Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Venckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens H. K. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 12 d. nutarties, kuria netenkintas H. K. skundas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) 2025 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-699-2025 ir šis nutarimas paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

1. H. K. Institucijos 2025 m. sausio 9 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 418 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 30 Eur dydžio bauda už tai, kad 2024 m. spalio 24 d. 17.59 val., (duomenys neskelbtini), būdamas transporto priemonės „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas (vairuotojas), pastatė automobilį transporto priemonių stovėjimo vietoje, kurioje Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 1-127 taikoma nustatyta vietinė rinkliava, ir pasibaigus apmokėtam stovėjimo laikui, nedelsdamas papildomai nesumokėjo vietinės rinkliavos ir neišvyko iš mokamos stovėjimo vietos. Šiais veiksmais H. K. pažeidė Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 1-127 (toliau – ir Nuostatos), 16.4 punkto reikalavimus.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 12 d. nutartimi Institucijos nutarimas paliktas nepakeistas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

3. Apeliaciniu skundu pareiškėjas H. K. prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 12 d. nutartį, ar 2) panaikinti Institucijos 2025 m. sausio 9 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

3.1. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Nuostatų reguliavimas ydingas, kadangi pagal Nuostatų 16.1 punktą pranešimas apie įrašą ir galimybę susimokėti Nuostatų 11.5 papunktyje nustatyto dydžio vietinę rinkliavą nėra paliekamas ant automobilio, automobilio valdytojas (kuris registruotas atitinkamame valstybiniame registre kaip transporto priemonės valdytojas) informuojamas apie įrašą ir galimybę susimokėti Nuostatų 11.5 papunktyje nustatyto dydžio vietinę rinkliavą tik dviem būdais – savanoriška registracija Savivaldybės įmonės (toliau – ir SĮ) „Susisiekimo paslaugos“ savitarnos portale, nurodant elektroninio pranešimo būdą (el. paštas, SMS ar kitas SĮ „Susisiekimo paslaugos“ nurodytas elektroninis pranešimo būdas) arba savarankiškas galiojančių įrašų pasitikrinimas SĮ „Susisiekimo paslaugos“ savitarnos portale per turimą paskyrą. Pareiškėjo teigimu, asmuo, siekiantis pasitikrinti apie galiojančių įrašų egzistavimą, privalo būti susikūręs „Susisiekimo paslaugos“ savitarnos portale elektroninę paskyrą, o kito būdo pasitikrinti apie galiojančius įrašus nėra. Pareiškėjas, kritikuodamas nustatytą teisinį reguliavimą, pažymi, kad „savanoriška registracija“, „savanoriškas galiojančių įrašų pasitikrinimas“ suponuoja išvadą apie dispozityvumą, tačiau susiklosto situacija, kai asmenims suteikiama prerogatyva registruotis ar nesiregistruoti savitarnos portale, bet tuo pačiu faktiškai nurodoma, jog jeigu asmuo priims sprendimą nesiregistruoti savitarnos portale, tai jis apie įrašą ir galimybę susimokėti Nuostatų 11.5 papunktyje nustatyto dydžio vietinę rinkliavą nesužinos niekada.

3.2. Pareiškėjas, dėstydamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, pažymi, kad internetinėje svetainėje www.judu.lt yra įtvirtinta nuoroda „Rinkliavos apmokėjimas gavus pranešimą“, kurią paspaudus yra suteikiama galimybė apmokėti įrašą tiesiogiai, t. y. neturint paskyros savitarnos portale. Tai patvirtina, kad asmenys yra informuojami pranešimu, paliekant jį už automobilio priekinio stiklo, tačiau jam toks pranešimas nebuvo paliktas ant automobilio ir ši aplinkybė objektyviai nustatyta. Pasak pareiškėjo, tokia praktika, paliekant pranešimą už priekinio automobilio stiklo, nėra nauja Vilniaus mieste ir taikoma penkerius metus, tačiau apylinkės teismas nevertino, kodėl jam nebuvo paliktas pranešimas, ar tokia praktika taikoma dažnai. Institucijos specialistė teismo posėdžio metu negalėjo pasakyti, kodėl jam nebuvo paliktas pranešimas ant automobilio stiklo, galbūt, pasibaigė „lapeliai“. Tai leidžia daryti išvadą, kad specialistė pripažįsta, jog praktika yra įprasta, o tai sudaro lygiateisiškumo principo pažeidimą. Pasak pareiškėjo, lieka neaišku, kodėl jam nebuvo paliktas pranešimas ant automobilio, nors kitiems asmenims jie įteikiami iki šiol.

3.3. Pareiškėjas, pritardamas nutarties motyvams, kad rinkliavos sumokėjimas per 168 valandų nėra pareiga, skunde taip pat nurodo, kad iš jo buvo atimta teisė susimokėti per 168 valandų vien todėl, kad jis pasirinko nesiregistruoti SĮ „Susisiekimo paslaugos“ savitarnos portale. Apylinkės teismas, perkeldamas susižinojimo pareigą ir netiesiogiai įpareigodamas susikurti paskyrą, paskirstė įpareigojimų naštą netolygiai bei dispozityvią teisės normą aiškino kaip imperatyvią. Taip pat nesigilino, kodėl jam nebuvo paliktas pranešimas ant automobilio stiklo, o tinkamas neinformavimas lėmė tai, kad buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena, kas nebūtų įvykę, taip pat apmokėjimas sudarytų tik 4 Eur sumą.

3.4. Pareiškėjas, cituodamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-24-719/2024, 2AT-20-719/2024, nurodo, kad ši praktika aktuali nagrinėjamu atveju, kadangi vietinių rinkliavų apmokėjimą užtikrinantys subjektai registruoja vairuotojų pažeidimus, susijusius su parkavimu mokamoje miesto teritorijos vietoje. Jeigu tokį pažeidimą padaręs vairuotojas atsisako apmokėti, pradedama administracinio nusižengimo teisena. Jeigu asmuo apie pažeidimo faktą nesužinos, nes nebuvo tinkamai informuotas, tai pasinaudojimas teisėmis tampa fikcija.

3.5. Pareiškėjas pripažįsta, kad atliko vietinės rinkliavos apmokėjimo pažeidimą, pažeidimo metu minėtą automobilį eksploatavo jis, gyvena Vilniuje (duomenys neskelbtini) metus, toje stovėjimo aikštelėje automobilį parkuoja dažnai, nes vyksta treniruotis kelis kartus per dieną, bet negali įrodyti, jog programėlė galėjo išsijungti dėl interneto trikdžių, telefoninių ar programėlės atnaujinimų, nepakankamų lėšų ar kt. Nors nutartyje nurodoma, kad jis turėjo suprasti, jog padarė pažeidimą vien todėl, kad dieną buvo įjungęs ir naudojosi parkavimo paslaugomis, su tokia išvada nesutinkama. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad jis niekada nėra baustas už analogišką pažeidimą, o tai rodo, jog laikosi vietinės rinkliavos apmokėjimo tvarkos arba tinkamai įteikus įrašą, jį apmoka iškart. Jis nesiekė tyčia išvengti mokėjimo prievolės. Esminis klausimas, kaip buvo galima pasinaudoti teise apmokėti įrašą, kurio apmokėjimas būtų sustabdęs administracinio nusižengimo teiseną ir sumažinęs baudos dydį, jeigu Nuostatų reguliavimas nenustato jokio efektyvaus įrašo pateikimo būdo, o praktinis įrašo pateikimas nebuvo įgyvendintas dėl nenustatytų aplinkybių.

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos įgaliota atstovė prašo atmesti pareiškėjo H. K. apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 12 d. nutartį. Institucijos įgaliotos atstovės manymu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir teisingą nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

4.1. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjas, pastatęs automobilį mokamoje stovėjimo vietoje ir sumokėdamas nuo 10:52:52 iki 12:21:48, pratęsė mokėjimą nuo 12:27:30 iki 12:33:33, suvokė, kad automobilį paliko mokamoje vietoje, mokėjo, bet ne visą laiką, kiek stovėjo automobilis. Kritiškai vertintinas pareiškėjo teiginys, jog nėra jo kaltės, kadangi pranešimas apie fiksuotą pažeidimą jam nebuvo įteiktas, dėl ko jis negalėjo žinoti, kad dėl pastatyto automobilio yra fiksuotas pažeidimas ir atsiradusi pareiga per 168 valandų nuo tos dienos pabaigos sumokėti rinkliavą. Atsiliepime pažymima, kad pagrindinė taisyklė vietinei rinkliavai sumokėti Nuostatų 16.4 punkte įtvirtinta pareiga pasibaigus apmokėtam stovėjimo laikui nedelsiant papildomai sumokėti nustatytos vietinę rinkliavą arba išvykti iš mokamos stovėjimo vietos, o rinkliavos mokėjimas per 168 valandų yra alternatyva ir asmens teisė, o ne pareiga, kuri atsiranda tik neįvykdžius pirminės pareigos pastačius automobilį mokamoje stovėjimo vietoje iš karto susimokėti nustatyto dydžio vietinę rinkliavą. Taigi, Institucijos įgaliotos atstovės teigimu, sumokėti vietinę rinkliavą už automobilio stovėjimą pareiškėjas privalėjo iš karto, pasibaigus apmokėtam laikui, nedelsdamas pratęsti mokėjimą arba išvykti iš mokamos stovėjimo vietos. Pareiškėjas, būdamas sąžiningas ir rūpestingas vairuotojas, privalantis išmanyti Kelių eismo taisykles ir kitus su teisės aktus, suvokė, jog aikštelė, kurioje pastatė automobilį yra apmokestinta, mokėjo du kartus, tai net ir nesant palikto pranešimo apie fiksuotą pažeidimą ir galimybę per 168 valandų sumokėti vietinę rinkliavą, jis negalėjo nesuvokti, jog pastatęs automobilį mokamoje stovėjimo aikštelėje ir nesumokėjęs vietinės rinkliavos padarė pažeidimą. Atitinkamai nėra pagrindo teigti, jog pranešimo apie fiksuotą pažeidimą nepalikimas sudarė asmeniui pagrindą abejoti paties pažeidimo fiksavimo faktu ir kad jam buvo atimta galimybė susimokėti rinkliavą per 168 valandų.

4.2. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad vietinės rinkliavos taisyklių pažeidimus fiksuoja ne tik SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolieriai, bet ir e.kontrolės automobiliai, todėl pranešimų, paliekamų už automobilio valytuvų, ateityje bus dar mažiau. Aplinkybė, kad pareiškėjo netenkina Nuostatuose nurodytas būdas sužinoti, ar buvo užfiksuotas nusižengimas, nesudaro pagrindo išvadai, kad jis nubaustas nepagrįstai. Institucijos įgaliota atstovė, dėstydama Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatas, nurodo, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, suponuojantis pareigą mokėti rinkliavą pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustačiusios savivaldybės priimamuose teisės aktuose. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

H. K. apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis ANK 652 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nagrinėdamas šią bylą pagal pareiškėjo apeliacinį skundą, patikrina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 12 d. nutarties bei Institucijos 2025 m. sausio 9 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Apeliaciniu skundu pareiškėjas H. K. prašo panaikinti teismo nutartį ar Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, argumentuojant tuo, kad jis negavo Institucijos pranešimo apie galimybę sumokėti nustatyto dydžio rinkliavą, kas lėmė administracinio nusižengimo teisenos pradėjimą, todėl jo veikoje nėra kaltės dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 418 straipsnio 1 dalyje. Tačiau apygardos teismas su tokiu pareiškėjo vertinimu nesutinka.

7. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, skundžiama nutartimi, apeliaciniu skundu ir atsiliepimu į jį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, kurias motyvavo išsamiai ir detaliai. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas visiškai sutinka su skundžiamoje nutartyje pateiktais motyvais ir byloje atliktu susiklosčiusių aplinkybių įvertinimu, todėl jų nekartoja, o tik juos papildo atsakydamas į esminius apeliacinio skundo argumentus. Šiuo atveju nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas H. K. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 418 straipsnio 1 dalyje, šio klausimo skunde nekelia ir pareiškėjas, dėl to apygardos teismas plačiau nepasisako.

8. ANK 418 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta atsakomybė būtent už vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti Nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimą. Be to, ši norma blanketinė, t. y. nukreipianti į kitą norminį administracinį teisės aktą, kuriame apibrėžta vietinės rinkliavos mokėjimo tvarka, kurią pažeidus (nesumokant laiku ar sumokant netinkamai) yra taikoma administracinė atsakomybė.

9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad H. K. savaip interpretuoja teisės aktų nuostatas ir dėl to daro netinkamas išvadas dėl asmens informavimo apie galimybę per 168 valandas susimokėti Nuostatų 11.5 papunktyje nustatyto dydžio vietinę rinkliavą. Pažymėtina, kad priešingai nei akcentuoja apeliantas, Institucija, užfiksavusi vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti Nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimą, neprivalo asmens informuoti apie galimybę susimokėti minėtą rinkliavą pranešimu, paliekant pranešimą ant automobilio stiklo. Tokią išvadą patvirtina ir paties pareiškėjo skunde dėstomas Nuostatų reguliavimas. Pagal bylai reikšmingu laiku galiojančių Nuostatų 16 punktą, vietinę rinkliavą automobilio valdytojas (vairuotojas) moka šia tvarka: 16.1 pastatęs automobilį mokamoje stovėjimo vietoje, privalo iš karto sumokėti nuostatų 11.1–11.4 papunkčiuose nustatyto dydžio vietinę rinkliavą į bilietų automatą, naudodamasis mobiliojo ryšio operatorių paslaugomis siunčiant trumpąsias žinutes arba naudodamasis mobiliųjų įrenginių programomis. Nuostatų 11.5 papunktyje nustatyto dydžio vietinę rinkliavą privalo sumokėti per 168 valandas nuo tos dienos pabaigos nuostatų 15.4 arba 15.5 papunkčiuose nustatytais būdais, privalomai nurodydamas automobilio valstybinį numerį ir SĮ „Susisiekimo paslaugos“ įrašo, kuriuo fiksuotas vietinės rinkliavos nesumokėjimas iš anksto ar tik pastačius transporto priemonę (toliau – Įrašas), registracijos numerį. Pranešimas apie Įrašą ir galimybę susimokėti nuostatų 11.5 papunktyje nustatyto dydžio vietinę rinkliavą nėra paliekamas ant automobilio, automobilio valdytojas (kuris registruotas atitinkamame valstybiniame registre kaip transporto priemonės valdytojas) informuojamas apie Įrašą ir galimybę susimokėti Nuostatų 11.5 papunktyje nustatyto dydžio vietinę rinkliavą tik šiais nurodytais būdais: 16.1.1 automobilio valdytojas, kuris savanoriškai registravosi SĮ „Susisiekimo paslaugos“ savitarnos portale ir nurodė elektroninį pranešimo būdą (el. paštas, SMS ar kitas SĮ „Susisiekimo paslaugos“ nurodytas elektroninis pranešimo būdas), informuojamas automobilio valdytojo deklaruotais pranešimo būdais siunčiant pranešimus apie Įrašą ir galimybę susimokėti Nuostatų 11.5 papunktyje nustatyto dydžio vietinę rinkliavą (redakcija, galiojusi nuo 2023 m. lapkričio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d.). Šiuo atveju, priešingai nei akcentuoja pareiškėjas apie praktiką palikti pranešimus ant automobilio, teisės aktais yra imperatyviai nustatyta, kad asmuo, padaręs vietinės rinkliavos pažeidimą, nėra informuojamas pranešimu, paliekant pranešimą ant automobilio. Šioje teisės normoje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad pranešimas apie Įrašą ir galimybę susimokėti Nuostatų 11.5 papunktyje nustatyto dydžio vietinę rinkliavą nėra paliekamas ant automobilio, automobilio valdytojas informuojamas apie Įrašą ir galimybę susimokėti Nuostatų 11.5 papunktyje nustatyto dydžio vietinę rinkliavą dviem nurodytais būdais: 1) kuris savanoriškai registravosi SĮ „Susisiekimo paslaugos“ savitarnos portale ir nurodė elektroninį pranešimo būdą (el. paštas, SMS ar kitas nurodytas elektroninis pranešimo būdas), informuojamas siunčiant pranešimus apie Įrašą ir galimybę susimokėti Nuostatų 11.5 papunktyje nustatyto dydžio vietinę rinkliavą, arba 2) gali savarankiškai pasitikrinti, ar nėra galiojančių Įrašų SĮ „Susisiekimo paslaugos“ savitarnos portale.

10. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą, savitarnos portale paskyros nesusikūrusiam H. K. ir nebuvo išsiųstas pranešimas apie įrašą ir galimybę susimokėti vietinę rinkliavą. Kita vertus, pareiškėjas H. K. ydingai interpretuoja galimybę prisijungti portale www.judu.lt, kadangi patikrinus minėtą internetinį puslapį ir kaip matyti iš paties pareiškėjo skunde pridėtos ekrano fotonuotraukos, prisijungimas galimas ir jungiantis per elektroninius valdžios vartus. Todėl pareiškėjo skundo argumentai apie prievolę registruotis minėtame internetiniame puslapyje atmestini kaip nepagrįsti. Taigi, šiuo atveju Nuostatų 16.4 punkto reikalavimų nesilaikymas negali būti pateisinamas savarankišku teisės aktų interpretavimu. Priešingos išvados neleidžia daryti ir tai, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu Institucijos atstovė nurodė, jog pranešimas nebuvo paliktas galimai dėl pasibaigusių „lapelių“, kadangi Institucijos atstovė galėjo klysti dėl nuolat besikeičiančio teisinio reguliavimo. Palyginus Nuostatų galiojančias redakcijas matyti, kad jos gana dažnai keičiamos, kaip antai ir aktuali Nuostatų 16 punkte numatyta tvarka. Sutiktina, kad pranešimų palikimo ant automobilio praktika buvo taikoma, tačiau tokios Nuostatos galiojo iki 2023 m. rugsėjo 30 d., kurios, be kita ko, numatė, kad <...> Nuostatų 11.5 papunktyje nustatyto dydžio vietinę rinkliavą privalo sumokėti per 72 valandas nuo tos dienos pabaigos nuostatų 15.4 arba 15.5 papunkčiuose nustatytais būdais, privalomai nurodydamas automobilio valstybinį numerį ir gauto pranešimo registracijos numerį.

11. Šiame kontekste pabrėžtina, kad aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad H. K., būdamas atidus ir rūpestingas vairuotojas, kuriam, akivaizdu, iš jo paties skundo turinio, vietinės rinkliavos mokėjimo tvarka padaryto pažeidimo vietoje buvo aiškiai žinoma dėl dažno automobilio statymo joje, taigi jis, būdamas teisininku, turėjo ir galėjo žinoti vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką. Be kita ko, pagrindą manyti, kad pareiškėjui buvo žinoma galimybė pasitikrinti www.judu.lt portale galimus pranešimus apie galimybę sumokėti vietinės rinkliavos pažeidimus, sudaro ir apygardos teisme gauti duomenys iš Institucijos apie tai, kad pareiškėjas H. K. iki šio administracinio nusižengimo padarymo jau yra buvęs informuotas pranešimais apie galimybę sumokėti atitinkamo dydžio rinkliavą už Nuostatų 16.1 punkto pažeidimus, pavyzdžiui 2023 m. birželio 5 d., 2023 m. rugpjūčio 2 d., 2024 m. sausio 22 d., 2024 m. kovo 22 d. ir 2024 m. gegužės 21 d., kuriuos yra sumokėjęs, o dėl dviejų pažeidimų, tame tarpe ir šiame skunde nagrinėjamo, nesumokėjus rinkliavos laiku, buvo perduoti Institucijai vykdymui. Todėl kaip teisingai nurodė apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, H. K. pagrįstai pripažintas kaltu pagal ANK 418 straipsnio 1 dalį, kadangi pareiškėjas, sumokėdamas tik dalį automobilio parkavimosi laiko aikštelėje laiku nuo 10:52:52 iki 12:21:48, nuo 12:27:30 iki 12:33:33, suvokė, kad palieka automobilį mokamoje vietoje, todėl negalėjo nežinoti ir nesuprasti, jog daro pažeidimą. H. K., pasibaigus apmokėtam stovėjimo laikui, nedelsdamas papildomai nesumokėjo vietinės rinkliavos ir neišvyko iš mokamos stovėjimo vietos, o neįsitikinęs, kad iki mokėjimo laiko žalioje zonoje pabaigos yra palikęs automobilį ir toliau netęsdamas mokėjimo, elgėsi nerūpestingai. Tokios išvados niekaip nepaneigia ir tai, kad H. K. nebuvo paliktas pranešimas ant automobilio.

12. Pritariant skundžiamos nutarties motyvams dėl apelianto H. K. cituojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos administracinio nusižengimo bylose, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjas ginčija būtent pranešimo apie įrašą negavimą (iki administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo surašyto dokumento), tačiau nenurodo argumentų, kad jis negavo administracinio nusižengimo teisenoje Institucijos siųstų procesinių dokumentų (administracinio nusižengimo protokolo ir nutarimo), todėl aptariama teismų praktika situacijoje dėl savanoriško vietinės rinkliavos mokėjimo, nesant pradėtai administracinio nusižengimo teisenai, neturi tokios reikšmės, kokią akcentuoja apeliantas. Kaip jau minėta šios nutarties 9–10 dalyse, pranešimų apie vietinės rinkliavos mokėjimą palikimas ant automobilio nebegalioja ir automobilio valdytojas (vairuotojas) informuojamas Nuostatų 16 punkte nustatyta tvarka.

13. Vien tai, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus vertino kitaip nei tikėjosi H. K., kuris savaip pateikia įvykio aplinkybių interpretaciją bei subjektyvų jam palankų byloje esančių duomenų vertinimą, negali būti priežastimi byloje priimti kitokį sprendimą nei priėmė apylinkės teismas. Nenustačius, kad buvo padaryta esminių materialiosios ir (ar) proceso teisės normų pažeidimų, kurie galėjo turėti įtakos neteisėto pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimui, tenkinti pareiškėjo prašymą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti nėra jokio teisinio pagrindo.

14. Bendrame skundo nagrinėjimo kontekste pažymėtina, kad šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nevertina skundo argumentų, kad programėlė galėjo išsijungti dėl interneto trikdžių, telefoninių ar programėlės atnaujinimų, nepakankamų lėšų ar kitų priežasčių, kadangi tokio pobūdžio samprotavimai neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens H. K. kaltės formos. Pažymėtina, kad automobilio valdytojas (vairuotojas) už automobilio stovėjimą mokamoje stovėjimo vietoje vietinę rinkliavą gali sumokėti vienu iš jam pasirinktinų alternatyvių būdų – mokant į bilietų automatus grynaisiais pinigais (monetomis) arba kortelėmis, naudojantis mobiliojo ryšio operatorių paslaugomis siunčiant trumpąsias žinutes arba naudojantis mobiliųjų įrenginių programomis, o ne išimtinai naudotis Savivaldybės įmonės sukurtomis mobiliųjų įrenginių programomis.

15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apylinkės teismas nagrinėjamu atveju išsamiai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė įstatymą, padarė teisingas ir pagrįstas išvadas dėl H. K. kaltės dėl ANK 418 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, dėl to šioje dalyje pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, jos naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

16. Tuo tarpu apeliaciniame skunde (3.1 nutarties dalyje) dėstomi argumentai apie teisinio reguliavimo ydingumą nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas, kadangi viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų galiojimo vertinimo klausimu, tokia kompetencija priskirtina specializuotiems teismams, todėl šių argumentų apeliacinės instancijos teismas nevertina ir dėl jų nepasisako. Šių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo procesinį sprendimą remiantis vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde pateiktais, tačiau jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstais samprotavimais teisinio pagrindo nėra. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje aiškiai ir išsamiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus, kuriais grindžiamos teismo išvados. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi pareiškėjas, nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo nutartį.

17. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pažeidimų dėl administracinės nuobaudos skyrimo. Nenustačius nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta administracinė nuobauda, kurios dydis nustatytinas lygus straipsnio sankcijos vidurkiui, t. y. H. K. paskirta 30 Eur dydžio bauda. Kadangi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo H. K. neginčija jam paskirtos administracinės nuobaudos, apygardos teismas plačiau dėl to nepasisako.

18. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 12 d. nutartis, kuria paliktas nepakeistas Institucijos 2025 m. sausio 9 d. nutarimas, yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 12 d. nutartį nepakeistą ir H. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.