Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Vandalinas Vainius, sekretoriaujant J. B., dalyvaujant ieškovui SB „Vaiteliai“, jo atstovui advokatui Eduardui Antonenko, atsakovams V. L., D. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo SB „Vaiteliai“ ieškinį atsakovams V. L., L. K., D. J. dėl valdybos posėdžio protokolu priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais ir skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos rajono apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla ir 2014-10-10 priimtas teismo įsakymas pagal kreditoriaus SB „Vaiteliai“ pareiškimą dėl skolos išieškojimo iš skolininko V. L.. Skolininkui pateikus prieštaravimus dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo, kreditorius pateikė ieškinį, kuris buvo priimtas 2014-11-24, nustatant, kad civilinė byla nagrinėjama pagal ieškovo SB „Vaiteliai“ ieškinį atsakovui V. L. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys L. K., A. J.. 2015-02-04 teismo nutartimi civilinė byla buvo sustabdyta iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-522-904/2015.

Klaipėdos rajono apylinkės teisme 2015-01-26 iškelta civilinė byla Nr. 2-522-904/2015 pagal ieškovo SB „Vaiteliai“ ieškinį atsakovams L. K., V. B., D. J. dėl valdybos posėdžio protokolu priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, trečiajam asmeniui V. L..

2015-02-20 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartimi civilinės bylos Nr. 2-288-838/2015 ir Nr. 2-522-904/2015 sujungtos, nustatant, kad civilinės bylos numeris yra 2-288-838/2015.

Ieškovas Klaipėdos rajono apylinkės teismui pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo pareiškė reikalavimus: panaikinti 2008-12-27 SB „Vaiteliai“ valdybos protokolu priimtą sprendimą V. L. jo kadencijos SB „Vaiteliai“ valdyboje laikotarpiu užskaityti metinius nario mokesčius už turimus sklypus; priteisti iš V. L. 246,17 Eur mokesčių skolos už 2008–2012 m. laikotarpį, nuo šios sumos 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad pagal sodininkų bendrijos „Vaiteliai“ įstatų 44 punktą Bendrijos valdymo organas yra valdyba. Atsakovai V. B., D. J. ir V. L. laikotarpiu nuo 2008-08-14 iki 2013-07-05 buvo sodininkų bendrijos „Vaiteliai“ valdybos nariai, o atsakovė L. K. laikotarpiu nuo 2008-08-14 iki 2013-07-05 buvo sodininkų bendrijos „Vaiteliai“ valdybos pirmininke. Atsakovų kaip valdybos narių ir valdybos pirmininkės įgaliojimai VĮ „Registrų centras“ buvo registruoti laikotarpiu nuo 2008-08-14 iki 2013-07-05. Atsakovai 2008-12-27 valdybos posėdžio protokolu Nr. VP 08/12/27 priėmė sprendimą „valdybos nariui V. L. jo kadencijos SB „Vaiteliai“ valdyboje laikotarpiu užskaityti metinius nario mokesčius už turimus sklypus. Už šį sprendimą balsavo atsakovai L. K., V. B., D. J., o V. L. nebalsavo. Nurodė, kad 2008-12-27 sprendimas yra neteisėtas, priimtas pažeidžiant imperatyvias Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo ir Bendrijos įstatų nuostatas, kuriose yra numatyta valdybos kompetencija, todėl yra naikintinas. Pagal Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo (galiojusio nuo 2008-11-25 iki 2009-06-05) 24 straipsnio 1 dalies 1 punktą Bendrijos pajamas sudaro: 1) bendrijos nario mokesčiai ir tiksliniai įnašai; pagal 24 straipsnio 2 dalį - nario mokesčiai mokami pinigais. Tiksliniai įnašai gali būti piniginiai ir nepiniginiai. Nepiniginiais įnašais negali būti darbai ir paslaugos. Nepiniginiai įnašai įvertinami bendrijos įstatų nustatyta tvarka. Atsakovai viršydami savo kaip valdybos narių kompetenciją, priėmė sprendimą V. L. „neatlygintinai teikiančiam paslaugas, užskaitomi metiniai nario mokesčiai už turimus sklypus (...) jo kadencijos SB „Vaiteliai“ valdyboje laikotarpiu“. Mano, kad pagal Lietuvos Respublikos Sodininkų bendrijų įstatymo (galiojusio nuo 2008-11-25 iki 2009-06-05) 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą Bendrijos narių susirinkimo išimtinei teisei yra numatyta „nustatyti bendrijos ūkinės veiklos organizavimo ir valdymo tvarką bei su tuo susijusius įgaliojimus valdymo organui, taip pat jų darbo apmokėjimo sąlygas. Todėl tik bendrijos narių susirinkimui buvo priskirta išimtinė teisė valdybos nariams nustatyti jų darbo apmokėjimo tvarką, o patys valdybos nariai negalėjo spręsti savo darbo apmokėjimo tvarkos. Kadangi ginčijamo protokolo sprendimas užskaityti metinius nario mokesčius V. L. buvo priimtas viršijant bendrijos valdybos kompetenciją - tai yra buvo priimtas be bendrijos narių susirinkimo sprendimo, jis yra negaliojantis nuo jo priėmimo momento. Nurodė, kad atsakovui V. L. nuosavybės teise priklauso 10,2 aro ploto žemės sklypas, esantis Smilgų g. 1, Vaitelių kaime, Klaipėdos rajone, sodininkų bendrijos „Vaiteliai“ teritorijoje. V. L. yra sodininkų bendrijos „Vaiteliai” narys. Pagal sodininkų bendrijos įstatų 22.1 punktą bendrijos narys privalo laikytis bendrijos įstatų, vykdyti bendrijos narių, bendrijos valdybos sprendimus. Pagal SBĮ 22 str. 4 d. bendrijos narys turi pareigą laikytis bendrijos įstatų, vykdyti bendrijos narių susirinkimo, bendrijos valdymo organo sprendimus. V. L. bendrijos mokesčius už 2008-2012 m. laikotarpį yra sumokėjęs tik iš dalies. V. L. įsiskolinimas bendrijai sudaro 246,17 Eur.

Teismo posėdžio metu ieškovas, ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

VĮ Registrų centro pažyma patvirtina, kad SB ,,Vaiteliai“ galiojantys įstatai buvo registruoti 2008-08-14 (2 t., b. l. 24-34). Šių įstatų 43. ir 44., 45. punktuose numatyta, kad Bendrija įgyja civilines teises, prisiima pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus, kad bendrijos valdymo organas yra Bendrijos valdyba, kurią renka narių susirinkimas (2 t., b. 31).

2008-12-27 SB „Vaiteliai“ valdybos posėdžio protokolu Nr. VP 08/12/27 nuspręsta, siekiant taupyti bendrijos lėšas, kad už bendrijos dokumentacijos ruošimą, derinimą ir atstovavimą įvairiose instancijose, sodininkų konsultavimą įvairiais jiems rūpimais klausimais, valdybos nariui, neatlygintinai teikiančiam šias paslaugas, užskaityti metinius nario mokesčius už turimus sklypus. Valdybos nariui V. L. jo kadencijos SB „Vaiteliai“ valdyboje laikotarpiu užskaityti metinius nario mokesčius už turimus sklypus (1 t., b. l. 85).

Sodininkų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrijos nario teises ir pareigas nustato šis ir kiti įstatymai, taip pat bendrijos įstatai ir bendrijos vidaus tvarkos taisyklės, 2 dalyje nustatyta, kad bendrijos narys turi teisę dalyvauti ir balsuoti bendrijos narių susirinkime, rinkti ir būti išrinktas bendrijos valdymo organo nariu, revizijos komisijos nariu (revizoriumi).

Pagal Lietuvos Respublikos CK 2.82 straipsnio 4 dalį juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys. Taigi asmeniui, numatytam CK 2.82 straipsnio 4 dalyje bei manančiam, kad jo teises pažeidžia juridinio asmens organų sprendimas, yra garantuojama teisė kreiptis į teismą (CK 2.82 straipsnio 4 dalis). Ši teisė turi būti įgyvendinta per itin trumpą laiką – per 3 mėnesius nuo asmens sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie ginčijamą sprendimą. Nario ginčo su bendrija atveju, tokia įstatymų leidėjo pozicija gali būti paaiškinama tuo, kad net ir ginčijant bendrijos organų sprendimą, turi būti atsižvelgiama į šio instituto – CK 2.82 straipsnio 4 dalies – tikslus ir siekiama nario bei pačios bendrijos, kuri kartu yra visų kitų narių atstovas, interesų pusiausvyros. Suteikiant bendrijos nariui teisę ginčyti tokius sprendimus, siekiama apginti suinteresuotų asmenų, kurių teisės buvo pažeistos, interesus bei viešąjį interesą; detalus sprendimų nuginčijimo reglamentavimas (trumpi senaties terminai, nuginčijimo pagrindų baigtinio sąrašo nustatymas) leidžia daryti išvadą, jog šis institutas taip pat skirtas apsaugoti patį juridinį asmenį ir ginčijamų sprendimų priėmusių jos valdymo organo interesus. Tai reiškia, kad negalima pripažinti negaliojančiu šio juridinio asmens organo sprendimo vien tik dėl formalių pažeidimų, nesukėlusių neigiamų padarinių nei pačiai sodininkų bendrijai, nei jos nariams ar viešajam interesui. CK 2.82 straipsnio 4 dalis negali būti taikoma tiems asmenims, kurie, juridinio asmens organui priimant ginčijamą sprendimą, nebuvo nei dalyviai, nei kreditoriai. Būtina įvertinti asmenis, kurie naudojasi teisėmis, nurodytomis CK 2.82 straipsnio 4 dalyje, tikslus, interesus, ginčijamo sprendimo esmę ir reikšmę.

Nagrinėjamu atveju SB „Vaiteliai“ valdybos narių 2008-12-27 susirinkime priimtą sprendimą teismo tvarka pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu siekia dabartinis SB „Vaiteliai“ valdybos pirmininkas. SB „Vaiteliai“ įstatų 44. punkte numatyta, kad šios bendrijos valdymo organas yra Bendrijos valdyba, 49.1. punkte numatyta, kad Bendrijos valdybos pirmininkas organizuoja bendrijos administracinį darbą. Nei Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymas, nei SB ,,Vaiteliai“ įstatai nenumatė teisės bendrijos valdybos pirmininkui visos bendrijos vardu skųsti bendrijos narių susirinkime, bendrijos valdybos narių susirinkime priimtus sprendimus. Tačiau, atsižvelgiant į vieną iš teisinio apibrėžtumo bei teisėtų lūkesčių principo (CK 1.2 straipsnio 1 dalis) aspektų – pagarbą įgytoms teisėms, taip pat į siekį užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir jų subjektinių teisių bei pareigų apibrėžtumą, tiems asmenims, kurie, juridinio asmens organui priimant ginčijamą sprendimą, nebuvo to juridinio asmens dalyviai, CK 2.82 straipsnio 4 dalies nuostatos negali būti taikomos. Tai reiškia, kad asmuo, juridinio asmens organo sprendimo priėmimo metu nebuvęs to juridinio asmens dalyvis, neturi teisės pasinaudoti CK 2.82 straipsnio 4 dalyje suteikiama teise ginčyti šį sprendimą.

CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2007); konstitucines nuostatas konkretizuoja ir detalizuoja civiliniai, baudžiamieji ir administraciniai (tiek procesiniai, tiek tam tikru aspektu ir materialiniai) įstatymai. Konstitucijos nuostatos nustato tik teisę kreiptis į teismą, bet šios teisės realizavimo tvarkos nenustato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2002 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-518/2002); teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar teisėtas interesas yra pažeistas ar ginčijamas. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2000; 2003 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2003; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009).

SB „Vaiteliai“ įstatų 45 punktas numato, kad Bendrijos valdybos narius iš Bendrijos narių renka narių susirinkimas trejų metų laikotarpiui. SB „Dituva“ narių 2008-12-27 įvykusiame valdybos posėdyje buvo nagrinėjami klausimai, susiję ir su bendrijos valdyba, ir su pačiais bendrijos nariais. Įstatymas suteikia teisę bendrijos nariams ginčyti bendrijos sprendimus, tačiau byloje nėra duomenų, jog R. A. 2008 metais buvo SB „Vaiteliai“ bendrijos narys ar sodininkas, todėl R. A. ginčijamas sprendimas tiesiogiai nepaliečia jo teisių ir teisėtų interesų.

Lietuvos Respublikos CK 1.124 straipsnyje ieškinio senatis apibrėžta kaip įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Šio instituto tikslas yra sudaryti realią galimybę asmenims apginti savo pažeistą teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumą, užkirsti kelią neapibrėžtą laiką bylinėtis ir skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę. Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 str. 1 d.). Atskirų rūšių reikalavimams įstatyme nustatytos išimtys – sutrumpinti ieškinio senaties terminai. CK 1.125 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais.

Ieškinio senaties institutas nustatytas tiek ieškovo, tiek atsakovo interesais. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties terminas nesukuria asmeniui materialių teisių, tačiau per įstatyme nustatytą terminą suteikia tokiai teisei gynybą nuo pažeidimų. Teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, nes kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija). Ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas kiekvienoje byloje turi spręsti atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2000-09-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2000), taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CPK 11 str. 6 d., CK 1.5 str.).

Šiuo atveju ieškovas ginčija 2008-12-27 valdybos posėdžio protokolu priimtą sprendimą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad 2008-12-27 valdybos posėdžio protokolu priimtas sprendimas būtų sukėlęs neigiamus padarinius ar pasekmes SB „Vaiteliai“, jos nariams ar viešajam interesui, bet to byloje nėra duomenų, kad R. A. po 2008-12-27, per įstatymo numatytą terminą, per kurį galėtų apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (3 mėn.), būtų kreipęsis į SB „Vaiteliai“ su prašymu pateikti 2008-12-27 valdybos susirinkimo protokolą. Konstatuotina, kad ieškinio senatis yra praleista.

Atsakovo V. L. prašymą paskirti R. A. 290,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nesąžiningai pareikštą nepagrįstą ieškinį, atmesti, kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

Iš ieškovo priteistinos išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą valstybei - 42,27 Eur (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo SB „Vaiteliai“ juridinio asmens kodas 163684979, 42,27 Eur valstybės naudai už procesinių dokumentų įteikimą.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.