Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-09-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-345/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-22
Bylos Nr.
1S-345/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Svajūnas Knizleris
Kaltinamasis
R. T.
Advokatai
Rasa Aurelija Kučinskaitė
Byla Nr. 1S-345/2014
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.1.16.1.2.2.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 22 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Svajūnas Knizleris,sekretoriaujant Laurai Gruodienei,dalyvaujant prokurorui Rolandui Jurkevičiui,gynėjai advokatei Rasai Aurelijai Kučinskaitei,kaltinamajam R. T.,

teismo posėdyje išnagrinėjo suimto kaltinamojo R. T. gynėjos advokatės Rasos Aurelijos Kučinskaitės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. T. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas vienam mėnesiui, skaičiuojant jį nuo 2014 m. rugpjūčio 28 d.

Teisėjas, susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. T. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas organizuota grupe su R. P., D. P. ir I. N., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu, neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir gabeno jas kontrabanda, o būtent: R. P. neteisėtam laikymui, gabenimui labai didelio kiekio narkotinių medžiagų ir narkotinių medžiagų gabenimui kontrabanda, 2013 m., ne vėliau kaip balandžio mėnesį, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku subūrė organizuotą grupę, į kurios sudėtį įėjo D. P., jis (R. T.) ir I. N., bei parengė nusikalstamų veikų planą ir tarp grupės narių paskirstė vaidmenis. R. P. – organizavo neteisėtą laikymą labai didelio kiekio narkotinių medžiagų, bei jų gabenimą kontrabanda iš Ispanijos Karalystės į Rusijos Federaciją tranzitu per Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos teritorijas bei pasirūpino telekomunikacinius įrenginius ryšio palaikymui su vairuotoju – I. N. dėl narkotinių medžiagų išsikrovimo iš transporto priemonės slėptuvės Rusijos Federacijoje; D. P. – parūpinti transporto priemonę su įrengta slėptuve labai didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimui kontrabanda iš Ispanijos Karalystės į Rusijos Federaciją tranzitu per Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos teritorijas; jam (R. T.) – R. P. nurodymu, nurodytu vilkiku nuvykti į Ispanijos Karalystę, pasikrauti į vilkiko puspriekabėje įrengtą slėptuvę labai didelį kiekį narkotinių medžiagų ir šias nugabenti kontrabanda iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką tranzitu per Lenkijos Respublikos teritoriją; I. N. – R. P. ir D. P. duotais nurodymais, nurodytu vilkiku nugabenti iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją, slėptuvėje paslėptą labai didelį kiekį narkotinių medžiagų.

R. P., vykdydamas nusikalstamos veikos planą dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir jų kontrabandos, veikdamas organizuotoje grupėje su D. P., juo (R. T.) ir I. N., 2013 m. balandžio- gegužės mėnesiais, Ispanijos Karalystėje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, laikė pas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą asmenį labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 725, 815 kg kanapių dervos. Po ko, D. P., 2013 m. balandžio mėnesį, bet ne vėliau kaip iki balandžio 22 d. narkotinių medžiagų gabenimui paruošė vilkiką „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, valst. Nr. EZ 433, kurioje 2013 m. kovo mėn. pabaigoje – balandžio mėn. pradžioje buvo įrengta slėptuvė, o R. P. pasiūlė jam (R. T.) ir I. N. už 5000 eurų piniginį atlygį pergabenti narkotines medžiagas iš Ispanijos Karalystės į Rusijos Federaciją tranzitu per Lenkijos Respubliką ir Lietuvos Respubliką ir šiems sutikus, laikotarpiu tarp 2013-04-29 ir 2013-05-03, Ispanijos Karalystėje į jo (R. T.) vairuojamą transporto priemonę – vilkiko „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) puspriekabėje, valst. Nr. EZ 433, įrengtą slėptuvę nenustatyti asmenys sudėjo R. P. neteisėtam gabenimui iš Ispanijos Karalystės į Rusijos Federaciją paruoštą narkotinę medžiagą – 725, 815 kg kanapių dervos. Po ko, jis (R. T.), vairuodamas vilkiką „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, valst. Nr. EZ 433, pravažiavęs Lenkijos Respublikos teritoriją, neteisėtai, neturėdamas leidimo, 2013 m. gegužės mėn. 8 d. apie 08.22 val. Kalvarijos sav. Salaperaugio kaimo apylinkėse atgabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Lenkijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 725, 815 kg. kanapių dervos. Vėliau, 2013-05-12, apie 14.00 val., nuo UAB „Dorotrans“ aikštelės, esančios Trakų raj., Lentvaryje, Vokės g. 20A, I. N. vykdant R. P. ir D. P. nurodymus, gavęs iš R. P. mobiliojo ryšio telefoną ryšio palaikymui dėl narkotinių medžiagų išsikrovimo iš puspriekabės slėptuvės Rusijos Federacijoje, I. N. gabeno vilkiko „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) puspriekabėje, valst. Nr. EZ 433 įrengtoje slėptuvėje minėtas narkotines medžiagas, kol 2013 m. gegužės 12 d., apie 20.50 val., Vilniaus r., Lavoriškių sen., kelio „Vilnius – Polockas“ 33-ame km esančiame Vilniaus teritorinės muitinės „Lavoriškių“ kelio poste sulaikė muitinės pareigūnai.

Kaltinamajam R. T., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, laikinai sulaikytas 2013 m. gegužės 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 31 d. nutartimi R. T. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 mėnesiui, kurio terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis to paties teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas R. T. pratęstas vienam mėnesiui, teismui konstatavus, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas nėra išnykęs.

Šalies argumentai

Kaltinamojo R. T. gynėja Rasa Aurelija Kučinskaitė skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutartį. Kaip ir ankstesniame skunde teigiama, kad teismo nutartis yra nepagrįsta, prieštaraujanti baudžiamojo proceso kodekso nuostatoms, reglamentuojančioms kardomųjų priemonių skyrimą, bei Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijai. Teismas išsamiai ir objektyviai neišnagrinėjo kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo reikalingumo, apsiribodamas tik formaliu suėmimo pagrindo, numatyto BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, konstatavimu.

Gynėja pažymi, skundžiamoje nutartyje nurodytas R. T. inkriminuojamų nusikalstamų veikų sunkumas ir sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga, lemianti pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Pagal teismų praktiką turi būti nustatytos ir kitos aplinkybės, leidžiančios daryti išvadą, jog kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Tuo tarpu tokių aplinkybių byloje nėra nustatyta. Priešingai, bylos duomenimis R. T. turi faktinę šeimą, mažametį vaiką, nuolatinę gyvenamąją vietą. Kaltinamasis iki suėmimo dirbo, turėjo legalų pragyvenimo šaltinį, išimtinai gerai charakterizuojamas. Šios aplinkybės, gynėjos teigimu, rodo tvirtus suimtojo socialinius ryšius Lietuvoje. Be to, nors suimtojo darbas buvo susijęs su krovinių pervežimu užsienyje, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie jo ryšius užsienyje, kurie sudarytų prielaidas slapstytis. Tuo tarpu, jeigu R. T. būtų pakeista kardomoji priemonė, jis galėtų dirbti UAB „Arlenda“ autoremontininku, darbas būtų atliekamas tik Lietuvoje, kaltinamasis turėtų galimybę gauti šeimos pragyvenimui reikalingą darbo užmokestį. Kaltinamojo sugyventinė šiuo metu gauna tik vaiko priežiūros pašalpą ir neturi galimybės dirbti. Be to, skunde pažymima, kad R. T. motina sunkiai serga onkologine liga, o kaltinamasis teikė jai fizinę ir materialinę paramą. Gynėjos tvirtinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, jog kaltinamasis R. T. bėgs (slėpsis) nuo teismo. Pažymima ir tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad kaltinamasis rengėsi ar mėgino slėptis nuo teisėsaugos pareigūnų. Skunde teigiama, kad tęsdamas ilgą laiką suėmimo terminą R. T. teismas tinkamai neatsižvelgė į šias aplinkybes, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad jo ginamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Tuo tarpu pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, kuo ilgiau asmuo yra laikomas suėmime, tuo kruopščiau turi būti tikrinami tokią būtinybę apsprendžiantys konkretūs faktai, o teisė būti paleistam proceso metu yra pripažįstama ir asmeniui, įtariamam (kaltinamam) sunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymu. Šiuo konkrečiu atveju jokių išimtinių aplinkybių, kurios paneigtų asmens teisę būti paleistam proceso metu prezumpciją, nenustatyta.

Gynėja skunde taip pat pažymi, kad R. T. kaltinamas ne smurtinių nusikaltimų padarymu, todėl nėra jokių išimtinių aplinkybių, pateisiančių ilgalaikį jo laikymą suėmime.

Teismo posėdyje kaltinamasis R. T. ir jo gynėja prašė skundą tenkinti. Prokuroras prašė kaltinamojo gynėjos skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. T. gynėjos skundas atmetamas.

Suėmimas gali būti skiriamas tik esant BPK 122 straipsnio 7 dalyje ir 8 dalyje numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Tokios sąlygos pratęsti R. T. suėmimą šioje byloje yra, nes jis kaltinamas padaręs ir nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato žymiai griežtesnes negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas iš esmės nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Šiuo atveju svarbu, kad byloje būtų duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Patikrinus teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, kiek tai susiję su suėmimo termino pratęsimo pagrįstumu, darytina išvada, kad byloje esantys duomenys, t. y. iš dalies paties R. T. parodymai, kitų kaltinamųjų (I. N.) parodymai, liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros, daiktų apžiūrų, slapto sekimo protokolai, specialistų išvados bei kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis R. T. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį.

Vilniaus apygardos teismas kaltinamajam R. T. suėmimo terminą dar vienam mėnesiui pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Apeliacinio teismo teisėjo nuomone, šį suėmimo taikymo bei jo termino pratęsimo pagrindą apygardos teismas nustatė teisingai, jis nėra išnykęs.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas taikomas esant pagrįstam manymui, kad (įtariamasis) kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Sprendžiant, ar yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas pagrindas taikyti suėmimą, vertinamos BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, t. y. (įtariamojo) šeiminė padėtis, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimas, darbo santykiai, sveikatos būklė, ankstesnis teistumas, ryšiai užsienyje bei kitos aplinkybes. Vadovaujantis teismų praktika, nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Kaip jau buvo paminėta ankstesnėje Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartyje, gynėjos skunde teisingai nurodoma, kad inkriminuojamų nusikaltimų sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Kita vertus, skundžiamoje nutartyje nurodytos ir kitos aplinkybės, kurios patvirtina minėto suėmimo skyrimo pagrindo buvimą. Bylos duomenimis R. T. dirbo įmonėje, susijusioje su krovinių pervežimu į užsienio valstybes, sistemingai vykdavo į užsienį. Suimtajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, susijusios su labai didelio kiekio narkotinių medžiagų kontrabanda veikiant organizuota grupe buvo galimai vykdomos tarptautiniu mastu. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad R. T. galimai turi ryšių užsienyje. Be to, bylos duomenimis praeityje R. T. buvo teistas vieną kartą, teistumas neišnykęs, kas rodo, jog asmuo yra linkęs nepaisyti įstatymų reikalavimų. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje, siekdamas išvengti jam galimai gresiančios griežtos bausmės, R. T. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Gynėjos skunde nurodomos aplinkybės, jog kaltinamasis yra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais Lietuvoje, t. y. turi faktinę šeimą, mažametį vaiką, sergančią motiną, nuolatinę gyvenamąją vietą, iki sulaikymo dirbo ir turi galimybę dirbti laisvėje yra reikšmingos aplinkybės, tačiau nešalina teismo nustatyto suėmimo taikymo pagrindo.

Ilgiau nei vienerius metus besitęsiantis suėmimas kaip kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo kaltinamojo R. T. teises, tačiau šiuo atveju jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Kuo sunkesnės ir sudėtingesnės nusikalstamos veikos tiriamos, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisintas. Pusiausvyra tarp galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumo ir griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymo išlaikyta, proporcingumo principas – nepažeistas. Be to, baudžiamoji byla nagrinėjama teisme, kuris nėra saistomas BPK 127 straipsnyje numatytų maksimalių suėmimo terminų.

Apeliacinis teismas įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuoja, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, todėl nėra teisinių argumentų naikinti skundžiamą Vilniaus apygardos nutartį. Priešingai negu teigiama suimtojo gynėjos skunde, pratęsdamas kaltinamajam R. T. kardomosios priemonės – suėmimo terminą apygardos teismas atsižvelgė į nacionalinę teismų praktiką, EŽTT jurisprudenciją ir nepažeidė Baudžiamojo proceso kodekso normų bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų.

Įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, Apeliacinis teismas daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

Kaltinamojo R. T. gynėjos advokatės Rasos Aurelijos Kučinskaitės skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Svajūnas Knizleris