Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. N. skundą atsakovui Vilniaus apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba (toliau – ir Valdyba), atsakydama į pareiškėjo skundą, 2017 m. vasario 7 d. rašte Nr. 3-7-277 (2.6.-5) „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, kad 2017 m. sausio 26 d. jos pareigūnai atliko faktinių aplinkybių patikrinimą ir nustatė, kad Vilniaus pataisos namų bendrabučių gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema yra veikianti, periodiškai tikrinama ir remontuojama, gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos rankinių paleidimo mygtukai yra veikiantys, periodiškai tikrinami bei remontuojami, Vilniaus pataisos namų bendrabutyje nenustatyta pažeidimų, susijusių su gaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų laikymusi.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 3 d. nutarties, kuria administracinė byla nutraukta kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 103 str. 1 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Nustatyta, kad įvertinęs skundžiamo akto turinį, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog Valdybos 2017 m. vasario 7 d. raštas Nr. 3-7-277 (2.6.-5) yra informacinio pobūdžio dokumentas, pats savaime nesukeliantis pareiškėjui apibrėžtų tiesioginių teisinių pasekmių, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Pareiškėjas savo nesutikimą su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija atskirajame skunde grindžia tuo, kad minėtas raštas yra viešojo administravimo subjekto (Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos) vykdant jam įstatymo priskirtas funkcijas, t. y. nagrinėjant pareiškėjo 2017 m. sausio 16 d. skundą, parengtas atsakymas, dėl kurio pareiškėjas gali pateikti skundą administraciniam teismui, jeigu mano, jog šiuo aktu ar administracine procedūra kaip visuma buvo pažeistos jo teisės.

Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinės bylos medžiagą, išanalizavusi pareiškėjo skundo ir atskirojo skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas administracinę bylą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.

ABTĮ 103 straipsnio 1 punkte įtvirtinta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui. ABTĮ 103 ir 104 straipsniuose numatytas bylos nutraukimo institutas yra procesinės teisinės prigimties. Bylos nutraukimo pagrindai siejami su procesinio pobūdžio aplinkybėmis, trukdančiomis išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti teismo sprendimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-646/2013).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo, vilkinimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (šiuo klausimu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009, 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2014 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-421/2014, 2017 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-327-492/2017 ir kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi šio Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2017 m. liepos 3 d. rašto ir pareiškėjo skundo turinį, taip pat atsižvelgusi į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai administracinę bylą dėl Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2017 m. vasario 7 d. rašto Nr. 3-7-277(2.6.-5) panaikinimo nutraukė ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Pažymėtina, kad šioje byloje pareiškėjas siekia nuginčyti Valdybos 2017 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. 3-7-277 (2.6.-5), priimtą išnagrinėjus jo skundą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 15 d.), kuriame atsakovui buvo suformuluotas prašymas jo kompetencijos ribose atlikti tam tikrus veiksmus, susijusius su Vilniaus pataisos namų įtariama daromų teisės pažeidimų išaiškinimu ir pašalinimu. Valdyba, patikrinusi pareiškėjo skunde nurodytas faktines aplinkybes, pateikė 2017 m. vasario 7 d. raštą, kuris, teisėjų kolegijos vertinimu, yra informacinio pobūdžio, t. y. atsakymas į pareiškėjo pareiškimą dėl priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidimų Vilniaus pataisos namuose, nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl nelaikytinas ABTĮ nustatyta tvarka skundžiamu administraciniu aktu.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2017 m. vasario 7 d. raštas Nr. 3-7-277 (2.6.-5), kurį pareiškėjas prašė panaikinti, yra informacinio-aiškinamojo pobūdžio dokumentas, todėl, nenustačius pagrindo pareiškėjo atskirąjį skundą tenkinti, jis yra atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. N. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.