- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-05-19
- Bylos Nr.
- 1A-296-487-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-9-00401-203-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Čepukėnienė (pirm.), Artūras Pažarskis, Sigita Bieliauskienė
- Kaltinamasis
- V. B.
- Civilinis ieškovas
- S. G.
Pranešėja Jolanta Čepukėnienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-296-487/2014
Teisėja Ramunė Valiulytė Teisminio proceso Nr.1-10-9-00401-203-2
2014 m. gegužės 19 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Čepukėnienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorės J. O. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 9 d. nuosprendžio, kuriuo:
V. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – LR BPK) 303 str. 5 d. 1 p. išteisintas, jo veiksmuose nesant veikos, turinčios Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – LR BK) 290 str. numatyto nusikaltimo požymių.
Civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. B. buvo kaltinamas tuo, kad įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją, t. y. nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 290 str. padarymu, o būtent:
jis 2013 m. balandžio 13 d. įvykdytų ATPK pažeidimų taikomo 48 val. administracinio sulaikymo, 2013 m. balandžio 14 d., apie 1.02 val., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų pastato, adresu (duomenys neskelbtini), buvo išvestas į tarnybinį automobilį, Škoda Octavia, v.n. (duomenys neskelbtini) ir vežamas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę. V. B., tarnybiniame automobilyje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui iki atvežamas į areštinę, Vilniaus apskrities policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Viešosios policijos Patrulių būrio vado S. G. atžvilgiu, kuris tuo metu ėjo valstybės tarnautojo pareigas, vartodamas necenzūrinius žodžius žemino jo orumą, demonstravo nepagarbą, tokiu būdu įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją.
Žemesnės instancijos teismas
Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 9 d. nuosprendžiu V. B., pagal LR BK 290 str. išteisintas, jo veiksmuose nesant nusikaltimo požymių.
Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorė J. O. prašo panaikinti 2014 m. sausio 9 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo V. B. išteisintas, nesant jo veiksmuose nusikaltimo, numatyto LR BK 290 str. ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį V. B. atžvilgiu, t. y. pripažinti V. B. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 290 str., ir nuteisti 40 parų arešto. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., pridėti neatliktą bausmę ir skirti 45 paras arešto, atliekant areštinėje. Taip pat pilnai tenkinti civilinį ieškinį dėl 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Nurodo, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismas neatsižvelgė į bylos aplinkybes, kurios iš esmės galėjo paveikti jo išvadas, nesirėmė įrodymų viseto analize, ko pasėkoje padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas ir nepagrįstai išteisino V. B.. Teigia, jog teismas nepagrįstai vertino V. B. veiksmus kaip ankstesnių jo neteisėtų veiksmų, už kuriuos jam buvo taikytas administracinis sulaikymas ir administracinė atsakomybė, tąsą. Taip pat, nepagrįstai konstatavo, kad V. B. gausiai naudoti necenzūriniai ir įžeidžiantys žodžiai policijos automobilyje vertinami kaip pasipiktinimo policijos pareigūno veiksmams išraiška, o ne kaip tyčia pareigūną įžeisti. Be to, teismas nepagrįstai nurodė, kad pareigūno įžeidimas nebuvo viešas, jį girdėjo tik kitas policijos pareigūnas bei kad policijos pareigūnų pareigų vykdymas yra nuolatos susijęs su teisės pažeidėjais, jų pasipriešinimu ir neadekvačia reakcija į situaciją, todėl pastarieji turi būti pasiruošę tokiam pažeidėjų elgesiui ir toks asmenų elgesys jiems negali būti netikėtas.
Apeliaciniame skunde prokurorė pažymėjo, kad viešumas nėra būtinasis LR BK 290 str. numatyto nusikaltimo požymis, nes šis straipsnis nustato atsakomybę asmeniui, kuris įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį nepriklausomai ar įžeidimas padarytas viešai (t. y., kai garbės ir orumo įžeidimą girdi trečiasis asmuo) ar ne viešai.
Šalies argumentai
Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad V. B. neteisėti veiksmai vertintini kaip administracinis teisės pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – LR ATPK) 187 str. 2 d., t.y., kad V. B. vartojo necenzūrinius ir įžeidžiančius žodžius visų policijos pareigūnų atžvilgiu, o ne vien S. G. atžvilgiu. Teismas, išteisindamas V. B., neatsižvelgė į įvykio aplinkybes, kad nusikalstami veiksmai buvo atlikti tarnybiniame automobilyje, pažymėtame skiriamaisiais ženklais, kuris yra gyventojų dėmesio centre. V. B. suprato ir žinojo, kad jam taikomas administracinis sulaikymas, būtent dėl to yra konvojuojamas į areštinę, tačiau žemino savo darbines funkcijas atliekantį valstybės tarnautoją.
Prokurorė pažymi, kad policijos pareigūnų rengimo procese nėra numatyta mokymo programos, kaip nereaguoti į įžeidimus, žeminimą, nes pareigūnų garbę ir orumą, kaip ir kitų piliečių, gina Lietuvos Respublikos įstatymai. Nurodo, jog už akivaizdžius tyčinius nusikalstamus veiksmus, kuriais siekiama įžeisti valstybės tarnautojo garbę ir orumą, numatyta baudžiamoji atsakomybė.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras ir nukentėjusysis S. G. prašė teismo prokurorės apeliacinį skundą tenkinti. Išteisintasis V. B. ir jo gynėjas A.Palamarčukas prašė teismo prokurorės skundą atmesti ir palikti galioti Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 9 d. nuosprendį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros apeliacinį skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, ištyrusi baudžiamojoje byloje surinktų ir pirmos instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, kad Trakų rajono apylinkės teismas, spręsdamas V. B. kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo pagal LR BK 290 str. klausimą, netinkamai įvertino baudžiamojo byloje surinktus įrodymus, dėl ko nepagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Todėl pirmos instancijos teismo 2014 m. sausio 9 d. išteisinamasis nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis (LR BPK 329 str. 2 p.).
LR BPK 20 str. 5 d. numato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas reiškia, kad turi būti kruopščiai ištirtos visos byloje tirtos versijos, susijusios su įrodinėtinomis aplinkybėmis, kad turi būti renkami, tiriami bei įvertinami tiek teisinantys, tiek kaltinantys įrodymai. Tam tikrų duomenų teismas gali nepripažinti įrodymu tik nustatęs, kad tie duomenys buvo gauti, nesilaikant LR BPK 20 str. nustatytų leistinumo reikalavimų, arba duomenys yra nereikšmingi bylai, nes jie neįrodo ar nepaneigia nė vienos iš byloje įrodinėtinų aplinkybių, t.y. duomenys neatitinka sąsajumo reikalavimo.
Apylinkės teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį V. B. atžvilgiu, nors ir pripažino, jog pastarasis Vilniaus apskrities policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Viešosios policijos Patrulių būrio vado S. G. atžvilgiu naudojo įžeidžiančius žodžius, keikė jį necenzūriniais žodžiais, grasino, tačiau vertino, kad už analogišką veiką yra numatyta administracinė atsakomybė pagal LR ATPK 187 str. 2 d., kadangi iš V. B. gausiai naudojamų necenzūrinių ir įžeidžiančių žodžių, pagrindinę dalį keiksmų sudarė pasipiktinimui policijos pareigūno veiksmams išreikšti, t.y. V. B. vartojo necenzūrinius ir įžeidžiančius žodžius visų pareigūnų atžvilgiu, o ne vien S. G. atžvilgiu, tyčia norint jį įžeisti. Pirmos instancijos teismas vertino tokius V. B. veiksmus, kaip jo ankstesnių neteisėtų veiksmų, už kuriuos jam buvo taikyta administracinė atsakomybė, tąsą, kaip reakciją į policijos pareigūnų veiksmus, kuriuos pats V. B. laikė neteisėtais. Be to, apylinkės teismas pažymėjo, kad policijos pareigūno įžeidimas nebuvo viešas, nes jį girdėjo tik kitas policijos pareigūnas, kurio sulaikytų ar sulaikomų teisės pažeidėjų elgesys policijos pareigūnų atžvilgiu negalėjo nustebinti ar sumenkinti kolegos autoriteto, pastarojo akyse.
Su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutikti nėra pagrindo. Nors pirmosios instancijos teismas sprendė, kad V. B. neteisėtas elgesys policijos tarnybiniame automobilyje nesiekė tokio pavojingumo, kad atitiktų LR BK 290 str. numatyto nusikaltimo sudėtį, todėl jo veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių duomenų pakanka V. B. kaltei pagrįsti.
LR BK 290 str. numatyta atsakomybė už valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimą. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo nukentėjusiojo įžeidimo momento. Minėtame straipsnyje nustatyto draudimo paskirtis yra sudaryti galimybes valstybės tarnautojams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims vykdyti savo pareigas, tuo užtikrinant normalią jų veiklą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad minėta LR BK norma yra saugoma nurodytų asmenų garbė bei orumas, pastariesiems atliekant viešojo administravimo pareigas. Šios nusikalstamos veikos objektyvusis požymis pasireiškia savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimu. Ar žodžiai yra ištariami, norint asmenį pažeminti, įskaudinti, sprendžiama atsižvelgiant į tai, kokie žodžiai ir kokioje situacijoje jie buvo ištarti. Be to, įžeidimu laikytini žodžiai ar veiksmai, kuriais siekiama pažeminti, pakenkti asmens moraliniam prestižui, t. y. kai kaltininkas prieš pareigas vykdantį asmenį atlieką nepadorius veiksmus, išsako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam autoritetui tiek aplinkinių, tiek jo paties akyse. Nusikaltimo baigtumui nustatyti ir jam kvalifikuoti pagal LR BK 290 str. nesvarbu, kaip nukentėjusysis reagavo į kaltininko veiką: piktinosi, tylėjo, iškvietė kitus pareigūnus ir pan.
Kvalifikuojant veiką pagal LR BK 290 str., yra svarbu nustatyti nusikaltimo motyvą, kuris parodo ryšį tarp kaltininko veiksmų ir nukentėjusiojo pareigų. Pastebėtina, kad įžeidimas padaromas būtent kaip atsakas į teisėtai valstybės tarnautojui ar viešo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui pavestų pareigų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-525/2011).
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamų atveju nustatyta, kad V. B. pirmos instancijos teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies, nurodydamas, kad 2013 m. balandžio mėnesį buvo sulaikytas policijos pareigūnų, nes gėrė alų viešoje vietoje. Jis bandė pasišalinti iš pažeidimo padarymo vietos, tačiau policijos pareigūnai, jį pasivijo ir sulaikė. Sulaikius, jis buvo nuvežtas į Elektrėnų policijos komisariatą, o iš ten, į Vilniaus areštinę. Vežant į areštinę, pakeliui policijos pareigūną S. G., jis išvadino įvairiais žodžiais, kadangi buvo ant jo piktas. Nurodė, jog necenzūrinius žodžius vartojo visų pareigūnų atžvilgiu, o ne vien S. G., nes manė, kad pareigūnai elgiasi su juo neteisėtai. Šitaip elgėsi, nes buvo neblaivus. Taip pat nurodė, kad jis pareigūnų buvo nuvežtas į mišką ir sumuštas, be to S. G. išsitraukęs ginklą, jį buvo pridėjęs prie jo galvos, rodė jam kulką ir pasakė, kad ji tuoj gali būti jo galvoje (b. l. 88-89, 91).
Apeliacinės instancijos teisiamojo posėdžio metu V. B. patvirtino savo poziciją. Papildomai nurodė, kad necenzūrinius žodžius pareigūno atžvilgiu vartojo, būdamas supykęs, susinervinęs, už policijos pareigūnų įžeidimą ir pasipriešinimą jiems jis buvo nubaustas administracine nuobauda - 900 Lt bauda, todėl laiko, kad yra siekiama dar kartą jį nubausti už tuos pačius veiksmus.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. G., apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad 2013 m. balandžio 13 d. apie 13.00 val. jam patruliuojant kartu su kolega E. B., Elektrėnų mieste, pamatė jaunuolių grupę, kurie vartojo alkoholį. Jiems sustojus du jaunuoliai pradėjo eiti, todėl pastariesiems buvo liepta sustoti, tačiau jie nepakluso ir pradėjo bėgti. Vienam vaikinui sustojus, kitas bėgo toliau. Tai buvo V. B.. Jis buvo persekiojamas ir sulaikytas. Sulaikant V. B., pastarasis vartojo necenzūrinius žodžius jo atžvilgiu, priešinosi sulaikymui. V. B. buvo sulaikytas, pasodintas į tarnybinį automobilį. Automobilyje jis apsiramino. Tik jį įvedus į policijos komisariatą, V. B. vėl ėmė jį užgaulioti, keikti necenzūriniais žodžiais. Pritaikius administracinį sulaikymą, V. B. tarnybiniu automobiliu buvo vežamas į Vilniaus areštinę. Automobilį vairavo E. B.. Jis (S. G.) sėdėjo šalia V. B. ant galinės sėdynės. V. B. jį keikė necenzūriniais žodžiais, taip pat grasino, kad kažką jam padarys, kai išeis iš areštinės. Pažymėjo, kad visa tai buvo kalbama konkrečiai jo, nukentėjusiojo, atžvilgiu, o ne visos policijos atžvilgiu. Išsakytais įžeidimais V. B. jį pažeminimo kolegos akyse. Reiškė 2000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (b. l. 88).
Nukentėjusysis apeliacinės instancijos teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo poziciją, palaikė pareikštą civilinį ieškinį dėl 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Papildomai nurodė, kad V. B. apylinkės teismo nutarimu buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už veiksmus, padarytus sulaikymo vietoje, o ne policijos tarnybiniame automobilyje.
Apeliacinės instancijos teisiamojo posėdžio metu buvo išklausytas garso įrašas, padarytas policijos tarnybiniame automobilyje, 2013 m. balandžio 14 d. vežant V. B. juo iš Elektrėnų policijos komisariato į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę Iš garso įrašo seka, kad V. B., jį vežant į areštinę, necenzūriniais žodžiais įžeidinėja policijos pareigūną S. G., žemina jo garbę ir orumą, grasina jam susidorojimu ir į perspėjimus nutraukti neteisėtus veiksmus nereaguoja. Iš garso įrašo akivaizdu, kad pareigūnas su sulaikytuoju elgėsi mandagiai, tuo tarpu V. B. pareigūno atžvilgiu elgėsi įžūliai, bendravo pakeltu tonu, gausius necenzūrinius žodžius adresavo būtent nukentėjusiajam.
Vertinant asmens veiksmų atitikimą LR BK 290 str. numatytos nusikalstamos veikos sudėčiai, neabejotinai svarbu nustatyti pasakytų žodžių prasmę, t.y. ar jie buvo nukreipti asmeniškai į nukentėjusįjį, kokie konkrečiai necenzūriniai žodžiai buvo vartojami konflikto metu, ar šie žodžiai buvo vartojami, protestuojant prieš valstybės tarnautojų veiksmus, ar jie buvo nukreipti į minėtus asmenis, siekiant juos įžeisti, pažeminti jų orumą. Pats valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimas gali būti padaromas viešai arba neviešai. Sprendžiant baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo klausimą, reikšminga LR ATPK 9 str. 2 d. numatyta nuostata, jog administracinė atsakomybė už LR ATPK numatytus teisės pažeidimus kyla, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Formuojamoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad, sprendžiant LR BK 290 str. ir LR ATPK 187 str. 2 d. atribojimo klausimą, veika gali būti pripažįstama nusikalstama, jei dėl jos intensyvumo, trukmės ar kitų požymių ji laikytina pavojingesne nei administracinis teisės pažeidimas ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys 2K–70/2012, 2K-324/2013).
Įvertinus įraše užfiksuotus duomenis – V. B. pasakytus teiginius, jų pobūdį, gausumą, intonaciją, kuria buvo išsakyti teiginiai, pačią situaciją, laiko tarpą, kurį truko V. B. veiksmai, neabejotinai nustatyta, kad V. B. įžeidė savo pareigas einantį policijos pareigūną S. G., jo kaltė visiškai įrodyta surinktais įrodymais. Byloje nenustatyta, o ir pats V. B. nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių jo poziciją, jog pareigūnas S. G. išprovokavo pastarąjį taip elgtis neva savo neteisėtais veiksmais. Taigi V. B. išsakyti necenzūriniai ir įžeidžiantys žodžiai pripažintini neigiamu pareigūno vertinimu, diskredituojančiu ir kenkiančiu jo moraliniam prestižui tiek aplinkinių, tiek ir jo paties akyse, o išsakyti įžeidimai buvo tiesiogiai susiję su jo atliekamomis pareigomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, jog V. B. tik reiškė nepasitenkinimą visų pareigūnų atžvilgiu, pasipiktinus jų veiksmais, yra nepagrįsta.
Byloje surinktų įrodymų pagrindu darytina išvada, kad V. B. tyčia S. G. atžvilgiu išsakė necenzūrinius ir įžeidžiančius žodžius, taip įžeidinėdamas savo pareigas atliekantį policijos pareigūną. Pažymėtina, jog esminę reikšmę dažnai turi ne semantinė atskirų žodžių prasmė, o kontekstas, t. y. aplinka, kurioje tam tikri žodžiai buvo išsakyti: vieta (erdvė), santykiai tarp pasakytų žodžių autoriaus ir adresato, tikslai, kurių siekiama pasakytais žodžiais, ir šios aplinkybės dažnai yra lemiančios, vertinant tai, ar žodžiai yra įžeidžiantys adresatą, ar ne. Daugkartinis žeminančių, niekinančių žodžių naudojimas taip pat sustiprina jų įžeidžiamą turinį bei parodo ir patvirtina kaltininko tikslą įžeisti asmenį, kuriam adresuojami šie žodžiai. Teisėjų kolegija, išanalizavus išsakytų žodžių turinį, pobūdį, gausą, konstatuoja, kad jie turi pareigūno orumą žeminantį, jį įžeidžiantį pobūdį. V. B. įžeidžiančius žodžius išsakė būtent kaip atsaką pareigūno atliekamiems teisėtiems veiksmams. Vertintina ir tai, kad necenzūrinius ir įžeidžiančius žodžius V. B. sakė pakankamai ilgą laiko tarpą, suprasdamas ir pripažindamas, kad įžeidinėja savo pareigas atliekantį pareigūną. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti V. B. kaltinančiais nuosekliais nuketėjusiojo S. G. parodymais, kurie atitinka ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu išklausytame garso įraše užfiksuotą informaciją, juolab, kad ir pats V. B., tiek pirmosios instancijos teismo, tiek apeliacinės instancijos teisme neneigė, jog jis išvadino policijos pareigūną S. G. įvairiais žodžiais. Tuo tarpu, vien tai, kad V. B. tokius veiksmus atliko, kaip pats teigia, būdamas supykęs ant S. G., negali būti jo baudžiamąją atsakomybę pagal LR BK 290 str. šalinančia aplinkybe (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Dėl aukščiau išdėstytų motyvų, pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas, priimant naują apkaltinamąjį nuosprendį.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje surinktais įrodymais patvirtinta, kad V. B. įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją, o būtent jis dėl 2013 m. balandžio 13 d. įvykdytų ATPK pažeidimų taikomo 48 val. administracinio sulaikymo, 2013 m. balandžio 14 d., apie 1.02 val., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų pastato adresu (duomenys neskelbtini), buvo išvestas į tarnybinį automobilį, Škoda Octavia, v. n. (duomenys neskelbtini) ir vežamas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę. V. B., tarnybiniame automobilyje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, iki atvežamas į areštinę vartojamais Vilniaus apskrities policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Viešosios policijos Patrulių būrio vado S. G., kuris tuo metu ėjo valstybės tarnautojo pareigas, atžvilgiu necenzūriniais žodžiais žemino jo orumą, demonstravo nepagarbą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 290 str.
Skiriant V. B. bausmę pagal LR BK 290 str., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes bei kitas svarbias bausmės skyrimui aplinkybes.
V. B. padarė nesunkų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, jog jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina aplinkybė, kad veiką padarė asmuo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. V. B. anksčiau buvo teistas du kartus, paskutinį kartą 2013 m. birželio 3 d. Trakų rajono apylinkės teismo areštu 30 parų (bausmę atlikęs), baustas administracine tvarka, į psichiatro įskaitas neįrašytas, turi pastovią pragyvenimo vieta, pragyvenimo šaltinį, nevedęs.
Įvertinus visas šias aplinkybes bei kitas BK 54 straipsnyje numatytas aplinkybes, V. B. už jam inkriminuoto nusikaltimo padarymą, numatytą BK 290 str., parinktina bausmė, susijusi su trumpalaikiu laisvės atėmimu - areštas, kurio dydis skirtinas mažesnis nei vidurkis, numatytas įstatyme (BK 49 str. 3 d.). Skirtina bausmė nebendrintina su 2013 m. birželio 3 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, kadangi iš teismo turimų duomenų nustatyta, kad V. B. pastaruoju teismo nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę yra atlikęs.
Pripažinus V. B. kaltu pagal LR BK 290 str., naikintina skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys dėl jam padarytos neturtinės žalos paliktas nenagrinėtu.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste - CK) 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (LR CK 6.250 str. 2 d.). Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką.
Nukentėjusysis S. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl jam padarytos neturtinės žalos, kurią įvertino 2000 Lt. Nukentėjusysis nurodė, kad dėl V. B. įžeidinėjimų ir grasinimų buvo pažemintas savo kolegos E. B. akivaizdoje. Dėl to jautėsi įžeistas, pažemintas, įskaudintas. Dėl jo atžvilgiu išreikštų grasinimų, esą jis bus sudorotas, jautėsi nesaugiai, neramiai miegodavo naktimis, baiminosi dėl savo šeimos. Patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą.
Byloje nustatyta, kad 2014 m. balandžio 14 d. V. B., neigiamai sureagavęs į nukentėjusiojo atliekamą pareigą, necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais įžeidė S. G., demonstruodamas bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituodamas jį tiek jo paties, tiek jo kolegos akyse. Darytina išvada, kad byloje esantys ir ištirti įrodymai patvirtina, jog dėl V. B. nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis S. G. patyrė neturtinę žalą, kuri, atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, pobūdį, teisingumo ir protingumo kriterijus, įvertintina 500 Lt suma, priteisiant minėtą sumą iš V. B. nukentėjusiajam neturtinės žalos atlyginimui.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 9 d. nuosprendį, kuriuo V. B. pagal LR BK 290 str. išteisintas, panaikinti ir priimti naują nuosprendį.
V. B. pripažinti kaltu pagal LR BK 290 str. ir paskirti jam 40 parų areštą, bausmę atliekant areštinėje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.
Priteisti iš V. B. 500 Lt S. G. padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.