- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-15
- Bylos Nr.
- 1A-176-116-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-9-02157-2011-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vaclovas Iždonas (pirm.), Gražvydas Poškus, Bronius Zalaga
- Nuteistasis
- D. S.
- Advokatai
- Algirdas Zakrasas
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 5 d. nuosprendžio, kuriuo D. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;pagal BK 286 straipsnį – laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams;pagal BK 290 straipsnį – laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 290 straipsnyje, 289 straipsnyje, subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 7 (septyniems) mėnesiams.
Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinta su bausme, paskirta už nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, iš dalies jas sudedant, ir galutinė subendrinta bausmė D. S. paskirta laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. S. nuteistas už tai, kad 2011 m. gruodžio 29 d. apie 23:10 val., degalinėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, suduodamas nenustatytą smūgių skaičių rankomis ir kojomis nukentėjusiajam L. K., demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Be to, D. S. nuteistas už tai, kad 2011 m. gruodžio 29 d. apie 23.26 val., degalinėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), sulaikomas dėl padarytos nusikalstamos veikos, nevykdydamas teisėtų policijos pareigūno reikalavimų, elgėsi agresyviai, priešinosi (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos l-ojo būrio patruliui V. D. ir 2-osios kuopos 2-ojo būrio patruliui P. E., pasikėsino panaudoti fizinį smurtą, tai yra bandė suduoti rankomis ir įspirti koja Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos l-ojo būrio patruliui V. D. ir 2-osios kuopos l-ojo būrio patruliui P. E., tokiu būdu pasipriešino savo pareigas atliekantiems valstybės tarnautojams – (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos l-ojo būrio patruliui V. D. ir 2-osios kuopos l-ojo būrio patruliui P. E..
Be to, D. S. nuteistas už tai, kad tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje, sulaikomas dėl padarytos nusikalstamos veikos, nevykdydamas teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, išplūsdamas įvairiais necenzūriniais žodžiais bei spjaudydamas ant (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos l-ojo būrio patrulio V. D. ir 2-osios kuopos 2-ojo būrio patrulio P. E., įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus – policijos pareigūnus (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos l-ojo būrio patrulį V. D. ir 2-osios kuopos 2-ojo būrio patrulį P. E..
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis D. S. prašo priimti jam išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendis yra per griežtas, nes nukentėjusieji dėl incidento pretenzijų nepareiškė, dėl įvykio kaltina save.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikaltimų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir D. S. pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.
Dėl D. S. kaltės padarius BK 284 straipsnio 1 dalyje, 286 straipsnyje ir 290 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas
Pažymima, kad BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis Baudžiamojo kodekso straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009).
BK 286 straipsnyje numatyta atsakomybė tam, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Šiame BK straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-525/2011).
BK 290 straipsnyje nustatyta atsakomybė už valstybės ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimą. Šia teisės norma saugoma normali pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veikla, autoritetas, taip pat jo asmeninė ir profesinė garbė bei orumas. Įstatyme nenumatyta aplinkybių, kurioms esant valstybės tarnautojų ar kitas viešojo administravimo funkcijas atliekančių asmenų įžeidinėjimas galėtų būti pateisinamas. BK 290 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektyvusis požymis – valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimas tuo metu, kai jis atlieka savo pareigas. Įžeidimas reiškia, kad kaltininkas prieš pareigas vykdantį nukentėjusįjį atlieka nepadorius veiksmus, išsako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui tiek aplinkinių, tiek ir jo paties akyse. Šio nusikaltimo sudėtis – formalioji, nusikaltimas laikomas baigtu nuo nukentėjusiojo įžeidimo momento. Nusikaltimo baigtumui nustatyti ir jam kvalifikuoti nesvarbu, kaip nukentėjusysis reagavo į kaltininko veiką: piktinosi, tylėjo, iškvietė kitus pareigūnus ar kt. Kvalifikuojant veiką pagal BK 290 straipsnį, svarbu nustatyti nusikaltimo motyvą, kuris parodo ryšį tarp kaltininko veiksmų ir nukentėjusiojo pareigų. Įžeidimas padaromas būtent kaip atsakas į teisėtai pavestų pareigų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-525/2011).
Byloje nustatyta, kad nuteistasis D. S. viešoje vietoje sudavė smūgius nukentėjusiajam L. K. ir taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, taip pat pasipriešino savo pareigas atliekantiems valstybės tarnautojams – policijos pareigūnams ir šiuos pareigūnus plūsdamas necenzūriniais žodžiais bei ant jų spjaudydamas, pastaruosius įžeidė.
D. S. kaltė padarius jam inkriminuotus nusikaltimus, įrodyta nukentėjusiųjų L. K., V. D., P. E. parodymais, paties nuteistojo D. S. parodymais bei kitais teismo ištirtais ir visumoje įvertintais įrodymais.
Iš nukentėjusiojo L. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (parodymai ištirti pirmosios instancijos teisme) matyti, kad 2011 m. gruodžio 29 d. apie 23 val., jam su draugais atvykus į degalinę (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), ir ten užkalbinus kitu automobiliu atvykusias merginas, iš automobilio išlipęs agresyviai nusiteikęs jaunuolis puolė su jais aiškintis, bandė mušti jo draugą R. Tuo metu, kai jis (L. K.) išėjo iš degalinės patalpų, jaunuolis iš karto puolė jį mušti, sudavė smūgius kumščiais ir kojomis. Jam buvo suduoti smūgiai į veidą ir kitas kūno vietas. Atvykę policijos pareigūnai jį sumušusį jaunuolį sulaikė (22-23 b. l.).
Nukentėjusysis, policijos pareigūnas P. E. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2011 m. gruodžio 29 d. jam dirbant ekipaže „(duomenys neskelbtini)“ kartu su patruliu V. D., 23.26 val. iš (duomenys neskelbtini) apskrities VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad degalinėje (duomenys neskelbtini), esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), vyksta muštynės. Nuvykus į nurodytą vietą, degalinės (duomenys neskelbtini) patalpose stumdėsi du vaikinai. Jiems paklausus, kas vyksta, vienas vaikinų, vilkėjęs „treningais“, jiems pasakė: „dinkite, mentai, čia mums gaidžiai nereikalingi“. Vyriškio paprašius nusiraminti ir nutraukti neteisėtus veiksmus, vyriškis toliau juos plūdo necenzūriniais žodžiais, grasino susidoroti. Sulaikant vyriškį, pastarasis spjovė jam du kartus į veidą, spjovė ir ant jo kolegos, aktyviais veiksmais priešinosi: mosikavo rankomis, bandė įspirti jam ir jo kolegai, tačiau nepataikė. Panaudojus specialiąsias priemones, vyriškis buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą, kur buvo nustatyta, kad tai – D. S. (14-15 b. l.). Iš esmės analogiškai įvykio aplinkybes nurodė ir policijos pareigūnas, nukentėjusysis V. D. (18-19 b. l., parodymai ištirti teisme). Tokios pat įvykio aplinkybės nurodytos ir šių pareigūnų 2011 m. gruodžio 29 d., t. y. iš karto po įvykio, surašytuose tarnybiniuose pranešimuose (13, 17 b. l.).
Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti minėtų nukentėjusiųjų parodymais, nes šiuos parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai, įskaitant ir paties nuteistojo D. S. parodymus. D. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs (33-34, 72-75 b. l.). Kaltinamasis teisiamajame posėdyje nurodė, kad įvykis buvo 2011 m. gruodžio mėnesį, prieš pat Naujuosius metus, apie 23 val., degalinėje (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiojo L. K. iki įvykio jis nepažinojo, jį sumušė todėl, kad pastarasis „prisikabino“ prie jo (D. S.) draugių. Parodė, kad jis, vengdamas sulaikymo, bandė pasipriešinti uniformuotiems policijos pareigūnams, nepakluso policijos pareigūnų reikalavimams, išplūdo juos necenzūriniais žodžiais ir juos apspjaudė (73 b. l.).
UAB (duomenys neskelbtini) IT mechaniko T. G. pateiktos kompaktinės plokštelės apžiūros protokole užfiksuota, jog 23:06:55 lauke prie degalinės vyksta muštynės, 23:06:55 į degalinės patalpas įbėga vienas asmuo, o kitas asmuo, panašus į D. S., jį atsiveja ir stumia į nugarą. 23:05:10 asmuo, panašus į D. S., prieina prie jaunuolių, stovinčių prie kolonėlių, su jais aiškinasi, po to pradeda vieną jaunuolį mušti. Atėjusi mergina bando asmenį, panašų į D. S., nustumti nuo jaunuolių, tačiau jis vėl grįžta ir mušasi. 23:06:58 asmuo, panašus į D. S., stumia į nugarą jaunuolį, kuris griūna ant stalelio ir kėdžių. 23:09:35 prie policijos automobilio sulaikomas asmuo priešinasi policijos pareigūnams, panaudojamos specialiosios priemonės (10-12 b. l.).
Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad D. S. įvykdė BK 284 straipsnio 1 dalyje, 286 straipsnyje ir 290 straipsnyje numatytus nusikaltimus.
Apelianto skunde nurodyta aplinkybė, kad nukentėjusieji pretenzijų dėl įvykio jam nepareiškė, pastarojo kaltės padarius aukščiau nurodytus nusikaltimus, nepaneigia, ir nėra pagrindas tenkinti apelianto skundą bei priimti jam išteisinamąjį nuosprendį. D. S. skundo argumentą, kad nukentėjusieji dėl įvykio kaltina save, kolegija vertina kaip deklaratyvų ir jį atmeta.
Kadangi nuteistasis savo apeliaciniu skundu jam paskirtos bausmės neginčijo, teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu, neviršydama skundo ribų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
atmesti nuteistojo D. S. apeliacinį skundą.