- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-15
- Bylos Nr.
- 2A-74-264/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Baubienė (pirm.), Dalė Burdulienė, Neringa Venckienė
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės, Kauno miesto savivaldybės priešieškinį
- Ieškovas
- R. Š.
- Kategorijos
- 29.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Baubienės, kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės ir Neringos Venckienės, sekretoriaujant Dovilei Stoškuvienei, dalyvaujant atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei V. Z., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. Š. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl pripažinimo šeimos nariu ir jo teisių į gyvenamosios patalpos nuomą bei atsakovo Kauno miesto savivaldybės priešieškinį ieškovui R. Š. dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas R. Š. ieškiniu prašė pripažinti jį O. Š., mirusios 2008-01-09, šeimos nariu; pakeisti buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį mirus nuomininkei O. Š. ir ją sudaryti su ieškovu (b. l. 3-5). Nurodė, kad su O. Š. kartu pradėjo gyventi ir vesti bendrą ūkį nuo 2005 metų liepos mėnesio. Kadangi abu turėjo rimtų sveikatos problemų, tai rūpinosi vienas kitu, mylėjo ir ketino susituokti. Butas (duomenys neskelbtini), kuriame jie abu gyveno, priklauso savivaldybei. Po O. Š. mirties ieškovas per 2 mėnesius, t.y. 2008-03-05 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę dėl nuomos sutarties pakeitimo jo vardu, pateikė visus reikalingus dokumentus bei nurodė liudytojus, kurie patvirtins gyvenimą kartu ir bendro ūkio vedimą. Iš Kauno m. savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus ieškovas gavo 2008-03-19 raštą Nr. 53-5-512, kuriuo buvo prašoma pateikti dokumentą, kuris patvirtintų ieškovą buvus pirminės nuomininkės O. Š. šeimos nariu. Kadangi savivaldybei ieškovas jau buvo pateikęs liudytojų, su kuriais artimai bendravo bei kurie lankėsi ieškovo šeimoje, patvirtinimus dėl bendro ūkio vedimo, tai dar kartą nuvyko išsiaiškinti į savivaldybę, pasiteirauti dėl prašomo dokumento, kur ieškovui pasiūlė kreiptis į teismą ir įrodinėti bendro ūkio vedimą bei tai, jog ieškovas buvo O. Š. sugyventiniu.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno miesto savivaldybė pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti ir iškeldinti R. Š. iš buto (duomenys neskelbtini) su visais jam priklausančiais daiktais nesuteikiant kito gyvenamojo ploto (b. l. 38-40). Nurodė, kad trijų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. Šio buto pagrindine nuomininke buvo O. Š., su kuria 2000-01-19 buvo sudaryta gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis. O. Š. mirė 2008-01-09. Asmenų, deklaravusių gyvenamąją vietą adresu, (duomenys neskelbtini), nėra. AB „City Service“ 2008-11-04 atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, jog ginčo bute gyvena H. Š. ir R. K., o R. Š. grįžta tik savaitgaliais. AB „City Service“ 2008-10-04 rašte Nr. 1047 nurodoma, jog nuomos mokestis butui neskaičiuojamas. Ieškovas nėra sudaręs gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, tačiau, nebūdamas teisėtu naudotoju, ginčo bute yra leidęs gyventi H. Š. ir R. K., kuriuos Kauno miesto savivaldybė įspėjo dėl ginčo patalpų palaisvinimo. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas sudarė šeimą su pagrindine nuomininke O. Š., kad kartu išgyveno ne mažiau kaip vienerius metus bei, kad ieškovo ir O. Š. išlaidos buvo bendros, bendrai buvo mokami mokesčiai už komunalines paslaugas, remontą bei kitas bendro ūkio vedimo aplinkybes. Ieškovas patalpas yra užėmęs savavališkai, ginčo bute gyvena be teisinio pagrindo, o savavališkai užėmę gyvenamąją patalpą, t.y. įsikėlę į ją be nuomos sutarties, asmenys iškeldinami teismo tvarka ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. liepos 14 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priešieškinį atmetė; pripažino R. Š. O. Š., mirusios 2008-01-09, šeimos nariu; nusprendė pakeisti buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuomos sutartį mirus nuomininkei O. Š. ir sudaryti ją su ieškovu R. Š.. Teismas nurodė, kad ieškovas R. Š. apsigyveno gyvenamojoje patalpoje 2005 m. ir išgyveno joje ne mažiau kaip vienerius metus, tvarkė bendrai su nuomininku namų ūkį. Todėl dėl ieškovo gyvenimo ginčo bute yra susiklostę faktiniai nuomos santykiai ir jis butu naudojasi esant įstatyme numatytiems pagrindams (CK 6.577 str.). Ieškovas, gyvendama su O. Š. jos nuomojamame bute ir vesdamas bendrą ūkį iki jos mirties, įgijo jos šeimos nario (sugyventinio) teisinį statusą ir būdamas jos šeimos nariu ir turėdamas tokias pat teises ir pareigas, kylančias iš gyvenamosios nuomos sutarties, kaip ir O. Š., pagrįstai galėjo tikėti, kad jo įgytos civilinės teisės ir pareigos išliks ir ateityje, todėl ieškovo teisių gynimas ir toks civilinių įstatymų taikymas laiko atžvilgiu atitinka ir teisėtų lūkesčių principą. Todėl teismas ieškovą pripažino O. Š. šeimos nariu, o atsakovą įpareigojo pakeisti buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį mirus nuomininkei O. Š. ir ją sudaryti su ieškovu. Teismas nustatė, kad ginčo buto nuomos sutartis su ieškovu nesudaroma atsakovo iniciatyva, o mokesčių įsiskolinimas yra susidaręs dėl atsakovo netinkamo nuomos sutarties sąlygų vykdymo - mokesčių neskaičiavimo. Atsakovo pateiktuose aktuose buvo nurodoma prieštaringa informacija. Atsakovas savo argumentus grindė tuo, jog ieškovas niekada ginčo bute negyveno, nes patikrinimų metu nebuvo rastas (b.l. 83-84). Tačiau atsakovo pateiktuose 2008-09-11 akte, buvo nurodyta, jog ieškovas šiuo metu yra išvykęs į Druskininkus (b. l. 92-93), 2008-10-04 rašte ir akte buvo nurodyta, jog ieškovas R. Š. išvykęs darbo reikalais į kitą miestą ir grįžta tik savaitgaliais (b. l. 30-31). Atsakovo argumentus paneigė taip pat ir liudytojo R. K. parodymai, kurie patvirtino, jog jis niekada ginčo bute negyveno. Teismas nurodė, jog CK 6.614 str. 1 d. numato, kad neterminuota nuomos sutartis gali būti nutraukta tik įspėjus apie tai kitą šalį prieš šešis mėnesius. Atsakovas ieškovui nėra išsiuntęs nei vieno įspėjimo išsikelti iš ginčo buto (b. l. 41-43). Teismas iš visų byloje surinktų duomenų sprendė, kad atsakovo pateikti įrodymai yra nekonkretūs ir neinformatyvūs, todėl darė išvadą, kad atsakovas neįrodė aplinkybių, kuriomis rėmėsi.
Šalies argumentai
Atsakovas Kauno miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti (b. l. 117-120). Apeliantas mano, kad teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priimtas sprendimas turi būti panaikintas dėl sekančių priežasčių:
1. Teismas, tenkindamas ieškinį, konstatavo, jog ieškovas gyvendamas su O. Š. jos nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) ir vesdamas bendrą ūkį, įgijo jos šeimos nario (sugyventinio) teisinį statusą ir tokias pat teises pagal buto nuomos sutartį, kaip pradinis nuomininkas, o jam mirus, turi teisę būti pripažintas nuomininku. Tokia teismo išvada yra nepagrįsta ir neįrodyta. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių bendro ūkio turėjimo faktui konstatuoti būtinas aplinkybes, kad ieškovo ir O. Š. pajamos ir išlaidos buvo bendros. Sąskaitų apmokėjimas po nuomininkės O. Š. mirties neįrodo fakto, kad buvo vedamas bendras ūkis laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2008 m., ar kad anksčiau jos buvo apmokamos iš bendrų lėšų. Byloje esantys rašytiniai įrodymai nesuteikia informacijos, kad būtų galimą spręsti apie ieškovo ir mirusios O. Š. pajamų naudojimą bendriems poreikiams tenkinti.
2. Teismo išvada, kad ieškovas R. Š., kaip sugyventinis, kurį sieja nuomininko šeimos nario teisės į nuomojamą gyvenamąją patalpą, apsigyveno gyvenamojoje patalpoje 2005 m. ir išgyveno joje ne mažiau kaip vienerius metus, tvarkė bendrai su nuomininku namų ūkį, todėl dėl ieškovo gyvenimo ginčo bute yra susiklostę faktiniai nuomos santykiai ir jis butu naudojasi esant įstatyme numatytiems pagrindams (CK 6.577 str.) neteisinga ir nepagrįsta. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad būtų galima nustatyti tikslią ieškovo ir buto nuomininkės bendro gyvenimo pradžią. Nesant tikslios ieškovo apsigyvenimo gyvenamojoje patalpoje datos, nėra tikslaus atskaitos momento (apsigyvenimo bute), nuo kurio būtų galima apskaičiuoti vienerius metus gyvenimo kartu tvarkant bendrą namų ūkį ir kas suteiktų teisę sugyventinį pripažinti nuomininko šeimos nariu su visomis teisėmis į nuomininko nuomotą gyvenamąją patalpą (CK 6.588 straipsnio 5 dalis). Jokių įrodymų, patvirtinančių kad ieškovas vedė bendrą ūkį su mirusia gyvenamosios patalpos nuomininke, nėra. Nors teismas nurodė, kad šias aplinkybes patvirtino teismo posėdyje apklausti liudytojai S. J. ir R. K., tačiau liudytojai nenurodė tikslios ieškovo apsigyvenimo gyvenamojoje patalpoje datos, konkrečių bendro ūkio vedimą patvirtinančių faktų, o tik išsakė vertinamojo pobūdžio nuomones dėl ieškovo ir O. Š. tarpusavio santykių, liudytojų parodymai nepatvirtinti kitomis įrodinėjimo priemonėmis, todėl vertintini kritiškai. Atmetus reikalavimą pripažinti ieškovą O. Š. šeimos nariu, atmestinas ir reikalavimas įpareigoti atsakovę sudaryti su ieškovu gyvenamosios patalpos nuomos sutartį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Apeliacinis skundas yra grindžiamas įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų ir materialinių teisės normų pažeidimu. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatyme yra įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, pagal kurį bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), pagal kurią apie tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas gali konstatuoti tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl jų egzistavimo, todėl dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo nėra reikalaujama teismo įsitikinimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių (faktų) buvimą tada, kai byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tos aplinkybės (faktai) buvo, negu kad jų nebuvo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendė, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ieškovas ginčo bute apsigyveno pagrindinio buto nuomininko šeimos nario teisėmis. Teismas atmesdamas atsakovo priešieškinį sprendė, kad atsakovo pateikti įrodymai yra nekonkretūs ir neinformatyvūs, todėl padarė išvadą, kad atsakovas neįrodė aplinkybių, kuriomis rėmėsi. Su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis kolegija neturi pagrindo nesutikti.
Šioje byloje yra kilęs ginčas dėl mirusios buto nuomininkės sugyventinio pripažinimo šeimos nariu į savivaldybei priklausantį butą (duomenys neskelbtini). Ieškinys buvo grindžiamas CK 6.588 str. 1 d. , 6. 598 str. nuostatomis. CK 6.588 str. 1 d. yra numatyta, kad nuomininko šeimos nariai yra kartu gyvenantis sutuoktinis (sugyventinis). Nuomininko sugyventinis, kuris prašo pripažinti jį nuomininkės šeimos nariu kaip sugyventinį, turi įrodyti, kad jis tokiomis teisėmis apsigyveno gyvenamojoje patalpoje ir ne mažiau kaip vienerius metus išgyveno kartu ir bendrai su nuomininke tvarkė namų ūkį (CK 6. 588 str. 4 d.).
Byloje nustatyta, kad buto nuomininkė O. Š. mirė 2008-01-09, iki mirties gyvenusi 2 kambariuose 3 kambarių bute su bendra virtuve adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2000-01-19 gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo name neterminuotos nuomos sutarties pagrindu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas R. Š. apsigyveno šeimos nario teisėmis pas O. Š. jos nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje 2005 m. ištyręs ir įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus. Ieškovas ieškinyje nurodė bei apklaustas teisme ( b. l.104, 145) nurodė, kad pas O. Š. ginčo bute apsigyveno nuo 2005 m. vasaros ir gyveno kaip šeima iki O. Š. mirties. Šiuos ieškovo paaiškinimus patvirtino liudytojai S. J. ir R. K., kurie nėra suinteresuoti šios bylos baigtimi, nuoseklūs, atitinka kitus įrodymus ( b. l. 11), todėl jų parodymais nėra pagrindo abejoti. Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja S. J. paaiškino (b. l. 106-107), kad ieškovas pas O. Š. gyveno apie 3-4 metus iki jos mirties. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, iš UAB „Sargėnų sveikatos centro buvo gauta ieškovo R. Š. asmens sveikatos istorija, kurios tituliniame lape R. Š. faktinė gyvenamoji vieta nurodyta adresu (duomenys neskelbtini), o pirmas įrašas joje 2005-12-06, tai atitinka pažymoje pateiktus šiuos ieškovo duomenis (b. l. 11). Iš pažymos apie R. Š. darbą ( b. l. 133, 136) matyti, kad jis 2005-2007 m. laikotarpiu dirbo Kaune, turėjo pajamų prisidėti prie bendro ūkio vedimo. Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos pateiktos informacijos ( b. l. 132, 134) matyti, kad O. Š. globa (rūpyba) nenustatyta, ji pati dėl specialiųjų poreikių lygio nustatymo į socialinių paslaugų skyrių nesikreipė.
Byloje pateikti rašytiniai įrodymai: ieškovo pateikti mokėjimo kvitai, išrašyti O. Š. vardu, apmokėjimui už komunalinius patarnavimus už 2007 m. gruodžio mėnesį ( b. l. 11, 17-19), laidojimo paslaugų biuro duomenys (b. l. 76), jog mirusioji O. Š. palaidota ieškovo R. Š. lėšomis, ieškovo pateiktas prašymas dėl nuomos sutarties pakeitimo ( b. l. 15, 20) patvirtina, kad ieškovas ir po O. Š. mirties elgėsi kaip O. Š. šeimos narys. Atsakovo pateikti patikrinimo aktai apie ieškovo neradimą bute ( b. l. 30, 92-93) nepaneigia, kad ieškovas liko gyventi ginčo bute ir po O. Š. mirties, atsakovas nenurodė kitos R. Š. gyvenamosios vietos, aktuose įrašytos R. Š. neradimo priežastys nepaneigia, kad ieškovas bute faktiškai gyvena. Iš byloje nustatytų aplinkybių bei ištirtų įrodymų visumos, matyti, kad R. Š. kaip sugyventinis apsigyveno pas O. Š. jos nuomojamame bute 2005 m. vasarą ir bendrai tvarkė namų ūkį iki jos mirties, t. y. daugiau kaip 1 metus, ir po jos mirties toliau gyvena nuomojamose patalpose.
Apeliacinio skundo argumentai, jog byloje ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad ieškovo ir O. Š. pajamos ir išlaidos buvo bendros, nėra pagrindas išvadai, jog ieškovas neįrodė bendro ūkio vedimo kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis ir nepaneigia teismo išvados, kuri padaryta iš įrodymų visumos.
Atsakovo priešieškinys, kuriame ieškovo iškeldinimo pagrindu nurodytas CK 6. 612 str. ir prašoma iškeldinti ieškovą kaip įsikėlusį į ją be nuomos sutarties pirmosios instancijos teismo atmestas kaip neįrodytas, pagrįstai. Pripažinus ieškovą O. Š., mirusios 2008-01-09, šeimos nariu, teismas pagrįstai įpareigojo Kauno miesto savivaldybę pakeisti rašytinę nuomos sutartį ir sudaryti naują rašytinę buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį su ieškovu.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d., CPK 329 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
n utaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.