- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-13
- Bylos Nr.
- I-5024-815/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03550-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- A. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis rašytinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. (A. A.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėjas A. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su 2018 m. spalio 19 d. skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, neturtinės žalos atlyginimą – 1 000 Eur už kalinimą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) nežmoniškomis sąlygomis (b. l. 1–3).
2. Pareiškėjo skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.
2.1. Lukiškių TI-K jis buvo laikomas laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 15 d. iki spalio 15 d., kamerose Nr. 154, 149, 192, 286, 299, 199, 265 ir 105.
2.2. Nebuvo užtikrinamas minimalus plotas vienam asmeniui. Mažą kameros plotą užėmė baldai.
2.3. Sanitarinio mazgo įrengimas, pareiškėjo nuomone, taip pat neatitiko teisės aktų, neužtikrino jo privatumo. Naudojantis sanitariniu mazgu jį galėjo matyti kiti asmenys.
2.4. Dėl minėtų nežmoniškų, žiaurių ir žeminančių sąlygų pareiškėjas prašo priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
II
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas, prašo skundą atmesti, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (b. l. 8–15).
1. Lukiškių TI-K pareigūnai suimtuosius ir nuteistuosius į gyvenamąsias kameras paskirsto tik griežtai vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 10 straipsniu ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsniu, be kita ko, atsižvelgdami į tai, kad kiekvienas asmuo būtų aprūpintas miegamąja vieta. Pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas griežtai vadovaujantis paminėtų įstatymų reikalavimais.
Lukiškių TI-K pareigūnai atlieka pavestas darbo funkcijas, nepažeisdami įstatymų, griežtai vadovaudamiesi galiojančiais teisės aktais, tinkamai ir teisėtai veikdami, nepažeisdami teisėtumo. Pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaudamiesi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Katėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakyme Nr. 4/07-79 reikalavimais, taip pat Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. balandžio 1 d. įsakyme Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir TIVT taisyklės) reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.
2. HN 76:2010 minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta; HN 134:2015 taip pat neįtvirtina gyvenamojo ploto standartų, o Departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 (toliau – ir įsakymas Nr. V-124) nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto.
3. Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kiek įmanydama, mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Sveikatos priežiūros tarnyba pildo kiekvieno nuteistojo asmens sveikatos istoriją, į kurią įrašo sveikatos patikrinimų duomenis, kitą sveikatos informaciją.
4. Dėl asmenų stebėjimo kamerose
Pagal Departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakyme Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 6 punktą laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiūra yra visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigūnų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę. Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų atlikimų, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius ir nuleistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdamas užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendindamas nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardydamas konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių kilimą įstaigoje. Pagal Departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakyme Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir TI taisyklės) 14.2 punktą kamerose turi būti išorinės ir vidinės metalinės durys, jose gali būti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti, langelio durys turi atsidaryti tik į koridoriaus pusę ir gali būti rakinamos. TI taisyklėse neįtvirtinta, kad kamerose būtų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių; kita vertus, tokie atitvėrimai negali būti įtvirtinti, kitaip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinti nustatytų vidaus tvarkos reikalavimų, užkardyti konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje.
5. Dėl sanitarinio mazgo
Lukiškių TI-K kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, jame įrengta šalto vandens tiekimo sistema, tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m aukščio sienele, toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko HN 76:2010, o HN 134:2015 neįtvirtina sanitarinių mazgų atskyrimo nuo likusio kameros ploto.
6. Dėl švaros palaikymo kamerose
Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų tvarkymą ir valymą atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji, jie aprūpinami būtinu inventoriumi ir priemonėmis. Lukiškių TI-K sudarytos sutarties su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ pagrindu atliekami kenkėjų ir graužikų naikinimo darbai, patalpų priežiūra ir profilaktiniai patikrinimai.
7. Dėl neturtinės žalos
7.1. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą 3 viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp tų neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos.
7.2. Tam tikras suimtųjų / nuteistųjų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Remiantis EŽTT praktika, įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai negu laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (bylos Hirst prieš Jungtinę Karalystę, Golder prieš Jungtinę Karalystę); be to, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai būdingi, atliekant laisvės atėmimo bausmę (byla K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (byla Dickson prieš Jungtinę Karalystę). Asmens kaip įkalintojo statusas yra svarbi aplinkybė, daranti svarią įtaką, vertinant patiriamų apribojimų proporcingumą.
7.3. Pareiškėjas skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos, jos dydis negrindžiamas jokiais įrodymais, pareiškėjas tik pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtinę žalą, tačiau nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškia jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio. Lukiškių TI-K nėra įregistruota pareiškėjo prašymų, pareiškimų ar skundų dėl laikymo sąlygų. Be to, pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) administracinė byla Nr. A444-669/2011). Remiantis LVAT praktika, reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme; vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (administracinė byla Nr. A438-336/2012). Taigi, šiuo atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
I
Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:
1. Pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo apgyvendintas šiose kamerose (atsiliepimas (b. l. 8–15)):
– 2018 m. birželio 15 d. pareiškėjas atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo apgyvendintas kameroje Nr. 118, kameroje buvo laikomas vienas;
– 2018 m. birželio 16 – 17 d. buvo laikomas kameroje Nr. 118 su dar vienu asmeniu;
– 2018 m. birželio 18 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 154 (plotas – 7,94 m²), kurioje buvo laikomas vienas arba su dar vienu asmeniu iki liepos 20 d.;
– 2018 m. liepos 21 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 149 (plotas – 7,94 m²), kurioje iki liepos 23 d. buvo laikomas vienas arba su dar vienu asmeniu;
– 2018 m. liepos 24 d. buvo uždarytas į kamerą Nr. 192 (plotas – 7,94 m²), kameroje buvo laikomas su dar vienu asmeniu iki 2018 m. liepos 26 d;
– 2018 m. liepos 27 d. išvyko į Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Utenos VPK) areštinę;
– 2018 m. liepos 30 d. atvyko iš Utenos VPK ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 116 (plotas – 7,49 m²), kurioje tą dieną buvo laikomas vienas;
– 2018 m. liepos 31 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 286 (plotas – 7,60 m²) ir joje buvo laikomas iki rugpjūčio 6 d. vienas arba su dar vienu asmeniu;
– 2018 m. rugpjūčio 7 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 381 (plotas – 7,28 m²), ir joje tą dieną buvo laikomas vienas;
– 2018 m. rugpjūčio 8 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 286 (plotas – 7,60 m²), ir joje iki rugpjūčio 30 d. buvo laikomas vienas arba su dar vienu asmeniu;
– 2018 m. rugpjūčio 31 d. perkeltas į kamerą Nr. 299 (plotas – 7,87 m²), joje buvo laikomas su dar vienu asmeniu iki rugsėjo 9 d;
– 2018 m. rugsėjo 10 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 199 (plotas – 7,94 m²), joje iki rugsėjo 23 d. buvo laikomas vienas arba su dar vienu asmeniu;
– 2018 m. rugsėjo 24 d. išvyko į Utenos VPK areštinę;
– 2018 m. rugsėjo 28 d. atvyko iš Utenos VPK areštines ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 112 (plotas – 7,28 m²), joje iki rugsėjo 30 d. buvo laikomas vienas;
– 2018 m. spalio 1 d. išvyko į Utenos VPK areštinę;
– 2018 m. spalio 5 d, atvyko iš Utenos VPK areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 105 (plotas – 7,38 m²), joje buvo laikomas su dar vienu asmeniu;
– 2018 m. spalio 6 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 265 (plotas – 7,86 m²), kurioje buvo laikomas iki spalio 15 d. vienas arba su dar vienu asmeniu;
2. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. spalio mėn. pranešime „Dėl A. A. skundo“, be kita ko, nurodyta (b. l. 40–41):
2.1. Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų įrengimas atitinka TI taisyklių, Departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakyme Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir PĮĮET) reikalavimus, kalinamųjų laikymo sąlygos atitinka HN 134:2015 reikalavimus.
2.2. Lukiškių TI-K kameros aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, vadovaujantis Departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakyme Nr. V-245 patvirtintomis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normomis (toliau – ir Inventoriaus norma).
2.3. Pagal įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktą vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m², ši ploto norma Lukiškių TI-K yra užtikrinama. Siekiant pagerinti kalinamųjų laikymo sąlygas Lukiškių TI-K, kamerose išmontuoti nenaudojami gultai. Pažymėtina, kad kameroje esantys baldai neišskaičiuojami iš vienam asmeniui tenkančio minimalus ploto.
2.4. Pagal TI taisyklių 14.5 punktą, PĮĮET 16.5 punktą sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu, patalpos matmenys – apie 0,8 x 0,7 m (0,56 m²), joje įrengtas klozetas (apie 0,16 m²) ir praustuvas (apie 0,2 m²). Kamerose santechninė įranga tvarkinga, tose kamerose, kuriose nėra techninių galimybių įrengti sanitarinio mazgo kabinų, o įrengta minėta pertvara, gerinant kalinamųjų laikymo sąlygas, asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, uždengiančios matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse.
II
1. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui A. A. atlyginimo. Pasak pareiškėjo, žala kilo dėl netinkamų gyvenimo sąlygų Lukiškių TI-K.
2. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nurodyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
3. Pažymėtina, kad vienas iš pareiškėjo nusiskundimų – ploto trūkumas Lukiškių TI-K kamerose. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto. Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų apie kameras, kuriose buvo laikomas pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 15 d. iki 2018 m. spalio 15 d. (plotą ir kartu su pareiškėju laikytų asmenų skaičių) (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1 punktą) pareiškėjui kamerose tekdavo daugiau nei 3,6 m² ploto, kamerų ploto norma nebuvo pažeista.
Atkreiptinas dėmesys, jog nacionaliniai teisės aktai nenustato, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, iš bendro patalpų ploto turi būti atimtas sanitarinio mazgo patalpos užimamas plotas. Pažymėtina, kad EŽTT yra išaiškinęs, jog turėtų būti laikomasi aiškinimo, kad 3 m² plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio galimą pažeidimą. Šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas išaiškino, kad kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, kita vertus, į turimo ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13). Taigi ploto norma, tenkanti vienam asmeniui, skaičiuojama atėmus sanitarinio mazgo plotą tik vertinant, ar nebuvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ir atėmus sanitarinio mazgo plotą (0,56 m²) iš EŽTT aiškinimo kilęs 3 m² minimalaus ploto reikalavimas pažeistas nebuvo.
4. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad neturtinė žala jam kilo ir dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo. Pagal EŽTT praktiką, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemianti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).
Šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį, kad ginčui aktualiu laikotarpiu (2018 m. birželio 15 d. iki spalio 15 d.) pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniais mazgais objektyviai galėjo būti pažeista nuo 2018 m. birželio 16 iki 17 d. kameroje Nr. 118 (kameroje buvo 2 asmenys), nuo 2018 m. birželio 19 iki 20 d., nuo birželio 23 d. iki liepos 1 d., nuo liepos 3 d. iki 10 d. ir nuo liepos 12 d. iki 20 d. kameroje Nr. 154 (kameroje buvo 2 asmenys), nuo 2018 m. liepos 22 d. iki 24 d. kamerose Nr. 149 ir 192 (kamerose buvo 2 asmenys), nuo 2018 m. liepos 25 d. iki 26 d. kameroje Nr. 192 (kameroje buvo 2 asmenys), nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 6 d. kameroje Nr. 286 (kameroje buvo 2 asmenys), nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d. iki 28 d., rugpjūčio 30 d. kameroje Nr. 286 (kameroje buvo 2 asmenys), nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 9 d. kameroje Nr. 299 (kameroje buvo 2 asmenys), nuo 2018 m. rugsėjo 11 d. iki 12 d., nuo rugsėjo 14 d. iki 18 d. ir nuo rugsėjo 21 d. iki 23 d. kameroje Nr. 199 (kameroje buvo 2 asmenys), taip pat nuo 2018 m. spalio 7 d. iki 8 d. ir nuo spalio 13 d. iki 15 d. kameroje Nr. 265 (kameroje buvo 2 asmenys). Teismo vertinimu, nesant duomenų, kad sanitariniai mazgai buvo tinkamai atitverti nuo kameros ploto, pripažintina, kad pareiškėjo teisės į privatumą neužtikrinimas blogino jo kalinimo sąlygas 88 paras.
5. Pagal CK 6.250 straipsnį nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, yra teismo diskrecija. Teismo pareiga nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Pažymėtina, jog piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką.
6. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjui (su pertraukomis) 88 paras nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Tačiau, nors pripažintina, kad privatumo sanitariniame mazge trūkumas tam tikrais laikotarpiais sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, tačiau, teismo vertinimu, nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 str. taikymo bei į anksčiau konstatuotą pareiškėjo teisių pažeidimą, pažeidimo mastą bei intensyvumą, taip pat į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir nustatytinas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 270 Eur, kuris teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu yra adekvatus jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir šiuo požiūriu yra teisingas.
7. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo A. A. skundas tenkintinas iš dalies ir pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteistina 270 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. A. (A. A.) skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui A. A. (A. A.), a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 270 Eur (du šimtus septyniasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti už jo netinkamą laikymą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2018 m. birželio 15 d. iki 2018 m. spalio 15 d. (su pertraukomis).
Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.