Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Alma Jurgelienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos UAB „OSVALDA“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims (duomenys neskelbtini), K. L. ir antstolei E. R. dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja UAB „OSVALDA“ kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti skolininko D. L. turto, kuris yra bendra nuosavybė su kitais asmenimis, dalį. Pareiškėja nurodė, kad antstolė E. R. vykdo priverstinį skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimą iš skolininko D. L.. Antstolė vykdydama išieškojimą nustatė, jog skolininko sutuoktinė K. L. gauna pajamas, turi piniginių lėšų banko sąskaitoje. Antstolė areštavo pinigines lėšas ir sustabdė jų išmokėjimą, be to pasiūlė skolininkui pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, tačiau skolininkas tokio sutikimo nepateikė. Antstolė 2022 m. liepos 19 d. patvarkymu Nr. S-22-69-30040 pasiūlė kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Nustatyta, kad antstolė E. R. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0069/22/00604 pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 15 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-7284-650/2021dėl skolos išieškojimo iš skolininko D. L. išieškotojos UAB „OSVALDA“ naudai. Antstolė, nustačiusi, kad skolininkas yra sudaręs santuoką su K. L. bei kad skolininko sutuoktinė gauna pajamas, areštavo pinigines lėšas ir sustabdė jų išmokėjimą bei pasiūlė skolininkui pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, tačiau skolininkas tokio sutikimo nepateikė. Antstolė 2022 m. liepos 19 d. patvarkymu Nr. S-22-69-30040 pasiūlė kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Duomenų apie tai, kad tarp suinteresuotų asmenų būtų sudaryta vedybinė sutartis, nėra.

Nagrinėjamu atveju siekiama individualizuoti skolininko turto dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat į jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Taigi įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į skolininko turto dalį, esančią jungtinėje nuosavybėje. (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis numato, jog tuo atveju, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui minėto sutikimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis).

Išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.112 straipsnio 1 dalis). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno iš jų darbinės veiklos, taip pat pensijos, pašalpos ir kitos išmokos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Todėl laikytina, kad nagrinėjamu atveju skolos išieškojimas gali būti nukreiptas į skolininkui priklausančią sutuoktinės lėšų dalį, iš kurių išieškojimo neriboja įstatymai.

CK 3.87 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, paneigiančių pagrindų sąrašas nustatytas CK 3.89 straipsnio 1 dalyje, jis yra baigtinis ir negali būti aiškinamas plečiamai. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Nagrinėjamoje byloje nepateikta duomenų, kad sutuoktiniai yra nustatę kitokį turto teisinį režimą tarpusavio sutartimis (CK 3.101–3.108 straipsniai), taip pat nėra jokių duomenų, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė būtų pasibaigusi įstatyme numatytais pagrindais (CK 3.100 straipsnis), todėl santuokos metu kito sutuoktinio gaunamos pajamos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Todėl teismas sprendžia, kad skolininkui D. L. priklauso 1/2 dalis sutuoktinės K. L. pajamų, kurias ji gauna arba gaus ateityje ((duomenys neskelbtini) straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 593, 667 straipsniais, teismas

nutaria:

prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso 1/2 dalis jo sutuoktinės K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pajamų, kurias ji gauna arba gaus ateityje, iš kurių išieškojimo neriboja įstatymai.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.