Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutarimas

2020-05-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN1.-1065-336/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-05-26
Bylos Nr.
AN1.-1065-336/2020
Teisminio proceso Nr.
4-22-3-00106-2020-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Nutraukti bylą.
Teisėjas
Audra Kriščiūnienė (pirm.)
Pažeidėjas
G. P.
Institucija
Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono policijos komisariatas
Kategorijos
  • 1.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla (S)
Nr. AN1.–1065–336/2020
Teisminio proceso Nr. 4-22-3-00106-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 21.3.3., 21.9.10
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. gegužės 26 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant V. L.,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. P., jo atstovei pagal įstatymą, Kėdainių pagalbos šeimai centro socialinei darbuotojai A. G.,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. P., (duomenys neskelbtini),

traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. P. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. patrulis A. M. surašė administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad jis 2020 m. balandžio 8 d., laikotarpiu nuo 23 val. 7 min. iki 23 val. 12 min., (duomenys neskelbtini) esančioje degalinėje, nesilaikė karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo“ (toliau – ir Nutarimas) reikalavimų ir karantino laikotarpiu buvo degalinėje trijų asmenų grupėje kartu su L. B. ir E. Ž., taip sukeldamas pavojų išplisti COVID-19 ligai ir tuo nesilaikė Nutarimo 3.1.10.1 p. reikalavimų.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. P. teismo posėdžio metu parodė, kad jis kaltu prisipažįsta. Nurodė, kad jie į degalinę atėjo trise, laikėsi apie 1 m. atstumo, į degalinę juos visus tris įleido, tačiau ir ten jie laikėsi apie 1 m. atstumo. Prašo švelninti nuobaudą.

G. P. administracinio nusižengimo protokole esančiame paaiškinime nurodė, kad savo kaltę pripažįsta, dėl padaryto pažeidimo gailisi (b. l. 1-2).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad konstatuoti atitinkamo fakto, o tuo pačiu ir atsakomybėn traukiamo asmens kaltės buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, išsamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. ANK 569 straipsnis įpareigoja teismą administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymus vertinti pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina veiką, kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Ji pasireiškia tam tikrais tikrovėje pastebimais veiksmais (arba nieko nedarymu), dažniausiai sukeliančiais tam tikrus padarinius, dėl to sutrinka nustatyta teisinė tvarka. Tai yra išoriniai, arba objektyvūs, nusižengimo požymiai. Nusižengimu gali būti pripažįstami tik sugebančio suvokti aplinką ir joje vykstančius procesus asmens valingi veiksmai. Tai yra vidiniai, arba subjektyvūs, nusižengimo požymiai. Visus šiuos požymius įprasta skirstyti į keturias grupes arba nusižengimo elementus: a) objektą; b) objektyviąją pusę; c) subjektą; d) subjektyviąją pusę. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nebus faktinio atsakomybės pagrindo.

ANK 45 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimus. To paties straipsnio 4 dalis reglamentuoja atsakomybę už šio straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos, sukėlusios pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytos karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, padarymą. Šios teisės normos yra blanketinės, t. y. nukreipiančios į kitus teisės aktus. G. P. inkriminuojamo nusižengimo padarymo metu galiojusi Nutarimo 3.1.10.1. p. redakcija numatė, kad asmenys įpareigojami parkuose ir kitose atvirose viešosiose vietose lankytis ir būti ne didesnėmis nei 2 asmenų grupėmis, išskyrus artimuosius giminaičius, įtėvius, įvaikius ir globėjus, rūpintojus, laikytis saugaus kontakto (didesnis nei 2 metrų atstumas ir trumpesnis nei 15 minučių kontaktas), vengti tiesioginio fizinio kontakto, laikytis asmens higienos reikalavimų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad vieša vieta yra tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu lankosi kiti asmenys, svarbu, kad būtų laisvas priėmimas ir bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Esminis kriterijus pripažįstant konkrečią vietą vieša yra nustatymas, ar toje vietoje turi teisę laisvai lankytis kiti asmenys. Iš Nutarimo 3.1.10.1. p. matyti, kad minėti įpareigojimai ir jų laikymasis asmenims numatyti „parkuose ir kitose atvirose viešose vietose“. Atlikus loginę ir lingvistinę šio Nutarimo punkto analizę, spręstina, kad pažeidimas norint taikyti atsakomybę šiuo atveju turėtų būti padaromas ne bet kurioje viešoje vietoje, tačiau būtent atviroje. Tai patvirtina ir 2020 m. balandžio 7 d. galiojęs Nutarimo 3.1.10.2. p. numatytas reikalavimas viešosiose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, kurioje viešosios vietos rūšis (atvira, uždara ir pan.) jau nėra detalizuojama. Pažymėtina, kad įstatymuose ar teismų praktikoje nėra detalizuota sąvokos „atvira viešoji vieta“ reikšmė, tačiau, darytina išvada, kad tai yra įvairūs parkai, žaidimų aikštelės, gatvės, miškai ir t. t. Tai yra visos viešos vietos, tačiau kurios nėra tam tikrų statinių, įrengimų, konstrukcijų viduje.

Iš byloje esančio policijos pareigūnės N. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. balandžio 7 d., 23 val. 12 min., į degalinės (duomenys neskelbtini), atėjo trys jaunuoliai, kurie iš degalinės pagrobė dėžutę su šokolado batonėliais. Degalinės teritorija ir prekybos salės vidus stebimas vaizdo kameromis. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, nustatyta, kad į degalinės prekybos salę, kartu atėjo G. P. ir kiti du asmenys (nurodyti pranešime). Šie trys asmenys Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo“ laikotarpiu buvo viešoje vietoje – degalinės prekybos salėje, trijų asmenų grupėje, taip sukeldami pavojų išplisti COVID-19 ligai. Administracinio nusižengimo protokole G. P. taip pat inkriminuojamas nusižengimas dėl buvimo trijų asmenų grupėje karantino laikotarpiu pačioje degalinėje. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų, kad pareiškime minimi asmenys didesnėje nei 2 asmenų grupėje lankėsi ir (arba) buvo už degalinės prekybos salės ribų, t. y. atviroje viešoje vietoje. Vadovaujantis anksčiau išdėstytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad degalinės prekybos salės vidus nėra atvira viešoji vieta, todėl, nagrinėjamu atveju, negalima ir atsakomybė pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį.

Įvertinus visas administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, spręstina, kad teismui pateikta bylos medžiaga nėra pakankama pripažinti G. P. kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje, todėl visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškinami traukiamo administracinėn atsakomybėn G. P. naudai. Todėl, administracinio nusižengimo byla nutrauktina, G. P. veiksmuose nenustačius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje, sudėties ir jos objektyviųjų požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 2 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

nutraukti G. P., (duomenys neskelbtini), atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėja Audra Kriščiūnienė