Kauno apylinkės teismo įsakymas

2019-08-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2637-923/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-08-23
Bylos Nr.
1-2637-923/2019
Teisminio proceso Nr.
1-03-6-00035-2018-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Lina Lesinskienė
Kaltinamasis
E. Z.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2637-923/2019Teisminio proceso Nr. 1-03-6-00035-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.12; 1.2.18.10; 2.12.1.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 23 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Lina Lesinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros prokuroro Z. L. pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Z. 2016-01-01 iki 2017-02-28 būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), vadovu ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – BAĮ) 21 straipsnį būdamas atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, siekdamas apgaulingo MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, tyčia neorganizavo ir neužtikrino tinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo, o būtent, MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą turėjusiai tvarkyti buhalterei B. K. (B.) laikotarpiu 2016-01-01 iki 2016-03-15 neteikdamas jokių įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, buhalterei I. B. laikotarpiu 2016-03-18 iki 2016-10-14 neteikdamas visų reikalingų buhalterinės apskaitos dokumentų, o laikotarpiu 2016-10-15 iki 2017-02-28 neorganizuodamas buhalterinės apskaitos, dėl ko MB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamojo laikotarpio buhalterinė apskaita negalėjo būti tvarkoma taip, kaip reikalaujama BAĮ 4 straipsnyje, t. y. kad „Apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams“;

Motyvuojamoji dalis

pažeidė BAĮ 6 straipsnio 2 dalyje numatytą reikalavimą „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, taip pat 12 straipsnio 1 dalį, kur nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, taip pat 12 straipsnio 4 dalyje numatytą reikalavimą „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“, taip pat 16 straipsnio 1 dalį, kur nurodyta, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, nes tvarkomoje apskaitoje neapskaityta 2016-06-05 iš įmonės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išimta 130 Eur suma, šie 130 Eur neužpajamuoti ir neįregistruoti nei įmonės kasos knygoje, nei atskaitingo asmens E. Z. avanso apyskaitose;

pažeidė BAĮ 6 straipsnio 2 dalyje numatytą reikalavimą „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, taip pat 12 straipsnio 1 dalį, kur nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, taip pat 16 straipsnio 1 dalį, kur nurodyta, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, nes pagal kasos knygoje nurodytą darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštį už 2016/05 Nr. 11 buvo išmokėta (gavėjų parašais patvirtinta) 2 000,97 Eur darbo užmokesčio suma, o tvarkomoje apskaitoje 2016-06-13 kasos išlaidų orderiu KI014 iš įmonės kasos išlaiduota 200,97 Eur darbo užmokesčio;

pažeidė BAĮ 6 straipsnio 2 dalyje numatytą reikalavimą „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, taip pat 12 straipsnio 4 dalį, kur nurodyta, kad „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“, taip pat 16 straipsnio 1 dalį, kur nurodyta, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, nes nebuvo sudaryti tiriamojo laikotarpio MB „(duomenys neskelbtini)“ suvestiniai apskaitos registrai (išskyrus kasos knyga) įmonės turtui, įsipareigojimams, ataskaitinio laikotarpio pajamoms ir sąnaudoms nustatyti;

be to, MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesivadovaujant BAĮ 19 straipsnio nurodymais, kad „1. Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą; 2. Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis LR Dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“, taip pat nesivadovaujant 2004-03-30 LR Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. IX-2084 12 straipsnio 1 dalies nurodymais, kad „Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, privatūs juridiniai asmenys privalo saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“, bei nesivadovaujant 2011-03-09 Lietuvos Vyriausiojo archyvaro įsakymu Nr. V-100 nustatytais minimaliais dokumentų saugojimo terminais ir tvarka, kad „Ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai turi būti saugomi 10 metų“, kadangi neišsaugoti įmonės kasos knygoje įregistruoti kasos pajamų orderiai: 2016-02-09 (duomenys neskelbtini) kuriuo užpajamuota 500 Eur, 2016-09-29 be Nr., kuriuo užpajamuota 7 100 Eur; kasos knygoje įregistruoti kasos išlaidų orderiai: 2016-02-12 KIO1, kuriuo išlaiduota 2 158,75 Eur, 2016-02-12 KIO2, kuriuo išlaiduota 438,03 Eur, 2016-02-23 KIO3, kuriuo išlaiduota 579,86 Eur, taip pat kasos knygoje nurodyti darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiai: žiniaraštis už 2016/01 Nr. 1 - 2 158,75 Eur, už 2016/01 Nr. 2 - 438,03 Eur, už 2016/01 Nr. 3 - 579,86 Eur, už 2016/02 Nr. 4,5 - 1 349,68 Eur, už 2016/03 Nr. 8 - 1 386,57 Eur, už 2016/04 Nr. 9 - 1 979,25 Eur, už 2016/05 Nr. 10 - 152 Eur, už 2016/06 Nr. 14 - 152 Eur, už 2016/07 Nr.15 - 2 317,69 Eur, už 2016/08 Nr. 17 - 1 762 Eur;

neišsaugotos Panaudotų PVM sąskaitų faktūrų registracijos žurnale įregistruotos 2016-01-04 – 2016-08-30 laikotarpio paslaugų pardavimo PVM sąskaitos faktūros (7 vnt.) iš viso už 40 917,71 Eur sumą; neišsaugotos Kauno apskrities VMI atliekamo mokestino patikrinimo metu nustatytos 2016-02-19 – 2016-12-14 laikotarpio paslaugų pardavimo PVM sąskaitos faktūros (6 vnt.) iš viso už 23 331,80 Eur sumą;

neišsaugoti 2016-02-15 – 2016-10-13 laikotarpio pirkimo dokumentai – PVM sąskaitos faktūros už 10 405,88 Eur sumą;

neišsaugotos 2016 m, sausio–vasario mėn. ir 2016 m. rugsėjo mėn. – 2017 m. vasario mėn. laikotarpio atskaitingų asmenų avanso apyskaitos;

be to, MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant BAĮ 6 straipsnio 2 dalyje numatytą reikalavimą „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, taip pat 12 straipsnio 1 dalį, kur nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, taip pat 16 straipsnio 1 dalį, kur nurodyta, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, kadangi MB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitomis faktūromis nebuvo įforminta ir tvarkomoje apskaitoje nebuvo apskaityta 2016 m. liepos mėn. V. A. atliktų darbų už 12 533 Eur ir 2016 m. rugpjūčio mėn. M. J. atliktų darbų už 2 089 Eur;

be to, tyrimo metu nustatyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. kovo–spalio mėn. ir gruodžio mėn. PVM deklaracijose pateikė neteisingus duomenis apie apmokestinamąsias vertes ir PVM sumas ir į valstybės biudžetą iš viso nesumokėjo 3 774 Eur PVM.

Dėl šių išvardintų BAĮ pažeidimų laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2017-02-28 iš dalies negalima nustatyti MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Kaltinamasis E. Z. 2019-01-30 apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ įkūrė 2013 metais. Įmonės pagrindinė veikla buvo statinių projektavimas, papildoma veikla buvo statybos. Įmonės vidutinis darbuotojų skaičius buvo 5-6 žmonės. Įmonės ofisas buvo nuomojamas adresu (duomenys neskelbtini). Dėl įmonės dokumentų perdavimo ir teikimo buhalterėms B. K. (B.) ir I. B. parodo, kad jo supratimu reikalingus dokumentus jis joms pateikdavo, tačiau tikrai galėjo būti, kad kai kuriuos prašomus dokumentus užmiršdavo pateikti ar nespėdavo. Dėl to labai gailisi. Dėl 2016-06-05 iš MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos nuimtų 130 Eur – konkrečiai šio atvejo neatsimena, tačiau visus įmonės pinigus tikrai naudojo įmonės veikloje, t. y. medžiagų pirkimui ar kanceliarinėms prekėms, kodėl ši suma neatsispindi įmonės buhalterinėje apskaitoje atsakyti negali. Dėl mokėjimo žiniaraščio Nr. 11 už 2016 m. gegužės mėn., kuriuo nurodyta, kad išmokėta 2 000,97 Eur suma darbuotojams ir 2016-06-13 kasos išlaidų orderio Nr. 14, kuriuo nurodyta, kad išmokėta 200,97 Eur suma, parodo, kad sumų skirtumo paaiškinti negali, kadangi visus jau paruoštus darbo užmokesčio dokumentus el. paštu gaudavo iš buhalterės I. B., su nurodymu surinkti darbuotojų parašus. Šiuo atveju, jo nuomone, darbuotojams buvo išmokėta 2 000,97 Eur suma, kodėl kasos dokumentuose atsispindi 200,97 Eur suma paaiškinti negali, kadangi kasos dokumentų formavimas buvo buhalterės darbas. Dėl MB „(duomenys neskelbtini)“ suvestinių apskaitos registrų parodo, kad jis nežino, ar jie buvo vesti, kadangi jis visiškai nieko nesupranta buhalterijoje, šį darbą turėjo daryti buhalterė. Dėl visų 2019-01-15 pranešime apie įtarimą nurodytų neišsaugotų dokumentų (kasos pajamų, išlaidų orderių, darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščių, pardavimo ir pirkimo PVM sąskaitų faktūrų, atskaitingų asmenų avansų apyskaitų) parodo, kad šie dokumentai buvo, tačiau galėjo pasimesti kraustymosi iš ofiso patalpų metu. Labai gailisi dėl to, kad būdamas atsakingas už dokumentų išsaugojimą neužtikrino dokumentų saugumo ir šiuo metu jų pateikti negali. Dėl sandorio su V. A. parodo, kad tiksliai neprisimena visų šio sandorio aplinkybių, tačiau tikrai nenorėjo neapskaityti pajamų už V. A. atliktus darbus, tai įrodo ir tai, kad pinigai už darbus buvo gaunami į įmonės banko sąskaitą. Šiuo atveju galėjo būti taip, kad atlikęs konkrečius darbus jis V. A. pateikdavo atliktų darbų aktą, pagal kurį jis atlikdavo apmokėjimą, o PVM sąskaitą faktūrą būtų išrašęs po visų statybos darbų atlikimo. Kodėl tai nebuvo padaryta paaiškinti negali, dėl to gailisi ir supranta, kad nuo šios sumos yra skolingas valstybės biudžetui pardavimo PVM. Dėl sandorio su M. J. parodo, kad tiksliai neprisimena visų šio sandorio aplinkybių, kodėl nebuvo buhalterinėje apskaitoje apskaityta 2 089 Eur suma už atliktus darbus paaiškinti negali, galėjo būti dėl to, kad darbų M. J. nepabaigė dėl kitų finansinių problemų. Dėl šių susiklosčiusių aplinkybių gailisi ir supranta, kad dėl to yra skolingas valstybės biudžetui pardavimo PVM. Dėl PVM deklaracijų parodo, kad už jų teikimą buvo atsakinga buhalterė, tačiau laikotarpiu, kai MB „(duomenys neskelbtini)“ nebeturėjo buhalterės, jas keletą kartų pateikė jis pats. Kadangi PVM deklaracijų pateikimo tvarka jam pasirodė labai sudėtinga, galėjo būti ir taip, kad kelios PVM deklaracijos nebuvo pateiktos. Dėl to labai gailisi ir supranta, kad turėjo pareigą, kaip įmonės vadovas, šias deklaracijas pateikti. Dėl metinės pelno mokesčio deklaracijos nepateikimo parodo, kad ji nebuvo pateikta dėl susiklosčiusių aplinkybių - turėjo finansinių problemų, pats to padaryti nemokėjo, o buhalterės samdyti neturėjo lėšų. Labai gailisi, kad taip susiklostė aplinkybės. Įsipareigoja padarytą žalą valstybės biudžetui atlyginti sudarydamas susitarimą su VMI. Artimiausiu metu nuvyks į VMI. Prašo šią baudžiamąją bylą pabaigti baudžiamuoju įsakymu, įvertinus jo finansinę situaciją, skiriant minimalią įmanomą baudą (t. 4, b. 1. 8-9);

2019-02-11 papildomai apklaustas kaip įtariamasis E. Z. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad sutinka su 2019-02-11 pranešime apie įtarimą nurodytu žalos dydžiu. Gailisi dėl susiklosčiusių aplinkybių, artimiausiu metu nuvyks į VMI ir pagal savo finansines galimybes sudarys susitarimą dėl žalos atlyginimo, (t. 4, b. 1. 15);

2019-03-01 papildomai apklaustas kaip įtariamasis E. Z. parodė, kad dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo kaltę pripažįsta visiškai, taip pat parodė, kad papildomai nurodo, kad avansines apyskaitas visada pildė buhalterė I. B., jis pats to nedarė. Viskas vykdavo tokia tvarka: jis nuo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios AB Luminor banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) banko padaliniuose ar naudodamasis mokėjimo kortele, kuri buvo susieta su atsiskaitomąja MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita, nuimdavo grynuosius pinigus, kuriuos naudodavo medžiagų, kuro pirkimui, taip pat darbuotojų atlyginimams. Dokumentus, pagrindžiančius prekių ar paslaugų įsigijimą rinkdavo, ir juos mėnesio gale pristatydavo buhalterei I. B., o atlyginimų darbuotojams išmokėjimo faktą pagrįsdavo atlyginimų išmokėjimų žiniaraščiai su darbuotojų parašais. Dėl 2016-08-31 MB „(duomenys neskelbtini)“ avanso apyskaitoje nurodyto jo, kaip atskaitingo asmens, pinigų likučio 14 835,25 Eur nurodo, kad juos naudojo įmonės reikmėms bei atlyginimams mokėti, tačiau kur yra apmokėjimą pagrindžiantys dokumentai negali pasakyti. Dėl 2016 m. sausio mėn. ir 2016 m. rugsėjo - 2017 m. vasario mėn. laikotarpiais iš įmonės banko sąskaitos grynais pinigais nuimtų 20 409 Eur sumos nurodo, kad šiuos pinigus leido MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai. 2016 m. pabaigoje nuo įmonės banko sąskaitos nuimti pinigai galėjo būti panaudoti darbuotojų L. F., T. J., V. R., A. M. ir R. K. atlyginimams mokėti, kadangi šie darbuotojai dirbo „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centre, Kaune, kur MB „(duomenys neskelbtini)“, pasirašiusi sutartį su AB „(duomenys neskelbtini)“, 2016 m. vasarą (laikotarpio tiksliai neatsimena) vykdė pertvarų konstrukcijų montavimo darbus. Šiuo metu pas jį asmeniškai MB „(duomenys neskelbtini)“ jokių grynųjų pinigų nėra (t. 4, b. 1. 19-20);

2019-08-08 papildomai apklaustas kaip įtariamasis E. Z. parodė, kad dėl įtarime nurodytos 3 774 Eur žalos parodo, kad prievolę mokesčių administratoriui pasižada įvykdyti vos tik atsiradus galimybei. Šiuo metu yra sumokėjęs į VMI atsiskaitomąją sąskaitą 200 Eur Luminor banke, mokėjimo nurodymo kvito pateikti negali, nes neišsaugojo (t. 4, b. 1. 54).

Kaltinamojo E. Z. kaltė byloje įrodyta surinktais įrodymais:

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2018-11-02 specialisto išvada (Nr. 04/11-2-31-11764 (toliau – specialisto išvada), kurioje nurodyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma, nesivadovaujant 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 - 6 str. 2 d. nurodymais, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius, su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 str. 1 d. nurodymais, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; 16 str. 1 d. nurodymais, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, nes pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktą kasos knygoje nurodytą darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštį už 2016/05 Nr. 11 buvo išmokėta (gavėjų parašais patvirtinta) 2 000,97 Eur darbo užmokesčio suma, o tvarkomoje apskaitoje 2016-06-13 kasos išlaidų orderiu KIO14 iš įmonės kasos išlaiduota tik 200,97 EUR darbo užmokesčio, t. y., išlaiduota 1 800 Eur mažesnė suma (2 000,97 – 200,97), pagal pateiktų dokumentų duomenis negalima nustatyti, iš kokių piniginių lėšų buvo išmokėta kasos knygoje neįregistruota 1 800 Eur darbo užmokesčio suma. Dėl to pagal MB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkomą apskaitą tiriamuoju laikotarpiu iš dalies negalima nustatyti asmens – MB „(duomenys neskelbtini)“ - veiklos, turto, ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros“ (t. 3, b. 1. 35-156);

Liudytojas V. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2015 m. pabaigoje ieškojo statybininkų gyvenamojo namo statybai. Per bendrus pažįstamus sužinojo apie E. Z. ir jo statybos įmonę MB „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi E. Z. pasiūlė geriausią kainą, 2015 m. spalio mėn. sudarė sutartį dėl vienbučio gyvenamojo namo monolitinių pamatų įrengimo darbų ir kitų papildomų darbų. Susitarė dėl kainos – 6 400 Eur. Darbai buvo atlikti 2015 m. lapkričio mėn. Vidutiniškai dirbo po 2-3 asmenis. Gavęs atliktų darbų aktą bei sąskaitą faktūrą, kiek pamena, sumokėjo minėtą sumą grynaisiais pinigais. Ar gavo pinigų sumokėjimą patvirtinantį dokumentą, neatsimena. Kadangi buvo patenkintas atliktų darbų kokybe, su E. Z. sutarė dėl tolimesnių gyvenamojo namo statybos darbų atlikimo. Ar buvo sudaryta sutartis dėl šių darbų atlikimo neatsimena. Statybos darbai buvo pradėti 2016 m. sausio mėn. Už šiuos statybos darbus atsiskaitinėdavo pavedimais per banką, kadangi jau buvo gavęs banko paskolą. Pagal kokius konkrečiai dokumentus atlikdavo mokėjimus, neatsimena, ar buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros taip pat negali pasakyti. 2016 m. vasarą pradėjo vėluoti darbų atlikimas, E. Z. nebekeldavo telefono ragelio, dažnai telefonas būdavo išjungtas. Iki tol buvo pastatytos namo sienos, stogo konstrukcija. Susisiekus su E. Z. sutarė, kad statybos darbų MB „(duomenys neskelbtini)“ nebetęs, likusius darbus atliko kitos bendrovės (t. 2, b. 1.18-27);

Liudytojas A. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ statybininko pareigose dirbo nuo 2015 m. gegužės iki 2017 m. sausio mėn. Apie šią įmonę ir E. Z. sužinojo iš sūnaus, kuris bendravo su E. Z. žmonos seserimi. Sūnus paklausė, ar jis nenorėtų dirbti Danijoje statybininku ir jis sutiko. Pasirašius darbo sutartį su MB „(duomenys neskelbtini)“, po kelių dienų trise, t. y. jis, jo sūnus R. K. ir L. B. išvyko dirbti į Daniją, dirbo kaimelyje netoli Kopenhagos. Ten nuvykus, juos pasitiko ir darbus skirstė įmonė „(duomenys neskelbtini)“ (jei tiksliai atsimena pavadinimą). Paties E. Z. Danijoje atvykusio nebuvo. Iš Danijos grįžo 2015 m. spalio mėn. Su E. Z. sutarė, kad jo darbo užmokestis bus 7 Eur už valandą darbo Danijoje, o darbo sutartyje buvo numatytas minimalus mėnesinis atlyginimas (360 Eur). Pinigus už darbą Danijoje mokėdavo minėta Danijos firma „(duomenys neskelbtini)“, jos atstovai V. arba P. (pavardžių nežino) atveždavo pinigus grynais, o jis pasirašydavau į kažkokią knygą. Vidutiniškai susidarydavo apie 1 500 Eur per mėnesį. Iš E. Z. jokių pinigų nei grynais, nei banko pavedimu nėra gavęs. Dėl to jokių priekaištų E. Z. neturi, nes tai buvo jų susitarimas prieš įdarbinant jį MB „(duomenys neskelbtini)“ – sutarė, kad jis „tik įdarbins jo Sodros knygelę“, kadangi jam reikėjo socialinio draudimo. Kadangi dirbant Danijoje prasidėjo problemos su darbo užmokesčio mokėjimu, atlyginimai pradėjo vėluoti, todėl grįžęs iš Danijos pasakė E. Z., kad jo neišdarbintų, kol E. Z. pilnai su juo neatsiskaitys už Danijoje atliktus darbus. Už šiuos darbus jam liko nesumokėta apie 4 500 Eur. 2016 m. rudenį susilaužė šonkaulius, todėl turėjo 4 mėn. nedarbingumą. Jo metu sulaukė skambučių iš Sodros darbuotojų su raginimais perduoti darbdaviui, kad sumokėtų mokesčius už jį, kadangi jie negali jam prisiskambinti. 2017 m. pavasarį iš Sodros darbuotojų sužinojo, kad nuo 2017 m. sausio mėn. yra išdarbintas iš MB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl apklausos metu jam parodyto MB „(duomenys neskelbtini)“ mokamojo žiniaraščio Nr. 11 už 2016 m. gegužės mėn., kuriame nurodyta, kad jam išmokėta 331,45 Eur, nurodo, kad šių pinigų nėra gavęs ir parašas prie jo pavardės tikrai nėra jo. Kaip minėjo, jokių pinigų – nei grynaisiais, nei bankiniu pavedimu, nei iš E. Z., nei iš MB „(duomenys neskelbtini)“ nėra gavęs (t. 2, b. 1. 28-30);

Liudytojas T. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2015 m. lapkričio mėn. iki 2016 m. birželio mėn., jo pareigos buvo pagalbinis darbininkas. Apie siūlomą darbą sužinojo iš draugo R. K., kuris irgi dirbo MB „(duomenys neskelbtini)“. E. Z. iš matymo žinojo iš anksčiau, kadangi gyveno viename miestelyje (duomenys neskelbtini). Kiek pamena, darbo sutarties nepasirašė, tačiau pasidomėjęs Sodros internetinėje svetainėje sužinojo, kad yra įdarbintas. Prieš pradedant dirbti su E. Z. sutarė, kad jo darbo užmokestis bus minimalus, apie 350 Eur, tačiau E. Z. žadėjo, kad atlyginimas kils. Šiuo metu nebeatsimena, kiek konkrečiai gaudavo per mėnesį, pirmaisiais darbo mėnesiais tai galėjo būti apie 300 Eur per mėnesį, vėliau atlyginimas kažkiek kilo. Atlyginimą grynaisiais pinigais visada paduodavo pats E. Z., pavedimu į banko sąskaitą pinigų nėra gavęs. Gavęs pinigus, ant jokio pinigų išmokėjimą patvirtinančio dokumentą nesirašydavo, E. Z. to daryti neprašė. Šiuo metu E. Z. jam yra skoloje apie 670 Eur. Per jo darbo laikotarpį buvo statomi keturi objektai, kuriuose jis dirbo, tai: 1) objektas Petrašiūnuose Kaune, kur buvo liejami gyvenamojo namo pamatai, statomos sienos ir stogo konstrukcijos; 2) objektas Romainiuose, kur buvo liejami pamatai, kiek pamena, automobilių plovyklai; 3) objektas Kauno centre, Kęstučio gatvėje, kur buvo atliekami vidaus sienų griovimo darbai; 4) objektas Kauno rajone, tiksliai neatsimena kur, kuriame buvo liejami statybiniai poliai namo statybai. Kaip jau minėjo, gavęs atlyginimą ant jokio dokumento jis nesirašydavo. Tvirtina, kad ant apklausos metu jam parodyto mokamojo žiniaraščio Nr. 11 už 2016 m. gegužės mėn., kuriame nurodyta, kad jam išmokėta 296 Eur, parašas prie jo pavardės tikrai nėra jo. Ar jam buvo išmokėti šie pinigai negali pasakyti, nes kaip minėjo, E. Z. jam liko skoloje apie 670 Eur ir ši suma susidarė per laiką (t. 2, b. 1. 31-33);

Liudytojas M. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad apie MB „(duomenys neskelbtini)“ teikiamas statybos paslaugas sužinojo maždaug 2016 metų pradžioje, kadangi ši įmonė vykdė darbus jo žmonos tėvų kaimynystėje. Kadangi planavo statyti gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), gavę MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo E. Z. kontaktinius duomenis, susisiekė su juo. Susitiko su E. Z. 2016 m. balandžio mėn. jo ofise (duomenys neskelbtini) tikslaus adreso nepamena, susitikimo metu jis pateikė pasiūlymą viso namo statybai, kuris buvo suskirstytas į etapus. Dėl pirmojo etapo – pamatų įrengimo, sutartį pasirašė 2016 m. birželio 21 d., sutarties kaina 3 075 Eur. Po sutarties pasirašymo, kelių dienų bėgyje, į E. Z. nurodytą MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą atliko avansinį mokėjimą 929 Eur (20 proc. nuo sutarties sumos). Vėliau, 2016-08-08, E. Z. prašymu, grynais pinigais sumokėjo 1 160 Eur sumą, pinigų perdavimo faktas jo žmonos iniciatyva užfiksuotas jų sutarties egzemplioriuje. Joks kitas dokumentas, patvirtinantis pinigų sumokėjimą, išduotas nebuvo. PVM sąskaitos faktūros už atliktus darbus iš MB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat nėra gavęs. Daugiau jokių mokėjimų nei grynaisiais pinigais, nei mokėjimo pavedimais neatliko. Visi pagrindiniai darbai vyko rugpjūčio mėn. Kadangi darbai nebuvo atlikti kokybiškai, vėlavo, kreipėsi į E. Z. dėl defektų ištaisymo, tačiau jis neatsiliepdavo telefonu arba neatvykdavo sutartu laiku į vietą. Dėl šios priežasties bendradarbiavimą su E. Z. ir jo įmone nutraukė, defektus ištaisė kiti samdyti žmonės (t. 2, b. 1. 34-38);

Liudytoja B. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2015 m. vasarą buvo įdėjus skelbimą į tinklapį www.skelbiu.lt, kad ieško buhalterės darbo, kadangi yra baigus VGTU finansų valdymo studijų programą. 2015 m. rugsėjo mėn. sulaukė asmens skambučio, kuris ieškojo buhalterės. Šio asmens vardo ir pavardės neatsimena. Paskambinęs asmuo pasakė, kad turi mažąją bendriją, kad ši įmonė nėra aktyviai veikianti ir kad darbo nebus daug. Kiek pamena, šios mažosios bendrijos pavadinimas galėtų būti „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nėra tikra. Pamena, kad ši įmonė buvo susijusi su statybomis ir jos forma buvo mažoji bendrija, kadangi šie abu faktoriai, jai kaip buhalterei buvo nauji, todėl juos įsidėmėjo. Pagalvojusi ir priėmusi sprendimą dėl įsidarbinimo, perskambino šiam asmeniui ir pasakė savo norimą gauti atlyginimą, kiek pamena apie 180 Eur, taip pat pasakė sąlygą, kad nori šioje mažojoje bendrijoje būti įdarbinta. Tas asmuo minėjo, kad darbo bus mažai, kadangi jo darbuotojai dirba (ar dirbs) užsienyje, lyg Skandinavijos šalyse, o kadangi toje užsienio valstybėje jis turi savo buhalterę, kuri tvarko tokiems darbuotojams atlyginimus, man bus pateiktos tik galutinės sumos, kurios turės būti atvaizduotos kaip darbuotojų atlyginimų išmokėjimas. Kiek pamena, ji jam nusiuntė savo duomenis dėl jos įdarbinimo mažojoje bendrijoje. Ją įdarbinus, telefonu kalbėjo su įmonės vadovu dėl buhalterinių dokumentų perdavimo. Jis minėjo, kad dokumentų šiuo metu negali pristatyti, kadangi jų neturi, jie yra pas buvusią buhalterę, tačiau žadėjo, kad padarys tai artimiausiu metu. Einant laikui, ji jam vis paskambindavo ir prašydavo pateikti dokumentus, tačiau jo atsakymas visada būdavo toks pats – dokumentai yra pas buvusią buhalterę ir jis nuolat žadėdavo jai juos pateikti artimiausiu metu. Artėjant 2015 m. pabaigai, pradėjo nerimauti, kad yra atsakinga už buhalterinę apskaitą, tačiau nei vieno dokumento nėra gavusi, todėl kreipėsi į draugę I. B., kuri išmokino ją buhalterijos, ir klausė, ar ji jai padės sutvarkyti šios mažosios bendrijos buhalteriją. Nesulaukus dokumentų, nusprendė išeiti iš šios įmonės, tuo pačiu paklausė I. B., ar ji nenorėtų į jos vietą. Jai sutikus, paskambino vadovui ir pranešė, kad ji išeina, tačiau vietoj savęs rado kitą žmogų ir davė I. B. kontaktus. Tokiu būdu visas buhalterinės apskaitos tvarkymo pareigas perdavė I. B. (žodžiu), o ar tai sutapo su jos išdarbinimo data negali pasakyti. Patvirtina, kad iš šios įmonės, nėra gavusi nei vieno dokumento, darbo sutarties taip pat nėra pasirašius, darbo užmokesčio taip pat nėra gavus. Šios mažosios bendrijos vadovo nėra mačiusi, visas bendravimas vyko telefonu. Telefono numerio, kuriuo skambindavo įmonės vadovui, šiuo metu pasakyti negali. Tvirtina, kad ant jai apklausos metu parodyto mokamojo žiniaraščio Nr. 11 už 2016 m. gegužės mėn. ties pavarde B. B., kur nurodyta „Pinigus pagal žiniaraštį išmokėjo kasininkas“, taip pat „Patikrino“ tikrai nėra jos parašas. Taip pat tvirtina, kad sekančiame mokamojo žiniaraščio lape ties pavarde „B. B.“, kur nurodyta „Žiniaraštį sudarė“ ir „Žiniaraštį patikrino“ tikrai nėra jos parašas (t. 2, b. 1. 39-41);

Liudytojas G. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2016 m. gegužės mėn. iki 2016 m. spalio mėn., jo pareigos buvo statybininkas. Darbą pasiūlė pažįstamas vardu D., kuris irgi dirbo MB „(duomenys neskelbtini)“. E. Z. iki įsidarbinimo MB „(duomenys neskelbtini)“ nepažinojo. Kiek pamena, darbo sutartis pasirašyta buvo, tačiau jos pateikti negali, nes neturi. Su E. Z. sutarė dėl 35 Eur už dieną darbo užmokesčio, o koks buvo nurodytas sutartyje nežino. Darbo užmokestį už mėnesį visuomet išmokėdavo pats E. Z., visada grynaisiais pinigais, pavedimu į banko sąskaitą pinigų nėra gavęs. Ar gavęs pinigus pasirašydavo ant kokio dokumento negali pasakyti, nes neatsimena. Per jo darbo laikotarpį buvo statomi objektai, kuriuose jis dirbo, tai: 1) objektas Kauno centre, Kęstučio gatvėje, kur buvo atliekami vidaus sienų griovimo darbai; 2) objektas Žaliakalnyje, netoli Savanorių pr., kur taip pat buvo atliekami vidaus sienų griovimo darbai; 3) objektas Amaliuose, kur atliko gyvenamojo namo lauko apdailą. Buvo ir daugiau objektų, bet kur konkrečiai ir kokie objektai negali įvardinti, nes neatsimena. Maždaug nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. E. Z. pradėjo nemokėti darbo užmokesčio, nors prašydavo ir ragindavo atsiskaityti. Jis nuolat žadėjo atsiskaityti, tačiau to nepadarė ir šiuo metu E. Z. jam yra skoloje apie 1 000 Eur darbo užmokesčio. Negavęs darbo užmokesčio, nusprendė išeiti iš darbo. Jis neatsimena, ar gavęs atlyginimą pasirašydavo ant kažkokio dokumento. Tvirtina, kad ant apklausos metu jam parodyto mokamojo žiniaraščio Nr. 11 už 2016 m. gegužės mėn., kuriame nurodyta, kad jam išmokėta 86,86 Eur, parašas prie jo pavardės tikrai nėra jo. Už 2016 m. gegužės mėn. pinigus yra gavęs, tačiau kiek konkrečiai jam buvo išmokėta neatsimena, todėl ar būtent ši suma jam buvo išmokėta pasakyti negali (t. 2, b. 1. 42-44);

Spec. liudytoja I. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad darbą MB „(duomenys neskelbtini)“ jai pasiūlė jos pažįstama B. K., kadangi ji dirbo toje įmonėje buhaltere, tačiau buvo nusprendusi išeiti iš darbo. Priežastis, dėl kurios iš darbo išėjo B. K. buvo ta, kad ji iš vadovo nebuvo gavus jokių dokumentų ir dėl to ji negalėjo normaliai dirbti. Ji sutiko dirbti MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės pareigose, kadangi E. Z. telefonu prižadėjo, kad artimiausiu metu pristatys visus dokumentus. Šioje įmonėje dirbo nuo 2016 m. kovo 18 d. iki 2016 m. spalio 24 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo projektavimas ir statyba. Buvusi buhalterė B. K. jai jokių MB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų neperdavė, kadangi ji jų neturėjo. Darbo sutartis su MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašyta, joje buvo nurodytos pareigos – apskaitą tvarkantis asmuo, koks buvo numatytas darbo užmokestis neatsimena, galėtų būti apie 200 Eur per mėn. Darbo užmokestį yra gavusi du ar tris kartus, ne už mėnesį, o už ilgesnį laikotarpį. E. Z. paduodavo pinigus grynaisiais, ant jokių dokumentų išmokėjimo metu nepasirašydavo, kadangi gavus darbo užmokestį vėliau pati pasirašydavo ant pačios suformuotų mokėjimo žiniaraščių. Šiuo metu E. Z. jai yra skoloje apie 800 Eur. Per visą jos darbo laikotarpį E. Z. jai neatvežė jokių MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos dokumentų, yra gavusi į el. paštą ((duomenys neskelbtini)) kelias pirkimo ir pardavimo PVM sąskaitas-faktūras, kurios buvo nufotografuotos telefonu arba skanuotos. Šių dokumentų duomenų pagrindu pildydavo PVM deklaracijas, siųsdavo į VMI gautų ir išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų registracijos žurnalą. Taip pat skaičiuodavo darbo užmokestį darbuotojams, vadovaudamasi Sodros duomenimis užpildydavo mokėjimo žiniaraščius, kuriuos atspausdindavo, teikdavo mėnesines ataskaitas Sodrai apie dirbančiuosius. Daugiau darbų atlikti neturėjo galimybės, kadangi E. Z. jai neteikė dokumentų. MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kadangi buvo pasirašyta nuotolinio darbo sutartis. Dėl avansinių apyskaitų nurodo, kad vesdama iš E. Z. gautas pirkimo PVM sąskaitas-faktūras į programą „Pragma 3.2“ pažymėdavo, kad pirkimas įvykdytas grynaisiais pinigais, kadangi matydavo prisegtą apmokėjimo kvitą. Duomenų, kad yra daugiau atskaitingų asmenų ji neturėjo, todėl visus pirkimus priskirdavo E. Z.. Dėl kasos dokumentų ir kasos knygos nurodo, kad kasos operacijas fiksuodavo tik pagal tuos dokumentus, kuriuos turėjo, t. y. banko sąskaitos išrašą, kurį E. Z. jai atsiųsdavo. Kaip MB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams buvo išmokamas darbo užmokestis pasakyti negali, kadangi ji tik suformuodavo mokėjimo žiniaraštį, kurį išsiųsdavo ei. paštu E. Z. ((duomenys neskelbtini)) ir nurodydavo surinkti darbuotojų parašus. Dėl darbuotojų darbo užsienio šalyse nieko negali pasakyti, tokių duomenų neturi. Dėl vadovo E. Z. nenoro bendrauti, slapstymosi, nekėlimo telefono ir visų reikalingų dokumentų neteikimo ji negalėjo normaliai vykdyti savo pareigų. Pažymi, kad apie tris kartus savo iniciatyva buvo nuvažiavusi į MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo vietą (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso neatsimena, kur rasdavo E. Z. ir prašydavo pateikti dokumentus. Tokiu būdu gavo kelis dokumentus, buvo atvejis, kai pati prisėdo prie E. Z. kompiuterio ir atsispausdino banko išrašą. 2016 m. rudenį sužinojo, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ vyksta mokestinis patikrinimas, todėl suruošė visus prašomus VMI dokumentus, kuriuos perdavė E. Z.. Po dviejų savaičių sužinojo, kad jis nepridavė jos suruoštų dokumentų ir nenuėjo į VMI, todėl tai buvo paskutinė priežastis, dėl kurios nusprendė išeiti iš darbo. Pati prisijungė į Sodros sistemą ir išsidarbino savo noru. Mano, kad E. Z. suprato, kad ji nebedirba jo buhaltere, kadangi iki tol yra jį įspėjusi ne kartą, kad išeis iš darbo, jei nesumokės jai darbo užmokesčio ir neteiks reikalingų dokumentų. Dėl apklausos metu jai parodyto MB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-06-13 kasos išlaidų orderio Nr. 14, kuriame nurodyta kad iš kasos išlaiduota 200,97 Eur patvirtina, kad ties eilute „Finansininkas: I. B.“ parašas yra jos. Tačiau ant mokamojo žiniaraščio Nr. 11 už 2016 m. gegužės mėn. ir sekančiame lape, kuriame užfiksuota, kad darbuotojams išmokėta 2000,97 Eur suma parašai ties eilutėmis „Pinigus pagal žiniaraštį išmokėjo kasininkas“, „Patikrino“, „Žiniaraštį sudarė“ ir „Žiniaraštį patikrino“ parašai tikrai nėra jos (t. 2, b. 1. 45-50);

Liudytojas R. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2015 m. lapkričio mėn. iki 2016 m. birželio mėn., jo pareigos buvo pagalbinis statybų darbininkas. Apie siūlomą darbą sužinojo iš paties E. Z., kadangi abu yra iš to paties (duomenys neskelbtini) miestelio ir pažinojo jį anksčiau. Kiek pamena, darbo sutarties nepasirašė, tačiau pasidomėjęs Sodros internetinėje svetainėje sužinojo, kad yra įdarbintas. Prieš pradedant dirbti su E. Z. sutarė, kad jo darbo užmokestis bus minimalus, apie 400 Eur, tačiau E. Z. žadėjo, kad atlyginimas kils. Kiek pamena, per jo darbo laikotarpį atlyginimas nepakilo, visuomet gaudavo apie 400 Eur už mėn. grynais pinigais, kuriuos sumokėdavo pats E. Z., pavedimu į banko sąskaitą pinigų nėra gavęs. Gavęs pinigus, ant jokio pinigų išmokėjimą patvirtinančio dokumento nesirašydavo, E. Z. to daryti neprašė. Šiuo metu E. Z. jam yra skoloje apie 1 000 Eur. Jis neprisimena, kur ir kokiuose konkrečiai objektuose dirbo, per jo darbo laikotarpį tų objektų galėjo būti apie 10. Kaip jau minėjo, gavęs atlyginimą ant jokio dokumento jis nepasirašydavo. Tvirtina, kad ant apklausos metu jam parodyto mokamojo žiniaraščio Nr. 11 už 2016 m. gegužės mėn., kuriame nurodyta, kad jam išmokėta 296 Eur, parašas prie jo pavardės tikrai nėra jo. Ar jam buvo išmokėti šie pinigai negali pasakyti, nes kaip minėjo, E. Z. jam liko skoloje apie 1 000 Eur ir ši suma susidarė per laiką (t. 2, b. 1. 57-59);

BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.).

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis numato, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, 6 straipsnio 2 dalis numato, jog į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. To paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalis numato, jog visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, 4 dalis numato, jog ataskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius, 16 straipsnis numato kas yra apskaitos registrai, įformina jų vedimo tvarką, to paties įstatymo 19 straipsnis numato, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų.

Taigi, laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2017-02-28 faktiškai įvykusios visos MB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės operacijos privalėjo būti įtrauktos į apskaitą. Šiuos apskaitos dokumentus E. Z. privalėjo pateikti MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterėms B. K. ir I. B., kurios atitinkamais laikotarpiais tuo metu tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, tačiau to nepadarė, todėl ne visos gautos pajamos buvo įtrauktos į MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai sukelia padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu. 2018-11-02 specialisto išvadoje Nr. 04/11-2-31-11764 (t. 3, b. l. 35-156) konstatuota, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma iš dalies nesilaikant Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų. Teismas sprendžia, jog veika įrodyta, kvalifikuota tinkamai, atitinka apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Kaltinamasis E. Z. su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūloma bausme sutiko (t. 4, b. l. 55-56).

Atsižvelgiant į tai ir esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos: baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmės.

Kaltinamojo E. Z. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikaltimą, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, tai yra, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, padarytos žalos dydį.

Skirdamas bausmę E. Z., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkiams nusikaltimams, veikdamas tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikaltimas baigtas, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Taip pat į tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas du kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kaltinamasis dirba.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, taip pat siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už BK 222 straipsnio 1 dalyje, numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina prokuroro siūloma minėto straipsnių sankcijose numatyta bausmės rūšis – bauda.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir procesas užbaigtas baudžiamuoju įsakymu, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus 2018-10-10 priėmimo – perdavimo aktu Nr. 04/11-1-26-10716 paimti įvairūs MB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, susegti žalios spalvos segtuve (148 l.), įvairūs MB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, susegti geltonos spalvos segtuve (273 l.), MB „(duomenys neskelbtini)“ suvestiniai dokumentai (24 l.) (t. 3, b. 1. 34), saugomi Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje (Spaustuvininkų g. 7, Kaunas), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžintini MB ,,(duomenys neskelbtini)“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

nusprendžia:

E. Z. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 60 MGL (2259 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirti 40 MGL (1 506 Eur) dydžio baudą.

Baudą (1 506 Eur) privaloma sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjus baudą, baudos sumokėjimą patvirtinančius dokumentus privaloma pateikti teismo raštinės tarnautojui (kabinetas Nr. 120) arba elektroniniu paštu: kauno.apylinkes@teismas.lt). Laiku nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai.

Kardomosios priemonės E. Z. neskirti.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus 2018-10-10 priėmimo – perdavimo aktu Nr. 04/11-1-26-10716 paimtus MB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, susegtus žalios spalvos segtuve, MB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, susegtus geltonos spalvos segtuve, MB „(duomenys neskelbtini)“ suvestinius dokumentus, saugomus Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje (Spaustuvininkų g. 7, Kaunas) – grąžinti MB ,,(duomenys neskelbtini)“.

E. Z. išaiškinti, kad :

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos, paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Lina Lesinskienė