai tik jai kaip bylos iniciatorei (CPK 42 str. 1 d.). Prie tokių procesinių teisių priskiriama ieškovės teisė prašyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei apsispręsti, kam jas taikyti (CPK 144 str. 1 d.). Vadinasi, atsakovė neturi procesinės teisės prašyti laikinąsias apsaugos priemones inter alia taikyti ir kitų dalyvaujančių civilinėje byloje asmenų, kaip antai R. P., atžvilgiu.
Susiklosčius išvardintai situacijai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė esant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindams, tinkamai parinko ir jų dydį, tačiau viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių, esančių CPK 145 str. 1 d. 3 p., pernelyg apsunkina atsakovių galimybes pasirūpinti elementarių jų poreikių tenkinimu, todėl nutartis šioje dalyje pakeistina, panaikinant atsakovėms apribojimus disponuoti piniginėmis lėšomis (CPK 146 str.).
Rezoliucinė dalis
n utarė:
Varėnos rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 18 d. nutartį pakeisti.
Siekiant užtikrinti ieškovės I. Č. turtinius interesus, areštuoti atsakovių R. K. (buvusi pavardė P.), a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini); K. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini); M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą už 41 787 (keturiasdešimt vieną tūkstantį septynis šimtus aštuoniasdešimt septynis) litų sumą, apribojant disponavimo areštuotu turtu teisę.
Surasti ir aprašyti areštuojamą turtą pavesti ieškovės I. Č. pasirinktam, atsakovių turto buvimo ar jų gyvenamojoje vietoje veikiančiam antstoliui.
Areštuotų nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų valdytoju ir saugotoju paskirti atitinkamą atsakovę, paliekant jai teisę naudotis areštuotais daiktais.
Nutarties nuorašus išsiųsti bylos šalims ir turto arešto aktų registro tvarkytojui.